- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- e2A-295-368/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01176-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- S. M., R. M.
- Trečiasis asmuo
- "Akmenės energija", "Gelvora Sergel", "Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, "Akmenės būstas", " Legal Balance", "Akmenės vandenys", "Naujosios Akmenės komunalininkas, " Julianus Inkaso ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, J. K.-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams S. M. ir R. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: antstolė E. M., antstolė I. G., antstolė G. Ž., antstolis S. D., uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Akmenės energija“, UAB „GelvoraSergel“, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „N. A. komunalininkas“, VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės vandenys“, UAB „J. I.“, UAB „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovės R. L., jos sutuoktinio A. F. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., bei atsakovės S. M. 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, notarinio registro Nr. 2-3580, taikyti restituciją ir grąžinti rentos gavėjai R. L., kuri po sutuoktinio A. F. L. mirties yra jo teisių perėmėja, nekilnojamuosius daiktus: 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini).; pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo teikti ieškovams iki jų gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, slaugos paslaugas: prižiūrėti namų ūkį, atlikti einamąjį namo remontą, rūpintis rentos gavėjų sveikata, susirgus nuvežti į gydymo įstaigas pas gydytojus ar juos kviesti į namus, slaugyti, lankyti ligoninėje, parūpinti vaistų, tęsti gydymą ligoninėse bei reabilitacijos centruose, apmokėti išlaidas, susijusias su gydymu, teikti maisto produktus, nupirkti rūbus, namų apyvokos daiktus, higienos priemones. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo iki šiol, todėl ieškovai, būdami garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, netekę viso savo turto yra palikti be būtiniausios priežiūros ir materialiojo aprūpinimo. Atsakovė, vykdydama Sutarties įsipareigojimus, tik keletą kartų, jų pačių lėšomis nuvežė juos į gydymo įstaigas. Už bet kokias materialias vertybes, kurias rentos mokėtoja nupirko rentos gavėjams, pastarieji buvo priversti atsiskaityti, nes visada būdavo pateikiami kasos kvitai. Be to, atsakovė kelis metus iš eilės gaudavo iš rentos gavėjų po dvi kiaules, po keletą mėsinių vištų užaugintų ieškovų tvarte ieškovės R. L. pastangomis, nes sutuoktinis buvo labai silpnos sveikatos. Tuo tarpu ieškovai iš atsakovės per visą tą laiką, nuo turto perleidimo momento nieko nėra gavę. Į bet kokias pretenzijas atsakovei, pastaroji atsako grasinimais išvaryti iš namų, nes, pasak atsakovės, čia ieškovams niekas nebepriklauso. Ieškovams tapo žinoma, jog atsakovė yra prasiskolinusi ir antstoliai iš jos išieško skolas pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Todėl nerimauja dėl to, kad jei antstoliai iš varžytinių parduos atsakovės turtą, liks be pastogės.
3. Atsakovai S. M. ir R. M. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė S. M. nurodė, jog ieškovė R. L. yra atsakovės sutuoktinio R. M. mamos sesuo. Ieškovai vaikų neturi, dėl ko, jų kvietimu atsakovės šeima jau senokai juos lankydavo, atvykdavo pasveikinti ir didžiųjų švenčių metu. Apie 2016 metus atsakovės šeimai lankantis pas ieškovus, R. L. pradėjo skųstis vis prastėjančia jos ir ypatingai sutuoktinio sveikata. Nuo 2016 m., dar prieš ginčijamos sutarties sudarymą, su ieškovais bendrai jų žemėje augino daržoves, padėdavo ieškovams paruošti pašarus galvijams žiemai, bendrai skersdavo jų prieauglį. Apie dvejus metus tęsiantis tokiems bylos šalių santykiams pati ieškovė R. L. pasiūlė jiems padovanoti namų valdą. Vykstant pokalbiui buvo kalbama apie šio turto perleidimą atsakovei su sutuoktiniui neatlygintinai, ieškovai absoliučiai nekėlė sąlygos teikti jiems materialinį išlaikymą. Bylos šalims nuvykus pas notarę ir kalbantis su ja, notarė pasiūlė jiems sudaryti ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Parengus sutarties tekstą ir šalims su juo susipažįstant, realiai nebuvo tariamasi dėl tikslių išlaikymo iki gyvos galvos sąlygų, atsakovės prievolių. Šalys sutarė, kad pasirašius šią sutartį jų santykiai nesikeis ir atsakovei su sutuoktiniu sutartimi perleidžiamas turtas atiteks už tolesnę jų iki šiol teiktą pagalbą ir šios pagalbos apimtį. Atsakovė nesutinka, kad sudarius ieškovų ginčijamą sutartį ji nevykdė savo sutartinių