Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 15 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9786489001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 450 Eur kreditą 12 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas laikydamasis kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 450 Eur negrąžinto kredito ir 92,83 Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki Sutarties nutraukimo. 2017 m. birželio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Į bylą pateiktas atsakovui adresuotas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 450 Eur negrąžinto kredito, 92,83 Eur Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki Sutarties nutraukimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 449,54 Eur palūkanų už 417 dienos laikotarpį po Sutarties nutraukimo, taikant bendrą 87,44 proc. metinę palūkanų normą.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kartu teismas pažymi ir tai, jog nors šiuo atveju minėta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo Sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad joje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-683-580/2018, 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-683-580/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-729-273/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018). Taigi, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 113,18 Eur (542,83 Eur x 0,05 proc. x 417 d.) palūkanų už 417 dienų laikotarpį po Sutarties nutraukimo, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 656,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 22 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 66,11 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistina 94,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (143 Eur x 66,11 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus jas šalims proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, jos neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 92,83 Eur (devyniasdešimt du eurus 83 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 113,18 Eur (vieną šimtą trylika eurų 18 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 656,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,54 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.