Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. K. ir E. K. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai prašo: 1) pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav., kurio metu traktorius „MTZ Belarus 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirtinai sužalojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10445-22 nukentėjusiaisiais buvo pripažinti (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žuvusiojo V. K. mama – ieškovė E. K. (toliau – Ieškovė-1) ir žuvusiojo V. K. brolis – ieškovas E. K. (toliau – Ieškovas-2). 2022 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroras Darius Alekna nutarimu atleido Trečiąjį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius, bei nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10445-22.

(duomenys neskelbtini) eismo įvykyje žuvęs V. K. buvo laidojamas laikantis krikščioniškųjų tradicijų, atliekant apeigas bažnyčioje. Žuvusiojo pagerbimo minėjimas ir laidotuvės vyko (duomenys neskelbtini). Ieškovė-1 dėl eismo įvykyje žuvusiojo sūnaus laidotuvių organizavimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav., bei privačius asmenis. Eismo įvykyje žuvęs V. K. buvo palaidotas 2022 m. balandžio 1 d. Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kapinėse. Ieškovė-1 dėl eismo įvykyje žuvusio sūnaus V. K. laidotuvių organizavimo patyrė sekančias pinigines išlaidas: 1) katafalko nuoma kainavo 250 Eur; 2) maišai velioniui gabenti (2 vnt.) – 20 Eur; 3) velionio laikymo šaldytuve paslauga (3 val.) – 30 Eur; 4) velionio aprengimo paslauga – 100 Eur; 5) karstas – 490 Eur; 6) laikinas kryžius – 60 Eur; 7) kostiumas velioniui – 60 Eur; 8) sauskelnės, kelnaitės velioniui – 5 Eur; 9) kojinės velioniui – 1 Eur; 10) maikė, marškiniai velioniui – 15 Eur; 11) kaklaraištis velioniui – 5 Eur; 12) rožančius, šv. paveikslėlis velioniui – 5 Eur; 13) batai velioniui – 30 Eur; 14) žvakės (46 vnt.) – 60 Eur; 15) nekrologo parengimas – 3 Eur; 16) velionio šarvojimo salės nuoma – 350 Eur; 17) maisto ruošimo paslauga – 620 Eur; 18) maitinimo paslauga laidotuvių dalyviams šermenų metu ir gedulingi pietūs – 2 200 Eur; 19) duobės iškasimo paslauga – 200 Eur; 20) apsiaustų karsto nešikams paslauga – 18 Eur; 21) auka bažnyčiai laidotuvių metu pagal vyskupijoje galiojantį paprotį – 120 Eur; 22) šermenų giesmių giedorių ir muzikantų paslauga – 280 Eur; viso 4 922 Eur.

Už laidojimo paslaugas Ieškovė-1 apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 600 Eur (2022 m. balandžio 1 d. Kasos pajamų orderio kvitas SRA Nr. 0269) už sekančias paslaugas: 1) katafalko nuoma kainavo 250 Eur; 2) maišai velioniui gabenti (2 vnt.) – 20 Eur; 3) velionio laikymo šaldytuve paslauga (3 val.) – 30 Eur; 4) velionio aprengimo paslauga – 100 Eur; 5) karstas – 490 Eur; 6) laikinas kryžius – 60 Eur; 7) kostiumas velioniui – 60 Eur; 8) sauskelnės, kelnaitės velioniui – 5 Eur; 9) kojinės velioniui – 1 Eur; 10) maikė, marškiniai velioniui – 15 Eur; 11) kaklaraištis velioniui – 5 Eur; 12) rožančius, šv. Paveikslėlis velioniui – 5 Eur; 13) batai velioniui – 30 Eur; 14) žvakės (46 vnt.) – 60 Eur; 15) nekrologo parengimas – 3 Eur; 16) velionio šarvojimo salės nuoma – 350 Eur; 17) maisto ruošimo ir maitinimo paslaugos šermenims ir gedulingiems pietums – 2 116 Eur. Likusi 1 322 Eur suma, kurią Ieškovė-1 išleido eismo įvykyje žuvusiojo sūnaus V. K. laidotuvėms buvo sumokėta privatiems asmenims, kurie tas išlaidas patvirtinančių dokumentų Ieškovei-1 nepateikė.

2022 m. spalio mėnesį buvo pastatytas paminklas eismo įvykyje žuvusiam V. K. ir sutvarkyta jo kapavietė. V. K. kapavietės įrengimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. sav. Už V. K. kapavietės įrengimo ir sutvarkymo darbus Ieškovė-1 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 100 Eur (2022 m. spalio 10 d. Pinigų priėmimo kvitas 20S Nr. 000062) pagal 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ERL Nr. 000176.

