- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-221-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00163-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. ir asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta D. A. atstovo advokato A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos E. G. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. A. veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.
2. Pareiškėja E. G., nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu, jį skundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, jos skundą tenkino iš dalies, panaikinto Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
3. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo ją panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas nepagrįstai grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pasisakė, kad pareiškėjos skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, argumentų pagrįstumas tiriant bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo patikrintas, o tam yra būtina atlikti papildomą didelės apimties įrodymų tyrimą, ką padaryti teisme būtų sunku, todėl byla buvo grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
3.2. Bylos aplinkybių, įrodymų vertinimas nėra tik išimtinė institucijos, bet ir teismo kompetencija. ANK nuostatos teismui nustato aktyvią poziciją renkant duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžių metu buvo apklausti visi proceso dalyviai: buvo apklausta pareiškėja, Institucijos atstovas bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jie davė išsamius parodymus bei paaiškinimus. Pateikta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, papildomą medžiagą pateikė ir pareiškėja. Atsižvelgus į tai, teismui nebuvo jokių kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės bei priimtą sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Jei vis tik teismo vertinimu trūksta kažkokių duomenų, kurių nesant negali priimti objektyvaus ir teisingo sprendimo, tai jis gali juos išsireikalauti arba įpareigoti Instituciją pateikti teismui papildomus duomenis ir kt. Tam nereikia bylos, kurios nagrinėjimas užsitęsęs, grąžinti Institucijai.
3.3. Iš nutarties nėra aišku, kodėl teismas negali atlikti proceso veiksmus ir (ar) surinkti papildomus duomenis. Be to, posėdžio metu buvo nurodyta ir prašoma atkreipti dėmesį į ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos paskyrimo terminą. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo bylos grąžinimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra teisiškai prasmingas. Nėra jokio pagrįsto teisinio pagrindo bylą grąžinti Institucijai, nes administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas ir visa surinkta medžiaga buvo pateikta. Be to, nutartis nėra teisiškai prasminga dėl galimai suėjusio ANK 39 straipsnyje numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino.
4. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. A. atstovas advokatas A. G., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir atsisakyti priimti E. G. skundą, procesą, pradėtą pagal E. G. skundą, nutraukti. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta iš esmės pažeidus proceso teises normas. Pareiškėja E. G. nėra subjektas, turintis teisę skųsti Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą. ANK 575 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. Byloje nėra Institucijos pareigūno sprendimo pripažinti ją nukentėjusiąja. E. G., pateikdama skundą Institucijai, susirašinėdama su ja, nei prašė pripažinti ją nukentėjusia, nei nurodė, kad jai padaryta kokia nors žala. Be to, net šią bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo suteikti jai nukentėjusio asmens statusą. Jos procesinis statusas šioje byloje yra pareiškėja. Tačiau pareiškėjas nėra administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, ANK 575 straipsnio 1 dalis tokio dalyvio nenumato.
4.2. ANK 621 straipsnis numato, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad E. G. nėra subjektas, turėjęs teisę skųsti Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą, teismas privalėjo atsisakyti priimti jos skundą bei skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-806/2024).
4.3. Terminas skundui pateikti buvo praleistas, nebuvo atnaujintas ir negalėjo būti atnaujintas. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją (ANK 622 straipsnio 2 dalis). Skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas (ANK 623 straipsnis). Pareiškėjos skųstas Institucijos nutarimas priimtas 2023 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ji sužinojo apie kitokį priimtą sprendimą, nei buvo ji informuota 2023 m. balandžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą pateikė 2023 m. liepos 27 d. Šias aplinkybes patvirtina civilinės bylos Nr. e2-1046-1107/2024 duomenys. E. G. apie jos skundžiamą 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą sužinojo ne vėliau kaip 2023 m. liepos 27 d. ANK numatytas 20 dienų terminas skųsti nutarimą pasibaigė vėliausiai 2023 m. rugpjūčio 16 d., jei terminą skaičiuoti nuo sužinojimo apie nutarimą momento. E. G. skundą pateikė tik 2024 m. vasario 12 d., t. y. žymiai praleidusi terminą.
