Telšių apylinkės teismo sprendimas

2023-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-14-1140/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-07Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
e2-14-1140/2023
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01176-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
S. M., R. M.
Advokatai
Gintaras Gricius, Vidmantas Skaburskas, Audrius Karpinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14-1140/2023Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01176-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.14.4; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

sekretoriaujant Robertai Rimeikei, Vilijai Rukšėnienei, Laurai Rimeikei, Linai Erlickienei, Viktorijai Stanienei,

dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovams advokatams Vidmantui Skaburskui, Gintarui Griciui,

atsakovei S. M., jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui,atsakovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams S. M. ir R. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: antstolė Elena Miliauskienė, antstolė Ilona Girdenienė, antstolė Greta Žutautė, antstolis Svajūnas Degimas, uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Akmenės energija“, UAB „GelvoraSergel“, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“, VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės vandenys“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (toliau – ir Ieškinys) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp ieškovės R. L., jos sutuoktinio A. F. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), bei atsakovės S. M. 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti rentos gavėjai R. L., kuri po sutuoktinio A. F. L. mirties yra jo teisių perėmėja, nekilnojamuosius daiktus: 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovė minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo teikti ieškovams iki jų gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, slaugos paslaugas: prižiūrėti namų ūkį, atlikti einamąjį namo remontą, rūpintis rentos gavėjų sveikata, susirgus nuvežti į gydymo įstaigas pas gydytojus ar juos kviesti į namus, slaugyti, lankyti ligoninėje, parūpinti vaistų, tęsti gydymą ligoninėse bei reabilitacijos centruose, apmokėti išlaidas, susijusias su gydymu, teikti maisto produktus, nupirkti rūbus, namų apyvokos daiktus, higienos priemones. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo iki šiol, todėl ieškovai, būdami garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, netekę viso savo turto yra palikti be būtiniausios priežiūros ir materialiojo aprūpinimo. Atsakovė, vykdydama Sutarties įsipareigojimus, tik keletą kartų, jų pačių lėšomis nuvežė juos į gydymo įstaigas. Už bet kokias materialias vertybes, kurias rentos mokėtoja nupirko rentos gavėjams, pastarieji buvo priversti atsiskaityti centas į centą, nes visada būdavo pateikiami kasos kvitai. Be to, atsakovė kelis metus iš eilės gaudavo iš rentos gavėjų po dvi kiaules, po keletą mėsinių vištų užaugintų ieškovų tvarte ieškovės R. L. pastangomis, nes sutuoktinis buvo labai silpnos sveikatos. Tuo tarpu ieškovai iš atsakovės per visą tą laiką, nuo turto perleidimo momento nieko nėra gavę. Į bet kokias pretenzijas atsakovei, pastaroji atsako grasinimais išvaryti iš namų, nes, pasak atsakovės, čia ieškovams niekas nebepriklauso. Be to, ieškovams tapo žinoma, jog atsakovė yra prasiskolinusi ir antstoliai iš jos išieško skolas pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Todėl nerimauja dėl to, kad jei antstoliai iš varžytinių parduos atsakovės turtą, liks be pastogės. Šalių sudarytos Sutarties VII skyriuje aptarta, jog: „Jeigu S. M. iš esmės pažeidžia sutartį, tai A. F. L. ir R. L., turi teisę reikalauti grąžinti perduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu, pastatais ir statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), arba sumokėti išperkamąją kainą. Tuo atveju atsakovė S. M. neturi teisės reikalauti atlyginti jai išlaidas, susijusias su A. F. L. ir R. L. išlaikymu. Šalims nesusitarus, ginčą sprendžia teismas“. 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovei buvo išsiųstas advokato parengtas pasiūlymas dėl ginčo išsprendimo be teismo, į kurį ji sureagavo telefoniniu skambučiu, paaiškindama, jog sutiks grąžinti ieškovams visą turtą tik tuo atveju, jeigu jie jai sumokės piniginę kompensaciją. Paprašius pagrįsti tokią savo poziciją raštu, atsakovė susisiekė su ieškove R. L. ir nurodė jai, kad nori 15000 Eur. Šalims gera valia susitarti nepavykus, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M., atstovaujama advokato Audriaus Karpinsko, pateiktame atsiliepime nurodė, jog ieškovė R. L. yra atsakovės sutuoktinio R. M. mamos sesuo. Ieškovai vaikų neturi, dėl ko, jų kvietimu atsakovės šeima jau senokai juos lankydavo, atvykdavo pasveikinti ir didžiųjų švenčių metu. Apie 2016 metus atsakovės šeimai lankantis pas ieškovus, R. L. pradėjo skųstis vis prastėjančia jos ir ypatingai sutuoktinio sveikata. Teigė dėl amžiaus vieniems tapo sudėtinga verstis žemės ūkio veikla, dėl ko pasiūlė atsakovei su sutuoktiniu bendrai ieškovams priklausančioje žemėje užsiauginti visiems kartu žemės ūkio produktus, paruošti pašarus galvijams, jų ūkiniuose pastatuose užsiauginti prieauglį ir paskersti jį savo reikmėms. Nuo nurodytos datos (2016 m.) dar prieš ginčijamos sutarties sudarymą su ieškovais bendrai jų žemėje augino daržoves, padėdavo ieškovams paruošti pašarus galvijams žiemai, bendrai skersdavo jų prieauglį. Apie dvejus metus tęsiantis tokiems bylos šalių santykiams, kažkurio viešėjimo pas ieškovus metu, vėlgi pati ieškovė R. L. pasiūlė jiems padovanoti namų valdą. Vykstant pokalbiui buvo kalbama apie šio turto perleidimą atsakovei su sutuoktiniui neatlygintinai. Ieškovai teigė vaikų neturintys, o senatvėje prastėjant sveikatai vieniems tampa vis sudėtingiau gyventi. Nurodoma, jog bylos šalims kalbantis dėl tokio sandorio sudarymo, ieškovai absoliučiai nereikalavo ir nekėlė sąlygos teikti jiems materialinį išlaikymą. To paties viešėjimo pas ieškovus metu, telefonu bylos šalys susisiekė ir su ginčijamą sutartį patvirtinusia notare bei susitarė su ja dėl dovanojimo sutarties sudarymo datos. Bylos šalims nuvykus pas notarę ir kalbantis su ja, notarė pasiūlė jiems sudaryti ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog notarė teigė, jog tokia sutartis apsaugos abi bylos šalis, t. y. ieškovus – nuo galimo nesąžiningo atsakovų elgesio, ieškovų iškeldinimo po sutarties sudarymo, o atsakovai – nepatirs išlaidų