Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams L. P., T. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad šalys susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausiusio atsakovei L. P., pirkimo-pardavimo. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, šalys žodžiu aptarė, o vėliau raštelyje dėl pinigų gavimo pasirašė, kad buto kaina bus 160000 litų (46339,20 eurų). 2009-04-24 atsakovai L. P. ir T. P. pasirašė raštelį, kuriame nurodo, kad 17000 eurų rankpinigių už butą, esantį (duomenys neskelbtini), paėmė (I t. b.l. 26). Nors raštelyje nenurodoma iš kokio asmens gauti pinigai, tačiau atsakovai neginčija, kad pinigus gavo iš ieškovo. Atsakovai šios pinigų sumos gavimo fakto neginčija.

Dėl avanso priteisimo

Byloje pripažįstama aplinkybė, jog abi šalys – ieškovas ir abu atsakovai tarėsi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tikslu tarp šalių buvo pasirašytas raštelis. Teismų praktikoje pažymima, jog neretai civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais. Prieš pasirašydamos konkrečią sutartį, šalys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapą. Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, šio proceso dalyviai gali pasirašyti įvairius dokumentus, kuriuose fiksuojami tam tikri derybų rezultatai. Tokių dokumentų reikšmė gali būti nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi, už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius, šalių įsipareigojimus, taigi, tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų ar ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Teismas konstatuoja, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta preliminarioji sutartis (LR CK 6.165 str.). Teismo vertinimu, tarp šalių 2009-04-24 pasirašytas raštelis nelaikytinas preliminariąja sutartimi, nes neatitinka visų šiai sutarčiai keliamų reikalavimų, t.y. nenurodytos pirkimo - pardavimo sutarties esminės sąlygos, pvz., pirkėjo, pardavėjo duomenys ir kt. (CK 6.397 str. 1 d.). Tarp šalių nekyla ginčas dėl 17000 Eur avanso perdavimo atsakovams.

CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Nagrinėjamu atveju, šalių pasirašytame raštelyje nenurodyta, kad 17000 Eur yra prievolės užtikrinimo būdas, pvz., bauda, nuostoliai. Tokio susitarimo egzistavimo šalys neįrodinėjo. Pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teismas sprendžia, kad šalims nesusitarus, jog 17000 Eur yra skiriami sutarties užtikrinimui, jie nelaikytini rankpinigiais. Atsižvelgusi į išdėstytas į aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovams sumokėjo kaip avansą už iš atsakovų ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą, tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė buto pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; ir kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Nagrinėjamuoju atveju tarp šalių ginčo dėl pinigų gavimo fakto nekyla. Kadangi byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios preliminariosios sutarties, taip pat nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų taikymo, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas. Šalys, kaip minėta, nesutaria dėl gautų pinigų kiekio.

Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovai savo versiją, jog raštelis dėl 17000 eurų gavimo apima raštelį, kuriame atsakovas pasiskolino iš ieškovo 15000 eurų, niekuo nepagrindžia – byloje nepateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu neginčijamai būtų galima spręsti apie atsakovų motyvų pagrįstumą. Nors atsakovai analogiškai aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir tuomet nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Todėl, teismo nuomone, atsakovai, būdami atsakingi ir apdairūs, negalėjo tokio dydžio paskolos užskaitymo klausimo palikti be tinkamai įforminto pakvitavimo ir pirminio pinigų gavimo raštelio sunaikinimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai vilkino buto pirkimo-pardavimo sandorio įforminimą. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad ginčo butą tik 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įsigijo S. D. (ieškovo motina). Todėl kritiškai vertintinas atsakovų teiginys, kad ieškovas sumokėjo pirminę įmoką 2009-04-24 ir daugiau nesidomėjo buto pirkimu, nerodė jokios iniciatyvos tinkamai įforminti pirkimo-pardavimo dokumentus. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas iki varžytynių neprarado noro įsigyti butą, dėl to galėjo ir po kelių metų dar sumokėti pinigų sumą, kad galėtų paskatinti atsakovus vykdyti savo žodinius įsipareigojimus – parduoti butą.

Tokiu būdu, pinigų – 32000 eurų sumos - avanso perdavimo atsakovams faktas nustatytas ir ieškovas įrodė, kad ši suma negrąžinta, o atsakovų nurodomo avanso dydžio aplinkybės, sudariusios atsakovų atsikirtimų esmę, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Kaip aukščiau minėta, kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Dėl aukščiau nurodytų motyvų, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovai nurodė, kad ieškovas ginčo bute gyveno nuo 2009 m. iki 2014 m., t.y. iki buto pardavimo iš varžytynių, nuomos mokesčio nemokėjo, nebuvo tartasi ir dėl panaudos sutarties, todėl atsakovai šį laikotarpį vertina 17000 eurų suma, kurią ieškovas būtų turėjęs jiems sumokėti, jei būtų mokėjęs nuomos mokestį. Atsakovai priešieškinio nepateikė, tokio reikalavimo nereiškė, todėl šie motyvai nenagrinėtini.

Dėl solidariosios atsakomybės

Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog nėra teisinio pagrindo ieškovo atsakomybei kilti, nesudarius pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties ieškovas patyrė žalos, sumokėdamas atsakovams avansą už perkamą butą. Atsakovai ieškovo reikalavimo šioje dalyje neginčijo. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtą žalą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 6.6 str.).

