Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad, siekdama gauti leidimą naudoti žvyro ir smėlio išteklius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-07-01) 22, 25 punktų nustatyta tvarka kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, kaip žemės sklypo patikėtinį, pateikdama derinti kasybos sklypo planą – vieną iš dokumentų, būtinų leidimui naudoti žvyro bei smėlio išteklius Telkinio plote, į kurį patenka ir žemės sklypas, gauti. Teritorijoje (žemės sklypo dalyje), kurioje ketina vykdyti žvyro bei smėlio išteklių gavybą, ištekliai yra ne tik detaliai išžvalgyti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-101 aprobuoti ir įregistruoti Žemės gelmių išteklių registre, tačiau ir Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio dalies (apie 11,0 ha) naudojimo galimybių“ planuojama ūkinė veikla - Telkinio dalies (apie 11,0 ha) naudojimas žvyro ir smėlio išteklių gavybos veiklai pripažinta leistina.

Pareiškėjos manymu, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu kelia specialiojo teritorijų planavimo klausimus. Žemės gelmių įstatymo (toliau – ŽGĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiojo planavimo organizatoriais gali būti subjektai, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, yra aiškiai sureglamentuota, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kurias atliekant taip pat numatyti derinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmai. Taigi, pagal galiojantį teisinį žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimą, išteklių naudojimo plano rengimui inicijuoti pirmiausia turi būti išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.

Nurodo, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai, antrą kartą skundžiamu sprendimu atsisakydama derinti Kasybos sklypo planą, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu kelia specialiojo teritorijų planavimo klausimus.

Pažymi, kad pareiškėjos planuojama ūkinė veikla – Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telikino dalies (apie 11,0 ha) naudojimas žvyro ir smėlio išteklių gavybos veiklai, pripažinta leistina Aplinkos apsaugos agentūros 2018-02-02 sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio dalies (apie 11,0 ha) naudojimo galimybių“, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Dėl pastabų ir pasiūlymų šiai planuojamai ūkinei veiklai, jos vertinimo procese vertinimo organizatorius kreipėsi į atsakingą valstybės instituciją – Valstybinių miškų tarnybą, kuri jokių pastabų ar prieštaravimų dėl šios planuojamos ūkinės veiklos neteikė.

Teigia, kad nespręsti Kasybos sklypo plano derinimo atsakovas neturi teisės (Leidimų išdavimo taisyklių 25 p.).

Teigia, kad atsakovas skundžiamu sprendimu, pakartotinai vertindamas pareiškėjos prašymą derinti Kasybos sklypo planą, iš esmės pasisakė dėl perduoto patikėjimo teise turto (miško žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygų ir planuojamos ūkinės veiklos, tačiau nepasisakė dėl pateikto plano derinimo, t. y. atsisakymo motyvai išdėstyti ne tuo klausimu, dėl kurio kreipėsi pareiškėja į atsakovą 2020-05-22 rašte nurodytu prašymu. Atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjos 2020-05-22 rašto iš esmės jame nurodytu klausimu, t. y. neatliko savo funkcijų pagal Leidimų išdavimo taisyklių 25, 28, 29 punktų reikalavimus.

Taigi, nors LVAT nutartyje Nr. eA-1698-662/2020 nurodė, kad ginčytuose atsakovo raštuose pateiktas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, aptariamoje nutartyje, pirma, nėra nurodyta, kad atsakovas privalo priimti sprendimą planą derinti, antra, joje pasisakyta tik dėl argumentų, kuriais buvo grindžiamas 2018-07-11 raštas, netinkamumo, tačiau nenurodyta, kad sprendimas nederinti Plano negali būti grindžiamas kitais motyvais. Vadinasi, atsakovas buvo tik įpareigotas dar kartą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl derinimo ir priimti motyvuotą sprendimą derinti arba nederinti Plano.

Būtent atsižvelgdamas į tai, atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą iš esmės ir, remdamasis Leidimų išdavimo tvarkos 29 punktu, Skundžiamu sprendimu pateikė motyvuotą sprendimą Plano nederinti.

Pažymi, kad žemės sklypas atsakovui patikėjimo teise buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai“. Plano suderinimas pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį laikytinas su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusiu sandoriu. Jokiuose teisės aktuose, įskaitant Leidimų išdavimo tvarką, nenustatyta, kad atsakovas privalo suderinti Planą, susijusį su jo patikėjimo teise valdoma valstybine žeme, taip pat nenurodyta, kad Atsakovas turi teisę atlikti Plano derinimo veiksmus.

