Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1978-548/2024, kurioje M. M. kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį - 54,656 g psichotropinės medžiagos – mefedrono, kurias laikė supakuotas į 44 vnt. įvairaus dydžio folijos paketus, iki kol 2023 m. spalio 7 d. apie 19.00 val. vieną folijos paketą su psichotropine medžiaga - mefedronu, kurio masė 1,204 g, gabeno prie savęs iki daugiabučio namo kiemo, kur sulaikymo ir vėliau atliktos kratos metu visas minėtas medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai. Šiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo M. M. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytų reikalavimų.

7. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. M. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šią išvadą pagrindžia liudytojų A. K., V. E., A. M., K. Ž., E. S. ir kitų liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime, kratos protokole, specialisto išvadoje, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

8. Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

9. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. M. taikomoms švelnesnės kardomosios priemonės buvo pakeistos griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. Č. 2023 m. spalio 8 d. nutarimu įtariamajam M. M. paskyrė kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 117-120). Kadangi kaltinamasis į M. M. 2024 m. birželio 20 d. 9.00 val. teisiamąjį posėdį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose neatvyko, teismas priėmė nutartį jį į kitą teisiamąjį posėdį atvesdinti. Vis dėlto, į 2024 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val. paskirtą teisiamąjį posėdį kaltinamojo M. M. nepavyko atvesdinti, kadangi gyvenamosios vietos adresu kaltinamasis nebuvo rastas, telefonu neatsiliepė (b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nuspręsta M. M. į kitą teisiamąjį posėdį atvesdinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. M. buvo atvesdintas į 2024 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val. teisiamąjį posėdį, pasirašė teismo pranešime, kad yra informuotas apie artimiausią teisiamąjį posėdį (b. l. 36). Vis dėlto, kaltinamasis neatvyko į 2024 m. spalio 30 d. paskirtą posėdį ir apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo.

10. Kolegijos vertinimu, faktinės aplinkybės pagrindžia, kad kaltinamasis M. M., tinkamai nepagrįsdamas nedalyvavimo procese, žinodamas, kad jo dalyvavimas teismo posėdžiuose yra privalomas, sąmoningai vengia dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, todėl laikytina, kad kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šiuo atveju nėra pakankama BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų užtikrinimui, dėl to egzistuoja neabejotinas pagrindas šios priemonės keitimui į griežtesnę. Pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir teismą, sprendžiant, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parenkant jos rūšį, atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas laikėsi pozicijos, kad švelnesnėmis, nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistinos į suėmimą. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tik esant jo skyrimo sąlygoms, numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų, kurie yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

11. Nagrinėjamu atveju suėmimas kaltinamajam M. M. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo). Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas/pratęstas suėmimas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Minėta, kad M. M. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta išimtinai laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų, kas jau savaime yra pakankamas pagrindas skirti suėmimą. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis yra nesusituokęs, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą legalų pragyvenimo šaltinį, todėl vertintina, kad jis neturi tvirtų socialinių ryšių. Įvertintina ir tai, kad praeityje kaltinamasis vieną kartą teistas, taip pat vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenims, M. M. pareikšti įtarimai kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Minėtame ikiteisminiame tyrime kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kaltinamasis net tris kartus neatvyko į teisiamuosius posėdžius, nepateikdamas pateisinančių priežasčių. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad nežinojo apie teismo posėdžius, teismo šaukimų negavo, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltinamasis, žinodamas apie vykstantį baudžiamąjį procesą, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, el. pašto adresą ir kartu įsipareigojo gauti visus reikiamus procesinius dokumentus bei vykdyti jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas. Be to, kaltinamasis buvo atvesdintas į 2024 m. rugsėjo 18 d. teisiamąjį posėdį, kurio metu girdėjo apie suderintą artimiausią teisiamojo posėdžio datą, tai patvirtindamas parašu teismo pranešime. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. M. apie teisiamuosius posėdžius galėjo ir turėjo žinoti (žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, turėjo pareigą juo domėtis, nepažeidinėti kardomųjų priemonių sąlygų), į teisiamuosius posėdžius neatvyko, nenurodė jokių svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių. Taigi, tam, kad būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei netrukdomas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, atimta bet kokia galimybė vilkinti procesą, švelnesnės kardomosios priemonės pagrįstai pakeistos į suėmimą. Byloje nėra duomenų, kad kardomosios priemonės tikslai (konkrečiu atveju – netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme) galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje, pakeisdamas kaltinamajam M. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai dėl darbo bendrovėje ,,K.“ nepaneigia teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir sąlygų, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomą proceso eigą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti M. M. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas, pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo M. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.