- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eA-70-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01385-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga „Valstybinė miškų urėdija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gasta“, uždaroji akcinė bendrovė „GIK projektai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga „Valstybinė miškų urėdija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gasta“, uždaroji akcinė bendrovė „GIK projektai“) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas teismo panaikinti atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1-18 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo“ (toliau – ir Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas).
2. Pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
2.1. 2022 m. birželio 2 d. įvyko viešas Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano (toliau – ir Planas), parengto uždarosios akcinės bendrovės „GIK projektai“ (toliau – ir UAB „GIK projektai“) svarstymas.
2.2. Veikdamas suinteresuotos visuomenės vardu, pareiškėjo advokatas M. S. 2022 m. birželio 2 d. raštu išreiškė planavimo organizatoriui savo pastabas ir prieštaravimus Plano sprendiniams (toliau – ir pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštas).
2.3. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 126/22 informavo pareiškėją, kad UAB „GIK projektai“ nesutinka su pareiškėjo pastabomis ir prieštaravimais (toliau – ir UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštas) .
2.4. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu, 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjas padavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) skundą (toliau – ir pareiškėjo 2022 m. birželio 21 d. skundas).
2.5. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 21 d. skundą, Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1570 konstatavo, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2 papunkčio nuostatose įtvirtintų reikalavimų, įpareigojo planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti privalomojo nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose nurodytus pareiškėjo pasiūlymus bei pateikti pareiškėjui motyvuotus atsakymus, ir nurodė UAB „GIK projektai“ nevykdyti tolimesnio planavimo proceso iki tol, kol nebus pašalinti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodymas).
2.6. Iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad UAB „GIK projektai“ nesutinka su pareiškėjo pateiktomis pastabomis ir prieštaravimais (toliau – ir UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštas).
2.7. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. raštu, 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai pareiškimą, nurodydamas, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu neatsakė į pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. rašto nuostatose nurodytus prieštaravimus ir neįvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo (toliau – ir pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimas).
2.8. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą, Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2D-17022 nepagrįstai pripažino, kad planavimo organizatorius įvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo nevykdymo ir kad specialiojo teritorijų planavimo plano rengimo procesas gali būti tęsiamas (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas).
2.9. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjas padavė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) skundą (toliau – ir pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundas).
2.10. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą, Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21R-637 administracinėje byloje Nr. AG-585/07-2022 atmetė pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą (toliau – ir Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas).
2.11. Neatsižvelgdama į aplinkybę, kad ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo dar nebuvo išnagrinėtas iš esmės, 2022 m. gruodžio 13 d. Inspekcija išdavė planavimo organizatoriui specialiojo plano patikrinimo aktą Nr. REG254617, konstatuodama, kad teritorijų planavimo tikslai, planavimo procedūros ir Plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. aktas).
2.12. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. aktu, 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai skundą, prašydamas: 1) pripažinti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. aktą negaliojančiu; 2) sustabdyti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. akto galiojimą iki tol, kol Inspekcija išnagrinės pareiškėjo skundą, apie tai informuoti Tarnybą ir atidėti Plano tvirtinimo procedūrą; 3) sustabdyti teritorijų planavimo procesą TPD Nr. S-VT-13-21-527 iki tol, kol įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas pareiškėjo siekiamoje inicijuoti administracinėje byloje dėl Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (toliau – ir pareiškėjo 2022 m. gruodžio 21 d. skundas). Nesutikdamas su Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu, 2023 m. sausio 10 d. pareiškėjas padavė teismui skundą (toliau – ir pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. skundas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Administracinė byla Nr. eI3-2987-561/2023 dar nėra išnagrinėta iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
2.13. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu: 1) patvirtino Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo planą (toliau – ir Planas); 2) padalino valstybinės žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“) (toliau – ir Žemės sklypas) į du projektinius žemės sklypus – Projektinį žemės sklypą Nr. 1 ir Projektinį žemės sklypą Nr. 2. (toliau – ir Projektiniai žemės sklypai); 3) paliko Projektinio žemės sklypo Nr. 1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nepakeistą ir pakeitė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. nustatė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita“ ir naudojimo būdą „naudingųjų iškasenų teritorijos“.
2.14. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. gruodžio 21 d. skundą, Inspekcija 2023 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 2D-1050 atmetė minėtą pareiškėjo skundą, informuodama, kad skundo nagrinėjimo metu Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu jau patvirtino Planą, paskelbė minėtą įsakymą Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) ir taip užbaigė teritorijų planavimo procesą TPD Nr. S-VT-13-21-527 (toliau – ir Inspekcijos 2023 m. sausio 19 d. sprendimas).
2.15. Plano (duomenys neskelbtini) punktas nurodo, kad planuojama teritorija apima Žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, minėtą žemės sklypą patikėjimo teise valdo trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Valstybinių miškų urėdija“ (toliau – ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“). Viešosios įstaigos „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras) duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“, o naudojimo būdas – „rekreacinių miškų sklypai“. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės duomenys patvirtina, kad valstybinės reikšmės miškas, patenkantis į Žemės sklypą, pertvarkomą Plano sprendiniais, yra priskirtas II grupės rekreaciniams miškams, miesto miškų pogrupiui, ir minėtą mišką valdo Vilniaus urėdijos Panerių girininkija.
2.16. Teritorijų planavimo proceso metu Plano rengėjas, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gasta“ (toliau – ir UAB „Gasta“), siekdamas pasinaudoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto išimtimi, pateikė Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. (7)-1.7-3599 „Dėl informacijos apie nenaudojamus smėlio ir žvyro telkinius Vilniaus mieste“. Tarnyba 2022 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodė, kad: „<...> Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, ne miško žemėje, yra 3 (trys) detaliai išžvalgyti nenaudojami smėlio ir žvyro telkiniai – (duomenys neskelbtini). 2020-2021 m. laikotarpiu visi trys telkiniai išžvalgyti <...>“ (toliau – ir Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. pažyma). Tarnyba 2022 m. gegužės 31 d. pažymoje nenurodo jokių duomenų apie draudimus eksploatuoti minėtus telkinius, tačiau UAB „Gasta“ Plano (duomenys neskelbtini) nurodo, kad 2020 – 2021 m. laikotarpiu visi trys telkiniai yra išžvalgyti privačiomis lėšomis, geologinės žvalgybos duomenims yra taikomas 5 (penkerių) metų informacijos naudojimo apribojimas, todėl kiti ūkio subjektai, taip pat ir UAB „Gasta“ neturi galimybės eksploatuoti minėtų telkinių.
