- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2-1938-607/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00618-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 3.2.6Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. J. (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo V. L. (toliau – atsakovas) 50 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje bei teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovas nurodė, kad 2019-10-14 ieškovė kreipėsi į policijos pareigūnus dėl atsakovo suduoto smūgio į veido sritį, kuriuo jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Ieškovės skundo pagrindu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovė skundė prokuroro priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau jos skundai, tiek vyriausiojo prokuroro, tiek Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų, tiek Klaipėdos apygardos teismo buvo atmesti, pažymint, jog jai išlieka teisė siekti žalos atlyginimo civilinių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, jog ieškovė dėl atsakovo suduoto smūgio į veido sritį patyrė ne tik skausmą, bet ir didelius neigiamus išgyvenimus, nerimą, stresą, įtampą, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę vienai būti nuosavybės teise priklausančiame kieme. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Ieškovė taip pat prašo atlyginti ir turtinę žalą – 50 Eur. Ieškovė turtine žala įvardija kelionės išlaidas į Jurbarko miestą dėl teismo medicinos eksperto apžiūros atlikimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko bei prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekdamas, jog mažėtų konfliktai su ieškove ir turėtų daugiau privatumo, nusprendė atskirti jam ir ieškovei priklausančius žemės sklypus tvora. Prieš pradėdamas tvoros tvėrimo darbus, 2019-10-05 nusiuntė ieškovei rašytinį reikalavimą nusikelti nuo jo žemės sklypo jai priklausančius daiktus. 2019 m. spalio 14 d. kartu su kaimynu J. J. ir drauge R. G. pradėjo tvoros tvėrimo darbus. Dar iki naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, buvo pastatęs du metalinius stulpus ir surišęs tarp jų virvę, ant kurios tiek jis, tiek ieškovė džiaudavo skalbinius. Po to, kai buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, vienas metalinis stulpas buvo jam atitekusiame sklype, o kitas liko ieškovei atitekusiame žemės sklype. Metalinis stulpas, kuris buvo man atitekusiame žemės sklype, trukdė tvoros statymui, todėl jį nupjovė. Ieškovė pamačiusi nupjautą stulpą pradėjo garsiai šaukti ir ir jį keikti. Tuo tarpu jis ieškovei nieko nesakė. Bestatant tvoros stulpą į betono pagrindą, ieškovė pripuolė ir griebė už kito įstatyto stulpo į betono pagrindą, norėdama jį ištraukti. Tada jis pribėgo prie stulpo iš kitos stulpo pusės, paėmė už jo sugriebė ir laikė, kad ieškovė jo neištrauktų ir neišmestų. Tačiau netekęs pusiausvyros pargriuvo kartu su ieškove. Jiems atsistojus nuo žemės ir išgirdus J. J. raginimo kviesti policiją dėl ieškovės veiksmų, pastaroji liovėsi traukusi stulpą bei pradėjo šaukti, kad jai skauda lūpą ir kad ji pati iškvies policiją. Ieškovei jokio smūgio nei tyčia, nei netyčia nesudavė ir jai jokių sužalojimų nepadarė. Po ieškovės sukelto konflikto, jokie sužalojimai ieškovės veide nesimatė. Teismo medicinos eksperto konstatuotas apatinės lūpos vidurinėje dalyje konstatuotą sužalojimą ieškovė galėjo sau bet kada sukelti pati, įsikasdama į lūpą, arba patirti griūdama neišlaikius pusiausvyros kartu su juo.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, kad su atsakovu gyvena tame pačiame name, jai priklauso antras namo aukštas, o atsakovui – pirmas namo aukštas. 2019-10-14 vaikščiojo savo kieme. Atsakovas pradėjo tvorą tverti. Tvorą tverti jam padėjo sugyventinė R. G. ir kaimynas J. J.. Per jų žemę buvo nutiesta skalbinių virvė. Vienas geležinis strypas, prie kurio pririšta skalbinių virvė, buvo įbetonuotas jos žemėje, o kitas strypas – atsakovo žemėje. Pamatė, atsakovo žemėje esantį nupjautą strypą. Atsakovas tą strypą atsiėmė sau. Jie dėl to strypo susikivirčijo ir tada atsakovas jai sudavė alkūne per lūpą. Atsakovas buvo užsimojęs ir antrą kartą, tačiau G. jį spėjo nutverti, kad nebesuduotų daugiau. Dėl sumušimo, jai ištino lūpa. Atvykę pareigūnai jai išrašė siutimą vykti pas ekspertą į Jurbarką. Pareigūnai surašė protokolą ir davė jai pasirašyti. Nors protokolą ir pasirašė, tačiau nematė, kas jame buvo parašyta, kadangi buvo neužsidėjusi akinius. Pareigūnai neperskaitė surašyto teksto, tačiau, jeigu būtų žinojusi, jog protokole nenurodyta, kad dėl sumušimo jai sutino apatinė lūpa, protokolo tikrai nebūtų pasirašiusi. Kitą dieną nuvyko pas ekspertą, kelionės išlaidos sudarė 50 Eur. Prašė kito asmens, kad ją nuvežtų pas ekspertą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Šalių paaiškinimais, rašytine ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nustatyta, kad šalys-buvę sutuoktiniai, santuokoje sugyvenę dvi dukras J. L. ir I. B.. Po skyrybų likę gyventi viename name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atskiruose aukštuose. Šalių santykiai konfliktiški ir įtempti. Konfliktai dėl šalims bendrai priskirtų naudoti pirmo aukšto gyvenamųjų patalpų, pusrūsio bei neatidalinto žemės sklypo ir kiemo naudojimosi tvarkos. 2018-12-21 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2264-850/2018 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei S. J. dėl ieškovo pažeistų teisių atstatymo, gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. 2019-09-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2264-850/2018 ištaisytas rašymo apsirikimas sprendime, nustatyta 641 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Įsiteisėjus 2019-09-11 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarčiai, 2019-10-14 atsakovas V. L. savo namų valdos dalyje pradėjo dirbti tvoros tvėrimo darbus. Jam pagelbėjo jo draugė R. G., kaimynas J. J.. 2019-10-14 apie 17.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), įbetonuojant stulpelius, įvykusio konflikto metu tarp ieškovės S. J. ir atsakovo V. L. buvo sužalota ieškovės S. J. sveikata.
