Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ ieškinį atsakovams Ž. R. projektavimo biurui, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo Ž. R. projektavimo biuro priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SISTEM“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Vantūzas“, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Darbasta“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė (užsakovė) ir atsakovas (projektuotojas) 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį Nr. 13/08/01-TP (NS)kor dėl projektavimo darbų rangos, kuria atsakovas įsipareigojo tinkamai, kokybiškai, pagal galiojančius teisės aktus ir ieškovės nustatytus reikalavimus parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), detalųjį planą, atlikti ant šio žemės sklypo statomo statinio projektavimo – statinio projekto keitimo, techninio ir darbo projekto parengimo darbus, suderinti šiuos dokumentus su kompetentingomis institucijomis, gauti statybos leidimą (Sutarties 2.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui Sutarties kainą už kokybiškai, tinkamai ir laiku atliktus darbus, kai projektuotojas pateikia užsakovei statybos leidimą ir šalys pasirašo darbų perdavimo priėmimo aktą (Sutarties 3.1.1 ir 4.3 punktai). Šios Sutarties pagrindu buvo parengtas naujos statybos techninis projektas ir jo keitimai „B“ ir „C“ laidos bei darbo projektas „A“ laidos.

30. Šalys 2015 m. rugpjūčio 4 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad projektuotojas be darbų, numatytų Sutartyje, įsipareigoja atlikti projekto keitimo darbus pagal Projektavimo užduotį Nr. 2 ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. susitarimo Nr. 1 pagrindu buvo pradėta rengti techninio projekto „B“ laida. Projekto keitimo kaina – 10 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (Susitarimo Nr. 1 2 punktas).

31. Projektavimo užduotyje Nr. 2 nurodyta, kad pagrindas projektavimui – Sutartis ir Susitarimas Nr. 1 (Užduoties 5 punktas), o tikslas – atsakovo parengto projekto keitimas („B“ laida), keičiant statinio dalies patalpų paskirtį, didinant statinio aukštingumą iki 15 aukštų, kaip numatyta detaliojo plano koregavime. Žemesnę dviejų aukšto pastato dalį ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę palikti nepakeistas (esančias), trečiame pastato aukšte suprojektuoti konferencijų salę su pagalbinėmis patalpomis. Aukštuminėje pastato dalyje numatyti butus. Statinio funkcinius ryšius, konstrukcinius ir inžinierinius palikti nepakeistus (esančius), keisti minimaliai, atsižvelgiant į naujai projektuojamas patalpas. Pirmuose trijuose aukštuose projektuoti prekybines ir administracines patalpas. Aukštutinėje dalyje projektuoti butus (Užduoties 9 punktas). Užduoties 13.2 punkte buvo nustatyti nurodymai inžinierinių tinklų ir įrangos projektavimui – koreguoti patalpų vidaus inžinerinius tinklus, atsižvelgiant į naujai projektuojamas patalpas; parengti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, elektrotechnikos, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, ryšių projektinius sprendinius, numatant jungimą nuo pastato vidaus inžinerinių tinklų. Techninio projekto ekspertizė privaloma (Užduoties 19 punktas).

32. 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovas Ž. R. projektavimo biuras ir atsakovė UAB „Ekspertika“ sudarė ekspertizės rangos sutartį, kuria UAB „Ekspertika“ įsipareigojo per 14 darbo dienų nuo projekto pateikimo atlikti techninio projekto „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbiami) naujos statybos projekto keitimas“ bendrąją ekspertizę, t. y. UAB „Ekspertika“ įsipareigojo atlikti techninio projekto „B“ laidos bendrąją ekspertizę. 2016 m. vasario 22 d. (ekspertizės akte neteisingai nurodyta jo parengimo data 2015 m. rugsėjo 30 d.) UAB „Ekspertika“ parengė Techninio projekto „B“ laidos bendrosios ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad techninis projektas „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbiami), naujos statybos projekto keitimo“ „B“ laida, pataisytas ir papildytas pagal ekspertizės (pirminio) akto privalomas pastabas; projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus; taip pat nurodė, kad projektą galima tvirtinti su ekspertizės išvadoje nurodytais techniniais rodikliais.

33. Ieškovė su atsakovu 2016 m. gegužės 2 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Sutarties ir Susitarimo Nr. 1, kuriame susitarė dėl naujos 70 760,56 Eur kainos už atsakovo teikiamas paslaugas. Tą pačią dieną šalys sudarė Susitarimą Nr. 3, kuriame atsakovas, be darbų, numatytų Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 2, įsipareigojo atlikti papildomus statinio, (duomenys neskelbiami) naujos statybos projekto projektavimo ir kitus darbus, kurių vertė 14 762 Eur su PVM („C“ laida) (Susitarimo Nr. 3 1.1–1.5 punktai).