2.17. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose numatytoje išimtyje, leidžiančioje miško žemę paversti kitomis naudmenomis, nėra nurodyta, kad, nesant būtent detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių, galima jau taikyti šią išimtį. Minėtoje nuostatoje vartojama sąvoka „nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje“ neturėtų būti suprantama siaurai ir palankiai išimtinai planavimo organizatoriui, t. y. UAB „Gasta“. Net ir tuo atveju, jeigu savivaldybės teritorijoje nebūtų detaliai išžvalgytų nenaudojamų telkinių, tai dar nereiškia, kad savivaldybės teritorijoje iš tiesų nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
2.18. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuo remdamasi UAB „Gasta“ padarė išvadą, kad geologinės žvalgybos duomenims yra taikomas 5 (penkerių) metų informacijos naudojimo apribojimas, todėl kiti ūkio subjektai, taip pat ir UAB „Gasta“ neturi galimybės eksploatuoti Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodytų telkinių. Nėra jokių duomenų, kad dėl Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodytų telkinių būtų pateikti prašymai riboti minėtų telkinių žvalgybos duomenis. Taip pat nėra aišku, kokio turinio užklausą UAB „Gasta“ pateikė Tarnybai, kadangi Tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. pažyma apsiriboja tik detaliai išžvalgytais nenaudojamais telkiniais.
2.19. Tiek UAB „Gasta“, tiek UAB „GIK projektai“ neįvertino galimybės įsigyti teisę eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinį, kuris nebūtų miško žemėje, iš kitų asmenų. TPDRIS duomenys patvirtina, kad Tarnyba 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu patvirtino Plano rengimo pradžią (toliau – ir Tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimas). Viešoje erdvėje yra skelbimų dėl teisių perleidimo, taip pat galimybės vykdyti smėlio ir žvyro kasybą. Pavyzdžiui, viename iš skelbimų nurodoma, kad: „parduodamos įmonės akcijos (įmonė valdo Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto Mačiuliškių smėlio-žvyro telkinį), <...> teritorija yra Vilniaus miesto savivaldybės Mačiuliškių kaimo teritorijoje, <...> Pilnai paruošta veiklai vykdyti (išimti visi reikiami leidimai) (kalba netaisyta)“. Minėtas skelbimas patalpintas viešai 2021 m. balandžio 7 d., t. y. beveik prieš 2 (du) metus. Prieš rengdama Planą, UAB „Gasta“ turėjo įsivertinti šią galimybę. Todėl akivaizdu, kad UAB „Gasta“ turi galimybę išgauti tokios pat rūšies naudingąsias iškasenas, tos pačios savivaldybės teritorijoje, įsigydama teises naudoti telkinį iš kitų asmenų. Todėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes yra realių ir racionalių galimybių naudingąsias iškasenas, būtent žvyrą ir smėlį, eksploatuoti ne miško žemėje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padavė teismui atsiliepimą į skundą, prašydamas teismo atmesti pareiškėjo skundą.
4. Tarnyba, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu: 1) patvirtino Planą; 2) padalino Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į du Projektinius žemės sklypus – Projektinį žemės sklypą Nr. 1 ir Projektinį žemės sklypą Nr. 2; 3) paliko Projektinio žemės sklypo Nr. 1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nepakeistą ir pakeitė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. nustatė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita“ ir naudojimo būdą „naudingųjų iškasenų teritorijos“; 4) nusprendė, kad, UAB „Gasta“ baigus žemės gelmių išteklių eksploataciją, žemė bus rekultivuojama, o pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis bus nustatyta pagal Plano sprendinius; 5) nustatė, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis pagal Plano sprendinius yra galimas tik tuo atveju, jeigu Plano nuostatose nurodytas telkinio dalies naudotojas ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis planavimo organizatorius UAB „Gasta“ atsodins mišką kitame žemės sklype arba sumokės piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą pagal Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą pažymą „Apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“.
4.2. Vadovaudamasi Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymu, Planu ir kitais Tarnybai pateiktais dokumentais, Tarnyba 2023 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-50 išdavė UAB „Gasta“ leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį (telkinio kodas – 740) (toliau – ir Tarnybos 2023 m. vasario 3 d. įsakymas).
4.3. Teritorijų planavimo proceso metu pareiškėjas išreiškė savo pastabas ir nesutikimą (prieštaravimą) dėl UAB „GIK projektai“, Plano rengėjo, parengto teritorijų planavimo dokumento. UAB „GIK projektai“ išdėstė savo poziciją dėl pareiškėjo pateiktų siūlymų ir pastabų.
4.4. Pareiškėjas dėl UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. rašto padavė Inspekcijai pareiškimą. Gavęs pareiškėjo netenkinantį Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, pareiškėjas dėl Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo padavė skundus Komisijai ir teismui.
4.5. 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir gavo Komisijos specialistės atsakymą.
4.6. Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytos aplinkybės administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje. Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą teismui.
4.7. Planas pagal Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – ir Taisyklės), 30.1 papunkčio nuostatas rengimo procedūros baigiamojo etapo metu buvo viešinamas. Planavimo organizatorius, t. y. UAB „Gasta“, pagal Taisyklių 31 punkto nuostatas įgaliojo UAB „GIK projektai“, t. y. Plano rengėją, supažindinti visuomenę su parengtu Planu ir parengti visuomenės dalyvavimo ataskaitą. Minėtą ataskaitą kartu su Planu UAB „GIK projektai“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijai.
4.8. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisija, vadovaudamasi Taisyklių 30.2 punkto nuostatomis, derino Planą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatose nustatytą vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo tvarką. Suderintas Planas pagal Taisyklių 30.3 punkto nuostatas buvo pateiktas Inspekcijai patikrinti. Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. aktu konstatavo, kad teritorijų planavimo tikslai, planavimo procedūros ir Plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir pritarė Plano tvirtinimui.
4.9. Inspekcijos patikrintas Planas pagal Taisyklių 36 punktą buvo pateiktas Tarnybai. Įvertinusi Planą, Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtino Planą. Tarnybos specialistai pagal kompetenciją įvertino Plano atitiktį Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas), Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimams. Plano sprendiniai atitiko poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas sąlygas, ūkinės veiklos mastą, charakteristikas, nustatytas priemones aplinkos taršai sumažinti ir (ar) ją kompensuoti.
4.10. Vadovaudamasi Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Aprašas) 4, 5, 8, 11, 13 ir 17 punktais, Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu nustatė, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis pagal Plano sprendinius yra galimais tik tuo atveju, jeigu Plano nuostatose nurodytas telkinio dalies naudotojas ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis planavimo organizatorius UAB „Gasta“ atsodins mišką kitame žemės sklype arba sumokės piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą pagal Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą pažymą „Apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
4.11. Žemės gelmių naudojimo planų rengimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ir visuomenė, ir valstybės bei savivaldybių institucijos. Žemės gelmių planų rengimo proceso metu Tarnyba priima sprendimus tvirtinti arba netvirtinti žemės gelmių naudojimo planus pagal ankstesnėse teritorijų planavimo procedūrose valstybės institucijų atliktas išvadas.
