Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 8 (aštuoneri) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. M. laikiname sulaikyme nuo 2023 m. spalio 7 d. 21.30 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 13.24 val. ir suėmime nuo 2024 m. spalio 12 d. iki 2025 m. balandžio 18 d. išbūtas laikas.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2025 m. balandžio 18 d.

Netenkintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Analizuojamu atveju nuteistojo M. M. gynėjos apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje nustatytų bausmės švelninimo pagrindų. Gynėjos manymu, minėtų nuostatų pagrindu jos ginamajam bausmė turėtų būti sušvelninta. Be to, apeliaciniame skunde yra ginčijamas ir tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl tikslo platinti

6. BK 260 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių medžiagų kiekis ir motyvo – tikslo platinti šias medžiagas – (ne) turėjimas.

8. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos – mefedrono laikymo, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta psichotropine medžiaga M. M. disponavo siekdamas ją platinti. Gynėjos teigimu, narkotines medžiagas jos ginamasis buvo įsigijęs savo vartojimui, nes yra nuo jų priklausomas, o jų perdavimą atliko iš baimės dėl M. B. jį nuolat terorizuojančių veiksmų, o ne dėl materialinės naudos ar asmeninio tikslo.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. tik išreiškė poziciją, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau nei 2023 m. spalio 7 d. apklaustas, nei papildomai apklaustas 2023 m. spalio 12 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. parodymus duoti atsisakė, nurodė, jog parodymus duos vėlesnėse stadijose (2 t., 99–101, 107–109). Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad 2024 m. prieš dvi ar tris savaites iki sulaikymo jis Kauno mieste pagal „Telegram“ programėlę įsigijo 60 paketėlių su psichotropine medžiaga už 300–400 eurų, kuriuos vėliau rado policijos pareigūnai jo namuose, šias psichotropines medžiagas pirko sau, o vėliau apie tai, kad jis turi psichotropinių medžiagų, sužinojo M. B.. Pastarasis pastoviai reikalavo, kad nuteistasis jam duotų psichotropinių medžiagų, kurias turėjo savo namuose. M. B. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo jam rašydavo per „Facebook“ programėlę, laukdavo prie namų, grasindavo, buvo pradūręs jam priklausančio automobilio padangas. Jis, bijodamas M. B., jam duodavo psichotropinių medžiagų, bet pinigų už tai negaudavo. Iš viso jis M. B. yra perdavęs penkis ar šešis paketėlius su psichotropinėmis medžiagomis. Kietiems asmenims jis psichotropinių medžiagų neplatino. 2024 m. spalio 7 d. jis taip pat nešė V. E. psichotropines medžiagas, kad ši vėliau perduotų M. B.. Paketėlio su psichotropinėmis medžiagomis V. E. perduoti nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o su savimi turėtą paketėlį su psichotropinėmis medžiagomis išmetė. Suprato, kad nors ir duodamas psichotropines medžiagas ne už atlygį M. B., jas platino. Gailisi, kad taip pasielgė.

10. Teisėjų kolegija, atnaujinusi įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklaususi liudytoją L. M., iš naujo dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą ir pagrįstai, be kita ko, nustatė, kad nuteistasis M. B. turėjo tikslą platinti laikytą psichotropinę medžiagą – mefedroną.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-258-719/2024, Nr. 2K-35-1214/2025, Nr. 2K-71-976/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. <...> .