prievolių ir neteikė ieškovams išlaikymo. Tiek iki ginčijamos sutarties sudarymo, tiek po jos, bylos šalių santykiai kaip realiai šalys ir sutarė, žymia apimtimi nesikeitė iki 2021 m. vasaros vidurio. Ieškovų prašymu tik padidėjo atsakovės ir jos šeimos narių vizitai bei pagalbos ieškovams apimtis. Sudarius ieškovų ginčijamą sutartį atsakovė su šeimos nariais kelis kartus per savaitę lankėsi ieškovų namuose. Atveždavo jų prašymu jiems būtinų maisto, higienos ir kitų prekių. Ieškovams vis dažniau skundžiantis sveikata atsakovė su šeimos nariais jau be ieškovų pagalbos sodino jų žemėje daržoves, jas prižiūrėdavo bei rudenį nuimdavo jų derlių. Tik ji su šeimos nariais rūpinosi pašaru ieškovų laikytiems galvijams. Atlikdavo visus kitus ieškovų buitį gerinančius darbus. Taip pat vežė A. F. L. į sveikatos priežiūros įstaigas. Rūpinosi jo gydymu šiose įstaigose, ką atsakovė grindė pridedamu išrašu iš medicininių dokumentų. Teigia, kad atsakovė rūpinosi dokumentų sutvarkymu bei vežė jį į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos Plungės teritorinį skyrių neįgalumo nustatymui, pirkdavo ieškovams vaistus, prižiūrėjo ir ieškovų artimųjų kapus, nors ginčijama sutartimi tokia prievolė atsakovei net nebuvo numatyta. Pripažino, kad tarp bylos šalių iki aukščiau nurodyto laikotarpio, santykiai buvo geri ir ieškovė yra kelis kartus padengusi jos išlaidas degalams, taip pat yra keletą kartų atsiskaičiusi ir už jos nupirktus pirkinius, tačiau toji tikrai nereikalavo, o šias pinigines lėšas duodama, ieškovė teigė, jog jos bus atsakovės vaikams. Taip pat skerdžiant galvijus, kaip ir iki ginčijamos sutarties sudarymo, gaudavo iš ieškovų skerdienos, ieškovų leidimu pasiimdavo ir dalį pačių ieškovų žemėje užsiaugintų daržovių. Atsakovė sąžiningai vykdė kiekvieną ieškovės prašymą, teikė ieškovams visą jų būtinus poreikius tenkinančią pagalbą. Ieškovei reiškiant vis daugiau prašymų, ji galiausiai buvo priversta uždaryti ir savo nedidelį verslą, kadangi pas ieškovus jų prašymu pradėjo lankytis beveik kiekvieną dieną. Atsakovė nežino tikrųjų ieškovų noro nutraukti sutartį priežasčių. Atsiliepime nurodoma, kad teikiant išlaikymą atsakovė kartais sulaukdavo iš ieškovės R. L., jos vertinimu nepagrįstų pastabų dėl atliekamų ieškovų ūkyje darbų, tačiau stengėsi ieškovei pritarti ir atlikti tuos ūkio darbus pagal ieškovės nurodymus, bet situacija nesikeitė. Atsiliepime išsakomos atsakovės abejonės dėl ieškovės galimai turimų mąstymo sutrikimų, teigiama, jog ieškovei kreipiantis į televizijos laidos „TV pagalba“ rengėjus, šiems taip pat nurodė jos sveikata verčiančias suabejoti aplinkybes. 2021 m. vasaros viduryje atvykus pas ieškovus į namus, ieškovė užsipuolė atsakovę, kaltindama ją vyšnių vagyste, pradėjo ją įžeidinėti, kaltinti ir kitais nebūtais dalykais bei vyti iš namų. Tris metus sudarius šiuo metu ieškovės ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovai gavo iš atsakovės tokį išlaikymą, kokio pagrįstai tikėjosi ir vylėsi, bei tokį, kuris tenkino jų sutartimi grindžiamus interesus ir tikslus. Nuo aukščiau nurodyto momento – 2021 m. vasaros vidurio – atsakovės prievolių vykdymas pagal ginčijamą sutartį tapo neįmanomas dėl pačių ieškovų nesąžiningų, su gera morale nesuderinamų veiksmų ir jais nulemtų pačių ieškovų ginčijama sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių pažeidimo. I. R. L. valia jie patys atsisakė priimti tolesnį atsakovės jiems teikiamą realiai sutartą išlaikymą. Būtent ši priežastis ir nulėmė ieškinio pateikimo metu buvusį sutarties nevykdymą. Pažymėta, jog ieškovams teiktas išlaikymas pareikalavo iš atsakovės ženklių materialinių bei fizinių sąnaudų, o be to, viena iš ieškovų ginčijamos sutarties šalių jau yra mirusi. Atsakovė iki vienos iš sutarties šalių mirties, tik trumpą laikotarpį negalėjo teikti išlaikymo dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – pačių ieškovų kaltės. Mano, jog todėl atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį ginčijama sutartimi įgyto nekilnojamojo turto, negali būti ginčijama sutarties vykdymo pažeidimu, nes šioje dalyje atsakovės prievolė teikti išlaikymą vienai iš sutarties šalių – ieškovui A. F. ., yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2023 m. vasario 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir nutraukė ieškovės R. L., A. F. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. M., 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 2-3580. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją – atsakovams S. M. ir R. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžino ieškovei R. L..