Dėl buto remonto kainos priteisimo

Ieškovas J. D. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 4672,59 eurus už ginčo buto remontą. Reikalavimo pagrindimui pateikia sąmatą, užsakymą-sutartį bei sąskaitas faktūras ir čekius statybinių medžiagų pirkimui 2010-06-17 – 08-31 laikotarpiu. Pateikti ieškovo dokumentai: sąmata – sudaryta ir pasirašyta pačio ieškovo (I t. b.l. 154); 2009-07-31 LK individualios įmonės užsakymo forma-sutartis surašyta 4 langų pirkimui ir sumontavimui, nurodant tik pirkėją, tačiau nenurodant vietos, kur turi būti sumontuoti langai (I t. b.l. 157); visi UAB „Makveža“ dokumentai statybinių medžiagų pirkimui išduoti įrašant pirkėją – „privatus pirkėjas“ ir nenurodant nei pirkėjo pavardės, nei adreso, nei kitų duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti apie pirktų statybinių medžiagų pristatymo ar panaudojimo adresą (I t. b.l. 158-167).

Ieškovas nepateikė teismui įtikinamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys būtų aptarę parduodamo buto remonto klausimą, remontui skirtų prekių ir medžiagų įsigijimą, tai įforminę sutartimi ar kitokiu dokumentu, taip pat, kad atsakovams būtų žinoma tokia ieškovo iniciatyva savo asmeninėmis lėšomis remontuoti atsakovei L. P. priklausantį butą. Be to, visi pateikti rašytiniai įrodymai yra 2009-2010 metų, t.y. laikotarpio, kada ieškovas jau gyveno ginčo bute, kaip minėta, remontą atliko savo iniciatyva ir savo rizika. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje laikytas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl mokesčių už komunalinius patarnavimus priteisimo

Ieškovas J. D. taip pat prašo priteisti iš atsakovų 727,34 eurų už jo sumokėtas atsakovų ir ankstesnio buto savininko skolas už komunalines paslaugas. Ieškovas nurodo, kad jis sumokėjo ankstesnio buto savininko M. Z. skolas už komunalinius patarnavimus bei tuometinės buto savininkės – atsakovės L. P. skolas už komunalines paslaugas: L. P. paliktą skolą UAB "Litesko 366,95 eurų, taip pat sumokėjo 289,62 eurų skolą už suvartotą elektros energiją, bei pagal kvitelius, išrašytus M. Z. sumokėjo 67,77 eurų. Ieškovas teigia, kad M. Z. buvo buto savininkas iki 2007-04-26, kai butą įsigijo L. P. su sutuoktiniu.

Atsakovė L. P. teigia, kad nuo 2009 m. bute, esančiame Vaičaičio g. 5A-1, Marijampolė, gyveno ieškovas J. D., jis jokio nuomos mokesčio buto savininkei nemokėjo, už komunalinius patarnavimus taip pat mokėjo ne visada. Todėl atsakovė L. P. mokėjo ir už J. D. komunalinius patarnavimus: už sunaudotą elektros energiją pagal 2014-12-12 sąskaitą - faktūrą 286,70 Lt (kas atitinka 83,03 Eur); už šilumą UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ - pagal 2017-02-28 sąskaitą - faktūrą 16,27 Eur ir 0,25 Eur aptarnavimas, pagal 2010-12-31 sąskaitą - faktūrą 707,81 Lt (kas atitinka 205,- Eur), 2011-09-30 sąskaitą - faktūrą 105,51 Lt ir 0,85 Lt aptarnavimas (kas atitinka 30,80 Eur), iš viso 252,32 Eur; DNSB „Spyglys“ pagal sąskaitą už 2014 m. liepos mėn. - 90,19 Lt (kas atitinka 26,12 Eur); už atliekų tvarkymą UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ - 82,11 Eur; už kabelinę televiziją UAB „Cgates“ - 155,00 Lt (kas atitinka 44,89 Eur). Pagal atsakovės turimus dokumentus viso sumokėjo - 488,47 Eur.

Ieškovas pripažino, kad mokesčius už butą mokėjo pats gera valia, atsakovai to neprašė, nors ieškovo teigimu, ir patys nemokėjo. Tačiau iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai mokėjo už ginčo butą mokesčius, tarpusavyje to klausimo nederinę ir neaptarę. Ieškovas 2009 m. apsigyveno atsakovei L. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojosi komunaliniais patarnavimais, už ką ir privalėjo pats mokėti. Ieškovo pateiktos UAB „Litesko“ mokesčių paskaičiavimo pažymos nuo 2008-06 iki 2014-07 (I t. b.l. 133 -148) yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis sumokėjo šiai įmonei skolas už atsakovus. Ieškovo pateikti kvitai už laiptinių elektrą, šiukšlių išvežimą, šaltą vandenį bei atlyginimo sumokėjimą, išrašytus M. Z. vardu taip pat nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis sumokėjo už minėtą asmenį, buvusį iki atsakovų buto savininku (I t. b.l. 149-151). Pateikti kvitai pasirašyti pačio ieškovo su atitinkamomis tik ieškovui suprantamomis atžymomis. Šių mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų – namo bendrijos buhalterio patvirtinti mokesčių sumokėjimo kvitai ar pan., nepateikta. Todėl spręstina, kad šalys prisiėmė atsakomybę už ginčo buto išlaikymą, kadangi vieni kitiems iki bylos iškėlimo pretenzijų tuo klausimu nereiškė. Dėl aukščiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovų ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis ir 50 proc. išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas (CPK 93, 96, 98 str.). Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis ir po 12,33 eur teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93 ,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo J. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 32000 eurų (trisdešimt du tūkstančius eurų), avanso, 50 eurų (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už advokato padėjėjo paslaugas.

Priteisti iš atsakovų L. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 455 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir po 12,33 Eur (dvylika eurų 33 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.