34. 2017 m. vasario 2 d. ieškovė pasirašė Vėdinimo įrenginių bandymo aktą Nr. 6, kuriuo patvirtino, kad vėdinimo įrenginiai sumontuoti pagal projektą.

35. 2017 m. vasario 8 d. ieškovė pasirašė Mechaninių vėdinimo sistemų priėmimo naudoti aktą Nr. 7, kuriuo patvirtino, kad vėdinimo sistemos įrengtos pagal projektą, atitinka statybos norminių dokumentų reikalavimus ir yra tinkamos naudoti.

36. 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė Tarpinį sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktą Nr. 4, kuriuo atsakovas perdavė ieškovei dalį atliktų darbų pagal Susitarimą Nr. 1, Susitarimą Nr. 2 ir Susitarimą Nr. 3, iš viso – už 20 347,45 Eur; atsakovui už atliktus darbus liko nesumokėta (likutis) 20 347,45 Eur (10, 11 punktai). Be to, šalys patvirtino, kad sutartinio darbo dalys atitinka Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų, statybos techninių reglamentų, normų, taisyklių ir privalomų standartų reikalavimus, užsakovas šiuos darbus priima, atliktų darbų procentinė išraiška – 100 proc. Tą pačią dieną atsakovas išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 20 347,45 Eur sumai.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės tarp šalių kilo dėl projektuotojo civilinės atsakomybės, šiam atlikus (ne) tinkamos kokybės darbus.

40. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl 20 347,45 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo, todėl teisėjų kolegija šios sprendimo dalies nevertins ir dėl jos nepasisakys.

Dėl techninio projekto dalies, liečiančio šildymą, vėdinimą ir oro kondicionavimą (ŠVOK)

41. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Ž. R. projektavimo biuras nepažeidė STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatų, nes ortakių izoliavimas pagal šį dokumentą būtinas ne visais atvejais, o tam, kad nustatyti vamzdynų padengimo šilumos izoliacija ekonominį naudingumą, nepakanka nurodyti vien galimus temperatūrų skirtumus ortakio viduje ir išorėje, bet būtina atlikti specialius skaičiavimus, kurių ieškovė nepateikė. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis iš dalies sutinka, t. y. tam, kad nustatyti vamzdynų padengimo šilumos izoliacija ekonominį naudingumą, būtina atlikti specialius skaičiavimus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jos, kaip statytojos, ekonominę naudą, tačiau, anot apeliantės, tokius skaičiavimus, prieš padarydamas sprendimą dėl projektinio sprendinio – nenumatyti vėdinimo sistemų ortakių izoliacijos, turėjo atlikti ne ji, o atsakovas (projektuotojas), šiam tokių skaičiavimų neatlikus, UAB „Ekspertika“ privalėjo arba įpareigoti projektuotoją juos atlikti, arba pati juos atlikti. Be to, apeliantė buvo pateikusi nuostolių paskaičiavimą, kuris patvirtina, kad, neizoliavus ortakių, susidaro šilumos nuostoliai.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sieja su projektavimo darbų trūkumais, nurodo, jog, sprendžiant dėl to, ar atsakovui, kaip projektuotojui, kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus dėl projektinių pasiūlymų trūkumų, reikalinga nustatyti, ar egzistuoja sąlygos atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, būtent jai tenka pareiga, visų pirma, įrodyti atsakovo (projektuotojo) neteisėtus veiksmus, šiam neizoliavus ortakių, t. y. defektų faktą, taip pat patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

47. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad techniniame projekte atsakovas nenurodė sprendinio izoliuoti ortakius, o atsakovė UAB „Ekspertika“, ekspertuodama tokį projektą, tokio sprendinio nenurodymo nelaikė projekto trūkumu, tačiau, kaip minėta, apeliantė įrodinėja, jog atsakovai, prieš priimdami tokį sprendimą dėl ortakių neizoliavimo, turėjo atlikti specialius skaičiavimus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 48.11 punkte nustatyta, kad įrengimai, ortakiai ir vamzdynai padengiami šilumos izoliacija, kai tai naudinga ekonomiškai, daro sistemų valdymą patikimesnį, reikalauja saugos normos arba vengiama kondensacijos. Taigi STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 48.11 punktas nenustato pareigos atsakovui, kaip projektuotojui, atlikti specialius skaičiavimus tam, kad padarytų išvadą apie statytojos ekonominės naudos nebuvimą, ir tik tuomet projekte (ne)numatyti sistemų ortakių izoliacijos. Tokių skaičiavimų privalomumo nenumato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.7 punktas, kuriame, kaip teisingai pastebi atsakovė UAB „Ekspertika“, pateikiama bendrosios projekto ekspertizės sąvoka. Tuo tarpu dėl pačios ieškovės atliktų skaičiavimų teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pati apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tam, kad būtų nustatytas vamzdynų padengimo šilumos izoliacijos ekonominis naudingumas, būtina atlikti specialius skaičiavimus, tačiau, kita vertus, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog ji (statytoja) nėra profesionali savo srities žinovė, kad galėtų padaryti išvadą, reikia ar nereikia vėdinimo sistemų ortakių izoliacijos (apeliacinio skundo 6 punktas). Taigi pačiai apeliantei teigiant, kad ji nėra profesionali savo srities žinovė, jos pateikti skaičiavimai dėl ortakių izoliacijos naudingumo nevertinti kaip atlikti kompetentingo, turinčio specialių žinių asmens.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie ortakių izoliavimo ekonominį naudingumą ir šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė.

49. Kitokio vertinimo neteikia ir apeliantės akcentuojami UAB „Yglė pastatų valdymas“ 2018 m. sausio 23d. defektinis aktas, UAB „Baltic Master“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimas bei UAB „Būsto sprendimai“ 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. birželio 4 d. išvados. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog minėti juridiniai asmenys / jų atstovai turi reikiamų specialių žinių ir kvalifikacijas aptariamiems trūkumams nustatyti. Juo labiau kad UAB „Būsto sprendimai“ 2019 m. birželio 4 d. rašte nurodė, jog, norint atsakyti į klausimą, ar STR reikalavimai įgyvendinti šiame projekte, būtina atlikti išsamią techninio ir / ar darbo projekto ekspertizę. Taigi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir atsakovai pagrįstai akcentavo, kad ginčijami atsakovo projektiniai sprendiniai buvo ekspertuoti atsakovės UAB „Ekspertika“ 2015 m. rugsėjo 30 d. Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog techninis projektas „B“ laida ir jo sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 55.2 punktu, apeliantė, nesutikdama su atsakovės atliktos ekspertizės išvadomis, turėjo teisę kreiptis į kitą ekspertizės rangovą dėl papildomos ekspertizės, tačiau duomenų, kad tokia teise ieškovė būtų pasinaudojusi, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi savo teise dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo, nors tokį prašymą 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo pareiškusi, tačiau pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi išaiškinus, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, siekdama byloje pakartotinės ekspertizės, ieškovė tokių veiksmų neatliko ir vėliau prašymo nepareiškė.

50. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų, įvertino jų visumą ir, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, pagrįstai nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. aplinkybės, jog projektiniai sprendiniai dėl vėdinimo sistemos ortakių izoliacijos buvo netinkami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti buvus atsakovų neteisėtus veiksmus teko apeliantei, o pastaroji nepateikė tokių įrodymų bei argumentų dėl neteisėtų veiksmų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo konstatuoti buvus atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl to šioje dalyje nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl ugniai neatsparaus kabelio

51. Minėta, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

52. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo (rangovo) neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad atsakovo techniniai sprendiniai atitinka LST EN 81-72 serijos standartų reikalavimus, todėl sutiko su atsakovais, jog pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punktą ieškovė, nustačiusi projekto dokumentuose neatitiktis dėl gaisrinės saugos ir elektrotechninės dalies, kurioje nėra numatytas 120 minučių atsparumo kabelis, hierarchine tvarka turėjo vadovautis projekto keitimo „B“ laidos gaisrinės saugos dalies technine specifikacija ir aiškinamuoju raštu, kuriuose nurodyta, kad pastate yra įrengiamas vienas ugniagesių liftas pagal LST EN 81-72 reikalavimus.