5. Teismas vertino, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinys patvirtina, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovė už perleistus žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus įsipareigojo išlaikyti A. F. L. ir R. L. iki gyvos galvos: maitinti, skalbti drabužius ir patalynę, pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju. Nurodė, jog tokio pobūdžio įsipareigojimai – kasdienės priežiūros prievolė, kurią būtina vykdyti nuolat, o ne epizodiškai. A. F. L. ir R. L. nuo 2021 m. liepos mėnesio buvo reikalingos kasdienės paslaugos, A. F. L. buvo itin reikalinga slauga ir priežiūra, R. L. dėl jos amžiaus buvo būtina pagalba. Atsakovė tvirtino, jog sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovai nekėlė jokių konkrečių jų išlaikymo sąlygų, juos tenkino tuo metu esami bylos šalių santykiai ir atsakovės jiems teikiama pagalba, o notarei parengus sutarties tekstą ir šalims su juo susipažįstant, realiai nebuvo tariamasi dėl tikslių išlaikymo iki gyvos galvos sąlygų, atsakovės prievolių. Pastebėtina, jog į šalių ikisutartinius santykius negali būti atsižvelgiama, nes pagalbą A. F. L. ir R. L. atsakovė teikė savo nuožiūra, epizodiškai, tuo tarpu sutarties pagrindu santykiai turėjo įgauti nuolatinės priežiūros pobūdį. Ginčo byloje nėra, jog atsakovės pagalbos teikimas A. F. L. ir R. L. nutrūko 2021 m. liepos 15 d., nes ieškovė apkaltino atsakovę vyšnių vagyste. Nuo tos dienos atsakovė ieškovės telefoną užblokavo, su ja nebendravo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovų ieškinys teisme pareikštas po A. F. L. mirties. Atsakovė ir jos atstovas įrodinėjo, kad rentos sutartis A. F. L. nutrūko dėl rentos gavėjo mirties, todėl nėra pagrindo sutartį nutraukti teismo sprendimu, atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį ginčijama sutartimi įgyto nekilnojamojo turto negali būti ginčijama sutarties vykdymo pažeidimu, nes šioje dalyje jos prievolė teikti išlaikymą vienai iš sutarties šalių – ieškovui A. F. L., yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento. Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad, mirus rentos gavėjui, pagrindo tenkinti jo teisių perėmėjos reikalavimų nėra, nes rentos sutartis yra asmeninio pobūdžio ir teisių pagal šią sutartį perėmimas negalimas.
7. Teismas konstatavo, kad nors ieškinys yra gautas 2021 m. gruodžio 2 d., t. y. jau po A. F. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei atliktus teisiškai reikšmingus veiksmus (suteikiant įgaliojimą, įgaliotai atstovei pasirašant atstovavimo teisme sutartį), konstatuotina, kad rentos gavėjas A. F. L. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, atsakovei S. M. nevykdant sudarytos sutarties, bei susigrąžinti nuosavybėn atsakovams perleistą turtą. Į bylą pateiktas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z. pranešimas, kad 2022 m. gruodžio 13 d. R. L. išduotas paveldėjimo liudijimas, notarinio registro Nr. 4661 patvirtinantis faktą, jog ji yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. F. L. įpėdinė. Kadangi reikalavimas grąžinti už rentą perleistą turtą yra turtinio pobūdžio ir tokia turtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį gali būti paveldima, tai šiuo atveju galimas tiek materialinių, tiek procesinių teisių perėmimas. Teismas vertino, kad R. L., kaip ieškovo A. F. L. įstatyminė paveldėtoja (liudijimas, notarinio reg. Nr. 4661), yra jo procesinių teisių perėmėja nagrinėjamoje byloje.
