Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Jonauskas, G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Giedrius Jonauskas 2023 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. S-23-91-21052 pareiškėjo R. M. skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).

4. Nurodė, kad pagal gautą banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023-04-12 R. M. išmokėjo 930 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas ūkinėms išlaidoms“ bei 2023-04-27 išmokėjo 868 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas ūkinėms išlaidoms“. 2023-06-29 raštu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog skolininkui išmokėti 930 Eur ir 868 Eur sudarė dienpinigiai. 2023-04-13 nuo skolininkui priklausančios banko sąskaitos buvo nurašyta 142,13 Eur bei 2023-04-28 nurašyta 169,87 Eur. Pagal surinktus duomenis bei vadovaujantis formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019) nuo skolininkui priklausančios banko sąskaitos 2023-04-13 nurašyti 142,13 Eur bei 2023-04-28 nurašyti 169,87 Eur negrąžintini skolininkui bei panaudotini skolų ir vykdymo išlaidų dengimui.

5. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo išieškojimą iš skolininko R. M., išieškotojo G. P. naudai:

- vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00305 pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės vykdomąjį įrašą Nr. 886, dėl 2150,00 Eur skolos ir 312,43 Eur palūkanų išieškojimo;

- vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00306 pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės vykdomąjį įrašą Nr. 887, dėl 2150,00 Eur skolos ir 312,07 Eur palūkanų išieškojimo.

9. Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0091/21/00305 ir Nr. 0091/21/00306 priėmė: 2021-04-01 patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-91-11274 ir Nr. S-21-91-11280; 2021-04-02 priėmė raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-21-91-11345 ir Nr. S-21-91-11347; 2021-04-02 priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-91-11338 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-91-11339.

10. Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0091/21/00305 ir Nr. 0091/21/00306 2023-01-16 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-91-1638, kuriuo pareikalavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko (pareiškėjo) R. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitytas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.

11. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00305 esančio R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2023-04-28 matyti, kad į pareiškėjo banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos: (duomenys neskelbtini) 2023-04-12 R. M. išmokėjo 930 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas ūkinėms išlaidoms“ bei 2023-04-27 išmokėjo 868 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas ūkinėms išlaidoms“.

12. Iš nurodyto pareiškėjo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2023-04-28 taip pat nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas 2023-04-13 nuo skolininkui (pareiškėjui) priklausančios banko sąskaitos nurašė 142,13 Eur bei 2023-04-28 – 169,87 Eur.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateiktu skundu iš esmės nesutinka su tuo, jog antstolis nurodė darbdaviui atlikti išskaitymus iš jo gaunamo darbo užmokesčio dalies (dienpinigių), kadangi, jo manymu, iš skolininko gaunamų kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, o būtent – dienpinigių, išskaitoma negali būti. Pareiškėjas reikalauja grąžinti išieškotas dienpinigių sumas.

14. Kaip minėta, 2023-04-12 pareiškėjo darbdavei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus 930 Eur sumą, 2023-04-13 iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos į antstolio depozitinę banko sąskaitą buvo pervesta 142,13 Eur suma; 2023-04-27 pareiškėjo darbdavei UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus 868 Eur sumą, 2023-04-28 iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos į antstolio depozitinę banko sąskaitą buvo pervesta 169,87 Eur suma, kurias pareiškėjas ir prašo grąžinti.

15. Taip pat nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023-04-11 ir 2023-04-26 įsakymais ,,Dėl komandiruotės pratęsimo“ Nr. IKA-23-504(3.2) ir IKA-23-593(3.2) pareiškėjas komandiruotas į Lingeną (Vokietiją), pareiškėjui buvo paskirtas išmokėti avansas ūkinėmis išlaidoms - 930,00 Eur ir 868,00 Eur. 2023 m. birželio 29 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštu darbdavys informavo, kad skolininkui išmokėtos 930 Eur ir 868 Eur piniginių lėšų sumos (,,avansas ūkinėms išlaidoms“) sudarė dienpinigiai.

16. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai). Pažymėtina, kad CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas).

17. Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

18. CPK 739 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves.

19. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Remiantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, jog dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą.