Nesant tiesioginio leidimo ar įgalinimo atlikti Plano derinimo veiksmus, atsakovo įsitikinimu, Plano suderinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatytam teisiniam reguliavimui ir jo taikymo praktikai, taip pat pažeistų valstybinės žemės teisinio reglamentavimo imperatyvumo principą bei viešojoje teisėje įtvirtintą teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Paaiškina, kad telkinys dabartinių kontūrų ribose eksploatuojamas nuo 2012 metų. Pareiškėja turi Tarnybos išduotą leidimą naudoti šio telkinio išteklius 22,9 ha plote. Likusi į kasybos sklypą nepatenkanti detaliai išžvalgyto telkinio dalis užima 11 ha. Siekdama gauti teisę naudoti telkinio išteklius ir šiame plote, pareiškėja atliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atlikus šias procedūras, Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (28.1)-A4-1073 dėl Vilniaus miesto Telkinio dalies naudojimo leistinumo pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Tarnyba, dalyvaudama poveikio aplinkai vertinimo procese, pritarė karjero išplėtimui likusiame neįsisavintame 11,0 ha telkinio plote.

Atkreipia dėmesį, kad iki pagal 2020 m. birželio 30 d. galiojusį leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo teisinį reglamentavimą leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų vykdymo. Šios procedūros pagal iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą buvo atliekamos po to, kai gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius parengiamas ir patvirtinamas konkretus objekto žemės gelmių naudojimo planas.

Pažymi, kad pareiškėja, vadovaudamasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, nuo 2018 m. nuosekliai atliko reikalingus derinimo veiksmus, siekdama gauti leidimą naudoti išteklius likusioje neišeksploatuotoje Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio dalyje.

Pareiškėja, ketindama tęsti Telkinio eksploataciją, t. y. išplėsti karjerą likusiame neįsisavintame 11 ha plote, atliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 pripažino planuojamą ūkinę veiklą (Telkinio dalies (apie 11 ha) naudojimą pagal poveikio aplinkai ataskaitą) leistina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja atsakovei 2018 m. vasario 20 d. raštu pateikė derinti Telkinio planą su nurodomu skirtinu 11 ha kasybos sklypo plotu.

Atsakovė 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. I-139 paprašė pareiškėjos pateikti Tarnybos išduoto leidimo ir išteklių ar ertmių naudojimo sutarties kopijas tolimesniam vertinimui. Pareiškėja 2018 m. kovo 3 d. raštu atsakovei pateikė prašomus dokumentus.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo derinti Telkinio plano. Pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami subjektams valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šio įstatymo nuostatos nenumato VĮ Valstybinių miškų urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miško žemės sklypais kitiems asmenims. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau šiuo metu tai nėra atlikta. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto bendrajame plane šie miesto miškų plotai priskirti teritorijoms, skirtoms tenkinti miesto gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes. Planuojamas suformuoti kasybos plotas nepatenka į Vilniaus miesto bendrajame plane nurodytų išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių ir naudingųjų iškasenų prognozinių išteklių plotą.

Pareiškėja, nesutikdama su šia atsakovės pozicija, 2018 m. kovo 30 d. raštu kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, siūlydama gera valia nutraukti neteisėtus veiksmus (neveikimą), tinkamai įvertinti pateiktą kasybos sklypo planą ir jį suderinti.

VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-541 iš esmės pakartojo ankstesniame 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 išdėstytą poziciją. Papildomai informavo, kad kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl pozicijos nagrinėjamu klausimu, tačiau atsakymo dar negavo. Nurodė, kad, jei gavus Aplinkos ministerijos paaiškinimą, keisis VĮ Valstybinių miškų urėdijos pozicija, apie tai informuos papildomai.

Aplinkos ministerija 2018 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (10-6)-D8(E)-289 paaiškino, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijai suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimo plano derinimu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane aptariamoje teritorijoje nurodyta funkcinė paskirtis – miškai ir miškingos teritorijos, o ne naudingųjų iškasenų naudojimas.

Pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. raštu prašė VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Tarnybos pateikti galutinę poziciją / sprendimą dėl kasybos sklypo plano derinimo.