2) Trečiasis asmuo ir Ieškovė-1 yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, turtinės žalos atlyginimo atveju naudą bet kuriuo atveju gautų ir kaltininku pripažintas asmuo; taip pat, nors CK ir numato, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmeniniu turtu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai susitaikė vienas kitam pretenzijų neturi, toliau kartu gyvena ir visu turtu naudojasi kaip bendrąja jungtine nuosavybe, išmokėjus reikalaujamą neturtinę žalą vienam iš sutuoktinių ir sūnui, betarpiškai tiesioginę naudą gaus ir asmuo, kuris buvo pripažintas kaltu dėl įvykusio įvykio, taip pažeidžiant teisingo ir sąžiningo žalos atlyginimo principus;

3) žuvusysis V. K. turėjo būti atsargus, žinojo ir suvokė, jog užvesta transporto priemonė gali riedėti, bet kada pradėti važiuoti.

Atsakovas, atsižvelgdamas į bylos administravimo metu nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 9 dalimi, pranešė ieškovams, jog neturi pagrindo tenkinti jų prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, todėl draudimo išmoka nebus mokama.

Dėl to, kad Atsakovas, nepripažindamas (duomenys neskelbtini) eismo įvykį draudžiamuoju įvykiu ir neišmokėdamas ieškovams draudimo išmokos dėl jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos, pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus, todėl jie buvo priversti, kad apgintų savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu.

Dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir Atsakovo pareigos atlyginti žalą ieškovams nurodė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Šiuo konkrečiu atveju Trečiojo asmens veiksmuose yra visos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad būtent Trečiojo asmens veiksmai lėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo V. K., Ieškovės-1 sūnus ir Ieškovo-2 brolis); 2) egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu Trečiasis asmuo, prieš pradėdamas važiuoti vairuojamu traktoriumi „MTZ Belarus 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad traktoriaus priekyje nėra žmonių; Trečiojo asmens neteisti veiksmai ir nulėmė V. K. žūtį); 3) teisės pažeidimu Ieškovei-1 padaryta turtinė ir neturtinė žala, o Ieškovui-2 – neturtinė žala; 4) kaltė, kuri yra preziumuojama. Trečiojo asmens vairuota transporto priemonė – traktorius „MTZ Belarus 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu Atsakovo bendrovėje. Dėl to mano, kad eismo įvykis, įvykęs (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r., kai Trečiasis asmuo, vairuodamas traktorių „MTZ Belarus 50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), mirtinai sužalojo V. K., turi būti pripažintas draudžiamuoju eismo įvykiu. Vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis šiuo konkrečiu atveju ieškovams Trečiojo asmens padarytą žalą turi atlyginti traktoriaus „MTZ Belarus 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo privalomosios civilinės atsakomybės draudikas – Atsakovas.

Dėl Ieškovės-1 patirtos turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykyje žuvusįjį V. K. palaidojo ir jo kapavietę sutvarkė, pasitelkę trečiuosius asmenis, V. K. tėvai: mama Ieškovė-1 ir tėvas Trečiasis asmuo. Žuvusiojo V. K. laidotuvių išlaidos sudarė 4 922 Eur, o kapavietės įrengimo ir sutvarkymo – 5 100 Eur. Šias išlaidas 10 022 Eur sumoje sumokėjo Ieškovė-1 iš bendrų su sutuoktiniu Trečiuoju asmeniu piniginių lėšų. Ieškovei-1 buvo paskirta 320 Eur žuvusiojo V. K. laidojimo pašalpa, todėl 10 022 Eur išlaidos, skirtos žuvusiojo V. K. palaidojimui, kapavietės įrengimui ir sutvarkymui mažintinos 336 Eur ir galutinė išlaidų suma būtų 9 686 Eur. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tokiu būdu, reiškia, jog už žuvusiojo V. K. laidotuves ir kapavietės įrengimą ir sutvarkymą Ieškovė-1 ir Trečiasis asmuo sumokėjo po 4 843 Eur, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio Ieškovė-1 patyrė 4 843 Eur turtinę žalą, kurią privalo atlyginti Atsakovas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Kadangi Ieškovė-1 patyrė 4 843 Eur asmeninę turtinę žalą, todėl Ieškovė-1 prašo nustatyti, jog 4 843 Eur turtinės žalos atlyginimas yra jos asmeninė nuosavybė.