4.12. Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo priėmimo metu Tarnyba atsižvelgė į Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. aktą ir Plano sprendinius. Inspekcija priėjo prie išvadų, leidžiančių Tarnybai patvirtinti Planą. Be to, Tarnyba yra saistoma Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje dalyvavusių specialistų išvadomis.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padavė teismui atsiliepimą į skundą, prašydamas teismo atmesti pareiškėjo skundą.
6. Inspekcija, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
6.1. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu, 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai skundą. Pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. raštu išreiškė UAB „GIK projektai“ savo pastabas ir prieštaravimus Plano sprendiniams. Pareiškėjas paaiškino, kad, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu informavo pareiškėją, jog UAB „GIK projektai“ nesutinka su pareiškėjo pastabomis ir prieštaravimais.
6.2. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 21 d. skundą, Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu konstatavo, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu nusprendė atmesti pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštu nurodytus pasiūlymus, išsamiai atsakė į dalį pareiškėjo teiktų pasiūlymų (pasiūlymų Nr. 1, 2, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3, 6) ir nurodė motyvus, pagrindžiančius UAB „GIK projektai“ sprendimą neatsižvelgti į dalį pareiškėjo pateiktų pasiūlymų. Tačiau Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomuoju nurodymu taip pat nurodė, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu netinkamai atsakė į kitą dalį pareiškėjo teiktų pasiūlymų (pasiūlymų Nr. 4.4 ir 5), ir kad susijusios UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. rašto dalys neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų ir Nuostatų 6.4.2 papunkčio nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu įpareigojo planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti privalomojo nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose nurodytus pareiškėjo pasiūlymus, pateikti pareiškėjui motyvuotus atsakymus, informuoti Inspekciją apie priimtą sprendimą, nevykdyti tolimesnio planavimo proceso iki tol, kol nebus pašalinti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ir tęsti teritorijų planavimo procedūrą tik tuo atveju, jeigu Inspekcija priims sprendimą, patvirtinantį aplinkybę, kad planavimo organizatorius įvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą. Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2D-14610 įteikė planavimo organizatoriui.
6.3. 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 21 d. skundo nagrinėjimo metu, Planavimo organizatorius, t. y. UAB „Gasta“, per TPDRIS padavė Inspekcijai prašymą Nr. REG235880 patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, t. y. Planą (toliau – ir UAB „Gasta“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. prašymas). Atsižvelgdama į Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo nuostatas, Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 2D-15464 informavo UAB „Gasta“, kad Inspekcija nutraukia Plano projekto patikrinimą, ir nurodė UAB „Gasta“ pašalinti Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu nustatytus trūkumus bei teikti Plano projektą tikrinti iš naujo (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštas).
6.4. Iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo tiek pareiškėją, tiek Inspekciją, kad UAB „GIK projektai“ nesutinka su Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose įvardytais pareiškėjo prieštaravimais.
6.5. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. raštu, 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai pareiškimą, nurodydamas, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu neatsakė į pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. rašto nuostatose nurodytus prieštaravimus ir neįvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo.
6.6. Išnagrinėjusi UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. raštą ir pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą, Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu konstatavo, kad planavimo organizatorius įvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą, t. y. pateikė pareiškėjui motyvuotus, išsamius, teisės aktų nuostatomis pagrįstus ir individualius atsakymus. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu taip pat pažymėjo, kad Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu nutraukė Plano tikrinimo procedūrą.
6.7. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjas padavė Komisijai skundą, prašydamas: 1) panaikinti Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą; 2) įpareigoti Inspekciją įgyvendinti Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo nevykdymo pasekmes, t. y. per 2 (du) mėnesius nuo Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti planavimo organizatorių įvykdyti Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą; 3) sustabdyti teritorijų planavimo procesą iki tol, kol Komisija išnagrinės pareiškėjo skundą ir planavimo organizatorius įvykdys Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą.
6.8. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą, Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21R-637 administracinėje byloje Nr. AG-585/07-2022 atmetė pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą.
6.9. Nesutikdamas su Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu, 2023 m. sausio 10 d. pareiškėjas padavė teismui skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6.10. Įvertinusi pakartotinai Plano sprendinius, Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. aktu pritarė planavimo organizatoriaus teikimui tvirtinti Planą.
6.11. Planas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu pagrįstai patvirtino Planą. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų ir nenurodė teisės aktų pažeidimų, sudarančių pagrindą pripažinti Planą nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Valstybinė miškų urėdija“ padavė teismui atsiliepimą į skundą, prašydama teismo spręsti ginčą savo nuožiūra.
8. VĮ „Valstybinė miškų urėdija“, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
8.1. Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1073 konstatavo, kad UAB „Gasta“ planuojama ūkinė veikla – Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio dalies naudojimas – yra leidžiama pagal parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir Agentūros 2018 m. vasario 2 d. raštas). Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtino Planą.
8.2. VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ nėra žemės gelmių naudojimo planų rengimo subjektas ir minėtų planų rengimo procedūrų metu dalyvauja. VĮ „Valstybinė miškų urėdija“, kaip valstybinės žemės patikėtinio, veiksmai, susiję su Planu, apsiriboja tuo, kad VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ 2021 m. liepos 7 d. raštu Nr. 8.26-S(E)-21-885 išdavė UAB „Gasta“ sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ patikėjimo teise valdomame Žemės sklype.
8.3. VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ ir UAB „Gasta“ ginčus dėl VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ sprendimų, susijusių su Plano sprendiniais, jau sprendė teisme (žiūrėti administracinę bylą Nr. eI-500-764/2019; administracinę bylą Nr. eA-1698-662/2020; administracinę bylą Nr. eI3-4399-816/2020).
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gasta“ padavė teismui atsiliepimą į skundą, prašydamas teismo atmesti pareiškėjo skundą. Taip pat UAB „Gasta“ prašė teismo priteisti iš pareiškėjo administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. UAB „Gasta“, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
10.1. Nekilnojamojo turto registro duomenys (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Žemės sklypas, esantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“, Žemės sklypo naudojimo būdas – „rekreacinių miškų sklypai“. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu padalino Žemės sklypą į du atskirus Projektinius žemės sklypus: 1) 12,8318 ha dydžio Projektinį žemės sklypą Nr. 1, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“, žemės sklypo naudojimo būdas – „rekreacinių miškų sklypai“); 2) 10,9955 ha dydžio Projektinį žemės sklypą Nr. 2, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – „kita“, žemės sklypo naudojimo būdas – „naudingųjų iškasenų teritorijos“).