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo Ž. R. projektavimo biuro rengtame techniniame projekte nurodytas neatsparus ugniagesių lifto kabelis, kurio markė 5x6 CYKY 0,6/1kV, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, jog ši byloje nustatyta aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas įstatymo nuostatas, sudaro pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti esant vieną iš atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – jo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Juo labiau kad atsakovo atstovas Ž. R., apklausiamas teisme, pripažino, jog parengtame techniniame projekte nėra numatytas konkretus kabelio atsparumas ugniai, kaip tai numato LST EN 81-72. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino susiklosčiusios situacijos, jog nustatytas defektas buvo pastebėtas tik prieš montuojant ugniagesių liftą, nes ieškovė vadovavosi jai pateiktu techniniu projektu, todėl teismo motyvai, kad ieškovė pirmiausiai turėjo vadovautis projekto keitimo „B“ laidos gaisrinės saugos dalies technine specifikacija ir aiškinamuoju raštu, kai ugniai atsparaus kabelio nebuvo nurodyta pačiame techniniame projekte, atmestini kaip nepagrįsti.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Ieškovė teigia, kad ji įsigijo 165 m kabelio TOXFREE PLUS 331 RZ1-K (AS+) 5G6 0,6/1KV Top Cable, kurį sumontavo ir už kurį sumokėjo 582,45 Eur be PVM; šiems savo argumentams pagrįsti pateikė 2017 m. kovo 7 d. UAB SLO Lithuania PVM sąskaitą faktūrą bei 2019 m. rugpjūčio 21 d. pažymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl sunaudoto kabelio ilgio bei kainos, nusprendžia, jog apeliantė pagrindė patirtų nuostolių dydį. Akivaizdu, kad jei atsakovas, kaip projektuotojas, būtų tinkamai įvykdęs savo pareigas ir techniniame projekte nurodęs ugniai atsparų kabelį, ieškovė aptariamų išlaidų nebūtų patyrusi, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

58. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl ugniai neatsparaus kabelio yra pagrįstas ir įrodytas.

Dėl dvigyslių kabelių dūmų vožtuvų prijungimui

59. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė savo nuožiūra ir rizika atliko projekte nenumatytus darbus, vietoje ŠVOK projekto dalyje nurodytų vožtuvų su grąžinimo spyruoklėmis sumontuodama vožtuvus su reversiniu elektriniu pavaros valdymu, kuriems reikalingas trigyslis valdymo kabelis.

61. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas techninio projekto ŠVOK dalyje ugnies ir dūmų vožtuvus numatė su grąžinimo spyruoklėmis, todėl šio projekto PVA dalyje vožtuvų automatizavimui numatė ne trigyslius, bet dvigyslius valdymo kabelius, nėra; pagal techninio projekto ŠVOK dalies techninę specifikaciją ugnies vožtuvams numatytas konkretus kabelio tipas – BF 230V (dvigyslis). Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė vietoje ŠVOK projekto dalyje nurodytų vožtuvų su grąžinimo spyruoklėmis sumontavo vožtuvus su reversiniu elektriniu pavaros valdymu, dėl to buvo reikalingas trigyslis valdymo kabelis. Taigi tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas, ar teisingai atsakovas techninio projekto ŠVOK dalyje nurodė montuoti dūmų vožtuvus su grąžinimo spyruoklėmis, o ne su reversiniu elektriniu pavaros valdymu, atitinkamai ar teisingai nurodytas dvigyslis, o ne trigyslis kabelis.

63. UAB „Būsto sprendimai“ 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo 3.1 punkte nurodyta, kad dūmų šalinimo vožtuvų suveikimas gaisro zonoje turi būti užtikrinamas elektrinės pavaros su nepertraukiamu energijos tiekimu pagalba; kabelis tokiam pavaros valdymui turi būti atvestas pagal parinktų įrenginių techninius reikalavimus.

65. Ugnies vožtuvų paskirtis – uždaryti vėdinimo kanalus, siekiant apriboti ugnies ir degimo produktų plitimą patalpose. Dūmų vožtuvas skirtas pradiniame gaisro etape užtikrinti vėdinimą statiniuose ar juose esančiose patalpose, kurios yra atskirtos nuo gaisro židinio. Gaisro atveju, dūmų vožtuvas atsidaro pavaros pagalba ir leidžia tinkamai veikti oro tiekimo / ištraukimo ventiliatoriui, tokiu būdu mažinamas dūmų (kenksmingų medžiagų) kiekis patalpoje.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į techninius duomenis, kad ugnies ir dūmų vožtuvų pavaros skiriasi, pritaria apeliantės pozicijai, jog dūmų šalinimo vožtuvai su grąžinimo spyruoklėmis, kurie numatyti techniniame projekte, yra negalimi, nes jų veikimas neužtikrina elektrinės pavaros su nepertraukiamu energijos tiekimu pagalbos, todėl ieškovė pagrįstai vietoje techninio projekto ŠVOK dalyje nurodytų vožtuvų su grąžinimo spyruoklėmis, sumontavo vožtuvus su reversiniu elektriniu pavaros valdymu, kuriems atitinkamai buvo reikalingas trigyslis, o ne dvigyslis valdymo kabelis. Taigi projektuotojas netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Kitaip tariant, byloje įrodytos sąlygos šio atsakovo sutartinei atsakomybei kilti – jo neteisėti veiksmai ir kaltė bei prašomų priteisti nuostolių dydis – 7 332,45 Eur (3 941,45 Eur papildoma kabelio gysla bei 3 391 Eur papildomo kabelio montavimo darbai).