8. Teismas sutiko, jog atsakovė rentos gavėjams padėjo ūkyje, ravėjo daržus, ruošė malkas, tačiau atsakovės pateiktos nuotraukos nuolatinės priežiūros, nepagrindžia, o viena iš fotonuotraukų fiksuota 2018 m. balandžio 7 d., kai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp šalių sudaryta 2018 m. birželio 11 d. Nors sutartyje nurodytos kitokios sąlygos ir abi šalis tuo metu tai tenkino, tačiau rentos gavėjui susirgus, abu rentos gavėjai buvo palikti be jokios pagalbos. Kitų asmenų rūpintis (duomenys neskelbtini)metų amžiaus A. F. L. ir septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus R. L., atsakovė neprašė. Taip atsakovė neužtikrino visaverčio maitinimo, nesirūpino drabužių, patalynės skalbimu, nevykdė pareigos pirkti vaistus, A. F. L. susirgus, nevykdė įsipareigojimo jį slaugyti. Teismo vertinimu, reikšmingiausias sutarties nutraukimui yra pareigos suteikti reikiamą paramą ir slaugyti nevykdymas tuo metu, kai, pablogėjus A. F. L. sveikatai, priežiūra ir visapusiškas aprūpinimas tapo itin svarbūs tiek A. F. L., tiek R. L.. Atsakovė, įsipareigojusi visapusiškai rūpintis asmenimis, kuriems pagal amžių būtina nuolatinė sveikatos priežiūra nuo 2021 m. liepos mėnesio vidurio sutarties visiškai nevykdė, o atsakovės teiginiai, kad ieškovė elgėsi amoraliai, kad, sutartimi realiai nebuvo tartasi dėl visiško materialinio išlaikymo nevertintini atsakovės S. M. naudai, nes atsakovė, prisiimdama nuolatinės priežiūros prievolę, privalėjo užtikrinti jos tinkamą vykdymą. Iš visumos bylos duomenų matyti, jog materialinio išlaikymo rentos gavėjai iš rentos davėjos nereikalavo, tačiau susiklosčius sunkioms gyvenimiškoms aplinkybėms, pablogėjus sveikatai, A. F. L. ir R. L. buvo reikalinga pagalba, globa, slauga. Konstatuota, kad byloje patikimų įrodymų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pilnai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pateikta
9. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė privalo jai atlyginti žalą už įdėtą darbą, sugaištą laiką, t. y. ieškovė turėtų jai sumokėti 15000 Eur, nurodydamas, kad teismui pripažinus atsakovę iš esmės pažeidus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ji netenka teisės reikalauti atlyginti jai išlaidas, susijusias su A. F. L. ir R. L. išlaikymu. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius apie ieškovės R. L. amoralų elgesį jos atžvilgiu ir susiklosčiusias aplinkybes, dėl ko, atsakovės prievolių vykdymas pagal sutartį tapo neįmanomas, nurodydamas, kad jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kuriai numatyta procesinė pareiga įrodyti tinkamo Sutarties vykdymo aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pagrįsti. Priešingai, patvirtindama, kad sutarties jau gana ilgą laiką nevykdo, sukonfliktavusi su ieškove. Įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų turinio visetą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, jog nebuvo patenkinti rentos gavėjų (A. F. L. ir R. L.) būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Atsakovė S. M. sutartinių įsipareigojimų nuolat nevykdė, A. F. L. neslaugė ir neatliko kitų įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, o už pavienes A. F. L. ir R. L. teiktas paslaugas iš esmės buvo atlyginta pačių rentos gavėjų piniginėmis lėšomis. Epizodinis sutartimi prisiimtų pareigų vykdymas negali būti pripažintas tinkamu prievolės vykdymu. Nors A. F. L. mirė (duomenys neskelbtini)., o ieškinys šioje byloje teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 2 d., tačiau rentos gavėjas A. F. L., atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei atliktus teisiškai reikšmingus veiksmus, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė ir patvirtino savo valią išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė S. M. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria tenkinant ieškovės R. L. patikslintą ieškinį buvo nutraukta su apeliante S. M. 2018 m. birželio 11 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, notarinio reg. Nr. 2-3580, A. F. L. atžvilgiu bei taikant restituciją šiam asmeniui priklausiančio ½ dalis sutartimi perleistų (duomenys neskelbtini), esančių 0,2100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta ieškovei R. L., ir šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti, taip pat perskirstyti bylos šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Spręsdamas dėl šios sutarties pažeidimo teismas nevertino, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nuo pat sutarties sudarymo dienos 2018 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 15 d., ką pripažino abi bylos šalys, rentos gavėjai jokių pretenzijų apeliantei dėl jos teikto išlaikymo neturėjo, o su ieškiniu į teismą dėl ginčijamos sutarties nutraukimo nuo nurodyto momento kreipėsi praėjus vos 4 mėnesiams, vien kas pagrindžia, kad visą aukščiau nurodytą daugiau nei 3 metų laikotarpį apeliantės teiktas abiem rentos gavėjams išlaikymas, jo apimtis atitiko ginčijama sutartimi pagrįstus jų interesus ir lūkesčius. Be to šias išvadas pagrindžia ir teismui pateiktos kelios nuotraukos, vaizdo įrašai, teisme liudytojais apklaustų asmenų duoti paaiškinimai apie nuolatinį apeliantės lankymąsi ieškovės namuose iki nurodyto momento - 2021 m. liepos vidurio - mažiausiai 2-3 kartus per savaitę. Tai pagrindžia ir teismui pateikti rašytiniai duomenys iš A. F. L. sveikatos priežiūros paslaugas teikusios sveikatos priežiūros įstaigos apie apeliantės lankymąsi šio asmens namuose ir jam teiktą priežiūrą karantino Lietuvos Respublikoje metu.
11.2. Teismas nevertino išlaikymo nutrūkimo priežasčių, nevertino net pačios ieškovės elgesio bylos nagrinėjimo eigoje, kai ji teismo posėdžio metu byloje dalyvavusių asmenų akivaizdoje apeliantę šmeižė ir įžeidinėjo. Neatsižvelgė į ginčijama sutartimi pačios ieškovės prisiimtas prievoles laikytis dorovės ir geros moralės normų jos nenoriai ir ženkliai nureikšminant pripažintas aplinkybes apie perdėtus jos priekaištus, netgi įžeidimus apeliantei, kuriuos, anot jos, ši norėdama gauti jos turtą turėjo kęsti. Vertinant bylos šalių paaiškinimus dėl ginčijamos sutarties nevykdymo priežasčių teismas nekreipė dėmesio ir į eilę prieštaraujančių kitiems bylos įrodymams ieškovės nurodytų aplinkybių, jos paaiškinimų kaitą priremiant kitais byloje esančiais įrodymais, kas pagrindžia tik jos melą teismo posėdžio metu. Teismas taip pat sumenkino sutampančius su apeliantės paaiškinimais liudytojos J. Z. parodymus apie ieškovės 2021 m. liepos mėnesyje apeliantei pareikštus nepagrįstus kaltinimus vagyste, po kurių apeliantei ieškovės valia buvo uždrausta atvykti į rentos gavėjų namus.
11.3. Teismas tinkamai nevertino ir svarbios ginčui aplinkybės apie ieškovės R. L. sunkų ir valdingą būdą, lygiaverte partneryste ir įprastais santuokiniais ryšiais neparemtus jos santykius su sutuoktiniu A. F. L., kuriuos teismo posėdžio metu nurodė ne tik apeliantė ir jos pusėje dalyvavę artimi jai asmenys, tačiau ir greta jų gyvenantis nešališkas liudytojas A. L.. Teigiama, kad dėl pačios ieškovės elgesio nuo bylos šalių pripažinto momento 2021 m. liepos 15 d. apeliantei buvo užkirsta galimybė vykdyti ginčo sutartimi prisiimtas prievoles abiejų rentos gavėjų atžvilgiu.
