Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA B. I. Company“, veikiančio per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. K. ir E. K. ieškinį atsakovui AAS „BTA B. I. Company“, veikiančiam per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apelaicinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo G. K. ir atsakovas AAS „BTA B. I. Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, sudarė Grupinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo apdraustas traktorius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo G. K., vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo traktoriaus ir traktoriaus krautuvo kaušu prispaudė pro priekinę traktoriaus dalį einantį (duomenys neskelbtini) prie ūkinio pastato sienos, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. žuvo. Žuvusysis V. K. taip pat buvo ieškovės E. K., kuri yra trečiojo asmens G. K. sutuoktinė, sūnus ir ieškovo E. K. brolis. 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė E. K. sumokėjo (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur už gedulo paslaugas (salės nuoma, maitinimas, nuvežimai) rūbai, karstas. 2022 m. balandžio 5 d. Skuodo r. sav. administracija ieškovei E. K. išmokėjo 336 Eur laidojimo išmoką už mirusį V. K.. 2022 m. balandžio 6, 22, 26 dienomis UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ ieškovams E. K. ir E. K. teikė 1 val. trukmės individualias psichologines konsultacijas dėl V. K. mirties. UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro duomenimis ieškovei E. K. po V. K. mirties išsivystė sunkus depresinis sutrikimas. 2022 m. liepos 8 d. VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad ieškovas E. K. dėl savo sveikatos būklės dėl V. K. mirties kreipėsi į gydytojus.

Dėl ginčo

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovams iš atsakovo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos turtinės žalos argumentuoja, kad ieškovų nurodomos patirtos laidojimo išlaidos iš esmės dubliuoja laidojimo paslaugas teikusios bendrovės suteiktas paslaugas. Apelianto argumentai atmestini.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad už laidojimo paslaugas ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur pagal 2022 m. balandžio 1 d. Kasos pajamų orderio kvitą(duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad buvo sumokėta už šias paslaugas: 1) katafalko nuoma – 250 Eur; 2) maišai velioniui gabenti (2 vnt.) – 20 Eur; 3) velionio laikymo šaldytuve paslauga (3 val.) – 30 Eur; 4) velionio aprengimo paslauga – 100 Eur; 5) karstas – 490 Eur; 6) laikinas kryžius – 60 Eur; 7) kostiumas velioniui – 60 Eur; 8) sauskelnės, kelnaitės velioniui – 5 Eur; 9) kojinės velioniui – 1 Eur; 10) maikė, marškiniai velioniui – 15 Eur; 11) kaklaraištis velioniui – 5 Eur; 12) rožančius, šv. Paveikslėlis velioniui – 5 Eur; 13) batai velioniui – 30 Eur; 14) žvakės (46 vnt.) – 60 Eur; 15) nekrologo parengimas – 3 Eur; 16) velionio šarvojimo salės nuoma – 350 Eur; 17) maisto ruošimo ir maitinimo paslaugos šermenims ir gedulingiems pietums – 2 116 Eur. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad likusi 1 322 Eur suma, kurią ieškovė išleido sūnaus V. K. laidotuvėms, buvo sumokėta privatiems asmenims, kurie tas išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovei nepateikė. Minėtas išlaidas sudaro maisto ruošimo paslauga – 620 Eur, teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, kad buvo sumokėta trims šeimininkėms už tris laidotuvių dienas, laidotuvėse dalyvavo daugiau kaip 200 žmonių; duobės iškasimo paslauga – 200 Eur; apsiaustų karsto nešikams paslauga – 18 Eur; auka bažnyčiai laidotuvių metu pagal vyskupijoje galiojantį paprotį – 120 Eur; šermenų giesmių giedorių ir muzikantų paslauga – 280 Eur.

15. CK 6.291 straipsnyje nustatyta, kad atlyginamos protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Išlaidos, viršijančios būtinas laidojimo išlaidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Išlaidos už gedulingus pietus, pagal susiformavusį paprotį tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių, gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašė iš Atsakovo priteisti pusę patirtų laidotuvių išlaidų, kurios, sudarė 2 251 Eur. Nors ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau yra visuomenei žinomos pagal susiformavusius laidojimo papročius. Atsižvelgiant į patirtų išlaidų pobūdį ir laidojimo paslaugų kainas, darytina išvada, kad šios išlaidos yra priverstinės, būtinos ir protingos. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių jog minėtos laidotuvių išlaidos buvo per didelės, neatitiko protingumo principo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl darytina išvada, kad 2 251 Eur laidojimo išlaidos iš atsakovo priteistos pagrįstai.