2019-10-14 ieškovė S. J. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydama, kad konflikto metu V. L. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t.y. vieną kartą su alkūne trenkė jai į veidą.
2019-10-14 Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43973-19 pagal LR BK 140 str.1d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai: surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo, buvo atlikta asmens apžiūra (apžiūrėtas S. J. veidas) (b.l. 15), S. J. išduota užduotis atlikti objektų tyrimą pas teismo medicinos ekspertą, gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada, savanoriškai pateikti vaizdo ir garso įrašai, apklaustas V. L., apklausti liudytojai R. G., J. J. ir kt.
2019-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43973-19 dėl S. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant V. L. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1d. požymių.
2020-01-03 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) vyriausiojo prokuroro nutarimu 2019-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas nepakeistas.
2020-02-10 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, 2020-03-10 Klaipėdos apygardos teismo teisėjo nutartimi atmesti S. J. skundai dėl 2019-11-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro ir 2020-01-03 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) vyriausiojo prokuroro nutarimų panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė vyko pas teismo medicinos ekspertą. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-43973-19 2019-10-15 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei padaryta kraujosruva ir gleivinės nubrozdijimai apatinėje lūpoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o minėti sužalojimai galėjo atsirasti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 12-24 val. iki tyrimo pradžios ( b .l. 33). Ieškovė prašė priteisti patirtą dėl sveikatos sužalojimo turtinę bei neturtinę žalą iš atsakovo V. L..
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žalos faktas reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją, todėl šiuo atveju atsakovas V. L. turi įrodyti, jog jo kaltės nebuvo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas vieną kartą su alkūne trenkė jai į veidą, tokiu būdu ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, užfiksuotą 2019-10-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Žodinio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jai buvo padaryta kraujosruva ir gleivinės nubrozdijimai apatinėje lūpoje. Taip pat iš minėtos 2019-10-15 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad sužalojimai galėjo atsirasti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė 2019-10-14 apie 17.35 val. buvo (duomenys neskelbtini), namų kieme, kuriuose buvo ir atsakovas, kad tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio ji kreipėsi į policijos komisariatą. Ieškovės patirtas sveikatos sutrikdymas galėjo tapti neteisėtų aktyvių atsakovo veiksmų - smūgio su rankos alkūne į veido sritį, pasekme. Tuo tarpu atsakovas V. L. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, kad ieškovė virsdama ar plėšdama stulpelį užsigavo ar įsikando į lūpą. Nors ikiteisminio tyrimo metu atsakovas aiškino, kad S. J. nulenkus šviežiai įbetonuotą tvoros stulpelį, jis čiupo už jo, kad jis liktų tiesus, o S. J. buvo šalia, tai jis neatmetė galimybės, kad galėjo ją užgauti. Vadovaujantis nurodyto sužalojimo dislokacija, padaryto sužalojimo mechanizmu ir tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina aplinkybe tampa, kad dėl atsakovo smūgio į veidą ieškovei buvo padaryta kraujosruva ir gleivinės nubrozdijimai apatinėje lūpoje, nei aplinkybė, jog ieškovės sužalojimai atsirado dėl to, kad virsdama ar plėšdama stulpelį užsigavo ar įsikando į lūpą nesant atsakovo kaltės.
