Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3189-652/2017 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui K. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė:pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4794-179/2014 nustatytą šalių sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti sūnaus L. B. gyvenamąją vietą su ieškove, t. y. jo motina D. S.;panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4794-179/2014 priteistą iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. B. mokant po 101,37 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 11būd. iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad išlaikymo lėšomis sūnaus motina disponuoja uzufrukto teisėmis;pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4794-179/2014 priteistą išlaikymo dydį sūnums T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą padidinant, ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums T. B. ir K. B. po 190 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;Nurodė, kad 2017 m. vasario mėn. atsakovas sumušė pas jį gyvenantį sūnų L. ir išvarė jį iš namų, nuo to laiko L. gyvena su motina. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikia, su sūnumi nebendrauja. Atsakovas slepia savo pajamas. Be oficialių pajamų, jis jų gauna turguje prekiaudamas su motina. Būdamas registruotas darbo biržoje, iki šiol vaikams teikė 200 Eur išlaikymą. Šalys turi tris vaikus, atsakovo sūnūs yra mokyklinio amžiaus, jų išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos nei buvo nustatyta 2014 m. L. reikalingos didesnės išlaidos, nes yra patyręs avariją, lūžę kojų kaulai, reikalingi masažai, maisto papildai. Ieškovė augina dar vieną sūnų G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šio sūnaus tėvas padeda išlaikyti ir atsakovo tris sūnus. Ieškovės pajamos yra 74 Eur socialinė išmoka vaikui, darbinių pajamų neturi. Nuosavybės teise turi 1,5 ha žemės, ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, kuriuo naudojasi atsakovas. Ieškovė augina avis, triušius, antis, vištas, taip prisidėdama prie šeimos išlaikymo. Su G. tėvu A. B. statosi namą. Sūnus T. lankys krepšinį, o K. – šaulių būrelį, būreliai yra mokami.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie sąlygas pakeisti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, padidinant ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo sumą, taip pat ar teisingai nustatė ir priteisė nepilnamečiam vaikui reikiamo išlaikymo dydį bei išlaikymo įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio nustatymo ir nustatyto išlaikymo padidinimo

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4794-179/2014 nutraukė D. S. ir K. B. (apelianto) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 186), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino 2014 m. spalio 1 d. pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalių vaiko L. B. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, iš motinos L. išlaikymui priteisė po 350 Lt (101,37 Eur) kasmėnesinių periodinių išmokų, šalių vaikų T. B. ir K. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš tėvo kiekvienam vaikui priteisė po 350 Lt (101,37 Eur) kasmėnesinių periodinių išmokų. Apelianto neskundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatytą šalių sūnaus L. gyvenamąją vietą ir nustatė L. gyvenamąją vietą su motina.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, neatsižvelgė į atsiliepimą į ieškinį, pateiktus dokumentus, atsakovo teiktus paaiškinimus teismo posėdyje. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas nedetalizuoja, į kokius atsakovo paaiškinimus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nenurodo, kokių konkrečiai dokumentų neįvertino (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, tuo labiau kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą ir išlaikymo dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti T.ir K. priteisto išlaikymo dydį buvimo, o, pasikeitus L. gyvenamajai vietai su kitu iš tėvų, pastarojo išlaikymo dydžio nustatymo reikalingumo, teisingai įvertino ieškovės nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priteistas išlaikymo dydis neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Apeliantas neįrodinėja pablogėjusios savo turtinės padėties, reikalavimą iš esmės grindžia nepasikeitusiais vaikų poreikiais. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, svarbus atsakovo turtinės padėties nustatymas.Apeliantas teisingai nurodo, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nuo 2014 m. nepasikeitė. Apskųstame sprendime įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, ½ gyvenamojo namo), šeiminę padėtį (kitų išlaikytinių neturi, gyvena kartu su motina) (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, apeliantas nepagrįstai teigia, kad vaikams priteisto išlaikymo dydžio jis neturi galimybių teikti. Apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus (37 metai), turi specialybę (montuotojas­–betonuotojas) (2017 m. rugpjūčio 7 d. garso įrašo 11:50 min). Deklaratyviai teigdamas, kad šalyje yra sunki ekonomine situacija, apeliantas nepagrindžia, kokiu būdu ekonominė padėtis Lietuvoje jį palietė. Visuotinai žinoma, jog 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi apie 2012 m., augant šalies bendram vidaus produktui, mažėjant nedarbui. Apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, tačiau įsidarbinti jam nepavykdavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Priešingai, 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad galėtų įsidarbinti šalia esančiame mieste, bet dabartinė darbovietė yra arti namų, dėl to nepatiria kelionės išlaidų. Iš VSDFV duomenų apie darbovietes matyti, kad apeliantas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. dirbo UAB „Riamona“. Nuo 2017 m. gruodžio 4 d. vykdo individualią veiklą. Nuo 2018 m. sausio 10 d. įsidarbino UAB „Avansas“. Apeliantas padeda prekiauti motinai turguje. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas turi galimybių dirbti ir užsidirbti papildomai. Jei apeliantui neužtektų gaunamų pajamų pragyvenimui, jo neatlygintinė pagalba motinos versle neatitiktų tėvo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 punktai). Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto turtinė padėtis yra subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 straipsnis).Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kiekvieno iš tėvų dalies išlaikymo prievolėje. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės gaunamas pajamas (socialinę išmoką, atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams), turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, ½ dalį gyvenamojo namo). Ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu, su kuriuo 2015 m. balandžio 25 d. susilaukė savo ketvirtojo sūnaus, šiuo metu jį augina. Ieškovė niekur nedirba, turi ūkį, kuriame šeimos poreikiams augina gyvulius, pragyventi padeda jos sugyventinis (2017 m. rugsėjo 6 d. garso įrašo 20:40 min., 01:03:45-01:04:10 val.). T.ir K. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, nuo šių metų vasario mėn. kartu gyvena ir sūnus L., todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka didesnė jų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta. Kartu gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kurias motina privalo padengti, o tėvas paprastai prie jų neprisideda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo teiktino vaikams išlaikymo lygių dalių principo.Apelianto argumentas, kad sūnų poreikių patenkinimui užtektų po 100 Eur išlaikymo, motyvuojamas 2014 m. šalių sutartu išlaikymo dydžiu. Teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, nes tokio susitarimo netvirtino, tačiau, vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi privalomosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados T.ir K. poreikių padidėjimo, o L. gyvenamajai vietai pasikeitus – iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus ir realus vaikų poreikių nustatymas. Nustatyta, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo pradėjo pakankamas laiko tarpas (3 metai), 2014 m. L.i buvo 15 metai, T. – 12 metų, K. – 8 metai, ieškovei pateikus ieškinį apeliacine tvarka vertinamoje byloje – atitinkamai 17, 15 ir 11 metų, t. y. vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai iš dalies pasikeitė. 2014 m. K. pradėjo lankyti 1 klasę, T. ėjo į 5 klasę, šiuo metu K. lanko 4 klasę, T.s – 8 klasę. 2017-2018 mokslo metais L. mokosi IV vidurinės mokyklos gimnazinėje klasėje ir Simno žemės ūkio mokykloje apdailininko (statybininko) specialybės II kurse (2017 m. rugsėjo 6 d. garso įrašo 02:00, 37:50 min.). Logiška, kad vaikų poreikiai ugdymo išlaidoms padidėjo, ypač L., kuris vienu metu lanko dvi ugdymo įstaigas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nurodyti tam tikrų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra kiek padidinti, tačiau pačios išlaidos nėra nereikalingos. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus paaugliams, jų organizme vykstant fiziologiniams procesams, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirianti didesnes išlaidas L.gydymui dėl avarijoje patirtų sužalojimų. Pažymėtina, kad L. poreikių lentelėje ieškovė šių išlaidų neišskyrė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų priežiūros išlaidos atostogų metu pas senelius vertintinos kaip epizodiškos, nereguliarios, neskirtos kasdieniams (būtiniesiems) vaikų poreikiams užtikrinti. Minėta, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos dydį sudarė 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 644 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktas; galiojo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Minimalios mėnesinės algos dydis yra tik orientacinis, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliantas nepaneigė išaugusių vaikų poreikio fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Nustatęs, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti pakankama vieno MMA dydžio nesiekianti 300 Eur suma L. poreikių patenkinimui ir 280 Eur T. ir K. poreikių patenkinimui, teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė pusę išlaikymui reikalingos sumos. Paminėtina, kad sūnui L. 150 Eur išlaikymas priteistas nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017 m. gegužės 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, t. y. 5 mėnesiams. Apeliacinio proceso metu L. jau yra pilnametis, todėl L. išlaikymo prievolė atsakovui pasibaigė. Taigi nėra pagrindo mažinti vaikams priteistos išlaikymo sumos. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo momentus. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo dienos. 2017 m. vasario mėn. L. persikėlus gyventi kartu su motina ir atsakovui neteikiant pakankamo išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo pagal 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu šalių sutartą išlaikymo dydį (100 Eur). Atsakovas 2017 m. birželio mėn. L. išlaikymui pervedė 101,50 Eur, liepos ir rugpjūčio mėn. – 102 Eur, šie mėnesiai nepatenka į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovo pervesta suma mažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos. L. išlaikymui atsakovo pervesti pinigai po ieškinio pateikimo dienos įskaitytini į mokėtiną 150 Eur išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai apskaičiavo ieškinio reikalavimų patenkintą dalį. Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – 43 proc. (76x100/176), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 79 proc. (150x100/190), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 53 proc. (375x100/712,5), iš viso reikalavimai patenkinti 69 procentais (100+43+79+53/4). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentus, t. y. 6 procentais daugiau, atsižvelgiant į paskirstytą bylinėjimosi išlaidų nežymiai didesnę procentinę dalį, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (abiejų šalių nesugebėjimas susitarti dėl geriausių vaikų interesų), vadovaujantis protingumo principu, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims neperskirstytinos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4,5 dalys, 96 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė padidinti T. ir K. išlaikymo dydį, nustatė pagrįstą L. reikalingo išlaikymo dydį, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.