Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-102-730/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-26Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2A-102-730/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00618-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-102-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00618-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, juo prašo priteisti iš atsakovo 50 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl atsakovo suduoto smūgio į veidą, kuriuo jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Ieškovės skundo pagrindu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovė skundė prokuroro priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau skundai buvo atmesti, pažymint, jog jai išlieka teisė siekti žalos atlyginimo civilinių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, jog ieškovė dėl atsakovo suduoto smūgio į veidą patyrė ne tik skausmą, bet ir išgyvenimus, nerimą, stresą, įtampą, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę vienai būti nuosavybės teise priklausančiame kieme. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 1000 EUR. Ieškovė taip pat prašo atlyginti ir turtinę žalą – 50 EUR. Ieškovė kaip turtinę žalą įvardija kelionės išlaidas dėl teismo medicinos eksperto apžiūros atlikimo.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekdamas, jog mažėtų konfliktų su ieškove ir turėtų daugiau privatumo, nusprendė atskirti jam ir ieškovei priklausančius žemės sklypus tvora. Prieš pradėdamas tvoros tvėrimo darbus nusiuntė ieškovei rašytinį reikalavimą nusikelti nuo jo žemės sklypo jai priklausančius daiktus. 2019 m. spalio 14 d. kartu su kaimynu J. J. ir drauge R. G. pradėjo tvoros tvėrimo darbus. Iki naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo pastatęs du metalinius stulpus ir surišęs tarp jų virvę, ant kurios jis ir ieškovė džiaudavo skalbinius. Po to, kai buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, vienas metalinis stulpas buvo atsakovui atitekusiame sklype, o kitas liko ieškovė dalyje. Metalinis stulpas, kuris buvo atsakovui atitekusiame žemės sklype, trukdė statyti tvorą, todėl jį nupjovė. Ieškovė pamačiusi nupjautą stulpą pradėjo šaukti ir keiktis, tačiau atsakovas neatsakė. Statant tvoros stulpą į betono pagrindą, ieškovė pripuolė ir griebė už kito įstatyto į betono pagrindą stulpo, norėdama jį ištraukti. Tada jis pribėgo prie stulpo iš kitos stulpo pusės, paėmė už jo, sugriebė ir laikė, kad ieškovė jo neištrauktų, tačiau netekęs pusiausvyros pargriuvo kartu su ieškove. Jiems atsistojus nuo žemės ir išgirdus J. J. raginimą kviesti policiją dėl ieškovės veiksmų, ieškovė liovėsi traukusi stulpą ir pradėjo šaukti, kad jai skauda lūpą ir kad ji iškvies policiją. Ieškovei jokio smūgio nesudavė ir jokių sužalojimų nepadarė, jokių sužalojimai ieškovės veide nesimatė. Teismo medicinos eksperto konstatuotą apatinės lūpos vidurinėje dalyje sužalojimą ieškovė galėjo sau bet kada sukelti pati, įsikasdama į lūpą, arba patirti griūdama neišlaikiusi pusiausvyros.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir 405 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, likusią ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad po šalių skyrybų šalys liko gyventi tame pačiame name ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovas pradėjo dirbti tvoros tvėrimo darbus ir įbetonuojant stulpelius įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalota ieškovė. Teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo byloje esančia išvada nustatė, kad ieškovei buvo padaryta kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimai apatinėje lūpoje kietu buku daiktu, tai yra ranka ar alkūne, ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl 50 EUR turtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas grindžiamas patirtomis kelionės pas teismo medicinos ekspertą išlaidomis. Teismas šį ieškovės reikalavimą laikė neįrodytu, kadangi ieškovė nenurodė, nei koks kuro kiekis, nei koks kuro tipas buvo naudotas, be to, liudytojos nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių, kadangi nurodė, kad pačios lydėjo ieškovę. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos neįrodytas, todėl nusprendė šią ieškinio dalį atmesti.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog tarp šalių įvyko konfliktas. Ieškovės įrodinėjami sveikatos sužalojimai pagrįsti specialisto išvada, o atsakovas teigdamas, jog ieškovė užsigavo ar įsikando į lupą, tokių įrodymų nepateikė. Teismas vertindamas įrodymus tikimybių pusiausvyros principu konstatavo, kad labiau tikėtina, jog dėl atsakovo smūgio į veidą ieškovei buvo padaryti sužalojimai. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė taip pat provokavo konfliktą, įvertinęs, jog padaryta žala nėra ilgalaikė, jog atsakovas yra senatvės pensininkas, nusprendė ieškovei priteisti 200 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir kitą ieškinio dalį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad 200 EUR neturtinės žalos atlyginimas priteistas teisėtai, prašo perskirstyti 450 EUR bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 40,50 EUR, o iš ieškovės priteisti apeliantui 540 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantas dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareigūnai, atvykę į konflikto vietą, rašydami protokolą nurodė, kad sužalojimų nematyti, nuotraukose ieškovės sužalojimų nėra, be to, teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybės, jog konfliktą provokavo ieškovė apelianto sklypo dalyje. Teigia, kad su ieškove jokio fizinio kontakto nebuvo, tačiau siekdamas nulaikyti stulpelį su ieškove kartu pargriuvo. Pažymi, kad, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas turėjo vadovautis ne ieškovės išgalvotomis aplinkybėmis, o apelianto ir liudytojų parodymais ir apeliantas šiuo atveju CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