gyventojų pajamų mokesčio forma, priešingai nei sudarius dovanojimo sutartį. Pažymėjo, jog tik tuomet abi bylos šalys sutarė sudaryti ieškovų ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Kalbantis dėl tokios sutarties, ieškovai nekėlė jokių konkrečių jų išlaikymo sąlygų. Teigė, jog juos pilnai tenkina esami bylos šalių santykiai ir atsakovės jiems teikiama pagalba. Pačios sutarties turinį parengė notarė pagal tikėtina įprastą ir turimą tokios sutarties formą, abiems šalims laukiant šios sutarties laukiamajame. Parengus sutarties tekstą ir šalims su juo susipažįstant, realiai nebuvo tariamasi dėl tikslių išlaikymo iki gyvos galvos sąlygų, atsakovės prievolių. Šalys sutarė, kad pasirašius šią sutartį jų santykiai nesikeis ir atsakovei su sutuoktiniu sutartimi perleidžiamas turtas atiteks už tolesnę jų iki šiol teiktą pagalbą ir šios pagalbos apimtį. Tarp bylos šalių nebuvo jokios kalbos dėl pilno, net pačioje sutartyje aprašytos apimties, materialinio išlaikymo. Kaip minėta, jų santykiai buvo geri, dėl ko pasitikint viena kita bei sutartį parengusia notare, šalys nereikalaudamos jokių sutarties sąlygų korekcijų, to paties apsilankymo pas notarę metu 2018 m. birželio 11 d. ir sudarė šiuo metu ieškovų ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė nesutinka ir su ieškinio argumentais, kad sudarius ieškovų ginčijamą sutartį ji visiškai nevykdė savo sutartinių prievolių ir neteikė ieškovams išlaikymo. Tiek iki ginčijamos sutarties sudarymo, tiek po jos, bylos šalių santykiai kaip realiai šalys ir sutarė, žymia apimtimi nesikeitė iki 2021 m. vasaros vidurio. Ieškovų prašymu tik padidėjo atsakovės ir jos šeimos narių vizitai bei pagalbos ieškovams apimtis. Sudarius ieškovų ginčijamą sutartį atsakovė su šeimos nariais kelis kartus per savaitę lankėsi ieškovų namuose. Atveždavo jų prašymu jiems būtinų maisto, higienos ir kitų prekių. Ieškovams vis dažniau skundžiantis sveikata atsakovė su šeimos nariais jau be ieškovų pagalbos sodino jų žemėje daržoves, jas prižiūrėdavo bei rudenį nuimdavo jų derlių. Tik ji su šeimos nariais rūpinosi pašaru ieškovų laikytiems galvijams. Atlikdavo visus kitus ieškovų buitį gerinančius darbus. Taip pat vežė A. F. L. į sveikatos priežiūros įstaigas. Rūpinosi jo gydymu šiose įstaigose, ką atsakovė grindžia pridedamu išrašu iš medicininių dokumentų. Pabrėžiama, jog atsakovė rūpinosi dokumentų sutvarkymu bei vežė jį į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos Plungės teritorinį skyrių neįgalumo nustatymui, pirkdavo ieškovams vaistus, prižiūrėjo ir ieškovų artimųjų kapus, nors ginčijama sutartimi tokia prievolė atsakovei net nebuvo numatyta. Pripažįstama, kad tarp bylos šalių iki aukščiau nurodyto laikotarpio, santykiai buvo geri ir ieškovė yra kelis kartus padengusi jos išlaidas degalams, taip pat yra keletą kartų atsiskaičiusi ir už jos nupirktus pirkinius, tačiau toji tikrai nereikalavo, o šias pinigines lėšas duodama, ieškovė teigė, jog jos bus atsakovės vaikams. Taip pat skerdžiant galvijus, kaip ir iki ginčijamos sutarties sudarymo, gaudavo iš ieškovų skerdienos, ieškovų leidimu pasiimdavo ir dalį pačių ieškovų žemėje užsiaugintų daržovių. Atsakovė sąžiningai vykdė kiekvieną ieškovės prašymą, teikė ieškovams visą jų būtinus poreikius tenkinančią pagalbą. Ieškovei reiškiant vis daugiau prašymų, ji galiausiai buvo priversta uždaryti ir savo nedidelį verslą, kadangi pas ieškovus jų prašymu pradėjo lankytis beveik kiekvieną dieną. Atsakovė nežino tikrųjų ieškovų noro nutraukti Sutartį priežasčių. Atsiliepime nurodoma, kad teikiant išlaikymą atsakovė kartais sulaukdavo iš ieškovės R. L., jos vertinimu nepagrįstų pastabų dėl atliekamų ieškovų ūkyje darbų, tačiau stengėsi ieškovei pritarti ir atlikti tuos ūkio darbus pagal ieškovės nurodymus, bet situacija nesikeitė. Atsiliepime išsakomos atsakovės abejonės dėl ieškovės galimai turimų mąstymo sutrikimų, teigiama, jog ieškovei kreipiantis į televizijos laidos „TV pagalba“ rengėjus, šiems taip pat nurodė jos sveikata verčiančias suabejoti aplinkybes. 2021 m. vasaros viduryje atvykus pas ieškovus į namus, ieškovė užsipuolė atsakovę, kaltindama ją vyšnių vagyste, pradėjo ją įžeidinėti, kaltinti ir kitais nebūtais dalykais bei vyti iš namų. Paaiškinama, jog atsakovė tą kartą išvažiavo, o atvykus po poros dienų ieškovė toliau ją puolė, įžeidinėjo ir vijo iš namų, mėgino su ieškove kalbėtis ir telefonu, tačiau ši tik pakėlusi telefono ragelį pradėdavo plūsti atsakovę ir neleisdavo jai ištarti nė žodžio. Nurodoma, jog mėgino aiškintis tokio ieškovės elgesio priežastis per ieškovų kaimynus, kurie, atsakovės teigimu, visi sutartinai sakė, kad atsakovės šeima yra nebe pirmi ieškovų apgauti žmonės, kad kitokio elgesio iš ieškovų, o ypatingai ieškovės, jie galėjo net nesitikėti, jog toks ieškovų elgesys yra nuo seno jiems įprastas jų gyvenimo būdas ir, kad jie senai žinojo, jog ieškovai jų ginčijamą Sutartį sudarė siekdami apsaugoti savo turtą nuo kitų jiems padėjusių giminaičių. Tris metus sudarius šiuo metu ieškovės ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovai gavo iš atsakovės tokį išlaikymą, kokio pagrįstai tikėjosi ir vylėsi, bei tokį, kuris tenkino jų sutartimi grindžiamus interesus ir tikslus. Nuo aukščiau nurodyto momento – 2021 m. vasaros vidurio – atsakovės prievolių vykdymas pagal ginčijamą sutartį tapo neįmanomas dėl pačių ieškovų nesąžiningų, su gera morale nesuderinamų veiksmų ir jais nulemtų pačių ieškovų ginčijama sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių pažeidimo. Ieškovės R. L. valia jie patys atsisakė priimti tolesnį atsakovės jiems teikiamą realiai sutartą išlaikymą. Būtent ši priežastis ir nulėmė ieškinio pateikimo metu buvusį sutarties nevykdymą. Pažymėta, jog ieškovams teiktas išlaikymas pareikalavo iš atsakovės ženklių materialinių bei fizinių sąnaudų, o be to, viena iš ieškovų ginčijamos sutarties šalių jau yra mirusi. Atsakovė iki vienos iš sutarties šalių mirties, tik trumpą laikotarpį negalėjo teikti išlaikymo dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – pačių ieškovų kaltės. Mano, jog todėl atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį ginčijama sutartimi įgyto nekilnojamojo turto, negali būti ginčijama sutarties vykdymo pažeidimu, nes šioje dalyje atsakovės prievolė teikti išlaikymą vienai iš sutarties šalių – ieškovui A. F. L., yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Atkreiptas dėmesys, jog ieškovų ginčijama sutartimi nekilnojamasis turtas buvo perleistas nuosavybėn ne asmeniškai atsakovei, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jos sutuoktiniui R. M..