10.2. 2017 m. Projektinio žemės sklypo Nr. 1 teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Plano sprendiniai neprieštarauja 2017 m. atlikto poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu nustatytiems sprendiniams ir nenumato aplinkos kokybės normų viršijimo. Todėl teigtina, kad UAB „Gasta“ eksploatuojami naudingųjų iškasenų karjerai nepažeidžia nei valstybės (įskaitant savivaldybę), nei visuomenės (įskaitant pareiškėją) interesų.
10.3. TPDRIS teisės aktų nustatyta tvarka buvo vykdytas visuomenės supažindinimo procesas su Plano rengimo procedūra bei sprendiniais. Tiek pareiškėjas, tiek kiti suinteresuoti asmenys turėjo galimybę viešai susipažinti su informacija apie Plano rengimo procesą ir Plano sprendinius. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę, aktyviai dalyvavo Plano rengimo procese ir teikė savo pastabas / pasiūlymus.
10.4. Pareiškėjo atstovas advokatas M. S. 2022 m. birželio 2 d. raštu išreiškė UAB „Gasta“ savo pastabas ir prieštaravimus Plano sprendiniams. Pareiškėjo atstovas advokatas 2022 m. birželio 2 d. raštu nurodė, kad nėra viešai prieinamų duomenų apie Vilniaus miesto Gariūnų telkinio rekultivacijos procesą, ir dėl to nėra galimybių įvertinti potencialaus UAB „Gasta“ veiksmų poveikio aplinkai.
10.5. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, Plano rengėjas, t. y. UAB „GIK projektai“, 2022 m. birželio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad dalis Plano tekstinių ir grafinių sprendinių sudaro komercinę paslaptį.
10.6. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu, 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai skundą. Pareiškėjas, paduodamas Inspekcijai skundą, nurodė, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu neatsižvelgė į pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštu nurodytas pastabas ir prieštaravimus.
10.7. Plano sprendiniai buvo pateikti derinti už teritorijų planavimą atsakingai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė). Savivaldybė 2022 m. liepos 28 d. raštu Nr. REG235278 pritarė Plano sprendiniams (toliau – ir Savivaldybės 2022 m. liepos 28 d. raštas).
10.8. Išnagrinėjusi UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštą ir pareiškėjo 2022 m. birželio 21 d. skundą, Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu įpareigojo UAB „GIK projektai“ iš naujo išnagrinėti Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose nurodytus pareiškėjo pasiūlymus ir pateikti pareiškėjui motyvuotus atsakymus.
10.9. Iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad UAB „GIK projektai“ nesutinka su Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose įvardytais pareiškėjo prieštaravimais. UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu detaliai įvertino Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose nurodytus pareiškėjo prieštaravimus ir nusprendė juos atmesti. UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu taip pat informavo pareiškėjo atstovą advokatą M. S. apie galimybę, esant poreikiui, susipažinti su Plano byla, jeigu pareiškėjas sutiktų pasirašyti atskirą susitarimą neatskleisti komercinės paslapties. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas nesikreipė į UAB „Gasta“ dėl galimybės sudaryti tokio pobūdžio susitarimą.
10.10. Įvertinusi UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. raštą ir pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą, Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu konstatavo, kad planavimo organizatorius įvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą, t. y. pateikė pareiškėjui motyvuotus, išsamius, teisės aktų nuostatomis pagrįstus ir individualius atsakymus.
10.11. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjas padavė Komisijai skundą, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir pripažinti aplinkybę, kad planavimo organizatorius neįvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo.
10.12. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą, Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą. Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, siekia ginti viešąjį interesą, o Komisija neturi kompetencijos nagrinėti klausimų, susijusių su viešojo intereso gynimu.
10.13. Plano sprendinių derinimo procedūros metu, vykdydama priskirtą kompetenciją teritorijų planavimo ir statybų priežiūros srityje, Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. aktu konstatavo, kad teritorijų planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir pritarė Plano tvirtinimui.
10.14. Nesutikdamas su Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu, 2023 m. sausio 10 d. pareiškėjas padavė teismui skundą.
Žemesnės instancijos teismas
10.15. Tarnyba 2023 m. vasario 3 d. įsakymu nusprendė išduoti UAB „Gasta“ leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį (telkinio kodas – 740).
10.16. Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 49SK-309-(14.49.109 E.) ir 2023 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-928-(14.49.2 E.) išviešino Nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastras) duomenų bazėse duomenis apie Žemės sklypo padalijimą. Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtinti Plano sprendiniai buvo visiškai įgyvendinti, t. y. buvo suformuoti Projektiniai žemės sklypai.
10.17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 atmetė pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. skundą. Teismas konstatavo, kad Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu išsamiai ir tinkamai įvertino UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 22 d. rašto nuostatas ir priėjo prie pagrįstų išvadų.
10.18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas formuoja reikalavimus, nesusijusius su jokiomis konkrečiomis pareiškėjo pažeistomis teisėmis ir / ar pareigomis. Nei vienas iš nurodytų Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo nuostatų ir / ar Plano sprendinių nėra susijęs su pareiškėjo turimomis teisėmis / pareigomis. Vis dėlto, kadangi šioje administracinėje byloje yra inicijuotas ginčas dėl Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjas turi pareigą nurodyti savo ginamus teisėtus interesus. Įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės abejoti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo vien dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, gali būti pažeidžiamas viešasis interesas. Pareiškėjas neturi teisės (įgaliojimų) ginti potencialų viešąjį interesą. Pareiškėjo tolimesni argumentai ir nuomonė, susiję su žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimu, tampa nebeaktualūs. Net jeigu pareiškėjas sugebėtų pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą, administracinės bylos nagrinėjimo baigtis neturėtų (negalėtų turėti) jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes Plano sprendiniai ir Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas yra jau įgyvendinti, o Žemės sklypas nebeegzistuoja.
10.19. Žemės gelmėse slūgsančios naudingosios iškasenos yra valstybės turtas, saugomas ir racionaliai naudojamas pagal teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, aktualus Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinys patenka į neurbanizuojamų teritorijų funkcinę zoną APA-2-2. Minėtoje zonoje numatyta galimybė nustatyti „kitą“ žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir „naudingųjų iškasenų telkiniai“ žemės sklypo naudojimo būdą, t. y. Žemės sklypo teritorijoje suplanuota vykdyti ūkinė veikla visiškai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.
10.20. Bet kuris vidutiniškai apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo supranta, kad teritorijų planavimo dokumentai yra rengiami tam, kad suinteresuoti subjektai vadovautųsi minėtais dokumentais vykdydami atitinkamą veiklą. Vienas iš pagrindinių teritorijų planavimo dokumentų uždavinių yra sureguliuoti atitinkamos teritorijos (zonos) naudojimo režimus. Aktualioje Žemės sklypo teritorijoje (zonoje) yra leidžiama naudingųjų iškasenų gavyba / sandėliavimas – todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Planas ir / ar Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas sudaro sąlygas „naikinti“ miesto žaliąsias zonos ir pažeidžia visuomenės viešąjį interesą.