11.4. Apeliantė pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai nutraukė tarp bylos šalių 2018 m. birželio 11d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį šios rentos gavėjos atžvilgiu. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys tenkintas mirusio asmens A. F. L. atžvilgiu tenkino tik formaliais argumentais neva apie jo dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Apeliantės teigimu, tiesiogiai ir asmeniškai valios nutraukti su apeliante sudarytą ginčo sutartį šis asmuo išreiškęs nebuvo. Jis pats asmeniškai nebuvo pasirašęs ir su advokatu M. G. 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytos atstovavimo sutarties. Šio asmens vardu su advokatu 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą atstovavimo sutartį pasirašė tik ieškovė R. L., pateikdama jo sutuoktinio A. F. L. 2018 m. spalio 13 d. išduotą įgaliojimą, notarinio reg. Nr. 5469, analizuojant kurio turinį matyti, kad ir šiame vienašaliame sandoryje esant tuo metu tikrai aktualiam ginčijamos sutarties galiojimo klausimui A. F. L. tiesioginių įgaliojimų (pavedimo) jo vardu ginčyti su apeliante 2018 m. birželio 11d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio reg. Nr. 2-3580, nesuteikė, nors šios bylos kontekste itin nereikšmingi įgaliojimai inicijuoti civilinę bylą dėl rūpybos jam nustatymo buvo išskirti atskirai. Ieškinys šio asmens vardu buvo pasirašytas ir pateiktas advokato jau po jo mirties. Tiek ieškovės R. L., tiek advokato M. G. įgaliojimai atstovauti A. F. L. teikiant jo vardu teismui ieškinį dėl ginčijamos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo jau pasibaigę (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Trečiajam asmeniui nėra žinoma ar 2018 m. birželio 11 d. sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalys tinkamai vykdė šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius šiuo aspektu bylos nagrinėjimo metu nepasisakė.
12.2. Kadangi byloje nepateikiama duomenų, jog iki nekilnojamojo turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos Sutarties sudarymo būtų buvusios nustatytos Ieškovės ir jos sutuoktinio turto realiosios dalys, o pačioje Sutartyje taip pat nenurodoma ar Atsakovei perduodama Ieškovės daikto dalis ar jos sutuoktinio A. F. L. dalis, ir kokiomis dalimis Atsakovė išlaikymą Ieškovei ir jos sutuoktiniui teiks, darytina išvada, kad Ieškovės ir jos sutuoktinio bendra jungtinė nuosavybė Atsakovei buvo perduota proporcingai, lygiomis dalimis.
12.3. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku kokie A. F. L. veiksmai sąlygojo teismo išvadą, jog A. F. L. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. VSDFV Klaipėdos skyriaus nuomone, tam, kad valios išraišką laikyti aiškia ir nedviprasmiška, valia turi būti išreikšta vienareikšmiais veiksmais, o jos turinys turi maksimaliai konkretus ir nekelti abejonių dėl išreikštos valios.
12.4. Kadangi byloje šalies pakeitimas jos teisių perėmėju turi būti atliekamas rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad Ieškovė yra mirusios sutuoktinio procesinių teisių perėmėja, šalies pakeitimui turėjo būti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.
13. I. R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir nurodo sekančius motyvus:
13.1. Teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino aplinkybes, kad A. F. L. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nes atsakovė nevykdė sutarties sąlygų išlaikyti rentos davėjus.
13.2. Esminį sutarties pažeidimą byloje-nulėmė tai, kad nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl sutarties pažeidimas pripažintinas esminiu, nes ieškovų asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, liko neįgyvendinti teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ir laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams buvo padaryta didelė žala, todėl tuo tai laikytina sutarties pažeidimu iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys nutraukiant 2018 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio reg. Nr. 2-3580, A. F. L. atžvilgiu bei taikant restituciją šiam asmeniui priklausiančio ½ dalis sutartimi perleistų (duomenys neskelbtini) esančių 0,2100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta ieškovei R. L..