Teismo posėdžio metu ieškovė R. L. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog su atsakove sudarytoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatė, jog atsakovė pagal šią sutartį įkeisti jai perleistą turtą gali tik turėdama raštišką ieškovės ir jos sutuoktinio A. F. L. sutikimą, kurio jai niekada nedavė, tačiau kaip paaiškėjo, atsakovė ir jos sutuoktinis yra įsiskolinę, o susidariusios skolos yra išieškomos antstolių, ieškovų išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovei perleistas turtas areštas. Pabrėžė, jog ieškovė už atsakovės ir jos sutuoktinio, kuris ieškovų namuose yra buvęs vos tris kartus, skolas, nėra atsakinga. Su atsakove sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau jokio išlaikymo ieškovė su sutuoktiniu negavo. Už visus atsakovės jiems pirktus pirkinius, pagal atsakovės pateiktus kvitus buvo sumokama. Taip pat, atsakovei bei jos sutuoktiniui buvo apmokamos kuro išlaidos, net jų automobilio remontas. Atsakovė veždavosi namo ieškovų užaugintų gyvulių bei paukščių mėsą, jų sklype užaugintas daržoves. Pažymėjo, jog atsakovė pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį jai perleistu turtu niekada nesirūpino, niekada nėra mokėjusi už komunalines paslaugas bei elektros energiją. Nurodė, kad 2021 m. pavasarį pablogėjus ieškovės vyro A. F. L. sveikatai, atsakovė jį norėjo vežtis pas save į namus, bet ji nesutiko. Matė, kad ji šlykštisi senuko slaugymu, todėl išsivežti jį nesutiko. Nuo 2021 m. liepos mėnesio vidurio atsakovė liovėsi lankiusis ieškovų namuose, į ieškovės skambučius telefonu neatsiliepdavo. Pažymėjo, jog sutuoktinis dėl ligos sunkiai judėjo, jį reikėjo lovoje kilnoti, vartyti, slaugyti. Viena pati to daryti neturėjo sveikatos, pagalbos prašė kitų žmonių, kaimynų. Skambino atsakovei prašyti pagalbos, bet ji neatsiliepė. Vėliau atsakovė išvyko uždarbiauti į užsienio valstybę, o grįžusi net nepasidomėjo jos ir jos sutuoktinio sveikata. Atsakovė meluoja, jog buvo vejama iš ieškovų namų, priešingai, ji pati nustojo lankytis ieškovų namuose, elgėsi nesąžiningai, jais nesirūpino ir šmeižė. Pabrėžė, jog kai ieškovės sutuoktiniui A. F. L. buvo reikalinga slauga, atsakovė nei vieną kartą juo nepasirūpino ir niekada jo neslaugė. Nepadėjo rūpintis laidotuvėmis, jose nedalyvavo, kapavietės netvarkė. Ja apskritai nesirūpina daugiau nei pusantrų metų, siekia namus atimti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, motyvuodamas tuo, jog ieškovė 2021 m. spalio 13 d. gavusi savo sutuoktinio A. F. L. raštišką įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka, dėl jo atstovavimo teisme dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, 2021 m. lapkričio 18 d. sudarė su advokatu Gintaru Griciumi susitarimą dėl teisinių paslaugų rengiant dokumentus teismui dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo, kurį vykdydamas, advokatas Gintaras Gricius 2021 m. lapkričio 30 d. parengė ieškovės ir jos sutuoktinio vardu ieškinį dėl 2018 m. birželio 11 d. išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kuris teisme užregistruotas 2021 m. gruodžio 3 d. Pažymėjo, jog ieškovų teisė dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo advokato buvo įgyvendintos išreiškiant jų valią, t. y. pateikiant teismui ieškinį, todėl atsakovės pasisakymai, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas bent dalyje, nes A. F. L. mirė anksčiau nei buvo pateiktas ieškinys teismui, nepagrįsti. Atsakovė iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, nes ieškovai negavo didžiąja dalimi to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, liko neįgyvendinti pagrįsti sutarties rezultatų lūkesčiai. Esant blogai rentos gavėjo A. F. L. sveikatos būklei ir laiku nepatenkinus jo poreikių gauti materialinę paramą ar paslaugas buvo padaryta didelė žala, kas laikytina išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties pažeidimu iš esmės. Įrodyta, kad atsakovė nesirūpino ieškovų maitinimu, rūbų bei patalinės skalbimu, neprižiūrėjo ieškovų namų ūkio, nepasirūpino A. F. L. slauga, ieškovams būtinų vaistų pirkimu, medicinos priežiūra, kai tai jiems buvo ypatingai svarbu. Atsakovė sutartimi įsipareigojo rūpintis asmenimis, kuriems pagal sveikatos būklę ir amžių reikalinga nuolatinė pagalba. Prašė iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėltytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog pas R. L. ir A. F. L. nuvažiuodavo du arba tris kartus per savaitę, kai jie patys paprašydavo pagalbos, nes taip buvo sutarę. Už jų pinigus pirko jiems maistą ir vaistus. Vežė juos abu pas gydytojus ir kitur, kur jie paprašydavo. Kur nors važiuojant, ieškovė ir A. F. L. mokėjo už kurą, taip pat jie iš savo pinigų mokėdavosi mokesčius, nes patys to norėjo. Jie galėjo save išsilaikyti patys. Ilgainiui ieškovė pradėjo kibti ir priekaištauti. Pagalbos teikimas nutrūko 2021 m. liepos 15 d., nes ieškovė apkaltino vyšnių vagyste. Ji ieškovės telefoną užblokavo, su ja nebendravo. Ji pati nori sutartį su ieškove nutraukti, tačiau ieškovė privalo jai atlyginti žalą už įdėtą darbą, sugaištą laiką. Mano, kad ieškovė turėtų jai sumokėti 15000 Eur. Ieškovų perleistas turtas buvo areštuotas už skolas. Šiuo metu yra likusi nepadengta skola 2000 Eur. Ieškovei apie susidariusias skolas nieko nesakė, nepagalvojo, kad reiktų jai pasakyti. 2021 m. rugsėjo 15 d. ji išvyko dirbti į Vokietiją. A. F. L. laidotuvių nepadengė, nes su jais nebebendravo. 2021 m. pavasario metu pardavė ieškovų metalą ir, gavusi už jį 160 Eur, turėjo nupirkti žoliapjovę, tačiau jos nenupirko, pinigų ieškovams taip pat neatidavė. Mano, kad ieškovai už jos ir jos šeimos narių atliktus darbus liko jai skolingi.