Dėl Ieškovės-1 ir Ieškovo-2 patirtos neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad tarp žuvusiojo V. K. ir jo motinos Ieškovės-1 bei jo brolio Ieškovo-2 buvo susiformavę šilti santykiai ir artimas ryšys. Žuvusysis V. K. iki pat žuvimo dienos gyveno kartu su savo tėvais, tame tarpe ir su motina Ieškove-1, kartu sprendė dideles ir mažas problemas, kasdien tarpusavyje dalijosi savo džiaugsmais ir liūdesiu, naudojosi bendromis patalpomis. Tarp žuvusiojo V. K. ir jo brolio Ieškovo-2 buvo taip pat glaudus tarpusavio broliškas ryšys. Broliai amžiumi skyrėsi per vienerius metus, gyveno netoliese vienas kito (V. – (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav., o Ieškovas-2 – (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav.), todėl kiekvieną savaitgalį susitikdavo ir bendraudavo vienas su kitu savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) Be to, broliai taip pat pagelbėdavo vienas kitam savo praktine patirtimi: Ieškovas-2 remontuodavo žuvusiojo V. K. transporto priemones, o V. K. padėdavo broliui Ieškovui-2 prie statybos žinių reikalaujančių darbų. Kadangi broliai nebuvo sukūrę savo šeimų, todėl jų tėvai, tėvų namai buvo pagrindinė gyvenimo atrama ir vieta, kur jie visi susitikdavo, bendraudavo, dirbdavo. Tiek žuvusio V. K., tiek jo brolio Ieškovo-2 gyvenamosios vietos buvo deklaruotos jų tėvų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav. Tokiu būdu, Ieškovės-1 ir žuvusiojo sūnaus V. K. bei Ieškovo-2 ir žuvusiojo brolio V. K. emocinis, dvasinis tarpusavio ryšys buvo nuolatinis ir labai glaudus. Dėl sūnaus ir brolio netekties ieškovai patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius neigiamus išgyvenimus, neigiami išgyvenimai bus ir ateityje, jie nėra pamirštami.

V. K. netikėta mirtis ieškovams sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat negrįžtamai buvo prarastas ir sūnaus/brolio rūpestis tėvais/broliu bei jo parama. Pažymėjo, jog ieškovams dėl sūnaus/brolio V. K. žūties patirtas dvasinis sukrėtimas ir skausmas buvo žymiai didesnis dar ir tuo, jog nelaimės kaltininkas buvo Trečiasis asmuo, kuris artimais ryšiais buvo susietas tiek su ieškovais, tiek su žuvusiuoju V. K..

Ieškovei-1 ir Ieškovui-2 po (duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvo teikiamos individualios psichologinės konsultacijos ir pagalba. Ieškovė-1 nuo 2022 m. birželio 6 d. iki šiol yra gydoma UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre dėl depresinio sutrikimo, kuris išsivystė dėl tragiško įvykio šeimoje, t. y. dėl sūnaus V. K. netekties. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad paties žuvusiojo V. K. veiksmai galėjo įtakoti žalos atsiradimą ir jos dydį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis šioje situacijoje neturi reikšmės, nes už ieškovams padarytos turtinės/neturtinės žalos atlyginimą kaip minėta yra atsakingas Atsakovas. Mano, kad Ieškovei-1 turėtų būti priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir Ieškovui-2 – 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovė-1 taip pat prašo nustatyti, jog 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra jos asmeninė nuosavybė.

Teismo posėdyje ieškovai E. K. ir E. K. palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Taip pat traktorius „MTZ Belarus 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu neatitiko visų jam kaip transporto priemonei keliamų reikalavimų, nes negaliojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis privalomoji techninė pažiūra buvo pasibaigusi dar 2022-12-11 ir iki įvykio (beveik pusantrų metų nebuvo pratęsta). Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir apžiūrėjo transporto priemonę bei konstatavo aplinkybę, kad traktorius techniškai tvarkingas, kelia pagrįstų abejonių, nes policijos pareigūnai nėra pakankamai kvalifikuoti, kad vien vizualiai nustatytu, kad šiuo atveju transporto priemonė tikrai yra techniškai tvarkinga ir gali dalyvauti eisme, nesant reikiamos kvalifikacijos (techninės priežiūros specialisto) išvados.

Žuvusysis V. K., būdamas pilnai veiksnus asmuo, šiuo atveju turėjo suvokti ir būti pakankamai atsargus, kada galimai esant veikiančiai transporto priemonei ir galinčiai bet kuriuo metu pajudėti, pats visiškai neatsakingai vaikščiojo prieš transporto priemonę ir galimai bandė atlikti kažkokius veiksmus, kas galimai ir buvo pagrindinė nelaimės priežastis. Nesutinka su ieškovų reikalavimu ir nurodomais argumentais, kad tik transporto priemonės valdytojas, trečiasis asmuo šioje byloje yra visiškai atsakingas dėl įvykusio įvykio.

Pats nukentėjusysis būdamas eismo įvykio dalyviu, buvo visiškai neatsargus ir neatsakingai elgdamasis, sąmoningai vaikščiojo prieš veikiantį padidinto pavojaus šaltinį. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad jis nesilaikė kelių eismo taisyklių (toliau – KET). KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 9 punkte nustatyta, kad „ Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>“, KET 175 p. Pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui.