21. Taigi, nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įtvirtintas išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumas, nes darbdavio mokami dienpinigiai turėtų atlikti komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją.

22. Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Kai sutartyje kilnojamojo darbo pobūdis nėra aiškiai įvardintas, bet egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių reikia įvertinti, ar darbuotojas kas kartą vyksta į komandiruotes, ar vis dėl to jo darbas yra kilnojamo pobūdžio, kasacinis teismas išaiškino, kad būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas papildomas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumas, periodiškumas ir tęstinumas, įrodymais pagrįstas dienpinigių faktinis panaudojimas darbuotojo išlaidoms kompensuoti bei tai, ar darbdavys pasirūpina darbuotojo kelione, aprūpina jį maitinimu ir apgyvendinimu, ar šias išlaidas kompensuoja).

23. Nagrinėjamu atveju, iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00305 esančio 2023-06-02 UAB,,(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, kad skolininkas R. M. nuo 2023-01-09 iki 2023-03-10 pagal terminuotą darbo sutartį dirbo defektoskopininku už 900 Eur mėnesinį atlygį bei pagal neterminuotą sutartį nuo 2023-03-11 iki šiol dirba defektoskopininku už 1100 Eur mėnesinį atlygį; pagrindinė darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje pateiktų UAB (duomenys neskelbtini): 2023-01-13 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-53(3.2), 2023-01-17 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-67(3.2), 2023-01-20 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-75(3.2), 2023-01-24 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-94(3.2), 2023-02-06 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-159(3.2), 2023-02-10 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-183(3.2), 2023-02-22 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-245(3.2), 2023-04-04 įsakymo ,,Dėl darbuotojų komandiruotės“ Nr. IKA-23-474(3.2), 2023-04-11 įsakymo ,,Dėl komandiruotės pratęsimo“ Nr. IKA-23-504(3.2), 2023-04-26 įsakymo ,,Dėl komandiruotės pratęsimo“ Nr. IKA-23-593(3.2), 2023-05-11 įsakymo ,,Dėl komandiruotės pratęsimo“ Nr. IKA-23-677(3.2), 2023-05-22 įsakymo ,,Dėl komandiruotės pratęsimo“ Nr. IKA-23-737(3.2), galima daryti išvadą, kad pareiškėjas savo pareigas, kaip defektoskopininkas, atliko skirtingose vietose. Taip pat, iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00305 esančio 2023 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad skolininkui išmokėtos 930 Eur ir 868 Eur piniginių lėšų sumos (avansas ūkinėms išlaidoms) sudarė dienpinigiai, ir iš viso per laikotarpį nuo pareiškėjo įdarbinimo dienpinigiai sudarė 2754 Eur. Be to, pareiškėjo darbdavys UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiškėjas komandiruočių metu nepatyrė jokių kitų išlaidų (,,kelionės išlaidos – nebuvo; automobilio nuomos išlaidos – nebuvo; degalų įsigijimo išlaidos – nebuvo“).

24. Taigi, byloje duomenų, kad dienpinigiai buvo panaudoti skolininko komandiruotės metu patirtoms išlaidoms kompensuoti, nėra. Pareiškėjas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad mokami dienpinigiai reikalingi komandiruotės metu patirtoms išlaidoms kompensuoti (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo atveju pareiškėjui (skolininkui) dienpinigiai mokami nepriklausomai nuo komandiruotės metu faktiškai patirtų išlaidų.

25. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, o jam mokami dienpinigiai atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl dienpinigių forma gaunamoms pajamoms įstatyme įtvirtinta apsauga šiuo atveju netaikoma. Pareiškėjas įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

26. Esant pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, konstatuotina, kad išieškojimas iš pareiškėjo gaunamų pajamų, kurios tik formaliai vadinamos dienpinigiai, yra galimas ir neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms.

27. Pažymėtina, kad kai kurie pareiškėjo skundo argumentai bei papildomi paaiškinimai nėra susiję su skundžiamais antstolio Giedriaus Jonausko veiksmais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0091/21/00305 ir Nr. 0091/21/00306, grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.