10.21. Valstybė (savivaldybė), siekdama tam tikros pusiausvyros, bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais suplanuoja teritorijas, tam tikrose zonose palikdama galimybę vystyti atitinkamą veiklą, o kitose – nustatydama griežtus aplinkos apsaugos (tausojimo) standartus. Istoriškai teritorijos, esančios aplink Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinį, buvo ir yra naudojamos komercinei, pramoninei ir gamybinei veiklai.
10.22. Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas atitinka teisės aktų nuostatas, yra priimtas kompetentingo subjekto bei yra pakankamai aiškus, motyvuotas.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GIK projektai“ nepadavė teismui atsiliepimo į skundą.
II.
12. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir priteisė UAB „Gasta“ 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:
13.1. Nekilnojamojo turto registro duomenys (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Žemės sklypas, esantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini), dydis - 23,8272 ha). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“, Žemės sklypo naudojimo būdas – „rekreacinių miškų sklypai“. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu padalino Žemės sklypą į du atskirus Projektinius žemės sklypus: 1) 12,8318 ha dydžio Projektinį žemės sklypą Nr. 1, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“, žemės sklypo naudojimo būdas – „rekreacinių miškų sklypai“); 2) 10,9955 ha dydžio Projektinį žemės sklypą Nr. 2, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – „kita“, žemės sklypo naudojimo būdas – „naudingųjų iškasenų teritorijos“).
13.2. 2022 m. TPDRIS vyko visuomenės supažindinimo su Plano rengimo procedūra ir sprendiniais procesas.
13.3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. raštu išreiškė planavimo organizatoriui savo pastabas ir prieštaravimus Plano sprendiniams. Pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. raštu nurodė, kad nėra viešai prieinamų duomenų apie Vilniaus miesto Gariūnų telkinio rekultivacijos procesą, ir dėl to nėra galimybių įvertinti potencialaus UAB „Gasta“ veiksmų poveikio aplinkai. Taip pat pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. raštu pažymėjo, kad Plano sprendiniuose pažymėtas Panerių miškas, planuojamas iškirsti, turi būti saugomas ir negali būti iškertamas privataus subjekto komerciniams tikslams tenkinti.
13.4. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, Plano rengėjas, t. y. UAB „GIK projektai“, 2022 m. birželio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad UAB „GIK projektai“ nesutinka su pareiškėjo pastabomis ir prieštaravimais, ir kad dalis Plano tekstinių ir grafinių sprendinių sudaro komercinę paslaptį.
13.5. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu, 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai skundą. Pareiškėjas, paduodamas Inspekcijai skundą, nurodė, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštu neatsižvelgė į pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštu nurodytas pastabas ir prieštaravimus.
13.6. Įvertinusi UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. raštą ir pareiškėjo 2022 m. birželio 21 d. skundą, Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu tenkino pareiškėjo 2022 m. birželio 21 d. skundą iš dalies, t. y. įpareigojo UAB „GIK projektai“ iš naujo išnagrinėti Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose nurodytus pareiškėjo pasiūlymus ir pateikti pareiškėjui motyvuotus atsakymus.
13.7. Iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. raštą, UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad UAB „GIK projektai“ nesutinka su Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo 4.4 papunkčio ir 5 punkto nuostatose įvardytais pareiškėjo prieštaravimais ir nusprendė juos atmesti. UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu taip pat informavo pareiškėjo atstovą advokatą M. S. apie galimybę, esant poreikiui, susipažinti su Plano byla, jeigu pareiškėjas sutiktų pasirašyti atskirą susitarimą neatskleisti komercinės paslapties.
13.8. Nesutikdamas su UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. raštu, 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai pareiškimą, nurodydamas, kad UAB „GIK projektai“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu neatsakė į pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. rašto nuostatose nurodytus prieštaravimus ir neįvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nurodymo.
13.9. Įvertinusi UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 21 d. raštą ir pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą, Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu konstatavo, kad planavimo organizatorius įvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymą, t. y. pateikė pareiškėjui motyvuotus, išsamius, teisės aktų nuostatomis pagrįstus ir individualius atsakymus.
13.10. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjas padavė Komisijai skundą, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir pripažinti aplinkybę, kad planavimo organizatorius neįvykdė Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymo.
13.11. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą, Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. skundą. Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, siekia ginti viešąjį interesą, o Komisija neturi kompetencijos nagrinėti klausimų, susijusių su viešojo intereso gynimu.
13.12. Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. aktu konstatavo, kad teritorijų planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir pritarė Plano tvirtinimui.
13.13. Nesutikdamas su Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. aktu, 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai skundą, prašydamas: 1) pripažinti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. aktą negaliojančiu; 2) sustabdyti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. akto galiojimą iki tol, kol Inspekcija išnagrinės pareiškėjo skundą, apie tai informuoti Tarnybą ir atidėti Plano tvirtinimo procedūrą; 3) sustabdyti teritorijų planavimo procesą TPD Nr. S-VT-13-21-527 iki tol, kol įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas pareiškėjo siekiamoje inicijuoti administracinėje byloje dėl Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
13.14. Nesutikdamas su Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu, 2023 m. sausio 10 d. pareiškėjas padavė teismui skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
13.15. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu: 1) patvirtino Planą; 2) padalino Žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“) į du Projektinius žemės sklypus – Projektinį žemės sklypą Nr. 1 ir Projektinį žemės sklypą Nr. 2; 3) paliko Projektinio žemės sklypo Nr. 1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nepakeistą ir pakeitė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. nustatė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita“ ir naudojimo būdą „naudingųjų iškasenų teritorijos“; 4) nusprendė, kad, UAB „Gasta“ baigus žemės gelmių išteklių eksploataciją, žemė bus rekultivuojama, o pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis bus nustatyta pagal Plano sprendinius; 5) nustatė, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis pagal Plano sprendinius yra galimais tik tuo atveju, jeigu Plano nuostatose nurodytas telkinio dalies naudotojas ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis planavimo organizatorius UAB „Gasta“ atsodins mišką kitame žemės sklype arba sumokės piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą pagal Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą pažymą „Apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“.
13.16. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. gruodžio 21 d. skundą, Inspekcija 2023 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 2D-1050 atmetė minėtą pareiškėjo skundą, informuodama, kad skundo nagrinėjimo metu Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu jau patvirtino Planą, paskelbė minėtą įsakymą Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) ir taip užbaigė teritorijų planavimo procesą TPD Nr. S-VT-13-21-527
13.17. Tarnyba 2023 m. vasario 3 d. įsakymu nusprendė išduoti UAB „Gasta“ leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį (telkinio kodas – 740).
