Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) atstovės, advokatės R. L. (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarimo S. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 25-ANR_N-1595-2021 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, S. G. nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. 8.30 val., (duomenys neskelbtini) namu, sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gimusios (duomenys neskelbtini) m., ir E.s, gimusios (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje ištraukė iš važiuojamo automobilio užvedimo raktelius, žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G., ištikta šoko, atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. G. pateikė skundą.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. U. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje dėl gauto skundo Institucija sutiko su S. G. skundu, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 25-ANR_N-1595-2021 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėjos G. G. atstovė advokatė R. L. pateikė skundą teismui.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl gauto skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir byla grąžinta Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena S. G. atžvilgiu nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu, motyvuojant tuo, kad S. G. atžvilgiu 2022 m. kovo 18 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00132-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėjos G. G. atstovė pateikė skundą.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi, patikslinta 2023 m. liepos 18 d. nutartimi, pareiškėjos G. G. skundas netenkintas, skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Nesutikdama su šia nutartimi, pareiškėjos G. G. atstovė pateikė apeliacinį skundą aukštesniajam teismui.

6. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos G. G. atstovės skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo G. G. atstovės advokatės R. L. skundą atmetė, tačiau panaikino Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu nutraukė vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apylinkės teismas konstatavo, kad ANK 565¹ straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu administracinė teisena gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad S. G. buvo pagrįstai kaltinamas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, tačiau nustačius, kad S. G. administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. ir Institucija, 2023 m. sausio 17 d. priėmusi nutarimą šioje byloje, pateikė atsiliepimus į G. G. atstovės, advokatės R. L. apeliacinį skundą, kuriuose prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. G. atstovės, advokatės R. L. apeliacinis skundas netenkinamas

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena S. G. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu (neteko galios 2023 05 11 įstatymu Nr. XIV-1947 (nuo 2023 06 01). priimtas, padarius esminius proceso ir materialinės teisės normų pažeidimus, todėl jis panaikintas pagrįstai. Taip pat sutiktina su skundžiamo nutarimo išvada, kad nors ANK 39 straipsnyje įtvirtintas terminas administracinei nuobaudai skirti jau yra pasibaigęs, tačiau administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad S. G. buvo pagrįstai kaltinamas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Iškilus abejonėms dėl tinkamai įvertintų įrodymų ir po jų ištyrimo bei įvertinimo nepasitvirtinus S. G. kaltei padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukiama kitu teisiniu pagrindu, t. y., konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

11. S. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnį už tai, kad jis savo elgesiu mažametėms dukroms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką. Tokius padarinius sukėlę jo veiksmai buvo įvardinti tuo, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d. 8.30 val., (duomenys neskelbtini) namu, sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gimusios (duomenys neskelbtini) m., ir E., gimusios (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje ištraukė iš važiuojamo automobilio užvedimo raktelius, žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G., ištikta šoko, atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga.

12. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

13. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius vienam konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, 2AT-10-693/2018).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog S. G. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. vien aplinkybė, jog mažamečių dukrų akivaizdoje tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, negali būti vertinama kaip tyčiniai veiksmai, kuriais buvo pažeistos vaikų teisės bei laisvės.

15. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į situaciją ir todėl priėmė neteisingą, faktiniais duomenimis nepagrįstą sprendimą. Teismas nesivadovavo bylai reikšmingais įrodymais - pareiškėjos G. G., mažamečių vaikų G. G. ir E. G., D. ir J. Z., psichologės I. B. liudijimais, kurie laikytini objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad S. G. veiksmai ir buvo tyčiniai ir jie vaikams sukėlė baimę, išgąstį. Įvertinęs bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, apygardos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina S. G. kaltės padarius ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinė teisena nutraukta pagrįstai, o skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos atstovės skundas, yra teisėta ir pagrįsta. Skunde nurodytų asmenų parodymai pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir dėl jų objektyvumo bei patikimumo padarytos argumentuotos išvados. Pažymima, kad G. G. atstovės skunde pirmosios instancijos teismui bei bylos nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

16. Skundą pareiškėjos atstovė grindžia tuo, jog S. G. ne tik tyčia ištraukė iš automobilio raktelius, tokiu būdu sukeldamas avariją, bet vėlesniais veiksmais papildomai dar ir apšaukė vaikų akivaizdoje pareiškėją įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu vaikams sukeldamas dar didesnį stresą, kas teismo nebuvo įvertinta. Su šiais teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka, nes dėl dalies įvykio aplinkybių ginčo šalys sutiko, t. y. kad važiuojant automobiliu tarp pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. G. užgesino važiuojančio automobilio variklį, dėl ko automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį, įplyšo padanga, G. G. išlipo iš automobilio ir nuvedė E. G. į darželį, o paskui su dukra G. G., kuriais skaudėjo pilvą, grįžo namo, – kas teismo ir buvo vertinama kaip neginčijami faktai ir jais remiamasi. Tačiau dėl kitų aplinkybių G. G. ir S. G. paaiškinimai išsiskyrė. O apeliaciniame skunde nurodyti S. G. veiksmai, apart pareiškėjos paaiškinimų, nebuvo patvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis, todėl teismas pagrįstai jos paaiškinimų nelaikė patikimais įrodymais ir jais nesivadovavo.

17. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad būtent tik įrodytos aplinkybės, t. y. S. G. konfliktavimas su G. G. mažamečių dukrų akivaizdoje ir važiuojančio automobilio variklio užgesinimas, po ko automobilio ratas atsitrenkė į šaligatvio bortą ir įplyšo padanga, gali būti ANK 72 straipsnio kontekste vertinami kaip sukėlę vaikams emocinį stresą ir pažeidę vaikų teisę į saugią aplinką.

18. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi asmens padaryta veika, kaip administracinis nusižengimas, gali būti kvalifikuojama ir jis traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, kai yra nustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Apeliaciniame skunde siekiama įrodyti, jog S. G. veiksmai buvo tyčiniai, jog jis ne tik tyčia ištraukė iš automobilio raktelius tokiu būdu sukeldamas avariją, bet vėlesniais veiksmais papildomai dar ir apšaukė vaikų akivaizdoje pareiškėją įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu vaikams sukeldamas dar didesnį stresą. Pats S. G. nuosekliai tvirtino, kad nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia nesiekė dukroms sukelti neigiamų emocijų, jas išgąsdinti, priešingai, jis nurodė taip pasielgęs – ištraukęs automobilio raktelį iš užvedimo spynelės, siekdamas išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių dėl neatsargaus G. G. vairavo. Šios jo nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių S. G. veiksmuose buvus tikslą ir siekį veikti priešingai mažamečių dukrų interesams, nenustatyta, todėl darytina išvada, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti dukroms, pažeisti jų teisę į saugią aplinką.

19. Apeliantės atstovė skunde pažymi, kad vaikų patirtą didelį stresą dėl šio įvykio patvirtina ir psichologės I. B. išvados, jog abiem mergaitėms šis įvykis paliko traumuojančias patirtis, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios išvados skunde padarytos akcentuojant atskiras detales ir tokiu būdu selektyviai vertinant teismo nutarimo turinį. Motyvuodamas savo sprendimą, teisėjas vertino surinktų duomenų visumą ir kiekvieną jų šios visumos kontekste. Įvertinus psichologės I. B. paaiškinimų turinį, matyti, kad išvadas apie vaikus traumuojančią patirtį ji grindžia tuo, jog praėjus metams laiko, mergaitė su visomis detalėmis vis dar atsimena šiuos įvykius. Tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, kad tarp G. G. ir S. G. susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai disfunkciniai santykiai, nuo 2021 m. pabaigos vyksta santuokos nutraukimo procesas, šiuo metu nutrūkęs S. G. bendravimas su mažametėmis dukromis. Šalys nuolat ir sistemingai skundžia viena kitos veiksmus policijai, VTAS, teismui, galimai siekdamos sau palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Liudytojais apklausti tiek pareiškėjos, tiek ir S. G. tėvai patvirtino, kad sutuoktiniai jau kurį laiką nesutarė ir konfliktavo, liudytoju apklaustas G. G. tėvas J. Z. parodė, kad kitą dieną po įvykio šeimoje kilo konfliktas ir dėl namuose kilusio triukšmo ir nesutarimų išsigando vaikai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybių visumoje pagrįstai vertino ir tai, kad po konflikto S. G. ir G. G. priėmė sprendimą nutraukti santuoką, tačiau S. G. dar kurį laiką liko gyventi bendruose namuose. Kaip matyti ir iš psichologės paaiškinimų, traumuojančios patirtys galėjo pakenkti mergaičių nuostatoms dėl bendravimo su tėčiu, taip pat pažymėjo, kad pokalbių metu mergaitės akcentavo ne patį tėtį kaip blogą, o blogą jo elgesį, t. y. atsako, kad norėtų bendrauti su tėčiu, prisimena ir gerus dalykus, bet dabar tėtis labai blogai elgiasi. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog konfliktinė situacija šeimoje vyravo tam tikrą laiką, kas neabejotinai įtakojo ir mažamečių vaikų emocinę gerovę, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtent nagrinėjamas įvykis, o ne per eilę metų susiklosčiusi konfliktinė situacija šeimoje, būtų reikšmingai pakeitęs vaikų santykius su tėvu S. G..

20. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nesant byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog S. G. veiksmuose buvo tyčia pažeisti mažamečių vaikų teises bei interesus, negalima konstatuoti, kad buvo padarytas ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

21. Remiantis aptartu, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. G. G. atstovės, advokatės R. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 24 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. G. atstovės, advokatės R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.