4.4. Administracinio nusižengimo teisenos apeliacija nėra neribota laike. ANK 646 straipsnio 5 dalis numato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, neturi duomenų, kad E. G. teikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Visais atvejais nuo Institucijos nutarimo, net ir nuo E. G. sužinojimo apie Institucijos nutarimą (2023 m. liepos 27d.) iki jos skundo pateikimo teismui (2024 m. vasario 12 d.) praėjo daugiau nei 6 mėn., todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, jei toks ir būtų pateiktas, negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, privalėjo atsisakyti priimti E. G. skundą.
4.5. ANK 565¹ straipsnio 7 punktas imperatyviai numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Įvykiai, dėl kurių pareiškėja E. G. turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. automobilio perdavimas remontui ir suremontuoto grąžinimas, įvyko 2022 m. balandžio - gegužės mėnesiais. Jau iki skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties paskelbimo buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas dviejų metų terminas. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu, suėjus ANK 39 straipsnyje numatytam terminui, negalima pati administracinių nusižengimų teisena. Pirmosios instancijos teismas grąžindamas bylą institucijai, pažeidė ANK 565¹ straipsnio 7 punktą.
4.6. Institucija nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant nusižengimo objektyvios ir subjektyvios pusės požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Teismas Institucijos nutarimo išvadų nepaneigė, nenustatė, kad ANK 150 straipsnyje numatytas pažeidimas buvo padarytas bei, kad jį padarė būtent D. A. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja E. G. nėra administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, neturėjo teisės teikti skundą dėl Institucijos nutarimo, skundą pateikė praleidusi naikinamąjį 6 mėn. skundo pateikimo terminą, administracinio nusižengimo teisena nebegalima.
Atsiliepimas
5. Institucija pateikė atsiliepimą į D. A. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teisinius argumentus dėl teismo nutarties išdėstė savo apeliaciniame skunde ir prašo jais vadovautis.
6. Pareiškėjos E. G. atstovas advokatas O. R. pateikė atsiliepimą į D. A. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantas nenurodė jokių reikšmingų procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingą ir/ar nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, 2024 m. birželio 25 d. priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja nebuvo pripažinta nukentėjusiąja Institucijos nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, todėl ji neturėjo teisės skųsti Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo.
6.2. ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, todėl neturi nukentėjusiosios teisių, numatytų ANK. Kita vertus, nekvestionuoja pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, pagal kuriuos pareiškėja patyrė faktinę turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė nustatyti jai 7 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Šalindama nurodytus trūkumus, ji pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl apelianto vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų, inkriminuojamų ANK 150 straipsnyje. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1046-1107/2024, kurioje, be kita ko, nagrinėjamas pareiškėjos priešieškinis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
6.4. Taigi, pareiškėja pagrindė rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nepaisant to, kad ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje, kurią nagrinėjo Institucija, jos faktiškai patirta turtinė ir neturtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 579 straipsnio 4 dalis). ANK numato, kad nukentėjusysis turi teisę, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (ANK 579 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
6.5. Administracinio nusižengimo teiseną Institucija pradėjo pagal jos 2022 m. gruodžio 27 d. skundą. Ji pagrindė savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nors tokį pagrindimą pateikė jau apskundusi Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą, tačiau tai nepaneigia, kad patyrė žalą. Be to, teismas, pasitelkdamas skundo trūkumų šalinimo institutą, suteikė teisę jai pagrįsti savo kaip nukentėjusiosios statusą, pateikti įrodymus apie patirtą žalą. Todėl klausimas dėl jos teisės skųsti Institucijos nutarimą buvo išspręstas jos skundo priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, ji turėjo teisę skųsti Institucijos nutarimą. Teismas, priimdamas jos skundą, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo. Apeliantas teigia, kad ji praleido ANK 623 straipsnyje numatą 20 dienų terminą nutarimui apskųsti, taip pat praleistas 6 mėnesių naikinamasis terminas. Prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.