4.2. Apeliantas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo nurodo, kad apeliantui atstovaujanti advokatė ir apeliantas elgėsi sąžiningai, todėl teismas neturėjo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, priteisiant apeliantui 540 EUR ir ieškovei 40,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad į konfliktą atvykę policijos pareigūnai ieškovę pasiuntė pas medicinos ekspertą, kuris ir įvertino ieškovės sveikatos būklę. Nurodo, kad pareigūnų paaiškinimai negali būti vertintini kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai nei specialisto išvada. Teigia, kad šioje byloje CK 6.253 straipsnio 5 dalis netaikytina, kadangi pats apeliantas ieškovės 30 metų naudojamą vamzdį nupjovė ir paslėpė, todėl ieškovės siekis apsaugoti turtą negali būti traktuojamas kaip rizikos prisiėmimas ar neteisėtas elgesys.

5.2. Ieškovė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo. Teigia, kad šioje byloje spręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismui nustačius ir ieškovei įrodžius apelianto neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskrecijos teisę, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Teigia, kad žala padaryta dėl pačios ieškovės veiksmų, todėl apeliantas CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad teismas įrodymus įvertino tinkamai, vadovavosi specialisto išvada dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo. Pažymi, kad siekė apsaugoti jai priklausantį turtą, todėl CK 6.253 straipsnio 5 dalis netaikytina.

9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

10. Įstatymas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

11. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė kaip kriterijus, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan., tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, tai yra asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad šalys po santuokos nutraukimo liko gyventi viename name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atskiruose aukštuose. 2019 m. spalio 14 d. apie (duomenys neskelbtini) ieškovas naudojamoje sklypo dalyje pradėjo tvoros tvėrimo darbus ir tuo metu tarp apelianto ir ieškovės įvyko konfliktas įbetonuojant stulpelius. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, jog konflikto metu apeliantas ir ieškovė kartu pargriuvo, dėl to buvo iškvieti policijos pareigūnai. Faktą dėl įvykusio konflikto taip pat patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2019 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas, liudytojų R. G. ir J. J. paaiškinimai.

13. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad kitą dieną, tai yra po 2019 m. spalio 14 d. įvykusio konflikto, ieškovė Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto buvo apžiūrėta 2019 m. spalio 15 d. dėl patirtų sužalojimų. Šio tyrimo pagrindas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019 m. spalio 14 d. užduotis (specialisto užduoties aprašymo 4 punktas). Specialistas, įvertinęs ieškovės sveikatos būklę, nustatė, kad ieškovei padaryta kraujosruva ir gleivinės apibrozdinimai apatinėje lūpoje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, kumščiu ar panašiai. Sužalojimai padaryti galbūt ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 12–24 valandos iki tyrimo pradžios vienu smūgiu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ne mažiau kaip dešimčiai dienų (specialisto išvadų 1–3 punktai).

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, policijos pareigūno protokole nurodytas aplinkybes, jog sužalojimų po konflikto nebuvo matyti. Teigia, kad su ieškove jokio fizinio kontakto nebuvo, tačiau siekdamas nulaikyti stulpelį su ieškove kartu pargriuvo.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

16. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

17. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmiausia nesutinka su apelianto nurodomais argumentais, jog nagrinėjamu atveju apelianto veiksmais nebuvo sutrikdyta sveikata ieškovei. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas įvykio konflikte dalyvavęs ir 2019 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą parengęs policijos pareigūnas paaiškino, kad išorinių sužalojimų konflikto metu nesimatė, tačiau sudėtinga pasakyti apie sužalojimą – paraudimą, kadangi ieškovės buvo rodoma vidinė lūpos dalis, kur spalva yra vienoda (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2020 m. spalio 6 d. garso įrašo 10.55–14.00 min.). Pažymėjo, kad neturi kompetencijos nustatyti sužalojimo, tai gali tik teismo medicinos ekspertas, todėl atlikta apžiūra buvo tik vizuali, o ne išsami (2020 m. spalio 6 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 16.00–17.00 min.).

