- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2464-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12770-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties pagal ieškovės A. A. prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar sumažinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovei V. Ž., prašydama priteisti iš atsakovės V. Ž. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei priteisė 1 089 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 72,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
2. Ieškovė A. A. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą. Taip pat pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba sumažinti, arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašyme nurodė, kad ji sumokėti žyminio mokesčio šiuo metu negali dėl esamos sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad ji yra kreipusis su prašymu socialinei pašalpai gauti, tačiau sprendimas dėl to nėra priimtas. Pažymėjo, kad iki šiol jai buvo skiriama socialinė pašalpa, pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, kuriuo buvo informuota, kad jai socialinė pašalpa buvo skirta nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė ieškovės A. A. prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Taip pat nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti sumokėti 90 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį įrodymą, taip pat pateikti apeliacinio skundo patvirtintą kopiją arba apeliacinio skundo dar vieną egzempliorių, skirtą priešingai proceso šaliai.
4. Teismas nurodė, jog ieškovės pateikti duomenys nepakankami konstatuoti sunkią jos turtinę padėtį prašymo pateikimo dieną, nes iš jos turinio nematyti, kokio dydžio pašalpa jai buvo skiriama. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kiek iš viso ieškovė gauna pajamų (pvz. pajamų mokesčio deklaraciją ir pan.), taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo. Pabrėžė, kad ieškovės pateikti parduotuvių kvitai patvirtina apeliantės galimai turėtas išlaidas, tačiau ne jos turtinę padėtį.
5. Teismas akcentavo, kad kai prašoma atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, reikia pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog pareiškėjo turtinė padėtis ateityje pasikeis ir ji sugebės sumokėti žyminį mokestį.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė A. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo priimant nagrinėti apeliacinį skundą. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1 Nurodo, kad pateikė visus įrodymus, kokius galėjo ir apie kokius pagalvojo be teisininko pagalbos.
6.2 Pažymi, kad prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo pateikė žodžiu skambindama, todėl teismui šio įrodymo nepateikė. Pažymėjo, jog teismui turėjo būti žinoma, kad vienas pateikimo prašymo socialinei pašalpai gauti būdų yra jo žodinis pateikimas, o kadangi neturėjo galimybės gauti teisinės pagalbos, tai nežinojo kaip tokį įrodymą pateikti teismui.
6.3 Akcentuoja, kad iš teismui socialinių išmokų skyriaus persiųstų dviejų žinučių turėjo būti aišku, kad į socialinių išmokų skyrių kreiptasi, o skirtos pašalpos dydis teismui nebūtinai turi būti žinomas, nes užtenka, kad yra žinoma jos visiems nustatyta viršutinė riba. Nurodo, kad net ir gaunantys tokio dydžio paramas, vadovaujantis EŽTT nuostata, neturėtų mokėti žyminio mokesčio išvis. Pabrėžia ir tai, kad apeliacinio skundo teikimo metu paramos skyrimo klausimas dar nebuvo išspręstas, todėl ji teismui negalėjo pateikti jos dydžio.
6.4 Taip pat nurodo, kad negalėjo teismui pateikti kitų turtinės padėties įrodymų, nes nebuvo atiduotas jos asmens dokumentas iš savivaldybės būsto, kuriems gauti jis reikalaujamas. Pažymėjo, kad jie turėjo būti pakankamai aiškūs bylą nagrinėjusiai teisėjai.
6.5 Paaiškina, kad teismas klaidingai mano, jog parduotuvių kvitus ieškovė pridėjo turtinei padėčiai įrodyti, nes jie apeliaciniam teismui pateikiami kaip prekių įgijimo šaltinio įrodymas nepateisinamai jų nepriėmus apylinkės teismui bylos ginčui spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės A. A. prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
11. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
12. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
13. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-650-881/2022).
14. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu (žyminio mokesčio mokėjimo metu) bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022).
16. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria remiasi ieškovė šioje byloje prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši aplinkybė, kaip minėta, gali sudaryti pagrindą atleisti asmenį tik nuo dalies žyminio mokesčio. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl ieškovės prašymas atleisti ją nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio nėra pagrįstas.
18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė ir pagrindo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi. Įvertinus ieškovės su atskiruoju skundu nurodomus argumentus apie tai, jog negalėjo teismui pateikti turtinės padėties įrodymų, nes jai nebuvo atiduotas jos asmens dokumentas iš savivaldybės būsto, bei kad pateikė teismui visus įrodymus, kokius galėjo ir apie kokius pagalvojo be teisininko pagalbos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jos ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir lemia negalėjimą sumokėti žyminį mokestį. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog iš ieškovės pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. pranešimo dėl socialinės pašalpos skyrimo, negalima konstatuoti sunkios ieškovės turtinės padėties, be kita ko, iš pranešimo turinio neaišku, kokio dydžio pašalpa jai buvo skiriama. Kaip nepagrįsti atmetami ir ieškovės argumentai, jog prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo ji pateikė žodžiu skambindama, taip pat, kad iš teismui socialinių išmokų skyriaus persiųstų dviejų žinučių turėjo būti aišku, jog ieškovė kreipėsi į socialinių išmokų skyrių. Akcentuotina, kad vien kreipimosi aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir dėl to ji negali sumokėti atitinkamo dydžio žyminio mokesčio. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog asmeniui skirtos pašalpos dydis teismui nebūtinai turi būti žinomas. Pažymėtina, jog nesant duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, šiuo atveju, apie jai išmokėtą išmokos dydį, teismas taip pat negali spręsti dėl šiuo konkrečiu momentu esamos ieškovės turtinės padėties, todėl jos prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmestinas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, taip pat įrodymų dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kurie pagrįstų, jog ieškovės turtinė padėtis ateityje pasikeis ir ji galės sumokėti žyminį mokestį.
19. Pabrėžtina, kad bylinėjimosi išlaidų institutą lemia keletas priežasčių. Pirma, bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, susijusių su teismų darbu. Antra, bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis). Trečia, pareiga mokėti bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių spręsti konfliktus. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė A. A. per 2021 – 2022 metus inicijavo virš 40 (keturiasdešimt) teismo procesų įvairiuose teismuose. Daugiau nei pusė ieškovės inicijuotų procesų baigėsi ieškinio sugrąžinimu jai arba atsisakymu jos procesinius dokumentus (skundus) priimti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atleidus ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai paneigti žyminio mokesčio mokėjimo tikslai (paskirtis).
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi jai nustatomas naujas terminas sumokėti 90 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei A. A. terminą iki 2022 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai) sumokėti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.