Atsakovės S. M. atstovas advokatas Audrius Karpinskas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, jog sutartis su advokatu Gintaru Griciumi pasirašyta tik su ieškove R. L.. Ieškinys teismui pateiktas tik 2021 m. gruodžio 3 d., praėjus dviem dienoms po A. F. L. mirties (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas, kurį A. F. L. suteikė savo sutuoktinei R. L., baigėsi asmeniui mirus, nagrinėjamu atveju – 2021 m. gruodžio 1 d., todėl 2021 m. gruodžio 3 d. pateiktas teismui ieškinys laikytinas neteisėtu, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo A. F. L. atžvilgiu, neturėtų būti sprendžiamas. Šiuo atveju, turėtų būti sprendžiama tik dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo tarp ieškovės R. L. ir atsakovės S. M., t. y. tik toje dalyje, kuri susijusi su ieškovės R. L. išlaikymu ir tik jai priklausančios ½ dalies turto grąžinimo taikant restituciją. Išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis ieškovės R. L. atžvilgiu nebuvo vykdoma, nes pati rentos gavėja rentos davėjos atžvilgiu elgėsi amoraliai, įžeidžiančiai. Į bylą pateiktos kelios nuotraukos, darytos 2018 m. – 2020 m. laikotarpiu, bei vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuotas R. L. ūkis, gyvenamasis namas, kiemas bei ūkinis pastatas bei užfiksuoti atsakovės šeimos nariai (vaikai) dirbantys ūkio darbus. Be to, į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 1 d. medicininis išrašas dėl A. F. L. teiktos priežiūros paslaugų, kuris patvirtina, kad atsakovė tuo pagrindu lankėsi L. namuose ir juos prižiūrėjo karantino metu. Apklausti liudytojai, taip pat ir atsakovės sūnus R. M., patvirtino, jog išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis buvo vykdoma, o kai nebuvo vykdoma, tai tik dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio su atsakove. Sutarties vykdymas nutrūko 2021 m. liepos mėnesį, kai ieškovė apkaltino atsakovę vyšnių vagyste. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. Z.. Išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties vykdymas nutrūko 2021 m. liepos mėnesį dėl ieškovės kaltės, o vėliau vykdoma nebuvo, nes ieškovė atsisakė. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog iš pradžių santykiai su teta R. L. ir dėde A. F. L. buvo geri, bet vėliau jie pradėjo prastėti. Teta nuolat priekaištavo, kabinėjosi, koneveikdavo tiek jį, tiek jo sutuoktinę S. M.. Jo sutuoktinė rūpinosi teta ir dėde, tačiau dėl tetos elgesio nebegalėjo toliau jais rūpintis. Pažymėjo, jog R. L. yra sunkaus charakterio, šiuo metu jie visiškai nebendrauja.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog ieškovės R. L. ieškinio neginčija, prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos apskaitos informacinės sistemos duomenimis, S. M. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolinga 59,86 Eur, o R. M. skolingas 24,57 Eur.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, jog Antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje atsakovės S. M. atžvilgiu vykdomas 906,05 Eur skolos išieškojimas išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. Nėra duomenų, kad iki nekilnojamojo turto perleidimo, su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, sutarties sudarymo būtų buvusios nustatytos ieškovės ir jos sutuoktinio turto realiosios dalys, o pačioje sutartyje taip pat nenurodoma, ar atsakovei perduodama ieškovės daikto dalis ar jos sutuoktinio dalis, ir kokiomis dalimis atsakovė išlaikymą ieškovei ir jos sutuoktiniui teiks, todėl ieškovės ir jos sutuoktinio bendra jungtinė nuosavybė atsakovei buvo perduota proporcingai, lygiomis dalimis. A. F. L. išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis baigėsi jam mirus, o ieškovė jo reikalavimo teisės nepaveldėjo. Teismui nustačius išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo pagrindą, prašė ieškinį dėl atsakovei perduoto turto gražinimo ieškovei tenkinti iš dalies, grąžinant ieškovei ½ dalį pagal šią sutartį atsakovei perduoto turto. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Elena Miliauskienė, antstolė Ilona Girdenienė, antstolė Greta Žutautė, antstolis Svajūnas Degimas, UAB „Akmenės energija“, UAB „GelvoraSergel“, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“, VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės vandenys“, UAB „Julianus Inkaso ir UAB „Legal Balance“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog pastaruosius vienuolika metų gyvena kaimynystėje su R. L. ir jos šiuo metu jau mirusiu sutuoktiniu A. F. L., tačiau bendravimas su kaimynais apsiribojo tik pasisveikinimu. Paaiškino, jog jam žinoma, kad teisme nagrinėjama byla dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo. L. gyveno vieni. Prieš maždaug dvejus metus, 2019 m. ar 2020 m., pas L. atvykdavo S. (atsakovė) su savo sūnumis. Matydavo, kad jie L. kieme skaldydavo, nešdavo malkas, prižiūrėdavo aplinką, ravėdavo, vagodavo. Kiek dažnai ji atvykdavo, pasakyti tiksliai negali, gal keletą kartų per savaitę, nestebėjo. S. M. lankymosi pas L. laikotarpis truko apie metus laiko, o gal kiek ilgiau. S. M. pas L. nepastebi apie dvejus metus, prisimena, kad kai ją paskutinį kartą pas kaimynus matė, buvo vasara. Matė laidą per televiziją, žino, kad tarp S. M. ir L. vyksta konfliktai.

Liudytoja D. S. posėdžio metu nurodė, jog nuo 2021 m. liepos mėnesio paprašyta R. L., dieną ir naktį padėjo prižiūrėti bei slaugyti A. F. L.. Taip pat padėdavo jiems atlikti ūkio darbus, paravėti, rūbus išskalbti, iš parduotuvės maisto nupirkti, namus sutvarkyti. Kai A. F. L. buvo sveikas, pas juos atvykdavo porą kartų į savaitę. Šią šeimą pažįsta apie trisdešimt metų, nes mama su R. L. buvo draugės. Dėl to ir ji L. padėjo. Tuo metu nebuvo kam jiems padėti, o R. L. buvo sunku. Keitė A. F. L. sauskelnes, vartė (kilnojo) jį, prausė. Kai ji negalėjo, A. F. L. už užmokestį slaugė jų kaimynė J. Z.. Jai už jo slaugą R. L. atsilygindavo kiaušiniais, kitu maistu. Kažkada L. padėti atvažiuodavo S. M., už pagalbą ji gaudavo mėsos, pjaudavosi naminius paukščius ir pan. Ten turėjo savo daržą, auginosi daržoves. Kiek jai žinoma, ji už tai gaudavo per metus po dvi kiaules. Pašarus gyvuliams ir paukščiams pirkdavo L.. S. M. pašerdavo, mėšlą išmesdavo, tačiau tai darydavo ir ji, ir dar kitas kaimynas, o kartais atvažiuodavo padėti kiti giminaičiai. Ūkis nėra didelis, tik šešių ar aštuonių arų. Už teikiamą pagalbą prie ūkio, jai (D. S.) atsilygindavo R. L., S. M. už L. teikiamą pagalbą jai niekada nemokėjo. Pažymėjo, jog tokią pagalbą teikė L. ir tada, kai S. M. dar atvykdavo pas L.. Tai buvo gal prieš trejus metus, tačiau tikslaus laikotarpio, nuo kada S. M. nesilanko pas L., ji nurodyti negali, neprisimena. Prieš 2021 m. liepos mėnesį matė, kad S. M. dar kelis kartus buvo atvykusi pas L.. Paaiškino, jog jai buvo žinoma, kad S. M. prižiūrės senukus, o po to paliks jų namų šeimininke. Patvirtino mačiusi, kad anksčiau S. M. atvažiuodavo, L. prie ūkio padėdavo, tačiau A. F. L. S. M. neslaugė. Žino, jog kažkada S. M. nuveždavo senukus pas daktarus, atveždavo jiems vaistų. Už tai L. S. M. sumokėdavo. A. L. tiek pagalbos nereikėdavo, nes jie buvo stipresnės sveikatos. S. M. atvykdavo padėdavo, kai jie patys jos to paprašydavo, tačiau susirgus A. F. L., jiems pagalbos labai reikėjo.