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apylinkės teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. K., A. M. ir E. S. parodė, kad 2023 m. spalio 7 d. jiems dirbant (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, buvo gauta neviešo pobūdžio informacija, kad adresu Gedimino g. 20, Kaišiadoryse, turi susitikti du asmenys ir susitikimo metu bus perduodamos narkotinės medžiagos. Liudytojai A. M. ir E. S. patvirtino, kad išlipę iš tarnybinio automobilio ir besiartindami nurodytu adresu pastebėjo du asmenis – vyrą ir moterį, vienas iš kurių buvo kaltinamasis (M. M.), kuris lyg bandė tiesti ranką šalia buvusiai moteriai (V. E.), bet kuomet pastebėjo pareigūnus, kaltinamasis (tuo metu) pradėjo šalintis, o šalindamasis jis išmetė daiktus iš rankų, tame tarpe telefoną ,,Iphone“ ir folijos paketėlį. M. M. buvo sulaikytas. Liudytojas E. S. parodė, kad sulaikant kaltinamąjį, pastarasis priešinosi, buvo agresyvus, teigė, kad nieko nedarė, už ką jį sulaiko ir panašiai. Taip pat buvo sulaikyta ir moteris – V. E., pas kurią pareigūnai nieko draudžiamo nerado. Liudytoja A. K. patvirtino, kad atvyksi automobiliu į įvykio vietą pamatė, kad kolegos yra sulaikę asmenį, kuris gulėjo ant žemės ir prie kurio šalia buvo folijos paketas su galimai narkotinėmis medžiagomis. Jai priėjus arčiau, vienas iš kolegų jai nurodė nuo žemės paimti šalia sulaikytojo esantį folijos paketą su galimai narkotine medžiaga, kurį sulaikymo metu, kaip nurodė kolega, kaltinamasis išmetė iš savo rankų, tuo pačiu metu kaltinamasis išmetė ir savo mobilaus ryšio telefoną. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo kampo link garažų ant žolės gulintis folijos paketas, kuriame yra baltos spalvos kristalai galimai narkotinė medžiaga, buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir supakuotas į pakuotę Nr. 573164 (1 t., b. l. 13–18). Įvykio metu sulaikytoji liudytoja V. E. parodė, kad ji gyveno kartu su M. B., kurio nurodymu 2023 m. spalio 7 d. ji buvo atėjusi prie (duomenys neskelbtini) namo esančių garažų paimti iš M. M. narkotinių medžiagų, tačiau jų paimti nespėjo, nes ji ir M. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad sulaikymo metu ji matė, kaip kaltinamasis (tuo metu) išmetė ant žemės paketėlį, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2023 metų vasarą buvo supažindintas su M. M. per jų bendrą pažįstamą M. B., iš kaltinamojo (tuo metu) pastoviai gaudavo psichotropines medžiagas, parašęs per „Facebook“ kaltinamojo klausdavo, ar šis turi parduoti narkotinių medžiagų, narkotines medžiagas M. M. jam atveždavo savo automobiliu, prieš tai jam susisiekus su kaltinamuoju, taip pat narkotines medžiagas iš kaltinamojo jis įsigydavo ir atėjęs prie kaltinamojo namų. Iš kratos protokolo matyti, ką patvirtina ir minėtų įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai, kad tą pačią dieną atlikus kratą nuteistojo namuose, medinėje spintoje buvo rastas polietileninis maišelis, kuriame buvo rasti dar 42 vnt. folijos paketai su baltos spalvos kristalais, kurie buvo paimti ir supakuoti į paketą Nr. HB4984209, ant spintos rastas folijos paketas, kuriame yra baltos spalvos kristalai, šis paketas paimtas kratos metu ir supakuotas į pakuotę Nr. GD1466747 (1 t., b. l. 71–83). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.BPS-V-2973419-23 patvirtina, kad tiek kratos metu rastuose 42 vnt. folijos paketuose (paketas Nr. HB4984209) ir folijos gniužule (paketas Nr. GD1466747), tiek ir M. M. sulaikymo metu ant žolės rastame folijos pakete buvo rasta psichotropinė medžiaga – mefedronas (1 t., b. l. 127–133).

13. Aptartų parodymų turinys patvirtina, kad psichotropinė medžiaga (mefedronas), rasta nuteistojo M. M. namuose, ir psichotropinė medžiaga (mefedronas), kurios M. M. nespėjo perduoti V. E., nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, visiškai sutampa. Aukštesnis teismas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde ir neigiamas nuteistojo tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, visgi nuteistasis iš esmės neginčija esminių jam inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių, platinimo veiksmus bandydamas pateisinti tuo, kad tai darė iš baimės dėl M. B. jį nuolat terorizuojančių veiksmų. Apklausiamas apylinkės teisme M. M. tvirtino, kad 2024 m. spalio 7 d. jis taip pat nešė V. E. psichotropines medžiagas bijodamas M. B. grasinimų. Šiame kontekste pažymėtina, jog tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas atskleidžiamas remiantis ne kaltininko pateiktu savo veiksmų vertinimu, o vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, kuri šiuo atveju, aukštesnio teismo vertinimu, patvirtina kaltininko išankstinę tyčią išplatinti psichotropines medžiagas.