Atsakovo V. L., liudytojų R. G., J. J. parodymais, teismas laiko įrodytu, kad kai šie nurodyti asmenys 2019-10-14 darbavosi (kasė žemę, betonavo ir dėjo stulpelius tvorai) atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, ieškovė iš ryto triukšmavo, užkabinėjo juos, o apie 17.35 val. be jokio reikalo, pačios sumanymu atėjo prie atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies ir stūmė iš vietos įbetonuotą stulpą, t.y. pradėjo provokuoti konfliktą. Tokia situacija patvirtina, kad žala atsirado ne vien dėl atsakovo kaltės, dėl žalos kilimo yra kaltos abi šalys. Ieškovės veiksmai galėjo tapti atsakovo V. L. šiurkštaus elgesio priežastimi. Provokuojančiais veiksmais ieškovė pati prisidėjo prie žalos kilimo (CK 6.282 str.). Tačiau ši aplinkybė neeliminuoja atsakovo pareigos atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės. Kaltės forma reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo ir kitus klausimus. Taigi, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 2.648, 6.249, 6.263, 6.275 straipsniai), todėl ieškovė įgyja teisę reikalauti, o atitinkamai atsakovas įgyja pareigą atlyginti padarytą žalą.
CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Žala nėra preziumuojma, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovė.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes nėra nustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimali ir maksimali piniginės išraiškos riba bei dydis. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Neturtinę žalą ieškovė S. J. grindžia tuo, kad dėl suduoto jai atsakovo smūgio į veido sritį, ji patyrė skausmą, didelius neigiamus išgyvenimus, nerimą, stresą, įtampą, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę vienai būti nuosavybės teise priklausančiame kieme. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Atsižvelgiama, kad įvykio metu pažeista neturtinė vertybė- ieškovės sveikata (viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių). Remiantis 2019-10-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei buvo sužalota vidinė lūpos dalis. Neabejotina, kad įvykis ir sužalojimas turėjo įtakos ieškovės emocinei būklei, be kita ko, sukėlė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Teismas į atsižvelgia į pasekmes ( patirtas sužalojimas nėra ilgalaikis, nėra įrodymų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo ilgalaikių neigiamų padarinių), atsakovo padėtį (senatvės pensininkas), atsakovo turtinę padėtį (senatvės pensija). Remiantis išdėstytu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, ir atsižvelgiant į ieškovės elgesį, kuriuo pati sukėlė konfliktą, atsakovo atsakomybę neturtinės žalos priteisimo dalyje mažina iki 200 Eur sumos. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis).
Ieškovė nurodo, kad dėl vykimo pas teismo medicinos ekspertą į Jurbarko miestą, patyrė nuostolių, t.y. turėjo kelionės išlaidų, kurios sudaro 50 Eur.
Atsakingas už žalą asmuo įpareigojamas atlyginti tuos nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su jo veiksmais, dėl kurių kilo žala (CK 6.247 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti 50 Eur kelionės išlaidų patirtų dėl vykimo pas teismo medicinos ekspertą į Jurbarko miestą, būtina nustatyti tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtu sužalojimu.
Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo, argumentuodamas, kad ieškovė jos tariamai turtinei žalai įrodyti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovė įrodinėjo, kad ją į Jurbarko miestą automobiliu vežė svetimas žmogus J. U., kuriam sumokėjo 50 Eur už kurą ir už sugaištą laiką. Ieškovė nenurodė, kokia kuro rūšis buvo naudojama J. U. automobilyje, koks kuro kiekis buvo sunaudotas, kiek užtruko išvykę, kokios patirtos konkrečios išlaidos už kurą ir kokios patirtos konkrečios išlaidos už J. U. sugaištą laiką. Liudytojos J. L. ir I. B. nepatvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pas teismo medicinos ekspertą ieškovę vežė J. U.. Liudytojos nurodė, kad jos lydėjo ieškovę, kuri yra jų mama, kad vairavo pati ieškovė. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turi automobilį, pati vairuoja. Remiantis išdėstytu, teismas netiki, kad ieškovė pas teismo medicinos ekspertą buvo vežama kito asmens. Teismas pripažįsta, kad ieškovei dėl atsakovo veiksmų buvo būtinumas vykti pas teismo medicinos ekspertą, kurio buveinė yra Jurbarko mieste. Tačiau patirtai turtinei žalai –kelionės išlaidoms vykstant pas teismo medicinos ekspertą, pagrįsti ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškinys šioje dalyje laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė kėlė vieną turtinį reikalavimą (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės patenkintas. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovė iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Teismas konstatuoja, kad laikyti ieškovę iš dalies pralaimėjusia bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jos nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su teismo pateiktu įvertinimu, o pareikšto reikalavimo dydis (1 000 Eur) neatrodo akivaizdžiai neprotingas, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovė iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas šioje byloje buvo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad bylą ieškovė laimėjo 100 proc.
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos-405 Eur, susijusios su ieškovės teisiniu atstovavimu teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovei S. J. iš atsakovo priteistina 405 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovei S. J. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 405 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.