Nesutinka su ieškovų reikalavimu atlyginti atitinkamai 50000,00 eurų ir 30000,00 eurų neturtinės žalos. Naujausioje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30000 eurų (žuvusiojo vaikui) ir nuo 2896,20 eurų iki 34065 eurų (tėvui/motinai, artimiesiems giminaičiams).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad šio įvykio kaltininkas G. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal visas sąlygas, šalys susitaikė ir viską atleido, trečiajam asmeniui jokių pretenzijų nereiškiama. Taip pat nurodoma, kad kaltu pripažintas asmuo (trečiasis asmuo) nukentėjusiems (ieškovams) žalą atlygino, kas yra viena iš pagrindinių sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltininkas G. K. ir ieškovė E. K. yra susituokę, veda bendrą ūkį, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsniu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atveju naudą, bet kuriuo atveju gautų ir kaltininku pripažintas asmuo. Taip pat, nors Civilinis kodeksas ir numato, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmeniniu turtu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai susitaikė vienas kitam pretenzijų neturi, toliau kartu gyvena ir visu turtu naudojasi kaip bendrąja jungtine nuosavybe, išmokėjus reikalaujamą neturtinę žalą vienam iš sutuoktinių, betarpiškai tiesioginę naudą gaus ir asmuo, kuris buvo pripažintas kaltu dėl įvykusio įvykio, taip pažeidžiant teisingo ir sąžiningo žalos atlyginimo principus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas V. M. nepripažino ieškinio, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo G. K. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jis su traktoriumi privažiavo arčiau, variklis buvo užvestas, jis sėdėjo traktoriaus kabinoje. Kada V. pajudėjo link traktoriaus jis nematė. Nuo įvykio vietos traktorius stovėjo 3-5 m atstumu, tiksliai negali pasakyti. Tada užvedęs traktorių važiavo tiesiai arčiau, kad būtų galima prikabinti maišą. Prieš užvedant traktorių visi buvo kieme. Jis sustojo privažiavęs prie ūkinio pastato likus gal 1 m iki jo. Laikė uždėjęs koją ant sankabos pedalo. Negali pasakyti kas nutiko, kad traktorius šoko į priekį. Prieš tai matė, kad stovėjo K. ir V., o kada jis pajudėjo link traktoriaus, nematė. Sustojus jam nebereikėjo toliau važiuoti, traktoriuje buvo įjungta 6 pavara, ta pati su kuria ir važiavo iki sustojant. Tada būtų išjungęs pavarą ir ėjęs prikabinti didmaišio. Viskas įvyko labai greitai, sunku viską tiksliai atgaminti kas ir kaip buvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

2022 m. kovo 4 d. trečiasis asmuo G. K. ir atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, sudarė Grupinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija ir numeris LT/AJC (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo apdraustas traktorius „MTZ BELARUS-50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr./VIN (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r., trečiasis asmuo G. K., vairuodamas traktorių „MTZ BELARUS-50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo traktoriaus ir traktoriaus krautuvo kaušu prispaudė pro priekinę traktoriaus dalį einantį sunų V. K. prie ūkinio pastato sienos, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. žuvo. Žuvusysis V. K. taip pat buvo ieškovės E. K., kuri yra trečiojo asmens G. K. sutuoktinė, sūnus ir ieškovo E. K. brolis.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10445-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Šiame ikiteisminiame tyrime G. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r., G. K., vairuodamas traktorių „MTZ BELARUS-50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, sustojęs prie ūkinio pastato, esant užvestam varikliui, neišjungęs traktoriaus bėgių pavaros svirties ir laikydamas koją ant išminto sankabos pedalo, sūnui V. K. einant pro priekinę traktoriaus dalį, neišlaikė kojos ant sankabos pedalo ir traktoriui pradėjus važiuoti į priekį, nesuvaldė jo, ko pasėkoje traktoriaus krautuvo kaušu prispaudė V. K. prie ūkinio pastato sienos. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. žuvo. Šiais savo veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>) ir 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti <...>, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2022 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroro Dariaus Aleknos nutarimu, patvirtintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo pirmininko pavaduotojos R. G. rezoliucija, G. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiesiems asmenims E. K. ir E. K. susitaikius bei ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

2022 m. balandžio 1 d. ieškovė E. K. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur už gedulo paslaugas (salės nuoma, maitinimas, nuvežimai) rūbai, karstas.

2022 m. balandžio 5 d. Skuodo r. sav. administracija ieškovei E. K. išmokėjo 336 Eur laidojimo išmoką už mirusį V. K..

2022 m. balandžio 6, 22, 26 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovams E. K. ir E. K. teikė 1 val. trukmės individualias psichologines konsultacijas dėl V. K. mirties.

UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro duomenimis ieškovei E. K. po V. K. mirties išsivystė sunkus depresinis sutrikimas.