VĮ Valstybinių miškų urėdija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. birželio 12 d. prašymą, 2018 m. liepos 11 d. rašte nurodė, kad sklype esantis miškas Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Sklypas yra Panerių girininkijos 1 miško kvartale II b (rekreaciniai miškai), kuris priskirtas valstybinės reikšmės Vilniaus miesto miškų plotams. Miestų miškuose teisės aktai nenustato galimybės vykdyti žemės gelmių išteklių gavybos. Atsižvelgiant į sklypo paskirtį, sklype esančio miško statusą, VĮ Valstybinių miškų urėdijai priskirtas funkcijas, sklypo valdymo pagrindą, VĮ Valstybinių miškų urėdija nemato jokių galimybių ateityje sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims naudoti ar valdyti sklypą žemės gelmių išteklių gavybai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 ir 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. S-541 išdėstytus argumentus, bei tai, kad Aplinkos ministerijos gauto atsakymo turinys neprieštarauja VĮ Valstybinių miškų urėdijos pozicijai ir jos nekeičia, nurodė, kad negali pritarti planui ir jį suderinti.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2018 m. liepos 11 d. rašto panaikinimo, kuris 2019 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą pareiškėjos skundą patenkinti: panaikino 2018 m. liepos 11 d. raštą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos dėl Plano derinimo spręsti iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į atsakovę dėl Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio kasybos sklypo derinimo, kuriuo prašė suderinti Kasybos sklypo planą ir apie suderinimą informuoti pareiškėją.

Atsakovė ginčijamu sprendimu dėl Vilniaus miesto savivaldybės Panerių sen. Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio plano derinimo, vadovaudamasi Leidimų išdavimo taisyklių 29 punktu, nusprendė atsisakyti derinti Planą. Pažymėjo, kad Plano derinimas iš Miškų urėdijos pusės suponuotų: 1) prieštaraujančią teisės aktų nuostatoms situaciją tuo aspektu, kad Miškų urėdijos sprendimu, susijusiu su jai perduodu patikėjimo teise miško žemės sklypu, būtų užtikrinamas UAB „GASTA“ prievolės gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius įvykdymas; 2) prieštaravimą Miškų urėdijai perduoto patikėjimo teise turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygoms, nustatytoms subjekto, turinčio teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai“; 3) prieštaravimą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio įtvirtintam viešosios teisės principui.

Leidimų išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 22 punkte nustatytas dokumentų, reikalingų gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, sąrašas. Vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra 1:10 000 mastelio žemės sklypo naudojimo planas, kuriame nurodytas pageidaujamas objektas.

Tų pačių taisyklių 25.1.1 papunktyje nustatyta, kad, teikiant prašymą naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ir žemės gelmių ertmes Tarnybai su prašymu teikiamas planas turi būti suderintas su, be kita ko, žemės savininku ir valdytoju, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, arba valstybinės žemės patikėtiniu, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, planas turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu pagal žemės buvimo vietą. Jeigu naudingųjų iškasenų išteklius planuojama naudoti požeminiu būdu arba planuojama naudoti žemės gelmių ertmę, šiame papunktyje nustatyta tvarka derinamas tik to žemės sklypo, kuriame planuojama antžeminė veikla, planas. Atsisakę derinti prašymą arba planą, šių taisyklių 25 punkte nurodyti subjektai savo motyvus išdėsto raštu (Taisyklių 29 punktas).

Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto išsidėstymo vietos valstybinės žemės patikėtinis yra VĮ Valstybinių miškų urėdija, kurios derinimas turi būti pateiktas prie prašymo gauti leidimą naudoti minėto telkinio išteklius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekdama gauti teisę naudoti telkinio išteklius išžvalgyto telkinio 11,0 ha plote, pareiškėja atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias atlikus Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (28.1)-A4-1073, kad Vilniaus miesto Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimas leistinas pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudama poveikio aplinkai vertinimo procese, pritarė karjero išplėtimui likusiame neįsisavintame 11,0 ha telkinio plote. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat neprieštaravo planuojamos ūkinės veiklos vykdymui.

Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 2 d. sprendime Nr. 28.1-A4-1073 pažymėta, kad planuojama ūkinė veikla turės minimalią įtaką Vilniaus miesto miškingumui, kadangi pradėjus eksploatuoti Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio naują plotą, palaipsniui būtų sunaikinta tik apie 0,08 proc. miško žemės arba 0,1 proc. II grupės B pogrupio rekreacinių miškų Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius pritarė planuojamai ūkinei veiklai bei pateikė siūlymą numatyti ir užtikrinti lygiavertes ekologinio kompensavimo priemones, siekiant gerinti Vilniaus miesto kraštovaizdį.