Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, advokatui Artūrui Andriukaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios S. V. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria S. V. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 6 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, 2 klasių išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-12-06 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teista (teistumas išnykęs), yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 1 d., t.y. tuo, kad ji, turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014 m. sausio 27 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė į tris polietileninius paketėlius supakuotus 1,4170 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,0397 g. narkotinės medžiagos heroino ir, tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2014 m. sausio 27 d., apie 12.35 val., už 50,00 litų sumą neteisėtai pardavė šias narkotines medžiagas R. B..

Be to, ji kaltinama pagal BK 159 str., 260 str. 2 d. t.y. tuo, kad ji, turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014 m. kovo 6 d., 19.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė į penkis polietileninius paketus supakuotus 0,963 g. miltelių, kurių sudėtyje 0,166 g. narkotinės medžiagos heroino, taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, neteisėtai laikė į vieną polietileninį maišelį supakuotus 18,229 g. miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 3,022 g. narkotinės medžiagos - heroino, tokiu būdu, ji neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį 3,188 g. heroino, bei tęsdama nusikalstamus veiksmus ir pasinaudodama vaiko – nepilnametės globotinės R. M. pažeidžiamumu ir priklausomumu nuo jos, nurodė vaikui – nepilnametei globotinei R. M. paketą su dideliu kiekiu heroino paslėpti apatinėse kelnaitėse ir ten narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti, taip siekiant išvengti jos aptikimo ir tokiu būdu įtraukė vaiką – nepilnametę R. M. į nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

S. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 str. buvo sulaikyta 2014 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviems) mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2014-09-05 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams (skaičiuojant nuo 2014-09-06), tuo pagrindu, jog kardomosios priemonės paskyrimo ir pratęsimo pagrindai bei sąlygos neišnyko.

Skunde pažymima, kad kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena kartu su savo globotine, yra senyvo amžiaus bei silpnos sveikatos - serga sunkia liga - cukriniu diabetu. Vien jau faktai apie kaltinamosios amžių ir sveikatos būklę rodo šio asmens sėslumą bei ryšį su gyvenamąja vieta. Vien nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis bei laipsnis nėra pakankamas pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimui. Teismas nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, o tik deklaratyviai išvardija, asmenines savybes, kurios ne tik nepatvirtina teismo prielaidų, tačiau kaip tik skatina manyti, jog kaltinamoji neturi jokio racionalaus pagrindo slapstytis, kadangi siekia gyventi sėsliai ir rūpintis globotine. Suėmimo termino pratęsimas gali sukelti kaltinamajai ženklius neigiamus padarinius, kadangi suėmimo sąlygos blogina senyvo amžiaus kaltinamosios sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Advokato nuomone, nutartyje analizuodamas BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą suėmimo pagrindą, teismas jokiais teisiniais argumentais savo pozicijos nepagrindžia. Nutartyje nėra pažymima ir tai, kad ikiteisminis tyrimas jau yra atliktas, todėl trukdymas proceso eigai yra labai mažai tikėtinas. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia konstitucinių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų asmens teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokio pobūdžio priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, t. y. paskyrus ją nesant būtinybės, žmogaus teisių suvaržymas virsta žmogaus teisių pažeidimu. Teismas nevertino aplinkybės, jog baudžiamajame procese reglamentuoti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti, paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje kaltinamosios S. V. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamosios gynėjo skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nu­tar­ties pa­skir­ti su­ėmi­mą ar­ba pra­tęs­ti jo ter­mi­ną tu­ri­nys ir for­ma tu­ri ati­tik­ti BPK 125 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mus. Jo­je, be ki­tų bū­ti­nų duo­me­nų, glaus­tai ap­ra­šo­mos nu­si­kals­ta­mų vei­kų, ku­rių pa­da­ry­mu asmuo įtariamas (kaltinamas), ap­lin­ky­bės, nu­ro­do­mos su­ėmi­mo sky­ri­mo sąly­gos bei pa­grin­dai ir mo­ty­vai. Tais at­ve­jais, kai yra ke­li pa­grin­dai, nu­tar­ty­je nu­ro­do­mi vi­si ir moty­vuo­ja­mas kiek­vie­no pa­grin­do bu­vi­mas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 26, 22 p.) Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 str. 7 bei 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tai reiškia, kad suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos ir bent vienas pagrindas sudaro nedalomą visumą, tik kuriai esant suėmimas yra teisėtas. Tačiau skundžiamoje teismo nutartyje, kaip nurodo apeliantas, nėra nurodyti konkretūs įstatyme numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai. Nors pirmos instancijos teismo priimta nutartis turi procesinių trūkumų, tačiau joje teisingai konstatuota, kad įstatyminiai pagrindai pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą yra išlikę tie patys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. aprobuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad pažeidimai nekeičiantys priimto sprendimo dėl suėmimo termino pratęsimo esmės, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas turi patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, jei iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas yra, tačiau žemesniojo teismo teisėjo nutartyje jis nenurodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalga Nr. 50).