14. Kaip minėta, M. B. parodė, kad M. M. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo rašydavo per „Facebook“ programėlę. Apklausiamas apylinkės teisme nuteistasis taip pat patvirtino, kad M. B. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo jam rašydavo per „Facebook“ programėlę. Tai atitinka ir liudytojos V. E. parodymus, kad M. B. dažnai susirašinėdavo su M. M.. Duomenų, kad M. M. būtų dėjęs pastangas tokį susirašinėjimą su M. B. ignoruoti, nenustatyta. Liudytoja V. E. nurodė, jog jai kilo įtarimai, kad susitikimai tarp M. B. ir M. M. būdavo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nes ji buvo girdėjusi kalbas, kad kaltinamasis (tuo metu) prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad policijos pareigūnai jau iki kaltinamojo (tuo metu) sulaikymo taip pat turėjo informacijos, kad M. M. platina narkotines medžiagas. Tai iš esmės atitinka ir liudytojo M. B. paaiškinimus, jog kadangi jis tapo priklausomu nuo narkotinių medžiagų, liudytojas jų ieškojo įsigyti visur (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau žinojo, kad jomis mieste prekiauja tik M. M., su kuriuo jį 2023 m. vasarą supažindino jo draugas M. B.. Todėl nepagrįstais laikytini M. M. apylinkės teisme duoti paaiškinimai, kad jį M. B. susirado sužinojęs, kad nuteistasis psichotropinių medžiagų turi įsigijęs tik savo naudojimui.

15. Liudytojas M. B. apylinkės teisme taip pat parodė, kad 2023 m. vasarą kaltinamasis savo automobiliu atvežė prie jo namų narkotinių medžiagų, už kurias liudytojas sumokėjo 40,00 eurų. Suvartojęs atvežtas narkotines medžiagas norėjų jų daugiau, o pas M. M. pirko narkotines medžiagas apie pusantro mėnesio iki kaltinamojo (tuo metu) sulaikymo, per dieną liudytojui reikėdavo trijų folijos lankstinukų, už kuriuos kaltinamajam (tuo metu) mokėdavo 120,00 eurų, lankstinuke būdavo 0,8 gramų narkotinės medžiagos, narkotines medžiagas M. M. jam atveždavo savo automobiliu, prieš tai jam susisiekus su kaltinamuoju, taip pat narkotines medžiagas iš kaltinamojo įsigydavo ir atėjęs prie kaltinamojo (tuo metu) namų. Apklausiamas apylinkės teisme M. B. taip pat pripažino, kad šiai dienai jis M. M. yra skolingas 150,00 eurų už anksčiau parduotas narkotines medžiagas.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu M. M. patvirtino, kad iš viso jis M. B. yra perdavęs penkis ar šešis paketėlius su psichotropinėmis medžiagomis, kurias buvo įsigijęs Kauno mieste. Tokius savo veiksmus nuteistasis teisino tuo, kad tai darė bijodamas M. B., o taip pat akcentavo, kad pinigų už tai negaudavo. Analizuojat minėtas nuteistojo nurodomas aplinkybes pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas pasireiškia kaltininko noru atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, dėl ko platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). Apklausiamas apylinkės teisme, M. M. iš esmės pripažino supratęs, kad nors ir duodamas psichotropines medžiagas ne už atlygį M. B., jis tokiu būdu jas platino.

17. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas M. B. parodė, jog jis už narkotines ar psichotropines medžiagas M. M. mokėjo, tačiau jas iš nuteistojo taip pat ėmė ir skolon. M. B. taip pat patvirtino, kad jo poreikis narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms vis didėjo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo turėti įtakos ir jo savalaikiui atsiskaitymui su M. M., atitinkamai – palaipsniui ir neigiamos įtakos M. M. ir M. B. su psichotropinių medžiagų įsigijimu juos siejantiems santykiams. Tačiau pirmiau ištirtų įrodymų kontekste neapgrįsta laikytina M. M. nurodoma aplinkybė, kad M. B. jį terorizavo kaip asmenį, žinodamas, jog psichotropinių medžiagų M. M. turi įsigijęs tik savo reikmėms ir jų neplatina kitiems.