13.18. Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 49SK-309-(14.49.109 E.) ir 2023 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-928-(14.49.2 E.) išviešino Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėse duomenis apie Žemės sklypo padalijimą. Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtinti Plano sprendiniai buvo visiškai įgyvendinti, t. y. buvo suformuoti Projektiniai žemės sklypai.
13.19. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 atmetė pareiškėjo 2023 m. sausio 10 d. skundą. Teismas konstatavo, kad Inspekcija 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu išsamiai ir tinkamai įvertino UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 22 d. rašto nuostatas ir priėjo prie pagrįstų išvadų.
Šalies argumentai
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiek paduodamas skundą, tiek teikdamas teismui rašytinius paaiškinimus pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog jis pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies punkto nuostatas kreipėsi į teismą kaip suinteresuotos visuomenės atstovas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas padavė skundą, prašydamas panaikinti visą Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą. Planas, su kuriuo nesutinka pareiškėjas, yra sudėtinė Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo dalis. Planas yra teritorijų planavimo dokumentas, specialusis planas, specialusis teritorijų planavimo dokumentas.
16. Teismo posėdžio metu teismas pasiteiravo pareiškėjo atstovo apie pareiškėjo asmeninį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, todėl administracinėje byloje dalyvauja kaip suinteresuotos visuomenės atstovas. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjo materialinis suinteresuotumas pasižymi tuo, kad pareiškėjui rūpi miškai, gamta, Vilniaus misto rekreacinės vietos ir jai kylančios grėsmės, ir kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina viešąjį interesą. Pareiškėjas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo, kaip suinteresuoto visuomenės atstovo, teisę kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo.
17. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 44 dalių, 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, 31 straipsnio 3 dalies ir 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad suinteresuoti visuomenės atstovai gali kreiptis į teismą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punktą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu yra išpildomos dvi sąlygos: 1) suinteresuoti visuomenės atstovai dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) suinteresuoti visuomenės atstovai viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo suvokti apie savo galbūt pažeidžiamas teises.
18. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas atitinka pirmąją Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygą kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, t. y. kad pareiškėjas dalyvavo ginčui aktualiose teritorijų planavimo viešinimo procedūrose kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, t. y. kad pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. raštu išreiškė UAB „GIK projektai“ prieštaravimus Plano sprendiniams, 2022 m. birželio 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas padavė Inspekcijai skundus / pareiškimus, 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjas padavė Komisijai skundą, 2023 m. sausio 10 d. pareiškėjas padavė teismui skundą, ir kad pareiškėjas.
19. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas atitinka antrąją Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygą, t. y. ar pareiškėjas, kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galbūt pažeidžiamas teises, teismas vadovaujasi tiek Teritorijų planavimo įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) nuostatomis ir vertina individualias administracinės bylos aplinkybes. Teismas analizuoja materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti administracinę bylą iš esmės, privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo asmeninį materialinį teisinį suinteresuotumą. Pareiškėjas turėjo nurodyti ir pagrįsti viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu pažeidė pareiškėjo teises ir / ar pareigas, t. y. kad Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu nulėmė pareiškėjo turto vertės sumažėjimą, pablogino pareiškėjo gyvenimo sąlygas ar sukėlė kitokio pobūdžio neigiamas teisines pasekmes, suvaržė asmenines pareiškėjo teises ir pareigas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo. Minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad pareiškėjas neturi asmeninio intereso panaikinti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo ir kad pareiškėjas nėra tiesiogiai susijęs su Vilniaus miesto Gariūnų telkinio teritorija.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose materialinį teisinį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi pareiškėjas siejo ne su asmeninių teisių ir pareigų pažeidimu, o su viešojo intereso, apibrėžto Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose, gynimu.
22. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, apibrėžtas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavimo procesuose ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai.
23. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą. Nors pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, iš esmės turi galimybę tam tikrais atvejais kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tą padaryti pareiškėjas gali tik įstatymo nustatytu pagrindu ir sąlygomis. Nagrinėjamu atveju įstatymai neįtvirtina pareiškėjo, kaip suinteresuoto visuomenės atstovo, teisės ginti viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje teisme.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė savo materialinio teisinio suinteresuotumo administracinės bylos baigtimi, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
25. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Gasta“ prašė priteisti iš pareiškėjo administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Teismas sprendė, kad, teismui atmetus pareiškėjo skundą, UAB „Gasta“ įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
27. Įvertinęs UAB „Gasta“ teiktų procesinių dokumentų turinį ir jų reikšmę administracinės bylos nagrinėjimui, administracinės bylos aplinkybes, administracinės bylos sudėtingumą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir bendraisiais teisės principais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti UAB „Gasta“ 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III.
28. Pareiškėjas V. Š. padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas teismo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:
29.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą ir ginčyti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip suinteresuotos visuomenės atstovas ir savo teisinį suinteresuotumą grindė viešojo intereso gynimu. Pareiškėjas, kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, dalyvavo Plano viešinimo procedūrose ir kreipėsi į teismą su skundu pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
29.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodo, kad, siekdami kreiptis į teismą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, suinteresuoti visuomenės atstovai turi atitikti dvi nurodytas sąlygas: 1) suinteresuoti visuomenės atstovai turėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) suinteresuoti visuomenės atstovai viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galbūt pažeidžiamas teises.
29.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažįsta, kad pareiškėjas atitiko pirmąją sąlygą kreiptis į teismą kaip suinteresuotas visuomenės atstovas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, ir ginčo dėl minėtos aplinkybės nėra.
29.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai susiejo antrąją sąlygą kreiptis į teismą su pareiškėjo asmeninio materialinio teisinio suinteresuotumu buvimu. Viso administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo teisinis suinteresuotumas kyla ne dėl asmeninių interesų gynimo, tačiau iš viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas gina viešąjį interesą kaip suinteresuotos visuomenės atstovas. Be to, šiuo atveju, akivaizdu, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatose įtvirtintos sąlygos yra neatsiejamos, nors teismas jas aiškina kaip nepriklausančias viena nuo kitos. Pareiškėjas neabejotinai viešinimo procedūrų metu žinojo apie pažeidžiamas teises t. y. viešąjį interesą, todėl dalyvavo viešinimo procedūrose, teikė motyvuotus prieštaravimus, naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis. Todėl vien tas faktas, kad pareiškėjas dalyvavo viešinimo procedūrose, sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas atitiko antrąją sąlygą kreiptis į teismą kaip suinteresuotas visuomenės atstovas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas. Jeigu pareiškėjas nebūtų žinojęs apie pažeidžiamą viešąjį interesą, pareiškėjas nebūtų dalyvavęs viešinimo procedūrose.