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. L., jos sutuoktinis A. F. L. ir atsakovė S. M. 2018 m. birželio 11 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 2-3580, kuria ieškovė ir jos sutuoktinis, kaip rentos gavėjai, perdavė nekilnojamąjį turtą: 0,2100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini) , atsakovei S. M., o atsakovė įsipareigojo teikti R. L. ir A. F. L. iki jų gyvos galvos tokias materialinio aprūpinimo, priežiūros, slaugos paslaugas: prižiūrėti namų ūkį, atlikti einamąjį namo remontą, rūpintis jų sveikata, susirgus nuvežti į gydymo įstaigas pas gydytojus ar juos kviesti į namus, slaugyti, lankyti ligoninėje, parūpinti vaistų, tęsti gydymą ligoninėse bei reabilitacijos centruose, apmokėti išlaidas, susijusias su gydymu, teikti maisto produktus, nupirkti rūbus, namų apyvokos daiktus, higienos priemones. R. L. ir A. F. L. įsipareigojo laikytis dorovės ir moralės normų (Sutarties VI skyrius).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem grupėmis argumentų. Nors apeliantė iš esmės sutinka, kad rentos sutartis su rentos gavėja (ieškove) būtų nutraukta, nes tolesnis jos vykdymas neįmanomas, pirmąją grupę sudaro argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pačios ieškovės, kaip rentos gavėjos elgesio, turėjusio, apeliantės nuomone, esminės įtakos, rentos sutarties vykdymui. Antroji argumentų grupė siejama su ieškovės teise reikalauti rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo visa apimtimi, nors ieškovės sutuoktiniui (kitam rentos gavėjui) mirus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, rentos sutartis dėl mirusio sutuoktinio laikytina pasibaigusia, tad sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas galimas tik dėl ½ dalies.
Dėl tinkamo išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties vykdymo
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).
19. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi rentos gavėjas reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos ypatumus.
20. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas).
22. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. apeliantė teigia, kad teismas nevertino jog ieškinys pateiktas praėjus trims metams po jos sudarymo ir per tą laikotarpį ieškovė su sutuoktiniu jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo neturėjo, nevertino išlaikymo nutrūkimo priežasčių, nevertino pačios ieškovės elgesio bylos nagrinėjimo eigoje, kai ji teismo posėdžio metu byloje dalyvavusių asmenų akivaizdoje apeliantę šmeižė ir įžeidinėjo, neatsižvelgė į ginčijama sutartimi pačios ieškovės prisiimtas prievoles laikytis dorovės ir geros moralės normų, įžeidimus apeliantei. Teigiama, kad teismas taip pat sumenkino liudytojos J. Z. parodymus.
23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
24. Kaip minėta, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik nustačius esminius pažeidimus, t. y. aplinkybes, kad nebuvo patenkinti rentos gavėjo ar gavėjų (šiuo atvejų – ieškovės) būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Atsakovė, kuriai numatyta procesinė pareiga įrodyti tinkamo sutarties vykdymo aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pagrįsti. Trejų metų laikotarpis vertintinas kaip neilgas laiko tarpas per kurį pagrįstai gali išryškėti ilgalaikės išlaikymo iki galvos sutarties vykdymo tendencijos, t.y. ar abi šalys tinkamai vykdo prisiimtas pareigas, galima vertinti šalių požiūrį į pareigų apimtis ir reguliarumą ir pnš. Tad nors apeliantė šį laikotarpį vertina kaip tinkamą jos sutartinių pareigų vykdymą, tačiau tokios trukmės laikotarpis tiesiog vertintinas kaip pakankamas laiko tarpas įvertinti bendrą sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontekstą. Apeliantės argumentai dėl pačios ieškovės elgesio, lėmusio trukdžius tinkamai vykdyti sutartį, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kartu pasisakant ir dėl liudytojos J. Z. teiktų paaiškinimų, teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.
25. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų nuolat nevykdė, o epizodinis sutartimi prisiimtų pareigų vykdymas negali būti pripažintas tinkamu prievolės vykdymu.
Dėl ieškovės teisės reikalauti rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo visa apimtimi
26. Apeliantės teigimu, sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas galimas tik dėl ½ turto dalies, nes kita sutarties šalis -ieškovės sutuoktinis- mirė iki ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir mirusiojo A. F. L. pasibaigė (duomenys neskelbtini) jam mirus. Teigiama, kad mirusysis nebuvo pasirašęs atstovavimo sutarties su advokatu, tiesioginių įgaliojimų sutuoktinei ginčyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį jis taip pat nebuvo suteikęs, o ieškinys mirusiojo vardu pasirašytas ir pateiktas teismui jau po šio asmens mirties.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 13 d. Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. R., atvykusi į rentos gavėjų R. L. ir A. F. L. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtino A. F. L. išduotą įgaliojimą sutuoktinei R. L., kuriuo jis įgaliojo R. L. atstovauti jį, be kita ko, teisme pateikiant prašymus, pareiškiant pareiškimus, ieškinius, apskundžiant teismo sprendimus apeliacine tvarka, sudarant sutartis, susitarimus ir kt. Veikdama pagal suteiktą įgaliojimą, 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovė R. L. su advokatu G. G. pasirašė atstovavimo sutartį, kuria pavedė advokatui atstovauti R. L. ir A. F. L. civilinėje byloje dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovų R. L. ir A. F. L. atstovas advokatas G. G. parengė ir registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo be teismo. A. F. L. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 21-88402770). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. lapkričio 30 d. ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pateiktas – 2021 m. gruodžio 1 d., o šio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovų R. L. ir A. F. L. ieškinį, minėtas ieškinys tą pačią dieną pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui – Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams.