Liudytoja L. G. posėdžio metu nurodė, jog gyvena už poros kilometrų nuo R. L., ją ir jos sutuoktinį pažinojo apie septynerius metus. Paaiškino, jog R. L. paprašius, ji jai padeda. Nuveža ją į parduotuvę, taip pat yra vežusi į kirpyklą. Jos sutuoktinį A. F. L., kai dar buvo gyvas, vežė tyrimams. Kai A. F. L. buvo blogai su sveikata, vežė jį į ligoninę. Nuvažiuoja nupirkti vaistų. Taip jau kokius ketverius metus padeda. Ji gerai sutaria su R. L., todėl jai padeda. Padėti L. pradėjo, kai jos paprašė nupirkti vaistų. R. L. už nupirktas prekes ar vaistus visuomet atsiskaito. L. šeimai padėdavo ir kiti žmonės. Atvykusi pas R. L. į namus, matydavo pas ją moterį, vardu Dianą, pavardės jos nežino, dar kitų nepažįstamų jai žmonių. Paklausta, ar matė kada nors Sigitą M. L. namuose, liudytoja nurodė, kad šio žmogaus L. namuose nėra mačiusi.

Liudytojas A. G. posėdžio metu nurodė, jog padeda ieškovei atlikti ūkio darbus. R. L. pažįsta apie dvidešimt metų. Ją apibūdino kaip reiklią, tvarkingą, rūpestingą, dalykišką, nuoseklią ir sąžiningą. L. yra vežęs grūdus, šiaudus. Pažymėjo, jog atlikus ūkio darbus, R. L. visada sumoka, atsilygina, būna labai dėkinga už teikiamą pagalbą ar atliktus darbus. Už atliktus darbus, pašarus ir kt. sumokėdavo R. L. arba A. F. L., kol jis buvo sveikesnis. Kai R. L. ir A. F. L. tapo silpnesnės sveikatos, jiems reikėjo ir kitokios pagalbos, kurią visuomet mielai teikė ir teikia. Yra pasakęs, kad kai tik prireiks pagalbos, visada kreiptųsi. Daug kartų yra vežęs L. į parduotuvę, į banką. Kai A. F. L. sunkiai susirgo, R. L. paprašius, vėlai vakare su žmona vyko pas juos į namus padėti A. F. L. aprengti ir įkelti į greitosios pagalbos automobilį. R. L. jų pagalba niekada nepiktnaudžiavo ir kreipdavosi tik esant būtinybei. L. namuose S. M. nėra matęs.

Liudytojas R. M. posėdžio metu nurodė, jog yra atsakovės S. M. sūnus. Jo mama prižiūrėjo R. L. ir A. F. L.. Jis važiuodavo kartu su savo mama, padėti mamai atlikti sunkesnius fizinius darbus, t. y. žolę nupjauti, malkas kapoti, jas nešioti, daržą su plūgu traukti. Jam už atliktus darbus teta R. L. sumokėdavo pinigais. Jis jos mokėti neprašė, tačiau visada duodamus pinigus paimdavo. Po atliktų darbų R. L. pradėdavo jo mamą įžeidinėti negražiais žodžiais, keiksmažodžiais, bet jis jai nieko nesakydavo. Taip buvo nuolat. R. L. taip bendravo ir su savo vyru A. F. L., liepdavo jam kaip šuniui: „eik ten, teik ten“. Taip pat, R. L. jo mamą įžeidinėjo paskambinusi telefonu. Ji skambindavo paryčiais, kad jai reikia malkas sukapoti, žolę nupjauti arba dėdę (A. F. L.) nuvežti iki ligoninės, pabūti kartu. Dėdė A. F. L. buvo labai malonus diedukas, pasakodavo apie senus laikus. Paskutinį kartą L. namuose buvo gal prieš metus laiko, tiksliai neprisimena. Padėdavo L, kai jam buvo maždaug penkiolika metų, t. y. maždaug prieš trejus metus. Ten dažniau nuvažiuodavo jo jaunesnis brolis. Atsakovės atstovui paklausus, ar liudytojui žinoma, kodėl R. L. ir jo mamos S. M. keliai išsiskyrė, liudytojas atsakė: „mama sakė, kad jai nervai neatlaikė“. Nuotrauka, kurioje užfiksuota jo mama tvarkanti L. namų teritoriją, padaryta 2019 m. ar 2020 m., nes tais metais mama tvarkydavo jų namų teritoriją. Su broliu L. kieme kapojo malkas 2020 m.