Dėl atsakovų atsakomybės bei jos rūšies

67. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovo Ž. R. projektavimo biuras, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje bei UAB „Ekspertika“ atsakomybė yra solidari.

68. Iš bylos medžiagos matyti, kad projektuotojo Ž. R. projektavimo biuro civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

69. Nagrinėjam ginčui aktualioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalis).

70. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymo) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Analogiška nuostata, kad teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo, įtvirtinta ir Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225 41 punkte.

71. Pagal minėtas Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per tokį terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti šių taisyklių 11 punkte, reikalavimo draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio pateikimas. Tų pačių taisyklių 15 punkte išvardinti atvejai, kuomet įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Taisyklių 41 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį.

72. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje teigia, kad neįrodytas atsakovo (projektuotojo) Ž. R. projektavimo biuro netinkamas veikimas, t. y. iš esmės laikosi pozicijos, jog įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, tačiau šioje nutartyje teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, kad projektuotojas Ž. R. projektavimo biuras netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, jog pastato techninis projektas būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų dalyse dėl ugniai neatsparaus kabelio bei dėl dvigyslių kabelių dūmų vožtuvų prijungimo. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs projektuotojo neteisėtų veiksmų, visiškai nepasisakė ir nevertino bylos aplinkybių, ar ieškovės patirti nuostoliai (ne)laikytini draudžiamuoju įvykiu (draudimo išmokos ribose) pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, todėl darytina išvada, jog aptartų faktinių aplinkybių neištyrimas ir neįvertinimas galėjo lemti neteisingą bylos dalies išsprendimą. Teisingas sprendimas nagrinėjamoje byloje galės būti priimtas, visų pirma, tik nustačius, ar ieškovės patirti nuostoliai yra draudžiamasis įvykis; jei būtų nustatyta, kad įvykis yra draudžiamasis, toliau sprendžiant dėl Ž. R. projektavimo biuro draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsakomybės klausimo numatytos draudimo sutartyje sumos apimtyje.

73. Teismų praktikoje pasisakoma, kad net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas draudikui ir draudėjui, jo pareiškimas, t. y. procesinis veiksmas, dar nereiškia, jog jie abu atsakingi solidariai materialiąja teisine prasme. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Todėl net ir pareiškus ieškinį tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-381/2019, 96 punktas). Taigi tik tuo atveju, jei draudimo suma nepadengtų visų ieškovės nuostolių, atsirastų pagrindas likusią nuostolių dalį priteisti tiesiogiai iš už žalą atsakingų asmenų, šiuo atveju – Ž. R. projektavimo biuro. Be to, nustatydamas draudimo išmokos už Ž. R. projektavimo biuro neteisėtus veiksmus, dydį, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, kad draudimo polise numatyta besąlyginė iškaita, kuria turėtų būti mažinama draudimo išmoka.

Dėl galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme

74. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

75. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

76. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nenustatyta neteisėtų veiksmų ir nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti nei dėl nuostolių dalies, pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo nustatinėjamos reikšmingos aplinkybės tam, jog būtų galima įvertinti, ar atsakingų už žalą asmenų (projektuotojo ir ekspertinės įstaigos) atsakomybė už pripažintą atlygintina nuostolių dalį yra solidari, ar dalinė, be to, nenustatytos aplinkybės, reikšmingos tam, kad būtų galima tinkamai išspręsti projektuotojo civilinės atsakomybės draudiko pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamų nuostolių dalį apimties klausimą.

77. Teisėjų kolegija, remdamasi, be kita ko, pirmiau jau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos ginčo dalį dėl atsakovų atsakomybės už šia nutartimi pripažintą įrodyta ieškovės patirtų nuostolių sumą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl 7 674 Eur nuostolių atlyginimo atmestas, panaikinama, perduodant ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

78. Pažymėtina, kad siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla apeliacinės instancijos teisme šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo beveik visa apimtimi, taigi visiškai naujais, pirmosios instancijos teismo nevertintais aspektais, tiriant ne tik byloje jau esančius, bet galbūt ir renkant naujus įrodymus. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismui pavestas funkcijas, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, tuo apribojant jų teisę į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

79. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad civilinė byla dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ ieškinys atsakovams Ž. R. projektavimo biurui, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl 7 674 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) nuostolių atlyginimo atmestas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20011-962/2018 paliktas nepakeistas, palikti nepakeistą.