18. Dėl aplinkybių, susijusių su M. B. grasinimais, apeliacinės instancijos teisme liudytoja apklausta nuteistojo motina L. M. parodė, kad ji pati tokių grasinimų nematė, žino tik iš sūnaus (M. M.), kiek tai tęsėsi irgi nežino. Taip pat liudytoja paaiškino, kad ji pati išeidavo į darbą ir nežino, kas vyko namuose, kiek kartų M. B. skambindavo sūnui ir ar ką jie ten veikė, o apie M. B. persekiojimą jai sūnus papasakojo tuo metu, kai vyko kratos. Liudytoja patvirtino tą faktą, kad sūnus ryte rado supjaustytas automobilio padangos. Tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti, kad padangas supjaustė būtent M. B., nenustatyta. L. M. tik paaiškino, kad sūnus įtaria, jog M. B. subadė padangas dėl to, kad sūnus jam nedavė narkotinių medžiagų. Niekuo nepagrįstas ir neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad M. B. nuteistajam grasindavo peiliu.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad apie nuteistojo patirtą terorizavimą ir M. B. veiksmus – gąsdinimą peiliu, praduriant padangas ir pan., gali patvirtinti liudytoja L. M., yra atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama, ar M. M. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, atkreipia dėmesį, kad iš 2023 m. spalio 7 d. kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, jog be kita ko, kratos metu nuteistojo namuose buvo rastos ne tik į atskirus folijos paketėlius supakuotos psichotropinės medžiagos, bet ir daiktai, skirti narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms sverti ir pakuoti – komodos apatiniame stalčiuje buvo rastos elektroninės svarstyklės, šalia jų – vienkartiniai plastikiniai maišeliai (1 t., b. l. 71–83). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr.IBPS-V-2857756-23 matyti, kad ant elektroninių svarstyklių paviršių (paketas Nr. HB4984201), 2023 m. spalio 7 d. rastų ir paimtų kratos metu M. M. gyvenamosiose patalpose, buvo rasti psichotropinių medžiagų – amfetamino ir mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkatinono) pėdsakai bei narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) trijų kanapių dervos pėdsakai, o ant 2 vnt. plastikinių maišelių vidinių paviršių (paketas Nr. HB4984201), 2023 m. spalio 7 d. rastų ir paimtų kratos metu M. M. gyvenamosiose patalpose, buvo rasti psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkatinono) pėdsakai (1 t., b. l. 138–141).

21. Spręsdamas dėl tikslo platinti, aukštesnis teismas taip pat įvertina ir surastų psichotropinių medžiagų kiekį. Bylos duomenimis, M. M. neteisėtai disponavo iš viso 53,452 g psichotropinės medžiagos – mefedrono, kurias laikė supakuotas į 43 vnt. įvairaus dydžio folijos paketus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Įsakymas) lentelės 99 punkte nurodyta, kad ne daugiau kaip 0,25 g mefedrono laikoma nedideliu kiekiu, daugiau kaip 25 g – dideliu kiekiu, o daugiau kaip 125 g – labai dideliu kiekiu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nustatytas didelis psichotropinės medžiagos – mefedrono kiekis (53,452 g) yra pakankamas BK 260 straipsnio 2 dalies požymiams kaltinamojo (tuo metu) veiksmuose kvalifikuoti.

22. Įvertinusi šias aplinkybes visumoje, tai yra tai, kad nuteistasis M. M. susitikimo su V. E. siekė jai perduoti psichotropines medžiagas, o pareigūnams jį sulaikant, nuteistasis išmetė folijos lankstinuką (1 vnt.) su psichotropine medžiaga – mefedronu, kad tą pačią dieną atliktos kratos metu būtent tokia pat psichotropinė medžiaga (mefedronas), supakuota į 42 vnt. folijos lankstinukus, buvo rasta ir nuteistojo namuose, tai, kad medžiagų, kuriomis disponavo nuteistasis, kiekis ženkliai viršijo didelį mefedrono kiekį, taip pat tai, jog jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir daiktai, skirti narkotinių ar psichotropinių medžiagų svėrimui bei pakavimui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. M. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti.

23. Nuteistasis nurodo, kad jis pats vartojo psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K-52-942/2022, Nr. 2K-71-976/2025). Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad nuteistasis ne tik platino psichotropines medžiagas, bet galėjo ir pats jas vartoti.

25. Taip pat skunde teigiama, kad tą aplinkybę, jog nuteistasis narkotinių medžiagų neplatino, patvirtina ir liudytojų E. Ž. ir L. M. parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių liudytojų parodymai, kad jos nieko nežino, nematė ir negali pasakyti, kad M. M. platino narkotines medžiagas, juos įvertinus pirmiau ištirtų įrodymų kontekste, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis narkotinių medžiagų neplatino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teisme L. M. taip pat parodė, kad jai nebuvo žinoma ir apie kratos metu rastus sūnaus laikomus tiek folijos lankstinukus, tiek laikomas svarstykles, tuo tarpu bylos duomenimis, platinimui (taip pat ir savo vartojimui) skirtos psichotropinės medžiagos ir jų svėrimui naudojamos svarstyklės jų namuose visgi buvo rastos, ir tai M. M. namuose laikė savo motinai nežinant.

Dėl bausmės

26. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėja ginčija nuteistajam paskirtą bausmę bei prašo ją sušvelninti.

27. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

28. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

29. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų..

30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vertinat nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad ankščiau M. M. teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, pakaltinamas. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, apylinkės teismas M. M. paskyrė minimalią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

31. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, apylinkės teismas pagrįstai į bausmės laiką įskaitė nuteistojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nuteistajam skyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

33. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisingumo principo reikalavimus bei tinkamai neįvertinęs BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje nustatytų bausmės švelninimo pagrindų, paskyrė nuteistajam per griežtą, net aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra adekvati (proporcinga) M. M. padarytai nusikalstamai veikai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir turėtų būti atitinkamai sušvelninta. Apeliaciniu skundu prašoma M. M. paskirti ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę arba sušvelninti (sumažinti) jam paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kiek įmanoma daugiau. Nuteistojo gynėjos vertinimu, tam yra visos sąlygos. Su tokia nuteistojo gynėjos pozicija aukštesnis teismas nesutinka.

34. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas teismui suteikia platesnę diskrecijos teisę, atsižvelgiant materialiuosius kaltininką bei jos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančius kriterijus, įvertinti, ar baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitiks bendrojo teisingumo principo reikalavimus. Vis tik teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tuo atveju, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tai yra teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.).

35. BK 62 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo M. M. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos sąlygos – t. y. nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pats atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padarę, priešingai, kaip minėta prieš tai, nuteistasis viso proceso metu nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo negalimumo, kadangi nenustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

36. Nėra pagrindo ir išvadai, kad nagrinėjamu atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl netaikytinos ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

37. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.). Minėtos normos nuostatoms taikyti svarbi ir kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018, 2K-209-222/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-40-648/2020, 2K-213-719/2020).

38. Kaip minėta, apylinkės teismas išdėstė motyvus, kurių pagrindu M. M. paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje, be kita ko, pateiktos motyvuotos išvados dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo M. M. negalimumo. Teismas įvertino tai, kad M. M. teistas vieną kartą, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 straipsnį, nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažino (past. – pripažino iš dalies). Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo negalimumo, teismas pagrįstai įvertino ir tokią aplinkybę, kad kaltinamojo (tuo metu) atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 1 dalis).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju M. M. padarytas nusikaltimas (BK 260 straipsnio 2 dalis) negali būti laikomas atsitiktiniu. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje M. M. yra inkriminuotas didelio kiekio psichotropinės medžiagos – mefedrono, laikymas, turint tikslą šias medžiagas platinti. Aukštesnis teismas pažymi, kad disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja asocialaus elgesio ir kitų itin neigiamų padarinių rizika. Todėl įstatymo leidėjas už tokias veikas yra nustatęs griežtas sankcijas. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą vertinti nuteistojo M. M. veikos pavojingumą kaip daug mažesnį, nei rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, dėl ko reikėtų svarstyti klausimą dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo.

41. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su M. M. padaryta nusikalstama veika, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

42. Tokių išimtinių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo gynėja. Nors skunde deklaruojama, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo bei laikymo (nepripažino tik platinimo požymio), teismo posėdžio metu davė detalius, nuoširdžius parodymus, kritiškai vertino savo veiksmus, visgi, kaip jau nustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tik išreiškė poziciją, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau parodymų nedavė. Teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino iš dalies, nors nurodė suprantantis, kad duodamas psichotropines medžiagas M. B. tokiu būdu jis psichotropines medžiagas platino, visgi tiek duodant parodymus apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad M. M. neturėjo tikslo platinti psichotropines medžiagas. Tuo tarpu šioje aukštesnio teismo nutartyje (žr. šios nutarties 10 punktą), konstatuota, kad skundžiamame nuosprendyje, įvertinus teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis M. B. turėjo tikslą platinti psichotropinę medžiagą – mefedroną. Esant nurodytoms aplinkybėms, tokia procesinė nuteistojo pozicija negali būti laikoma nuoširdžiu jo parodymų davimu, kritišku savo veiksmų vertinimu.

43. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybes dėl nuteistojo amžiaus, šeiminės, socialinės padėties nesuteikia pagrindo vertinti nuteistojo M. M. veikos pavojingumą kaip daug mažesnį, nei rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, dėl ko reikėtų svarstyti klausimą dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. minimalią BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K- 137- 693/2017).

45. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, kai net ir už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus yra galimybė skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi bausmės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos bausmės. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus švelnesnė, negu sankcijoje numatyta bausmė nėra skiriama, todėl nuteistajam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

46. Aukštesnis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nuteistojo M. M. gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.