2022 m. liepos 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) centro medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad ieškovas E. K. dėl savo sveikatos būklės dėl V. K. mirties kreipėsi į gydytojus.

2022 m. rugsėjo 16 d. raštu „Dėl priimto sprendimo įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsakovas ieškovų atstovą informavo, kad vadovaujantis įvykio byloje surinkta informacija ir apklaustųjų parodymais, priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nurodant tokio sprendimo motyvus:

- šio įvykio kaltininku pripažintas G. K. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir G. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal visas Baudžiamojo kodekso sąlygas, kada kaltininkas ir nukentėjusieji susitaiko. Nurodoma, kad šalys susitaikė, kaltininkui jokių pretenzijų nereiškiama, taip pat nurodoma, kad žala yra atlyginta, kas yra viena iš pagrindinių sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių duomenų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo pareiškimo kaltininkui;

- kaltininkas G. K. ir nukentėjusioji E. K. yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsniu, turtinės žalos atlyginimo atveju naudą bet kuriuo atveju gautų ir kaltininku pripažintas asmuo. Taip pat, nors Civilinis kodeksas ir numato, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmeniniu turtu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturi, toliau kartu gyvena ir visu turtu naudojasi kaip bendrąja jungtine nuosavybe, išmokėjus reikalaujamą neturtinę žalą vienam iš sutuoktinių ir sūnui, betarpiškai tiesioginę naudą gaus ir asmuo, kuris buvo pripažintas kaltu dėl įvykusio įvykio, taip pažeidžiant teisingo ir sąžiningo žalos atlyginimo principus;

- V. K. įvykio metu buvo pakankamai neatsargus, tuo pačiu metu, kai G. K. ruošėsi užvesti traktorių, V. K. ėjo po traktoriaus kaušo priekį, t. y. tarp kaušo ir ūkinio pastato sienos, kas sukėlė šio įvykio pasekmes. V. K. taip pat turėjo būti atsargus tuo atžvilgiu, kad žinojo ir suvokė, jog užvesta transporto priemonė gali riedėti, bet kada pradėti važiuoti.

2022 m. spalio 10 d. ieškovė E. K. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5100 Eur už V. K. kapavietės įrengimą. Kapavietės įrengimo išlaidas sudaro: antkapinis paminklas – 2363,65 Eur, borteliai (10 m) – 413,24 Eur, granitinė skalda – 198,33 Eur, pamato įrengimas – 495,86 Eur, cokoliniai borteliai – 413,22 Eur, montavimo darbai – 330,58 Eur, viso 4214,88 Eur ir 885,12 Eur PVM (21 proc.), iš viso 5100 Eur.

2023 m. balandžio 26 d. nutartimi, patenkinus atsakovo prašymą, paskirta techninė eismo įvykio ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ekspertui pateikti klausimai:

1. Ar vertinant visas (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone įvykusio įvykio, kai kieme buvo organizuojamas grūdų pervežimas į kitą vietą aplinkybes, yra laikomas eismo įvykiu pagal galiojančias kelių eismo taisykles ir LR Saugaus eismo įstatymo nuostatas ar nelaimingu atsitikimu buityje?

2. Ar techniniu požiūriu pėsčiojo V. K. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir iš to kilusiomis pasekmėmis?

3. Ar techniniu požiūriu traktoriaus „MTZ Belarus 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. K. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir iš to kilusiomis pasekmėmis?

4. Kieno veiksmai techniniu požiūriu yra techniniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu?

5. Kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga?

6. Jeigu traktoriaus „MTZ Belarus 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis prieš įvykį nebuvo įjungtas (variklis neveikė vertinant įvykyje dalyvavusio liudininko teigimu) ir atsižvelgiant į traktoriaus techninę būklę (techniškai netvarkingas), ar galima įvertinti aplinkybę, kad užvedant traktoriaus variklį jis galėjo pajudėti savaime?

2023 m. gegužės 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1050(23) išvadose nurodyta:

1. Klausimo, ar (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone įvykęs įvykis, kai kieme buvo organizuojamas grūdų pervežimas į kitą vietą aplinkybes, yra laikomas eismo įvykiu ar nelaimingu atsitikimu buityje, sprendimas nereikalauja specialių eismo įvykių ekspertizės žinių.

2. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad buvusioje situacijoje V. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Klausimo, ar įvykio dalyvio veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio pasekmėmis, sprendimas viršija eismo įvykių ekspertizės kompetenciją.

3. Buvusioje situacijoje traktoriaus „MTZ Belarus 50“ vairuotojo G. K. veiksmai, - pajudėjo iš sustojimo vietos kuomet šiai transporto priemonei priekyje buvo žmogus (V. K.) ir dėl to traktoriaus krautuvo kaušo priekine briauna prie garažo vartų staktos prispaudė minėtą asmenį, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Klausimo, ar įvykio dalyvio veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio pasekmėmis, sprendimas viršija eismo įvykių ekspertizės kompetenciją.

