Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-519-1096/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau ir – Institucija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4396-2024 administracinio nusižengimo byloje nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjo pranešimą dėl galimų KET pažeidimų. Nutarime pažymėta, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paliktos stovėti ant apsnigtos dangos (ant sniego), įvykio adresas bei kelio ženklai, leidžiantys ar draudžiantys stovėjimą, nėra užfiksuoti foto nuotraukose, todėl nėra galimybės nustatyti, ar toje vietoje galima palikti stovėti transporto priemones. Pateiktos nuotraukos nėra informatyvios, neatspindi esminių pažeidimo aplinkybių, kurios būtinos teisės pažeidimui identifikuoti. Pranešėjas E. K. nepripažintas nukentėjusiuoju, nes jis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą dėl Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimo atsisakyta priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį (nutarimą) arba priimti kitą sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nurodoma, kad teismas, nenurodydamas jokių pareiškėjo skundo trūkumų, pasiūlė rašyti ne apeliacinį, bet atskirąjį skundą, tuo pažeidė ANK 621 straipsnyje pranešėjui apie administracinį nusižengimą numatytą teisę apskųsti policijos atsisakymą pradėti tyrimą. ANK 646 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atskirąjį skundą galima teikti tada, kai teismas atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka išnagrinėtos bylos. Tokiu atveju nustatomas 20 dienų terminas skundo pateikimui. Pareiškėjo atveju byla net nebuvo nagrinėta, teisena buvo nutraukta nepasiekus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos. ANK 648 straipsnio 5 dalis numato, kada galima paduoti atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo atsisakymo priimti apeliacinį skundą. Pareiškėjo atveju jokio apeliacinio skundo nebuvo, tad nebuvo pagrindo reikalauti rašyti atskirąjį skundą ir tam nustatyti vos 7 kalendorinių dienų terminą nenurodant, kuo remiantis jis parinktas.

3.2. Teismas priėmė nagrinėti bylą, kurią pareiškėjui persiuntė policija praleidusi terminus, tačiau teismas niekaip dėl to nepasisakė. Policijai skundą išsiuntė 2024 m. kovo 6 d., o teismas ją gavo tik 2024 m. kovo 21 d., t. y. praėjus ne 5 darbo dienoms, kaip tai numatyta ANK 622 straipsnio 2 dalyje, bet tik po 11 darbo dienų.

3.3. Persiųsdama bylą policija nesivadovavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymu ir pareiškėjo el. laišką, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, persiuntė ne originaliame formate, bet atspausdinusi. Tuo būdu byla iš elektroninės tapo popierine ir buvo prarasta el. laiške buvusi meta informacija, galimai ir skunde policijai siųstos nuotraukos. Teismas su tokiu bylos nagrinėjimo formos pakeitimu sutiko. Tuo pažeidė Teismų įstatymo 37(1) straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3.4. ANK 621 straipsnio 2 dalyje rašoma: „Šio kodekso 565(1) straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala“. Būtent šia nuostata vadovaudamasis ir pateikė skundą, tačiau teisėja sąmoningai nutarime šią straipsnio dalį praleido. Siųsdamas skundą teismui, tikėjosi, kad pranešimą atsisakius nagrinėti policijai, jį išnagrinės objektyvesnė institucija – teismas ir priims vieną iš ANK 635 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, o ne bet kokį kitą ANK nenumatytą nutarimą.

3.5. Teismas nepriėmė nagrinėti bylos, todėl pažeidė įstatymais numatytą pareiškėjo teisę būti išklausytam ir visiškai nepagrįstai perrašė policijos sprendimą atsisakyti jį pripažinti nukentėjusiuoju, t. y. bylos šalimi. Nesutinka su teismo pozicija, kad sprendimus dėl pareiškėjo procesinio statuso galima priimti net nesurengus bylos nagrinėjimo ir neišklausius. Atkreipia dėmesį, kad bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

3.6. Teismas savo sprendimą atsiuntė paprastu el. paštu kaip PDF failą, kuris buvo nepasirašytas Teismų įstatyme reikalaujamu būdu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. ANK 621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

5. ANK 575 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras.

6. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala (ANK 578 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui E. K. administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pagrįstai nesuteiktas joks procesinis statusas, be kita ko, nukentėjusiojo procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Be to, Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimu nenustatytas ne tik žalos pareiškėjui padarymo faktas, bet nenustatyti ir administracinio nusižengimo požymiai, t. y. nenustatyta ne tik tai, kad dėl praneštos veikos pareiškėjui būtų padaryta kokia nors žala, bet nenustatyta ir administracinio nusižengimo požymių turinti veika, t. y. nėra objektyvaus pagrindo nukentėjusiojo ar bet kokiam kitam byla suinteresuoto asmens statusui pareiškėjui suteikti, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, priimti išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme (ANK 644 straipsnis), o kitas apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys ANK nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu (ANK 656 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta, tačiau skundžiama apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, todėl apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama paduodant atskirąjį, o ne apeliacinį skundą.

9. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Šiai institucijai turi būti pateikta tiek skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijų (nuorašų), kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai, išskyrus atvejus, kai šiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui (ANK 622 straipsnio 2 dalis). Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimo teisme buvo registruotas 2024 m. kovo 21 d., tačiau nėra duomenų, kada pareiškėjo skundas teismui buvo persiųstas ir gautas teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą 2024 m. kovo 13 d., byloje nenustatyta, kad Institucija skundą teismui pateikė vėliau, nei atsiliepimą į jį, todėl nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka, kadangi pareiškėjo skundas teisme buvo priimtas, bet kuriuo atveju administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas nustatytais terminais pareiškėjo teisinės padėties neapsunkina.

10. Pareiškėjo skundo argumentas, kad persiųsdama bylą policija nesivadovavo Teismų įstatymu, kadangi pareiškėjo el. laišką, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, persiuntė ne originaliame formate, bet atspausdinusi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ši administracinio nusižengimo byla nėra elektroninė, bylos formatas dėl skundo kopijos persiuntimo nepasikeitė, skunde policijai siųstos nuotraukos ir kita informacija yra bylos medžiagoje, taigi pareiškėjo teisės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka niekaip nebuvo suvaržytos ar pažeistos. Taip pat pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama, tačiau atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, taigi nebuvo jokio pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimo procesui, kurio prašė pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatytas reglamentavimas, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, taikomas proceso dalyviams, o ne teismui, todėl pareiškėjui el. paštu išsiųstas skundžiamos nutarties nuorašas, pasirašytas teisėjo, pagal ANK 573 straipsnį laikytinas tinkamu procesinio dokumento įteikimu.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. K. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.