6.6. ANK 646 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos yra taikomos ne nutarimams, priimtiems institucijoje ne teismo tvarka, o administracinio nusižengimo bylas nagrinėjant apylinkės teisme pirmąja instancija. ANK 623 straipsnyje nėra įtvirtinto naikinamojo termino prašymams dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje termino atnaujinimo (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-115-888/2024, 14 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju ANK 646 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas netaikytinas. Teismas priėmė skundą, kadangi jam nekilo abejonių dėl termino skundui paduoti, skundas buvo priimtas nenustačius, kad terminas yra praleistas, skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas. Įstatymas nenumato galimybės apeliaciniame skunde kvestionuoti klausimo dėl praleisto skundo padavimo termino, jeigu teismas skundą priėmė. Be to, terminas skaičiuojamas nuo nutarimą priėmusios institucijos informavimo apie priimtą nutarimą, o ne nuo sužinojimo apie priimtą nutarimą iš kitų šaltinių momento. Pareiškėja nepraleido numatyto 20 dienų apskundimo termino, o jeigu praleido, tai padarė dėl svarbių priežasčių.
6.7. Ginčo nėra, kad Institucija neinformavo jos apie 2023 m. gegužės 22 d. priimtą nutarimą. Šią aplinkybę patvirtino jai adresuotame 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte. Nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą kartu su tripliku civilinėje byloje, Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje nutarė išreikalauti iš Institucijos procesinį sprendimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta administracinė nuobauda. Duomenis nutarta išreikalauti, nes buvo pateikti du vienas kitam prieštaraujantys dokumentai. Institucija pareiškėjai buvo pateikusi informacinio pobūdžio raštą, kuriuo informuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė teisės akte nustatytų reikalavimų ir atsakingam asmeniui buvo pritaikytos poveikio priemonės. Tuo tarpu 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu nutarta nutraukti teiseną. Todėl liko neaišku, dėl kokių priežasčių, nustačius atsakingo asmens kaltę, teisena nutraukta ir ar tai galutinis procesinis sprendimas minėtoje byloje.
6.8. Pareiškėja dėjo pastangas, kad išsiaiškintų administracinio nusižengimo teisenos baigtį. Po minėto rašto gavimo paprašė Institucijos pateikti sprendimo, kurio pagrindu buvo taikytos poveikio priemonės, kopiją, tačiau dėl duomenų apsaugos Institucija tokio prašymo netenkino. Ji šį procesinį sprendimą prašė išreikalauti civilinėje byloje. 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Instituciją su skundu, kuriuo prašė iš naujo įvertinti aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad buvo gauti du vienas kitam prieštaraujantys dokumentai. Institucija 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu nurodė, kad ji buvo informuota apie taikytas poveikio priemones, o teisės gauti priimtą nutarimą ji neturėjo, kadangi nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Gavusi atsakymą, ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu dėl Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo, tačiau teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi persiuntė skundą Institucijai, kadangi jis turėjo būti paduotas per instituciją.
6.9. Vis dėlto, Institucija nesprendė skundo priėmimo klausimo: nei tenkino skundo, nei persiuntė jį teismui. Todėl buvo priversta pakartotinai teikti skundą. Taigi, skundas nebuvo priimtas dėl Institucijos neteisėtų veiksmų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų administracinio nusižengimo bylos, nagrinėtos Institucijoje aplinkybes ir priimtus procesinius sprendimus, tačiau Institucija nepagrįstai atsisakė teikti informaciją dėl to, kad ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, nepaisant ANK 579 straipsnio 4 dalies nuostatų. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas pagrįstai sprendė, kad termino skundui paduoti nepraleido. Apeliantas neturi teisės kvestionuoti šio klausimo, kadangi jis yra išspręstas.