4. Buvusioje situacijoje traktoriaus „MTZ Belarus 50“ vairuotojo G. K. veiksmai, - pajudėjo iš sustojimo vietos kuomet šiai transporto priemonei priekyje buvo žmogus (V. K.) ir dėl to traktoriaus krautuvo kaušo priekine briauna prie garažo vartų staktos prispaudė minėtą asmenį, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

5. Klausimo, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga, sprendimas viršija eismo įvykių ekspertizės kompetenciją.

6. Negalima nustatyti, ar įmanoma klausime nurodyta situacija, t. y. jeigu traktoriaus „MTZ Belarus 50“, variklis prieš įvykį nebuvo įjungtas (variklis neveikė įvykyje dalyvavusio liudininko teigimu), ar užvedant traktoriaus variklį jis galėjo pajudėti savaime.

Dėl ginčų

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (redakcija galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2023-06-21) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiamasis eismo įvykis (toliau – draudžiamasis įvykis) – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) (redakcija galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-05-01) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

TPVCAPDĮ (redakcija galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2023-06-21) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ (redakcija galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2023-06-21) 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Pagal CK 6.1014 straipsnio 1 dalį draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. Pagal CK 6.1014 straipsnio 3 dalį draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Kaip pirmiau minėta 2022 m. kovo 4 d. trečiasis asmuo G. K. ir atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, sudarė Grupinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija ir numeris LT/AJC (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo apdraustas traktorius „MTZ BELARUS-50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr./VIN (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r., trečiasis asmuo G. K., vairuodamas traktorių „MTZ BELARUS-50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo traktoriaus ir traktoriaus krautuvo kaušu prispaudė pro priekinę traktoriaus dalį einantį sunų V. K. prie ūkinio pastato sienos, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. žuvo.

Minėtas eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens G. K. neteisėtų veiksmų ir tai lėmė V. K. žūtį bei padarė žalą ieškovams, G. K. yra kaltas dėl V. K. žūties (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246-6.250 straipsniai, 6.270 straipsnis).

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens G. K. ir liudytojo K. K. parodymai apie įvykio aplinkybes yra skirtingi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra esminės, kadangi tiek trečiasis asmuo G. K., tiek liudytojas K. K. parodė, jog V. K. žuvo trečiajam asmeniui G. K. vairuojant traktorių ir krautuvo kaušu prispaudus pro traktoriaus priekį einantį V. K. prie ūkinio pastato sienos. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių atsakovo argumentus, kad eismo įvykis nutiko dėl to, jog G. K. vairuojamas traktorius buvo techniškai netvarkingas, nes neturėjo galiojančios privalomosios techninės apžiūros.

Taip pat atsakovas nurodo, kad žuvusysis V. K. pats elgėsi neatsargiai, nes vaikščiojo prieš traktorių, todėl galimai tai ir buvo pagrindinė nelaimės priežastis. Tačiau 2023 m. gegužės 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1050(23) išvadose nurodyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad buvusioje situacijoje V. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Buvusioje situacijoje traktoriaus „MTZ Belarus 50“ vairuotojo G. K. veiksmai, - pajudėjo iš sustojimo vietos kuomet šiai transporto priemonei priekyje buvo žmogus (V. K.) ir dėl to traktoriaus krautuvo kaušo priekine briauna prie garažo vartų staktos prispaudė minėtą asmenį, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu traktorių vairavo žuvusiojo V. K. tėvas G. K., eismo įvykis įvyko jų kieme, todėl buvusioje situacijoje nėra pagrindo manyti, kad V. K. galėjo numanyti, kad jo paties tėvas gali nesuvaldyti vairuojamo traktoriaus ir prispausti jį prie sienos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis trečiasis asmuo G. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, kad G. K. nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nes trečiojo asmens G. K. ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties pagrindu būtent atsakovas turi pareigą atlyginti G. K. padarytą žalą.

Teismas taip pat sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog trečiasis asmuo G. K. ir ieškovė E. K. yra sutuoktiniai, todėl žalos atlyginimo atveju naudą gautų ir įvykio kaltininkas, nepaneigia CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto teisinio reguliavimo pagal kurį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas - lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad minėtas eismo įvykis, kurio metu žuvo V. K., buvo sukeltas tyčia ar buvo bandoma nuslėpti įvykio aplinkybes, o atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką.

Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav., kurio metu traktorius „MTZ Belarus 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens G. K. mirtinai sužalojo V. K.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl V. K. laidotuvių patyrė 4922 Eur išlaidas, kurias sudaro: 1) katafalko nuoma – 250 Eur; 2) maišai velioniui gabenti (2 vnt.) – 20 Eur; 3) velionio laikymo šaldytuve paslauga (3 val.) – 30 Eur; 4) velionio aprengimo paslauga – 100 Eur; 5) karstas – 490 Eur; 6) laikinas kryžius – 60 Eur; 7) kostiumas velioniui – 60 Eur; 8) sauskelnės, kelnaitės velioniui – 5 Eur; 9) kojinės velioniui – 1 Eur; 10) maikė, marškiniai velioniui – 15 Eur; 11) kaklaraištis velioniui – 5 Eur; 12) rožančius, šv. paveikslėlis velioniui – 5 Eur; 13) batai velioniui – 30 Eur; 14) žvakės (46 vnt.) – 60 Eur; 15) nekrologo parengimas – 3 Eur; 16) velionio šarvojimo salės nuoma – 350 Eur; 17) maisto ruošimo paslauga – 620 Eur; 18) maitinimo paslauga laidotuvių dalyviams šermenų metu ir gedulingi pietūs – 2 200 Eur; 19) duobės iškasimo paslauga – 200 Eur; 20) apsiaustų karsto nešikams paslauga – 18 Eur; 21) auka bažnyčiai laidotuvių metu pagal vyskupijoje galiojantį paprotį – 120 Eur; 22) šermenų giesmių giedorių ir muzikantų paslauga – 280 Eur.

Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad likusi 1 322 Eur suma, kurią ieškovė išleido sūnaus V. K. laidotuvėms buvo sumokėta privatiems asmenims, kurie tas išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovei nepateikė. Minėtas išlaidas sudaro maisto ruošimo paslauga – 620 Eur, teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, kad buvo sumokėta trims šeimininkėms už tris laidotuvių dienas, laidotuvėse dalyvavo daugiau kaip 200 žmonių; duobės iškasimo paslauga – 200 Eur; apsiaustų karsto nešikams paslauga – 18 Eur; auka bažnyčiai laidotuvių metu pagal vyskupijoje galiojantį paprotį – 120 Eur; šermenų giesmių giedorių ir muzikantų paslauga – 280 Eur.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis laidotuvių išlaidomis, kadangi nėra jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Teismas pripažįsta, jog laidotuvių apeigose pagal papročius yra įprasta į šermenis atvykusius žmones, ypač iš toliau atvykusius artimuosius, pakviesti užkandžių, taip pat po laidotuvių visus jų dalyvius pakviesti gedulingų pietų, apeigų metu yra giedamos gedulingos giesmės, už atliktas apeigas yra aukojama bažnyčiai. Nors ieškovė ir nepateikė minėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovė vis tik patyrė nurodytas išlaidas. Teismas sprendžia, kad minėtos išlaidos yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-380-618/2021, 38 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtos išlaidos sudaro ne 1322 Eur kaip tai nurodyta ieškinyje, o 1238 Eur. Dėl to V. K. laidotuvių išlaidos mažintinos 84 Eur. Taip pat ieškovei 2022 m. balandžio 5 d. Skuodo r. sav. administracija išmokėjo 336 Eur laidojimo išmoką už mirusį V. K. ir šia suma ieškovė mažina V. K. laidotuvių išlaidas. Tokiu būdu V. K. laidotuvių išlaidos sudaro 4502 Eur (3600 Eur + 1238 Eur – 336 Eur).

2022 m. spalio 10 d. ieškovė E. K. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5100 Eur už V. K. kapavietės įrengimą. Kapavietės įrengimo išlaidas sudaro: antkapinis paminklas – 2363,65 Eur, borteliai (10 m) – 413,24 Eur, granitinė skalda – 198,33 Eur, pamato įrengimas – 495,86 Eur, cokoliniai borteliai – 413,22 Eur, montavimo darbai – 330,58 Eur, viso 4214,88 Eur ir 885,12 Eur PVM (21 proc.), iš viso 5100 Eur.

Atsakovas su minėtomis išlaidomis nesutinka. Nurodė, kad ieškovai pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kad kapavietė buvo įrengta ne tik mirusiajam, ant paminklo yra užrašas Kubilai, kas pagrįstai leidžia teigti, kad yra įrengta ne vieno žuvusiojo kapavietė, tačiau įrengta šeimos kapavietė, kurioje ateityje bus laidojami kiti šeimos nariai. Teismas su tokiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies.

Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T9-215 patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2020-03-04) 18 punkte buvo numatyta, kad palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7 kv. m (2,8x2,5) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m).