17. Apeliantas teigia, kad kapavietė buvo įrengta ne tik mirusiajam, tačiau ant paminklo yra užrašas (duomenys neskelbtini), kas pagristai leidžia teigti, kad yra įrengta ne vieno žuvusiojo kapavietė tačiau įrengta šeimos kapavietė, kurioje ateityje bus laidojami kiti šeimos nariai. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18. Kaip minėta, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. spalio 10 d. ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) 5 100 Eur už V. K. kapavietės įrengimą. Kapavietės įrengimo išlaidas sudaro: antkapinis paminklas – 2 363,65 Eur, borteliai (10 m) – 413,24 Eur, granitinė skalda – 198,33 Eur, pamato įrengimas – 495,86 Eur, cokoliniai borteliai – 413,22 Eur, montavimo darbai – 330,58 Eur, ir 885,12 Eur PVM (21 proc.), iš viso 5 100 Eur.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pasirinktas kapavietės sutvarkymo būdas nėra subjektyvaus pobūdžio pageidavimas, o objektyviai pagrįstas ir pamatuotas, išlaidos patirtos siekiant sutvarkyti žuvusio sūnaus kapavietę. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo argumentus sumažino priteistiną sumą 25 proc. išsamiai argumentuodamas, kad vieno kapo perimetras sudaro 8 m, o šeimos kapavietės – 10,6 m ir yra 25 proc. didesnis, todėl yra pagrindas sumažinti išlaidas borteliams nuo 10 m iki 8 m, taip pat 25 proc. sumažinti pamato įrengimo, cokolinių bortelių ir montavimo darbų išlaidas. Darytina išvada, kad kapavietės sutvarkymas ieškovės pasirinktu būdu priskirtinas prie būtinųjų laidojimo išlaidų. Atsakovui neginčijant kapavietės įrengimo kainos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų suma kapavietės sutvarkymui yra būtina, protinga ir pagrįsta bei nevertintina kaip pernelyg didelis ieškovės išlaidavimas, todėl mažinti šios sumos apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21. Nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos dydžiu apeliantas teigia, kad teismo priteistas ieškovams 30 000 Eur ir 15 000 Eur neturtinės žalos dydis vadovaujantis teismų praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis yra akivaizdžiai per didelis, todėl turi būti mažinamas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žuvusysis iki pat žuvimo dienos gyveno kartu su savo tėvais, kartu sprendė dideles ir mažas problemas, kasdien tarpusavyje dalijosi savo džiaugsmais ir liūdesiu, naudojosi bendromis patalpomis. Tarp žuvusiojo V. K. ir jo brolio ieškovo buvo taip pat glaudus tarpusavio broliškas ryšys. Broliai amžiumi skyrėsi vienerius metus, gyveno netoliese, todėl kiekvieną savaitgalį susitikdavo ir bendraudavo vienas su kitu savo tėvų namuose Mosėdžio mstl., taip pat pagelbėdavo vienas kitam. Broliai nebuvo sukūrę savo šeimų, todėl jų tėvai, tėvų namai buvo pagrindinė gyvenimo atrama ir vieta, kur jie visi susitikdavo, bendraudavo, dirbdavo, taigi akivaizdu, kad ieškovės ir žuvusiojo sūnaus bei ieškovo ir žuvusiojo brolio emocinis, dvasinis tarpusavio ryšys buvo nuolatinis ir labai glaudus. Neabejotina, kad dėl sūnaus ir brolio netekties ieškovai patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius neigiamus išgyvenimus, neigiami išgyvenimai bus ir ateityje, jie nėra pamirštami. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei ir ieškovui po (duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvo teikiamos individualios psichologinės konsultacijos ir pagalba. Ieškovė nuo 2022 m. birželio 6 d. iki šiol yra gydoma UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre dėl (duomenys neskelbtini), kuris išsivystė dėl tragiško įvykio šeimoje, t. y. dėl sūnaus V. K. netekties. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Ieškovai patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti.

27. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

28. Atsižvelgiant į ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus, jų ryšį su žuvusiuoju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog neigiamus ieškovės išgyvenimus teisingai atlygins 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovo, o neigiamus ieškovo išgyvenimus atlygins 15 000 Eur priteisimas iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neviršijo teismų praktikoje rekomenduojamų priteistinų dydžių patyrus tokio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018), priešingai, tokio dydžio neturtinė žala buvo priteisiama prieš kelerius metus esant žemesniam pragyvenimo lygiui.

29. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl kitų argumentų

30. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 2 400 Eur (po 1 200 Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos jiems priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. K. iš atsakovo AAS „BTA B. I. Company“, veikiančio per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui E. K. iš atsakovo AAS „BTA B. I. Company“, veikiančio per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.