29.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą. Minėtas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatoms, kuriuos vienareikšmiškai nustato pareiškėjui, kaip suinteresuotos visuomenės atstovui, suteikia teisę ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatose įtvirtintas sąlygas ginti viešąjį interesą normoje nustatytas sąlygas. Pareiškėjas, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, neprivalėjo pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatas kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. Suinteresuota visuomenė, kurios atstovas yra pareiškėjas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas.
29.6. Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas administracinės bylos nagrinėjimo metu yra apibrėžtas Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1–2 dalių nuostatose.
29.7. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.“ Būtent Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, gindamas viešąjį interesą, Pareiškėjas siekia apginti.
29.8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina viešąjį interesą, susijusį su konstitucinėmis vertybėmis, konkrečiai, su rekreacinės paskirties miško išsaugojimu, kurio vietoje siekiama įrengti smėlio ir žvyro karjerą tenkinant vieno juridinio asmens interesus ir pažeidžiant visuomenės interesą. Įgyvendinus Planą, patvirtintą Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymu, atsiras neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių gyvenimo sąlygoms, kils ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis susiformavusiam miškingajam kraštovaizdžiui, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, biologinei įvairovei bei kitų apylinkių bendruomenėms, kitiems gyventojams ir jų sveikatai, socialinei ekonominei aplinkai ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, kuri dėl ūkinės veiklos bus neigiamai ir negrįžtamai paveikta. Pareiškėjas siekia apsaugoti savo ir visuomenės teises į saugią, sveiką ir švarią aplinką, teritorijos, kraštovaizdžio, ekosistemų ir rekreacijos vertybes.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padavė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas teismo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
31. Tarnyba, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėsto pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
31.1. Įvertinęs aplinkybę, kad Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymas patvirtino Plano sprendinius pagal Inspekcijos atliktas išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje.
31.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu nustatė visuomenei ir jos atstovams visas aktualias aplinkybes. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu pažymėjo, kad 2017 m, atliktų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu buvo numatytos tokios taršos mažinimo priemonės: dulkėtumo mažinimui karjero vidaus keliuose transporto priemonių kitų mobiliųjų mechanizmų bei produkcijos išvežimo keliuose (žvyrkelyje) auto savivarčių greitis bus ribojamas, esant sausiems orams karjero vidaus keliai bus laistomi vandeniu, transportuojant gruntą auto savivarčių kėbulai turi būti dengiami tentais. Minėtos taršos mažinimo priemonės yra numatytos ir Plano sprendiniuose. Plano sprendiniai neprieštarauja poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytiems sprendiniams ir nenumato aplinkos kokybės normų viršijimo.
31.3. Įvertinęs UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 21 d raštų turinį, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu konstatavo, kad planavimo organizatorius, t. y. UAB „Gasta“, realiai įvykdė pareigą išnagrinėti pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė ir įvertino. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu priėjo prie išvados, kad Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 12 d. nurodymu ir 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu išsamiai bei motyvuotai įvertino UAB „GIK projektai“ 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 21 d raštų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
31.4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2987-561/2023 yra įsiteisėjęs. Nepasinaudojęs savo teise apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą, pareiškėjas pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimu nustatytus ir prejudicinę reikšme turinčius faktus.
Atsiliepimas
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gasta“ padavė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas teismo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Taip pat UAB „Gasta“ prašo teismo priteisti iš pareiškėjo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. UAB „Gasta“, paduodama atsiliepimą į skundą, dėsto pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
33.1. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai teigia, kad jis turi teisę (įgaliojimus) teisės aktų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Priešingai nei bando įrodyti pareiškėjas, teisės aktuose nėra įtvirtinta suinteresuotos visuomenės atstovo teisė visais atvejais ginti viešąjį interesą teisme, nes tokia teisė yra suteikta tik valstybės įgaliotiems subjektams. Privatus asmuo, kreipdamasis į teismą kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas privalo pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą ir įvardinti pažeidžiamas teises ir / ar pareigas.
Šalies argumentai
33.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas. Valstybė, derindama privačius / viešuosius interesus teritorijų planavimo srityje, ūkinės veiklos vykdytojams nustato pareigas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Taip pat pagal kompleksinius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkamose teritorijose apskritai yra draudžiama ūkinė ir / ar kitokia kenkianti natūraliai aplinkai veikla. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, aktualus Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinys patenka į neurbanizuojamų teritorijų funkcinę zoną APA-2-2. Minėtoje zonoje numatyta galimybė nustatyti „kitą“ žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir „naudingųjų iškasenų telkiniai“ žemės sklypo naudojimo būdą, t. y. Žemės sklypo teritorijoje suplanuota vykdyti ūkinė veikla visiškai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Žemės sklypas bus naudojamas pagal bendrojo plano nustatytą paskirtį / būdą. Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas taip pat nustato, kad, UAB „Gasta“ baigus eksploatuoti žemės gelmių išteklius, Žemės sklypo teritorija privalo būti rekultivuojama ir grąžinama atitinkama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis / būdas, t. y. ilgalaikėje perspektyvoje jokia žala aplinkai nėra padaroma. Plano sprendiniai nustato, kad, UAB „Gasta“ baigus eksploatuoti žemės gelmių išteklius, kasybos darbais pažeista teritorija bus rekultivuota į mišką, ir bus atstatyta buvusi Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis.
33.3. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes, akivaizdžiai žinodamas, kad: 1) kompetentingi subjektai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus ginti viešąjį interesą; 2) Žemės sklypo teritorijoje yra atliktas ir galioja poveikio aplinkai vertinimas; 3) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas Žemės sklypo teritorijoje numato galimybę vykdyti naudingųjų iškasenų gavybos/sandėliavimo veiklą; 4) Tarnyba 2023 m. vasario 3 d. įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka nusprendė išduoti UAB „Gasta“ leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį (telkinio kodas – 740) ir kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas, toliau nepagrįstai inicijuoja administracinius procesus.
34. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, viešoji įstaiga „Valstybinė miškų urėdija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GIK projektai“ nepadavė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 1-18 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
36. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, nepagrindė materialinio suinteresuotumo administracinės bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo asmeninį materialinį teisinį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu pažeidė pareiškėjo teises ir / ar pareigas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė įstatymo nustatytų įgaliojimų ginčyti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą kaip viešąjį interesą ginantis asmuo. Atsižvelgdamas į minėtas išvadas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
39. Administracinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra įstatymo nuostatose nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas. Taip pat administracinėje byloje nenustatytos įstatymo nuostatose įtvirtintos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu.
41. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašo panaikinti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą visa apimtimi.
43. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – minėta teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio nuostatose yra išskirtos dvi administracinių aktų kategorijos: administraciniai sprendimai (individualūs administraciniai aktai) ir norminiai administraciniai aktai. Konkretaus administracinio akto priskyrimas prie vienos iš minėtų administracinių aktų kategorijų nulemia minėto akto teisėtumo tyrimo procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, kad yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, taikoma skirtinga kreipimosi į teismą dėl minėtų aktų neteisėtumo tvarka, skiriasi minėtų aktų panaikinimo teisinės pasekmės ir kita (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).
46. Administracinių teismų praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas administracinį reglamentavimą vykdančio viešojo administravimo subjekto įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugelis Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų administracinių aktų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Pabrėžtina, kad, sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).
49. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu: 1) patvirtino Planą; 2) padalino Žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „miškų ūkis“) į du Projektinius žemės sklypus – Projektinį žemės sklypą Nr. 1 ir Projektinį žemės sklypą Nr. 2; 3) paliko Projektinio žemės sklypo Nr. 1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nepakeistą ir pakeitė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. nustatė Projektinio žemės sklypo Nr. 2 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį „kita“ ir naudojimo būdą „naudingųjų iškasenų teritorijos“; 4) nusprendė, kad, UAB „Gasta“ baigus žemės gelmių išteklių eksploataciją, žemė bus rekultivuojama, o pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis bus nustatyta pagal Plano sprendinius; 5) nustatė, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis pagal Plano sprendinius yra galimas tik tuo atveju, jeigu Plano nuostatose nurodytas telkinio dalies naudotojas ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis planavimo organizatorius UAB „Gasta“ atsodins mišką kitame žemės sklype arba sumokės piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą pagal Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą pažymą „Apie piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“.
50. Įvertinusi skundžiamo Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo nuostatas, taip pat minėtu įsakymu patvirtino Plano ir jo priedų nuostatas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymas yra individualaus pobūdžio administracinis sprendimas. Minėto įsakymo ir Plano nuostatos išimtinai adresuotos tik UAB „Gasta“, siekiančiai eksploatuoti žemės gelmių išteklius. Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymu ir Planu yra tik taikomos konkrečios teisės aktų nuostatos ir nustatomos UAB „Gasta“ teisės bei pareigos.
51. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė asmeninio materialinio suinteresuotumo administracinės bylos baigtimi.
52. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisei kreiptis į teismą įgyvendinti pakanka to, kad asmuo manytų, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti administracinę bylą iš esmės, turi atskleisti asmens siekiamas teisines pasekmes, skundžiamo akto ar institucijos veiksmų (neveikimo) įtaką asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ir minėtų teisių bei įstatymo saugomų interesų pokyčius reikalavimo tenkinimo atveju. Tai reiškia, kad teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti administracinę bylą iš esmės, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-756-968/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-461-815/2025; kt.).
54. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmens suinteresuotumas yra suvokiamas kaip asmens materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013; 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-101-525/2022; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-502/2025; kt.).
55. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turėjo nurodyti ir įrodyti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo asmeninį materialinį suinteresuotumą ginčyti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymu sukeliamas teisines pasekmes jo subjektinėms teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Priešingai, teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas: 00:24:35) pareiškėjo atstovas patvirtino, kad „<...> pareiškėjas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu <...>, pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip suinteresuotas visuomenės atstovas <...>“. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. įsakymu suvaržė asmenines jo teises, pareigas, įstatymų saugomus interesus.
56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė asmeninio materialinio suinteresuotumo skųsti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą teismui.
57. Pareiškėjas teigimu, jis turi teisę ginčyti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, ginantis viešąjį interesą.
58. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja nuosekli pozicija, jog viešasis interesas administraciniuose teismuose gali būti ginamas tik esant dviems sąlygoms: įstatymų nustatytais atvejais ir tik subjektų, turinčių įstatymo nustatytą teisę ginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-415/2025; kt.).
60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, privalo pagrįsti tai, kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir tai, kad asmuo pagal įstatymo nustatytą tvarką turi teisę ginti viešąjį interesą. Asmuo turi nurodyti konkrečią įstatymo normą, suteikiančią asmeniui teisę ginti viešąjį interesą, ir reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Teismas, spręsdamas dėl asmens galimybės ginti viešąjį interesą, kiekvienu atveju patikrina, ar asmuo turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025; kt.).
61. . Teisėjų kolegija pažymi, kad, be minėtų dviejų sąlygų, teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).
62. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindžia savo teisę ginti viešąjį interesą Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi.
63. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį suinteresuota visuomenė – visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.
64. Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro: 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.
65. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis nustato, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 5 dalis nurodo, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai.
66. Įvertinusi pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, savo teisę ginti viešąjį interesą grindė abstrakčiai cituodamas bendras įstatymų nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose apibrėžto viešojo intereso, kurį jis, kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, turi teisę ginti. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad jis gali būti laikomas suinteresuotos visuomenės atstovu, turinčiu teisę pagal Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos 1998 m. birželio 25 d. konvencijos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus (toliau – ir Orhuso konvencija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies nuostatos savaime neįtvirtina suinteresuoto visuomenės atstovo teisės ginti bet kokį, aiškiai neapibrėžtą viešąjį interesą, o nustato asmenų kreipimosi į teismą tvarką. Šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepagrindė to, kad jis siekia ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje.
67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą skundžiant Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą teismui.
68. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepagrindė materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Tarnybos 2023 m. sausio 11 d. įsakymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
69. UAB „Gasta“ apeliaciniame skunde prašo priteisti iš pareiškėjo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas 1 306,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
70. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
71. UAB „Gasta“, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nesutiko su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, UAB „Gasta“ atžvilgiu galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus. Taigi, UAB „Gasta“ įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
72. UAB „Gasta“ 2025 m. gruodžio 8 d. padavė teismui administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitą-faktūrą COB Nr. 28597 ir „Swedbank“ mokėjimo nurodymą. Minėti dokumentai patvirtina, kad UAB „Gasta“ patyrė 1 306,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.
73. Rekomendacijų 2 punktas nustato teismo vertinamus kriterijus, lemiančius priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punktas nurodo, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas 1,3 rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas. Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis siekė 2 387 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad maksimali pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą siekia 3 103,1 Eur (2 387 Eur x 1,3).
74. Įvertinusi Rekomendacijų 2 punkto nuostatose nurodytus kriterijus, taip pat aplinkybę, kad UAB „Gasta“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nuostatose nurodyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti UAB „Gasta“ 1 306,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą.
Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gasta“ iš pareiškėjo V. Š. 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Nutartis neskundžiama.