Taikyti kardomąją priemonę – suėmimą (pratęsti jo terminą), galima tik nustačius, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.).

Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog S. V. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtvirtinti kaltinamajame akte: liudytojų G. A., K. K., L. U. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvados, kratų protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Priešingai nei nurodoma kaltinamosios gynėjo skunde tiek pirmosios instancijos teismas, tiek aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir neanalizuoja byloje surinktų duomenų įrodymų vertinimo prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, todėl kaltinamosios gynėjo skundo argumentas dėl teismo šališkumo ir išankstinio nusistatymo yra nepagrįstas. Todėl ir kaltinamosios prisipažinimas įvykdžius nusikalstamas veikas ar kaltės neigimas, taip pat kitos kaltės nustatymui ir bausmės skyrimui svarbios aplinkybės, bus vertinamos priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės.

Nors kaltinamosios gynėjas skunde nesutinka, kad teismas vertina gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybę, tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo į šią aplinkybę privalo atsižvelgti ir tai, jokiu būti negali būti vertinama, kaip teismo šališkumas, nes iš įstatymo nuostatų matyti, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). S. V. kaltinama padariusi tris nusikaltimus - nesunkų ir du sunkius (BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 159 str.), pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad už S. V. inkriminuojamų sunkių nusikaltimų padarymą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajai taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jos galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jos teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaltinamoji yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra užėmusi savavališkai, yra teismo sprendimas dėl iškeldinimo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdama laisvėje ir suvokdama jai gresiančios bausmės griežtumą, S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji S. V. gali trukdyti procesui, kadangi tyrime esantys duomenys liudija, kad S. V. į šią veiką įtraukė savo anūkę R. M., kurią sulaikius bei atliekant pastarosios asmens kratą, ši apatinėse kelnaitėse turėjo paslėpusi paketus su milteliais, kuriuos bandė išbarstyti. Be to, šiuo metu byla perduota prokurorui, papildyti, kadangi gavus specialisto išvadą, paaiškėjo, jog rasti vyro pėdsakai, kurie yra tinkami asmens tapatybei nustatyti. S. V. gali trukdyti tyrimui, bandyti perspėti ar paveikti ir kitą, dar nenustatytą įtariamąjį, todėl yra ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. V. kaltinama ne tik nesunkaus, bet ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, kurie yra įtraukti į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, matyti, jog šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. V. taip pat yra kaltinama nusikaltimu, numatytu BK 260 str. 1 d. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdama laisvėje S. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad S. V. yra senyvo amžiaus bei silpnos sveikatos dėl to suėmimas jai nepratęstinas, tačiau įstatymas numato kaltinamojo, laikomo kardomajame kalinime, teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtosios nepasitenkinimas jai teikiamu gydymu yra objektyvus, ji gali iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos reikalauti būti perkeliama gydymui į viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, byloje yra visos aplinkybės, leidžiančios kaltinamajai S. V. paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo – terminą pratęsti, nes yra pagrindas teigti, kad ji gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu S. V. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, toks jos teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl naikinti S. V. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimą, skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama galioti, o kaltinamosios S. V. gynėjo skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, kad iš BPK 139 str. 1 d. turinio išplaukia, kad kardomoji priemonė kaltinamajam gali būti naikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės, bylą nagrinėjančio teismo. Taigi, apylinkės teismas turi teisę kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne ir nesibaigus pratęstam suėmimo laikui, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, nagrinėdamas suimtojo skundą, tokios kompetencijos neturi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamosios S. V. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.