Liudytoja J. Z. posėdžio metu nurodė, jog ji yra R. L. ir jos šiuo metu jau mirusio sutuoktinio A. F. L. kaimynė nuo 1976 m. R. L. su savo sutuoktiniu ir S. M. ilgą laiką labai gerai sutarė. Jai labai gaila, kad jos abi susipyko. Jos labai gražiai bendravo. S. M. tiek ją, tiek R. L. vežė į Šiaulius, į ligoninę. A. F. L. taip pat turėjo automobilį, jį vairavo. Kai susirgo, paskutinius du ar tris metus iki mirties negalėjo vairuoti, jam buvo sunkiai. S. M. su vaikais atvažiuodavo pas L. pasidarbuoti. Liudytoja taip pat ateidavo jiems padėti darbuose: paravėti, bulves nukasti, šieną sukrauti, grūdus sunešioti. Taip buvo kiekvienais metais, tik dabar negali padėti, nes yra po operacijos. R. L. už atliktus darbus sumokėdavo, buvo reikli, daržai turėjo blizgėti, todėl visi kartu darbavosi. S. M. gyvena mieste, tai ji viena „neprilakstys“ padėti, tačiau ji padėdavo. Šiuo metu santykiai su kaimyne R. L. yra geri. S. M. L. namuose pradėjo lankytis senai, nes jie yra giminės. Paskutinį kartą S. M. pas L. matė praeitais metais liepos mėnesį. Prieš pusantrų metų S. M. pas L. matydavo labai dažnai. S. M. pasidarbuoti pas L. jos nėra kvietusi, ją pasikviesdavo R. L., kuri ir sumokėdavo už atliktus darbus. Ieškovės atstovui paklausus liudytojos, ar S. M. už atliktus darbus pas L. yra kada nors jai atsiskaičiusi, liudytoja paaiškino, jog S. M. atsikaityti už L. atliktus darbus nepriklausytų. Dėl kokių priežasčių jos tarpusavyje susipyko, ji nežino. Kai A. F. L. sunkiai susirgo, ji R. L. prašymų kelis kartus buvo atėjusi paslaugyti jos sutuoktinio. Tuo metu R. L. važiuodavo į parduotuvę, į vaistinę. Nežino, kas ją ten veždavo, bet keletą kartų yra mačiusi, kad vežė L. G.. Už A. F. L. slaugą R. L. jai sumokėdavo. Jai slaugant A. F. L., S. M. nebuvo atvykusi pas L.. Atsakovės atstovui paklausus liudytojos, kokie buvo santykiai tarp R. L. ir A. F. L., liudytoja nurodė, kad santykiai tarp jų buvo pikti, R. L. ant savo sutuoktinio A. F. L. pykdavo, norėjo jį „laikyti griežtai“. Iš pradžių R. L. apie S. M. atsiliepė gražiai, tačiau vėliau ant jos pykdavo, kalbėdavo piktai, kad ji negali atvažiuoti, negali išskalbti baltinių ir pan. Kažkokių įžeidinėjimų S. M. atžvilgiu nėra girdėjusi. Praeitais metais, liepos mėnesį R. L. papasakojo, jog pastebėjo, kad nuskintos jos vyšnios, sakė, kad S. M. prisipažino pavogusi vyšnias. Prisimena, kad ji jai pokalbio metu pasakė, kad tai nėra vagystė, nes S. M. yra giminaitė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. L., jos sutuoktinis A. F. L. ir atsakovė S. M. 2018 m. birželio 11 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė ir jos sutuoktinis, kaip rentos gavėjai, perdavė nekilnojamąjį turtą: 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 3297-4015-9060, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovei S. M., o atsakovė įsipareigojo teikti R. L. ir A. F. L. iki jų gyvos galvos tokias materialinio aprūpinimo, priežiūros, slaugos paslaugas: prižiūrėti namų ūkį, atlikti einamąjį namo remontą, rūpintis jų sveikata, susirgus nuvežti į gydymo įstaigas pas gydytojus ar juos kviesti į namus, slaugyti, lankyti ligoninėje, parūpinti vaistų, tęsti gydymą ligoninėse bei reabilitacijos centruose, apmokėti išlaidas, susijusias su gydymu, teikti maisto produktus, nupirkti rūbus, namų apyvokos daiktus, higienos priemones. R. L. ir A. F. L. įsipareigojo laikytis dorovės ir moralės normų (Sutarties VI skyrius).

Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties VII skyriaus pirmoje pastraipoje nurodyta, kad šalims R. L. ir A. F. L. išaiškintas CK 6.461 straipsnio 2 dalies turinys, nurodant: „Jeigu S. M. iš esmės pažeidžia sutartį, tai A. F. L. ir R. L. turi teisę reikalauti grąžinti perduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu, pastatais ir statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), arba sumokėti išperkamąją kainą. Tuo atveju atsakovė S. M. neturi teisės reikalauti atlyginti jai išlaidas, susijusias su A. F. L. ir R. L. išlaikymu. Šalims nesusitarus, ginčą sprendžia teismas“.

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Rentos gavėjas, reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą, turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus.

Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 15 punktas). Taigi, išlaikymas iki gyvos galvos dažniausiai pasireiškia atliekant tam tikrus veiksmus išlaikymo gavėjo naudai, tenkinant jo poreikius, aprūpinant jį reikiamais daiktais, gyvenamąja vieta, prižiūrint ligos atveju ir pan. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad sutarties sąlygų laikymasis yra itin svarbus.

Nagrinėjamu atveju, bylos šalių išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinys patvirtina, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovė už perleistus žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus įsipareigojo išlaikyti A. F. L. ir R. L. iki gyvos galvos: maitinti, skalbti drabužius ir patalynę, pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju. Pastebėtina, jog tokio pobūdžio įsipareigojimai – kasdienės priežiūros prievolė, kurią būtina vykdyti nuolat, o ne epizodiškai. A. F. L. ir R. L. nuo 2021 m. liepos mėnesio neabejotinai buvo reikalingos kasdienės paslaugos, A. F. L. buvo itin reikalinga slauga ir priežiūra, R. L. dėl jos amžiaus buvo būtina pagalba. Atsakovė tvirtino, jog sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovai nekėlė jokių konkrečių jų išlaikymo sąlygų, juos tenkino tuo metu esami bylos šalių santykiai ir atsakovės jiems teikiama pagalba, o notarei parengus sutarties tekstą ir šalims su juo susipažįstant, realiai nebuvo tariamasi dėl tikslių išlaikymo iki gyvos galvos sąlygų, atsakovės prievolių. Pastebėtina, jog į šalių ikisutartinius santykius negali būti atsižvelgiama, nes pagalbą A. F. L. ir R. L. atsakovė teikė savo nuožiūra, epizodiškai, tuo tarpu sutarties pagrindu santykiai turėjo įgauti nuolatinės priežiūros pobūdį. Ginčo byloje nėra, jog atsakovės pagalbos teikimas A. F. L. ir R. L. nutrūko 2021 m. liepos 15 d., nes ieškovė apkaltino atsakovę vyšnių vagyste. Nuo tos dienos atsakovė ieškovės telefoną užblokavo, su ja nebendravo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 11 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perleistas atsakovams S. M. ir R. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomi disponavimo teisės apribojimai antstolių Gretos Žutautės, Ilonos Girdenienės, Svajūno Degimo, lenos Miliauskienės turto arešto aktų pagrindu. Antstolio Svajūno Degimo pateiktos informacijos duomenimis, šio antstolio kontoroje pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. išduotus vykdomuosius raštus, atsakovės S. M. atžvilgiu vykdomas skolos išieškojimas (duomenys 2022 m. gruodžio 2 d.) išieškotojo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai. Iš antstolės Gretos Žutautės pateiktų duomenų matyti, kad antstolės kontoroje R. M. atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo išieškotojų UAB „Julianus Inkaso“, UAB Legal Balance ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, o atsakovės S. M. atžvilgiu vykdomųjų bylų neužvesta.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. spalio 13 d. Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. R., atvykusi į rentos gavėjų R. L. ir A. F. L. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtino A. F. L. išduotą įgaliojimą sutuoktinei R. L., kuriuo jis įgaliojo R. L. atstovauti jį, be kita ko, teisme pateikiant prašymus, pareiškiant pareiškimus, ieškinius, apskundžiant teismo sprendimus apeliacine tvarka, sudarant sutartis, susitarimus ir kt. Veikdama pagal suteiktą įgaliojimą, 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė R. L. su advokatu Gintaru Griciumi pasirašė atstovavimo sutartį, kuria pavedė advokatui atstovauti R. L. ir A. F. L. civilinėje byloje dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovų R. L. ir A. F. L. atstovas advokatas Gintaras Gricius parengė ir registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo be teismo.

