Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. (R. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-233 taikyti nuteistajam R. M. (R. M.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2018 m. balandžio 11 d. Anksčiau teistas.Komisijos 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 93-202 priimtas sprendimas taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-233 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis R. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nėra nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinamas nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad jis yra bausmės atlikimo metu baustas, nes yra baustas tik du kartus ir nuobaudos negaliojančios. Be to, R. M. kelia nuostabą teismo motyvas, kad išlieka kriminaliniai veiksniai, nes teismas tai nurodo esamuoju laiku ir tai prieštarauja Komisijos nutarime pateiktai nuteistojo charakteristikai. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad mokosi 9-oje klasėje, todėl negali dirbti. Be to jo nuskalstamo elgesio rizika žema – 38 balai, kuri sumažėjo nuo 45 iki 38 balų. Jis nesiskundžia finansiniu nestabilumu, nurodo, kad nuteistąjį remia artimieji. Skunde nurodo, kad turi mažamečių vaikų, jų nepalikęs, jiems padeda nuteistojo tėvai. Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 38 balų. Taigi, R. M. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo - dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų, du kartus skatintas. Aplinkybės, kad nuteistasis mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lanko įvairius užsiėmimus, stebima pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigosApygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis R. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad BVK nėra nurodyta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertintina nusikaltimo pobūdis ir paskirtos bausmės dydis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nusikaltimo pobūdis vertinamas skiriant bausmę, o ne sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, kaip ir bausmės dydis neturėtų būti vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Todėl, atkreiptinas dėmesys, kad teismas neturėtų vertinti šių kriterijų, nes įstatymas lygtinio paleidimo taikymo institutą sieja su nuskalstamo elgesio rizikos dydžiu ir pažanga ją mažinant.Tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kad nuteistasis pataisos namuose baustas ir nors nuobaudos negaliojančios, tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogenini veiksniai, didinantis tikimybę R. M. pakartotinai nusikalsti, yra gyvenimo stilius ir draugai, menka darbinė patirtis, dėl ko atsirandantis finansinis nestabilumas, išsilavinimo stoka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir mažėja, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar sumažinti dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos balus.Taigi darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl 2017 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. (R. M.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.