28. Nors atstovavimo sutartis su advokatu buvo pasirašyta tik ieškovės R. L., tačiau 2021 m. spalio 13 d. įgaliojimas ieškovei tokią teisę veikti sutuoktinio vardu suteikė, atstovavimo sutartis pasirašyta 2021 m. lapkričio 18 d., .t.y. A. F. L. dar esant gyvam, atstovavimo sutartyje aiškiai nurodytas jos tikslas – inicijuoti civilinę bylą dėl išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties nutraukimo, 2021 m. lapkričio 18 d. advokato atsakovei išsiųstas siūlymas dėl taikaus ginčo sprendimo buvo taip pat dėl abiejų rentos gavėjų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie duomenys leidžia neabejotinai daryti išvadą apie abiejų sutuoktinių – ieškovės R. L. ir mirusiojo A. F. L. – valią ir siekį nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
29. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013, motyvuodama, kad pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo asmens teisių pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo asmens vardu. Nors minėtoje nutartyje detaliai aptartos CK 6.464 straipsnio taikymo nuostatos ir sąlygos, vis dėl to faktinės bylos aplinkybės nėra identiškos šiai bylai, todėl nurodytos kasacinio teismo nutarties precedentas šioje byloje netaikytinas. Apeliantės minimoje kasacinio teismo nutartyje ieškovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) o ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2009 m. gruodžio 30 d., t.y. praėjus keturiems mėnesiams po sutuoktinio mirties, ieškinys buvo teiktas tik vienasmeniškai ieškovės ir ieškovės sutuoktinis -rentos gavėjas- iki mirties reikalavimo nutraukti sutartį nebuvo pareiškęs. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės R. L. miręs sutuoktinis A. F. L. buvo išreiškęs valią inicijuoti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tuo pagrindu ieškovė, veikdama įgaliojimo pagrindu, buvo sudariusi teisinio atstovavimo sutartį su advokatu dar ieškovės sutuoktiniui esant gyvam, ieškovės sutuoktiniui esant gyvam atsakovei buvo išsiųstas ir advokato siūlymas dėl taikaus susitarimo siekimo nutraukiant sutartį, o ieškinys Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose gautas 2021 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus vienai dienai po ieškovės sutuoktinio mirties. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo rentos sutartis negali būti laikoma pasibaigusia dėl rentos gavėjo A. F. L. mirties, nes šis asmuo buvo išreiškęs reikalavimą dėl rentos sutarties nutraukimo.
30. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Koks mirusiojo turtas gali būti paveldimas, nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje: paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, ir kt. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Istatyme tiesiogiai įtvirtinta, jog paveldimos gali būti ir turtinės reikalavimo teisės bei turtinės prievolės, jeigu jos nėra neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnis). Tai, be kita ko, reiškia, kad paveldimos gali būti ne tik palikėjo nuosavybe buvusios lėšos, bet ir palikėjo turėta turtinė teisė jas išreikalauti iš kitų asmenų, jeigu ji nėra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu.
31. Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001 S. L. v. J. K., R. A.), taip pat ir 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje (tuometis bylos Nr. 3K-3-21/2005), spręsdamas būtent teisių perėmimo klausimą ir nurodydamas, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
32. Į tai atsižvelgiant, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovės teisės reikšti turtinio pobūdžio reikalavimą grąžinti rentos sutartimi perleistą visą turtą (t.y. apimantį ir mirusiajam A. F. L.priklausančią turto dalį), nes tokia turtinio reikalavimo teisė pagal CK 5.1 str. yra paveldima. I. R. L. priėmus mirusiojo sutuoktinio palikimą, ji laikytina ir jo procesinių teisių perėmėja šioje civilinėje byloje, tad apeliacinis skundas netenkintinas ir dėl šios apeliacinio skundo dalies.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovės atstovas advokatas pateikė rašytinius duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 300 Eur išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.