A. F. L. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 21-88402770). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. lapkričio 30 d. ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pateiktas – 2021 m. gruodžio 1 d., o šio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovų R. L. ir A. F. L ieškinį, minėtas ieškinys tą pačią dieną pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui – Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams.

Bylos duomenimis, nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki ieškovai pradėjo atsakovei reikšti pretenzijas dėl sudarytos sutarties vykdymo praėjo apie dveji metai. Tai – nėra didelis laiko tarpas. Kaip minėta, kad ieškovų ieškinys teisme pareikštas po A. F. L. mirties. Atsakovė ir jos atstovas įrodinėjo, kad rentos sutartis A. F. L. nutrūko dėl rentos gavėjo mirties, todėl nėra pagrindo sutartį nutraukti teismo sprendimu, atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį ginčijama sutartimi įgyto nekilnojamojo turto negali būti ginčijama sutarties vykdymo pažeidimu, nes šioje dalyje jos prievolė teikti išlaikymą vienai iš sutarties šalių – ieškovui A. F. L., yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu.

Pažymėtina, jog sutarties pabaigos dėl rentos gavėjo mirties pasekmės priešingos pasekmėms, atsirandančioms nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl jos pažeidimo (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), todėl, rentos gavėjui pareiškus reikalavimą nutraukti sutartį ir mirus dar neišnagrinėjus bylos, sutarties pabaigos pagrindą konstatuoja tik teismas, priimdamas byloje sprendimą. Taip pat pažymėtina, jog rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento. Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad, mirus rentos gavėjui, pagrindo tenkinti jo teisių perėmėjos reikalavimų nėra, nes rentos sutartis yra asmeninio pobūdžio ir teisių pagal šią sutartį perėmimas negalimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Atsakovė teigia, jog jos nuosavybės teisė į ½ dalį ginčijama sutartimi įgyto nekilnojamojo turto, negali būti ginčijama sutarties vykdymo pažeidimu, nes šioje dalyje jos prievolė teikti išlaikymą ieškovui A. F. L. yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu, tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenų visetą, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, tokios išvados daryti negali. Rentos gavėjas A. F. L., 2021 m. spalio 13 d., išduodamas įgaliojimą R. L., iš esmės suteikė ieškovei įgaliojimus veikti jo vardu paduodant teismui ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo. 2021 m. lapkričio 18 d. veikdama pagal jai suteiktą įgaliojimą, R. L. su advokatu Gintaru Griciumi pasirašė atstovavimo sutartį, kurios turinys patvirtina, jog R. L. ir jos atstovaujamas sutuoktinis A. F. L. pavedė advokatui Gintarui Griciui atstovauti juos konkrečioje civilinėje byloje, būtent – dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo. Nors Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose ieškinys yra gautas 2021 m. gruodžio 2 d., t. y. jau po A. F. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei atliktus teisiškai reikšmingus veiksmus (suteikiant įgaliojimą, įgaliotai atstovei pasirašant atstovavimo teisme sutartį), teismas konstatuoja, kad rentos gavėjas A. F. L. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, atsakovei S. M. nevykdant sudarytos sutarties, bei susigrąžinti nuosavybėn atsakovams perleistą turtą. Į bylą pateiktas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Irinos Zavišnienės pranešimas, kad 2022 m. gruodžio 13 d. R. L. išduotas paveldėjimo liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantis faktą, jog ji yra 2021 m. gruodžio 1 d. mirusio A. F. L. įpėdinė. Kadangi reikalavimas grąžinti už rentą perleistą turtą yra turtinio pobūdžio ir tokia turtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį gali būti paveldima, tai šiuo atveju galimas tiek materialinių, tiek procesinių teisių perėmimas. Teismas vertina, kad R. L., kaip ieškovo A. F. L. įstatyminė paveldėtoja (liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra jo procesinių teisių perėmėja nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-161-883/2018).

Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-462/2002; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Minėta, kad atsakovė šalių sudarytos ginčo sutarties VI skyriaus sąlyga įsipareigojo ieškovei R. L. ir A. F. L. iki jų gyvos galvos prižiūrėti namų ūkį, atlikti einamąjį namo remontą, rūpintis jų sveikata, susirgus nuvežti į gydymo įstaigas pas gydytojus ar juos kviesti į namus, slaugyti, lankyti ligoninėje, parūpinti vaistų, tęsti gydymą ligoninėse bei reabilitacijos centruose, apmokėti išlaidas, susijusias su gydymu, teikti maisto produktus, nupirkti rūbus, namų apyvokos daiktus, higienos priemones; o ieškovė R. L. ir A. F. L. įsipareigojo laikytis dorovės ir moralės normų. Teismo vertinimu, tokie atsakovės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai yra kasdieninės priežiūros prievolė.

Atsakovė į bylą pateikė kompiuterinę laikmeną su užfiksuotomis nuotraukomis bei vaizdo įrašu, kurie, atsakovės vertinimu, patvirtina, jog ji ir jos šeimos nariai dirbo rentos gavėjų ūkyje, padėjo jiems. Teismui abejonių nekyla, jog atsakovė rentos gavėjams padėjo ūkyje, ravėjo daržus, ruošė malkas, tačiau šios pateiktos nuotraukos nuolatinės priežiūros, nepagrindžia, o viena iš fotonuotraukų fiksuota 2018 m. balandžio 7 d., kai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp šalių sudaryta 2018 m. birželio 11 d. Atsakovė atsiliepimo priedu taip pat pateikė 2021 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašą, išduotą atsakovei, jai pačiai asmeniškai prašant. Posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog į bylą pateiktas medicininis išrašas, išduotas atsakovei dėl jos teiktų priežiūros paslaugų A. F. L., patvirtina, kad atsakovė tuo pagrindu lankėsi L. namuose ir juos prižiūrėjo karantino metu. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas medicininis išrašas, išduotas atsakovei prašant, pats savaime jokių išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tinkamo įvykdymo aplinkybių ar atsakovės rūpinimosi A. F. L. sveikata fakto, nepatvirtina. Tai pat atkreiptinas dėmesys, jog karantinas, susijęs su pasauline Covid-19 viruso pandemija, buvo skelbiamas nuo 2019 m. kovo 18 d. ir tęsėsi ilgiau nei dvejus metus, o įvairiais laikotarpiais buvo ribojamas asmenų judėjimas, ne tik atsakovės išduoto medicininio išrašo laiku (2021 m. balandžio 1 d.). Atsakovė po sutarties sudarymo gyveno Akmenės m., teismo posėdyje paaiškino, jog pas ieškovus atvykdavo, kai pastarieji jos paprašydavo. Nors sutartyje nurodytos kitokios sąlygos ir abi šalis tuo metu tai tenkino, tačiau rentos gavėjui susirgus, abu rentos gavėjai buvo palikti be jokios pagalbos. Kitų asmenų rūpintis aštuoniasdešimt aštuonerių metų amžiaus A. F. L. ir septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus R. L., atsakovė neprašė. Taip atsakovė neužtikrino visaverčio maitinimo, nesirūpino drabužių, patalynės skalbimu, nevykdė pareigos pirkti vaistus, A. F. L. susirgus, nevykdė įsipareigojimo jį slaugyti. Teismo vertinimu, reikšmingiausias sutarties nutraukimui yra pareigos suteikti reikiamą paramą ir slaugyti nevykdymas tuo metu, kai, pablogėjus A. F. L. sveikatai, priežiūra ir visapusiškas aprūpinimas tapo itin svarbūs tiek A. F. L., tiek R. L.. Atsakovė, įsipareigojusi visapusiškai rūpintis asmenimis, kuriems pagal amžių būtina nuolatinė sveikatos priežiūra nuo 2021 m. liepos mėnesio vidurio sutarties visiškai nevykdė, o atsakovės teiginiai, kad ieškovė elgėsi amoraliai, kad, sutartimi realiai nebuvo tartasi dėl visiško materialinio išlaikymo nevertintini atsakovės S. M. naudai, nes atsakovė, prisiimdama nuolatinės priežiūros prievolę, privalėjo užtikrinti jos tinkamą vykdymą. Iš visumos bylos duomenų matyti, jog materialinio išlaikymo rentos gavėjai iš rentos davėjos nereikalavo, tačiau susiklosčius sunkioms gyvenimiškoms aplinkybėms, pablogėjus sveikatai, A. F. L. ir R. L. buvo reikalinga pagalba, globa, slauga.