6.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 10 punktas).
6.11. Administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kaltinamas pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-93-485/2024, 10 punktą; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-932/2023, 3 punktą). Taigi, teismas pagrįstai nenutraukė administracinio nusižengimo bylos ANK 565¹ straipsnio 7 punkto ir 39 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
6.12. Apeliantas teigia, kad teismas nutartimi nepaneigė Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo išvadų ir nenustatė apelianto veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, todėl pats nutarimas panaikintas neteisėtai. Šioje byloje nebuvo tiriama, ar apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tai turės nustatyti Institucija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą. Todėl šis argumentas išeina už pareiškėjos skundo nagrinėjimo ribų, todėl nevertintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, D. A. atstovo advokato A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad Institucija ir D. A. advokatas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, apeliantai prašo panaikinti šią nutartį. Institucija prašo grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teisme, o D. A. advokatas prašo atsisakyti priimti E. G. skundą ir procesą nutraukti. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai, nutartyje nustatyti trūkumai galėjo būti ištaisyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama ir byla turi būti grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš esmės.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos E. G. skundą dėl Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo, ištyręs aptartus įrodymus sprendė, kad pareiškėjos skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, argumentų pagrįstumas tiriant bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo patikrintas, o tam yra būtina atlikti papildomą didelės apimties įrodymų tyrimą, ką padaryti teisme būtų sunku.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktus apeliacinius skundus, atsiliepimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Vertinamu atveju, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, apylinkės teismui buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismo posėdyje buvo apklaustas D. A., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, pareiškėja E. G., Institucijos atstovas E. V., gauti papildomai pareiškėjos pateikti dokumentai, ištirta rašytinė bylos medžiaga. Apylinkės teismas atlikęs šiuos veiksmus ir ištyręs administracinio nusižengimo bylos duomenis, nurodė Institucijos atlikto tyrimo trūkumus ir byla grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apygardos teismas vis dėl to nenustatė didelės apimties trūkumų, kurie suteiktų pagrindą grąžinti bylą Institucijai, todėl mano, kad nutartyje nurodytus trūkumus galėjo pašalinti pats apylinkės teismas, kadangi teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams ar trūkumams pašalinti.
11. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai didžiąja dalimi yra siejamas su Institucijos nepakankamai motyvuotu įrodymų vertinimu, teigiama, kad Institucija administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir nagrinėjimą atliko nevisapusiškai. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą ir priimti sprendimą dėl Institucijos nutarimo pagrįstumo. O esant poreikiui kreiptis į Instituciją, kad pateiktų papildomus dokumentus ar duomenis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat teismas turi galimybę spręsti dėl E. G. pripažinimo/nepripažinimo nukentėjusiąja (ANK 578 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kai skundžiamojoje nutartyje nurodo, kad pareiškėjos teismui pateikti papildomi duomenys pagrindžia jai padarytą žalą.
12. Aukštesnio teismo vertinimu, bylos grąžinimas Institucijai ir jos pareigūnų įgaliojimas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą nagrinėjamu atveju neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, o taip pat prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju negali būti siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ką padaryti teisme būtų sunku.
13. Atsakant į D. A. advokato apeliacinio skundo argumentus, susijusius su E. G. procesiniu statusu, skundo padavimo terminu, jie šioje proceso stadijoje iš esmės nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Apylinkės teismas turėtų spręsti klausimą dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja, pasisakyti ir dėl termino skundui paduoti skaičiavimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino, kodėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar administracinis nusižengimas buvo padarytas ar ne, net ir suėjus ANK 39 straipsnyje nustatytam administracinės nuobaudos paskyrimo terminui. Todėl apygardos teismas, sutikdamas su šiais argumentais, jų nekartoja.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Aukštesnio teismo nuomone, administracinio nusižengimo sudėties buvimui ar ne nustatyti nereikia atlikti didelės apimties papildomo tyrimo. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. apeliacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. A. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.