Taigi, vieno kapo perimetras sudaro 8 m, o šeimos kapavietės – 10,6 m ir yra 25 proc. didesnis. Teismo vertinimu, antkapinio paminklo ir granitinės skaldos išlaidos (pagal kapo nuotraukose esantį jos užpylimą) nepriklauso nuo kapavietės dydžio. Tačiau yra pagrindas sumažinti išlaidas borteliams nuo 10 m iki 8 m, taip pat 25 proc. sumažinti pamato įrengimo, cokolinių bortelių ir montavimo darbų išlaidas. Tokiu būdu V. K. kapavietės įrengimo išlaidos sudaro 4625 Eur. Taigi, išlaidos V. K. laidotuvėms ir kapavietės įrengimui sudaro 9127 Eur (4502 Eur + 4625 Eur).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas - lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas ieškovei E. K. priteisti iš atsakovo ½ dalį V. K. laidojimo ir kapavietės įrengimo išlaidų, kas sudaro 4563,50 Eur, nustatant, jog šios žalos atlyginimas yra ieškovės E. K. asmeninė nuosavybė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur tėvui, motinai; nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541-511/2015, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).

Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykyje žuvus V. K., kuris buvo ieškovės E. K. sūnus ir ieškovo E. K. brolis, kilo negrįžtamos pasekmės ir dėl V. K. mirties ieškovai patyrė ir tebepatiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jiems buvo teikiamos psichologų konsultacijos, jie lankėsi pas gydytojus, ieškovei E. K. po V. K. mirties išsivystė sunkus depresinis sutrikimas. Ieškovus ir žuvusįjį V. K. siejo artimi ryšiai, nes V. K. gyveno kartu su savo tėvais jų namuose, o ieškovas E. K. netoli esančioje gyvenvietėje, pastoviai bendraudavo, turėjo vieną brolį. Taip pat dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos svarbi yra ir ta aplinkybė, kad V. K. žuvo savo ir tėvų namų kieme, o jo žūtį lėmė jo paties tėvo veiksmai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, todėl ieškovei E. K. iš atsakovo priteistinas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nustatant, jog priteistos neturtinės žalos atlyginimas yra ieškovės E. K. asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą), ieškovui E. K. iš atsakovo priteistinas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Taip pat ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė E. K. turėjo 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas savo atstovo advokato A. Mažeikos pagalbai apmokėti. Iš jų 200 Eur už advokato teisines paslaugas ikiteisminiame procese (dokumentų projektų rengimą ir pateikimą atsakovui) ir 1000 Eur už advokato teisines paslaugas civilinės bylos procese (konsultacijas, ieškinio rengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Byloje yra tenkinama 63 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 756 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovas E. K. turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas savo atstovo advokato A. Mažeikos pagalbai apmokėti (už konsultacijas, ieškinio rengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Byloje yra tenkinama 50 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovas turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl avanso sumokėjimo už techninės eismo įvykio ekspertizės atlikimą. Minėtas avansas į teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėtas 2023 m. balandžio 26 d. Ekspertizės atlikimas kainavo 621,75 Eur. Dėl to atsakovui grąžintinas 378,25 Eur nepanaudotas avansas. Ekspertizė buvo atlikta atsakovo prašymu, ieškovai nesutiko su atsakovo prašymu dėl ekspertizės paskyrimo, teismo vertinimu, ekspertizės akto išvados nepatvirtina atsakovo keltų klausimų, todėl minėtų išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 90 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų apie trečiojo asmens G. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintoms ieškinio reikalavimų dalims, išieškotinas 660 Eur žyminis mokestis už ieškovės E. K. reikalavimą ir 338 Eur žyminis mokestis už ieškovo E. K. reikalavimą, iš viso 998 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 36,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu dėl kurių atlyginimo spręstinas klausimas. Pažymėtina, kad tarp jų nepatenka procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios dėl bylą nagrinėjančio teisėjo teisėto nebuvimo darbe, procesinio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo.

Proporcingai patenkintai bendrai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos 21,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš ieškovų minėtos išlaidos neišieškotinos, kadangi jiems tenkančių išlaidų dalys neviršija minimalios 8 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2024-01-01) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav., kurio metu traktorius „MTZ Belarus 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirtinai sužalojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 4563,50 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų Eur 50 ct) turtinės žalos ir 30 000,00 Eur (trisdešimties tūkstančių Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34 563,50 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 756,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt šešių Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, nustatant, jog 4563,50 Eur turtinės žalos ir 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra ieškovės E. K. asmeninė nuosavybė.

Priteisti ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur (penkių šimtų Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti valstybei iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 998,00 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt aštuonių Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Išieškoti valstybei iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 21,09 Eur (dvidešimt vieno Eur 09 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Grąžinti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 2023 m. balandžio 26 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą ir neišnaudotą 378,25 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių Eur 25 ct) avanso dalį už techninės eismo įvykio ekspertizės atlikimą, grąžintiną sumą pervedant į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje sąskaitą Nr. LT86 2140 0300 0238 9440, esančią banke Luminor Bank AS.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.