Atsakovė S. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su ieškove nori nutraukti, tačiau mano, jog ieškovė privalo jai atlyginti žalą už įdėtą darbą, sugaištą laiką, t. y. ieškovė turėtų jai sumokėti 15000 Eur. Tačiau teismas nesutinka su atsakove, nes teismui pripažinus atsakovę iš esmės pažeidus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ji netenka teisės reikalauti atlyginti jai išlaidas, susijusias su A. F. L. ir R. L. išlaikymu.

Atsakovės pakviesta liudytoja J. Z. parodė, kad R. L. su A. F. L. atsakovė vežė į ligoninę, atsakovė su vaikais atvažiuodavo pas L. pasidarbuoti, su ieškove nuoširdžiai bendravo, tuo pačiu nurodė, jog S. M. gyvena mieste, todėl viena „neprilakstys“ padėti, tačiau ji padėdavo, o atsakovės pakviestas liudytojas A. L. nurodė, jog 2019 m. ar 2020 m., atsakovė su savo sūnumis atvykdavo pas L., matydavo, kad jie L. kieme skaldydavo ir nešdavo malkas, prižiūrėdavo aplinką, ravėdavo, vagodavo. Tačiau byloje patikimų įrodymų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pilnai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės teiginiai apie ieškovės R. L. amoralų elgesį jos atžvilgiu ir susiklosčiusias aplinkybes, dėl ko, atsakovės prievolių vykdymas pagal sutartį tapo neįmanomas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, liudytojai apie R. L. galėjo pasakyti tik teigiamu dalykus, o liudytojas A. L. apie vykstančius konfliktus tarp atsakovės ir ieškovės sužinojo tik iš per televiziją rodytos laidos. Taip pat pastebėtina, jog teismui apklausiant liudytoją J. Z., ir šiai nurodžius, jog kažkokių įžeidinėjimų atsakovės S. M. atžvilgiu iš R. L., ji nėra girdėjusi, ir tik posėdžio metu atsakovei paklausus liudytojos: „o kaip, kai R. L. apkaltino vyšnių vagyste?“, liudytoja pasakė: „taip apkaltino“. Atsakovės teiginiai bei pateikti įrodymai, nagrinėjamos bylos metu įrodinėjamų aplinkybių fakto visumoje nepatvirtina, nes įrodinėjama prielaidomis, o teismas remtis prielaidomis, priimdamas sprendimą, negali. Atsakovės sūnus, apklaustas liudytoju, bei atsakovas R. M., kuris yra S. M. sutuoktinis, yra atsakovės šeimos nariai ir suinteresuoti bylos baigtimi, o minėtų apklaustų liudytojų parodymai patvirtina tik vienkartinio pobūdžio paslaugų rentos gavėjams teikimo aplinkybes, todėl teismas, priimdamas sprendimą, juos vertina kritiškai.

Kaip minėta, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik nustačius esminius pažeidimus, t. y. aplinkybes, kad nebuvo patenkinti rentos gavėjo ar gavėjų būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Atsakovė, kuriai numatyta procesinė pareiga įrodyti tinkamo Sutarties vykdymo aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pagrįsti. Priešingai, patvirtindama, kad sutarties jau gana ilgą laiką nevykdo, sukonfliktavusi su ieškove. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019).

Įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų turinio visetą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nebuvo patenkinti rentos gavėjų (A. F. L. ir R. L.) būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Atsakovė S. M. sutartinių įsipareigojimų nuolat nevykdė, A. F. L. neslaugė ir neatliko kitų įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, o už pavienes A. F. L. ir R. L. teiktas paslaugas iš esmės buvo atlyginta pačių rentos gavėjų piniginėmis lėšomis. Epizodinis sutartimi prisiimtų pareigų vykdymas negali būti pripažintas tinkamu prievolės vykdymu. Nors A. F. L. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinys šioje byloje teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 2 d., tačiau, kaip jau aukščiau minėta, rentos gavėjas A. F. L., atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei atliktus teisiškai reikšmingus veiksmus, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė ir patvirtino savo valią išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismui ieškovės ieškinį tenkinus ir perdavus areštuotą turtą ieškovės nuosavybėn, areštui taikyti neliko teisinio pagrindo, todėl sprendimui įsiteisėjus areštai naikintini (CK 4.93 straipsnis, CPK 306 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur, o likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas – 49 Eur, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis).

Ieškovės R. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų S. M. ir R. M. priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato Vidmanto Skabursko pagalbai apmokėti, iš viso 650 Eur. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų S. M. ir R. M. priteistinos ieškovei R. L. 650 Eur (150 Eur žyminis mokestis + 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, po 325 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio dalies – 49 Eur, sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, ši žyminio mokesčio dalis – 49 Eur, priteistina valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovų S. M. ir R. M., lygiomis dalimis, po 24,50 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 31,36 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), jos priteistinos valstybei iš atsakovų S. M. ir R. M. lygiomis dalimis, po 15,68 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – atsakovams S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti nekilnojamajam turtui, (duomenys neskelbtini): 0,2100 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui – daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), taikytus areštus (įregistravimo pagrindai S. M. ir R. M. prievolių vykdymui pagal antstolių turto arešto aktų registro pranešimus apie turto arešto įregistravimą: 2022-06-08 Nr. 2022017003, 2022-03-23 Nr. 2022008738, 2020-03-02 Nr. 2020-011735, 2019-12-18 Nr. 2019-072278).

Priteisti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis Eur).

Priteisti valstybei iš atsakovų S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 49 Eur (keturiasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 24,50 Eur (dvidešimt keturis Eur 50 ct), šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, bei lygiomis dalimis 31,36 Eur (trisdešimt vieną Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno po 15,68 Eur (penkiolika Eur 68 ct), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Gintarė Bunikienė