18. Remiantis pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialisto A. J. išvados užduotimi (nutarties 13 punktas) nustatyta, kad specialistui dėl ieškovės sveikatos (fizinės būklės) apžiūros užduotis buvo suformuluota Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo įvykio konflikto dieną (2019 m. spalio 14 d.). Apeliantės sveikatos (fizinės būklės) apžiūra buvo atlikta kitą dieną, ir specialistas konstatavo, kad ieškovės yra patyrusi sužalojimų, kurie galėjo pasireikšti per 12–24 valandas iki tyrimo pradžios vienu smūgiu (nutarties 13 punktas). Pažymėtina, kad nei konflikto, nei įvykusio pargriuvimo fakto byloje neginčija nė viena šalis. Faktą, jog dėl konflikto šalys pargriuvo ir apeliantas kliudė ieškovę, taip pat patvirtina byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai (nutarties 12, 13 punktai), atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog tarp ieškovės ir apelianto fizinio kontakto nebuvo ir ieškovė dėl apelianto veiksmų žalos nepatyrė ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai (nutarties 14 punktas).

19. Pažymėtina ir į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei patyrus sveikatos sužalojimus, kuriuos norint tinkamai nustatyti yra reikalingos specialiosios žinios. Specialiosios žinios nėra visuotinai žinomos, kasdienės žinios – tai išsamios kažkurios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos objektams tirti ar ekspertizei atlikti. Teismo vertinimu, byloje esantys liudytojų R. G. ir J. J. (nutarties 12 punktas), policijos pareigūno paaiškinimai (nutarties 17 punktas), jog konflikto metu sužalojimų nesimatė, nepagrindžia apelianto įrodinėjamų aplinkybių, jog apeliantė sveikatos sužalojimų konflikto metu nepatyrė, kadangi šios aplinkybės yra paneigtos byloje pateikta specialisto – medicinos gydytojo išvada (nutarties 18 punktas). Pažymėtina, jog pateikta specialisto – medicinos gydytojo išvada yra pakankamai aiški, išsami, išvadoje nurodytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl šalių konflikto eigos ir konflikto pasekmių (patirtų sužalojimų) (nutarties 15, 16 punktai).

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad iš esmės konfliktas kilo dėl pačios ieškovės veiksmų, todėl šiuo atveju CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu apeliantas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

21. Tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė konflikto metu patyrė skausmą ir jai buvo sutrikdyta sveikata ne mažiau kaip dešimčiai dienų (nutarties 13 ir 19 punktai). Tokiu būdu buvo pažeistas vienas fundamentaliausių teisės saugomų vertybių – sveikata. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad dėl kilusio konflikto buvo kaltos abi šalys, patirti sužalojimai nėra ilgalaikiai, pažymėjo, kad apeliantas yra senatvės pensininkas, todėl nusprendė ieškovės 1000 EUR reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies priteisiant ieškovei 200 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nustatytais objektyviaisiais ir subjektyviaisiais žalos vertinimo kriterijais (nutarties 11 punktas) sutinka.

23. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog, ieškovei raunant stulpelį, apeliantas fiziškai pradėjo jį laikyti, dėl to šalys pargriuvo, todėl nesutiktina su apelianto argumentais, jog konfliktą inicijavo tik ieškovė, kas sudaro pagrindą atleisti apeliantą visiškai nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Priešingai, apelianto elgesio modelis konflikto metu nebuvo pakankamai atidus, apeliantas buvo konflikto dalyvis, nesiekė jo išvengti, dėl to, apeliantui aktyviais fiziniais veiksmais pradėjus laikyti stulpelį, įsitraukus į konfliktą, šalims neišlaikius pusiausvyros, ieškovė patyrė sveikatos sužalojimų.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek apeliantas yra kalti dėl įvykusio konflikto, įvertinęs, jog patirti sveikatos sužalojimai nėra ilgalaikiai, ir nuspręsdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, tinkamai nustatė ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas (nutarties 20-21 punktai), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamo sprendimo dalį (nutarties 8 punktas), jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliantui atstovaujanti advokatė ir apeliantas elgėsi sąžiningai, todėl teismas neturėjo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad sprendime išdėstyti motyvai, kuriais remdamasis nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo.

26. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 25 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tinkamai taikė proceso teisės normas.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kėlė vieną turtinį reikalavimą (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės patenkintas, kadangi asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad ieškovė iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas šioje byloje buvo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nusprendė, kad bylą ieškovė laimėjo 100 proc.

29. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 200 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovė iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš K., pareiškimo Nr. 28963/10).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – sveikatai, į tai, kad ieškovė įrodė apelianto neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė žalą, į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydžius, taip pat į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, todėl ieškovės patirtos išlaidos už atstovavimą iš atsakovo pagrįstai priteistos visa apimtimi (CPK 93 straipsnis).

31. Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 26–30 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (nutarties 26 punktas), ją naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 350 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš apelianto priteisiamos 350 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. L. 350 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės S. J. naudai.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė