- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eI3-4399-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02448-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
- Pareiškėjas
- UAB "Gasta"
- Advokatai
- Vydmantas Grigoravičius, Jonas Masiokas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GASTA“ skundą atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „GASTA“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. birželio 16 d. rašte Nr. 8.26-S-20-924 išdėstytą sprendimą atsisakyti derinti Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio planą su nurodomu skirtinu apie 11 ha kasybos sklypo plotu ir įpareigoti VĮ Valstybinių miškų urėdiją iš esmės spręsti pareiškėjos UAB „GASTA“ prašymą derinti Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio planą su nurodomu skirtinu apie 11 ha kasybos sklypo plotu.
Paaiškina, kad, siekdama gauti leidimą naudoti žvyro ir smėlio išteklius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-07-01) 22, 25 punktų nustatyta tvarka kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, kaip žemės sklypo patikėtinį, pateikdama derinti kasybos sklypo planą – vieną iš dokumentų, būtinų leidimui naudoti žvyro bei smėlio išteklius Telkinio plote, į kurį patenka ir žemės sklypas, gauti. Teritorijoje (žemės sklypo dalyje), kurioje ketina vykdyti žvyro bei smėlio išteklių gavybą, ištekliai yra ne tik detaliai išžvalgyti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-101 aprobuoti ir įregistruoti Žemės gelmių išteklių registre, tačiau ir Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio dalies (apie 11,0 ha) naudojimo galimybių“ planuojama ūkinė veikla - Telkinio dalies (apie 11,0 ha) naudojimas žvyro ir smėlio išteklių gavybos veiklai pripažinta leistina.
Pareiškėjos manymu, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu kelia specialiojo teritorijų planavimo klausimus. Žemės gelmių įstatymo (toliau – ŽGĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiojo planavimo organizatoriais gali būti subjektai, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, yra aiškiai sureglamentuota, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kurias atliekant taip pat numatyti derinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmai. Taigi, pagal galiojantį teisinį žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimą, išteklių naudojimo plano rengimui inicijuoti pirmiausia turi būti išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Nurodo, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai, antrą kartą skundžiamu sprendimu atsisakydama derinti Kasybos sklypo planą, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu kelia specialiojo teritorijų planavimo klausimus.
Pažymi, kad pareiškėjos planuojama ūkinė veikla – Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telikino dalies (apie 11,0 ha) naudojimas žvyro ir smėlio išteklių gavybos veiklai, pripažinta leistina Aplinkos apsaugos agentūros 2018-02-02 sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio dalies (apie 11,0 ha) naudojimo galimybių“, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Dėl pastabų ir pasiūlymų šiai planuojamai ūkinei veiklai, jos vertinimo procese vertinimo organizatorius kreipėsi į atsakingą valstybės instituciją – Valstybinių miškų tarnybą, kuri jokių pastabų ar prieštaravimų dėl šios planuojamos ūkinės veiklos neteikė.
Teigia, kad nespręsti Kasybos sklypo plano derinimo atsakovas neturi teisės (Leidimų išdavimo taisyklių 25 p.).
Teigia, kad atsakovas skundžiamu sprendimu, pakartotinai vertindamas pareiškėjos prašymą derinti Kasybos sklypo planą, iš esmės pasisakė dėl perduoto patikėjimo teise turto (miško žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygų ir planuojamos ūkinės veiklos, tačiau nepasisakė dėl pateikto plano derinimo, t. y. atsisakymo motyvai išdėstyti ne tuo klausimu, dėl kurio kreipėsi pareiškėja į atsakovą 2020-05-22 rašte nurodytu prašymu. Atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjos 2020-05-22 rašto iš esmės jame nurodytu klausimu, t. y. neatliko savo funkcijų pagal Leidimų išdavimo taisyklių 25, 28, 29 punktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad LVAT nutartyje Nr. eA-1698-662/2020, kuria plačiai remiasi pareiškėjas skunde ir kuria privalėjo remtis atsakovas pakartotinai spręsdamas plano derinimo klausimą, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai sprendė, jog, įvertinus ginčijamame rašte ir ankstesniuose 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. gegužės 7 d. raštuose, kurie laikytini sudėtine sprendimo atsisakyti derinti planą dalimi, motyvus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės pasisakė dėl miško pakeitimo kitomis naudmenomis sąlygų, t. y. specialiojo planavimo procedūrų, nors leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kas šiuo atveju reiškia, jog atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo iš esmės, t. y. neatliko funkcijų pagal Leidimų išdavimo taisyklių 25, 29 punktų reikalavimus, todėl skundžiamas atsisakymas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, nors LVAT nutartyje Nr. eA-1698-662/2020 nurodė, kad ginčytuose atsakovo raštuose pateiktas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, aptariamoje nutartyje, pirma, nėra nurodyta, kad atsakovas privalo priimti sprendimą planą derinti, antra, joje pasisakyta tik dėl argumentų, kuriais buvo grindžiamas 2018-07-11 raštas, netinkamumo, tačiau nenurodyta, kad sprendimas nederinti Plano negali būti grindžiamas kitais motyvais. Vadinasi, atsakovas buvo tik įpareigotas dar kartą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl derinimo ir priimti motyvuotą sprendimą derinti arba nederinti Plano.
Būtent atsižvelgdamas į tai, atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą iš esmės ir, remdamasis Leidimų išdavimo tvarkos 29 punktu, Skundžiamu sprendimu pateikė motyvuotą sprendimą Plano nederinti.
Pažymi, kad žemės sklypas atsakovui patikėjimo teise buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai“. Plano suderinimas pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį laikytinas su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusiu sandoriu. Jokiuose teisės aktuose, įskaitant Leidimų išdavimo tvarką, nenustatyta, kad atsakovas privalo suderinti Planą, susijusį su jo patikėjimo teise valdoma valstybine žeme, taip pat nenurodyta, kad Atsakovas turi teisę atlikti Plano derinimo veiksmus.
Nesant tiesioginio leidimo ar įgalinimo atlikti Plano derinimo veiksmus, atsakovo įsitikinimu, Plano suderinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatytam teisiniam reguliavimui ir jo taikymo praktikai, taip pat pažeistų valstybinės žemės teisinio reglamentavimo imperatyvumo principą bei viešojoje teisėje įtvirtintą teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Paaiškina, kad telkinys dabartinių kontūrų ribose eksploatuojamas nuo 2012 metų. Pareiškėja turi Tarnybos išduotą leidimą naudoti šio telkinio išteklius 22,9 ha plote. Likusi į kasybos sklypą nepatenkanti detaliai išžvalgyto telkinio dalis užima 11 ha. Siekdama gauti teisę naudoti telkinio išteklius ir šiame plote, pareiškėja atliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atlikus šias procedūras, Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (28.1)-A4-1073 dėl Vilniaus miesto Telkinio dalies naudojimo leistinumo pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Tarnyba, dalyvaudama poveikio aplinkai vertinimo procese, pritarė karjero išplėtimui likusiame neįsisavintame 11,0 ha telkinio plote.
Atkreipia dėmesį, kad iki pagal 2020 m. birželio 30 d. galiojusį leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo teisinį reglamentavimą leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų vykdymo. Šios procedūros pagal iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą buvo atliekamos po to, kai gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius parengiamas ir patvirtinamas konkretus objekto žemės gelmių naudojimo planas.
Pažymi, kad pareiškėja, vadovaudamasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, nuo 2018 m. nuosekliai atliko reikalingus derinimo veiksmus, siekdama gauti leidimą naudoti išteklius likusioje neišeksploatuotoje Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo derinti karjero išplėtimo planą, iš esmės sprendžia klausimą, kuris būtų sprendžiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo ir derinimo procedūroje, bet ne derinimo stadijoje. Akcentavo, kad derinimo stadijoje yra derinama vieta, kurioje ateityje planuojama išplėsti karjerą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos tikslas eksploatuoti naudingąsias iškasenas negali būti aukščiau už viešąjį interesą. Atsakovas elgiasi sąžiningai, nesuteikdamas pareiškėjai teisėtų lūkesčių pirminėje derinimo stadijoje pasisako prieš telkinio išplėtimą panaudojant 10 ha rekreacinio miško. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas neturi pareigos tenkinti pareiškėjos prašymo derinti planą, jis turi teisę ir atsisakyti derinti jai pateiktą planą.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pareiškėjos skundą palaikė, prašė jį tenkinti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ne tik miškai yra valstybės turtas. Žemės gelmių ištekliai taip pat yra valstybės turtas. Pažymėjo, kad miškas yra atsinaujinantis išteklius, auga ten, kur jis pasodintas, tuo tarpu žemės gelmių ištekliai yra tik ten, kur jie susiklostė istoriškai ir jie nėra atsinaujinantys. Teigia, kad ten, kur detaliai išžvalgyti žemės gelmių ištekliai, jų vertinimu prioritetas turėtų būti žemės gelmių išteklių gavybai, ne miško augimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos rašto (sprendimo), kuriuo atsisakyta derinti Telkinio planą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjos prašymą spręsti iš esmės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdo 23,8272 ha miškų ūkio paskirties valstybinės reikšmės žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, kurio savininkas yra Lietuvos valstybė. Žemės sklypas patenka į Telkinio dalį. Telkinys eksploatuojamas nuo 2012 m. Pareiškėja turi leidimą naudoti šio Telkinio išteklius 22,9 ha plote. Likusi į kasybos sklypą nepatenkanti detaliai išžvalgyto Telkinio dalis užima 11 ha.
Pareiškėja, ketindama tęsti Telkinio eksploataciją, t. y. išplėsti karjerą likusiame neįsisavintame 11 ha plote, atliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 pripažino planuojamą ūkinę veiklą (Telkinio dalies (apie 11 ha) naudojimą pagal poveikio aplinkai ataskaitą) leistina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja atsakovei 2018 m. vasario 20 d. raštu pateikė derinti Telkinio planą su nurodomu skirtinu 11 ha kasybos sklypo plotu.
Atsakovė 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. I-139 paprašė pareiškėjos pateikti Tarnybos išduoto leidimo ir išteklių ar ertmių naudojimo sutarties kopijas tolimesniam vertinimui. Pareiškėja 2018 m. kovo 3 d. raštu atsakovei pateikė prašomus dokumentus.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo derinti Telkinio plano. Pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami subjektams valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šio įstatymo nuostatos nenumato VĮ Valstybinių miškų urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miško žemės sklypais kitiems asmenims. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau šiuo metu tai nėra atlikta. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto bendrajame plane šie miesto miškų plotai priskirti teritorijoms, skirtoms tenkinti miesto gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes. Planuojamas suformuoti kasybos plotas nepatenka į Vilniaus miesto bendrajame plane nurodytų išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių ir naudingųjų iškasenų prognozinių išteklių plotą.
Pareiškėja, nesutikdama su šia atsakovės pozicija, 2018 m. kovo 30 d. raštu kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, siūlydama gera valia nutraukti neteisėtus veiksmus (neveikimą), tinkamai įvertinti pateiktą kasybos sklypo planą ir jį suderinti.
VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-541 iš esmės pakartojo ankstesniame 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 išdėstytą poziciją. Papildomai informavo, kad kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl pozicijos nagrinėjamu klausimu, tačiau atsakymo dar negavo. Nurodė, kad, jei gavus Aplinkos ministerijos paaiškinimą, keisis VĮ Valstybinių miškų urėdijos pozicija, apie tai informuos papildomai.
Aplinkos ministerija 2018 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (10-6)-D8(E)-289 paaiškino, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijai suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimo plano derinimu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane aptariamoje teritorijoje nurodyta funkcinė paskirtis – miškai ir miškingos teritorijos, o ne naudingųjų iškasenų naudojimas.
Pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. raštu prašė VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Tarnybos pateikti galutinę poziciją / sprendimą dėl kasybos sklypo plano derinimo.
VĮ Valstybinių miškų urėdija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. birželio 12 d. prašymą, 2018 m. liepos 11 d. rašte nurodė, kad sklype esantis miškas Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Sklypas yra Panerių girininkijos 1 miško kvartale II b (rekreaciniai miškai), kuris priskirtas valstybinės reikšmės Vilniaus miesto miškų plotams. Miestų miškuose teisės aktai nenustato galimybės vykdyti žemės gelmių išteklių gavybos. Atsižvelgiant į sklypo paskirtį, sklype esančio miško statusą, VĮ Valstybinių miškų urėdijai priskirtas funkcijas, sklypo valdymo pagrindą, VĮ Valstybinių miškų urėdija nemato jokių galimybių ateityje sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims naudoti ar valdyti sklypą žemės gelmių išteklių gavybai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 ir 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. S-541 išdėstytus argumentus, bei tai, kad Aplinkos ministerijos gauto atsakymo turinys neprieštarauja VĮ Valstybinių miškų urėdijos pozicijai ir jos nekeičia, nurodė, kad negali pritarti planui ir jį suderinti.
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2018 m. liepos 11 d. rašto panaikinimo, kuris 2019 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą pareiškėjos skundą patenkinti: panaikino 2018 m. liepos 11 d. raštą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos dėl Plano derinimo spręsti iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ŽGĮ 13 straipsnio 3 dalį, Tarnybai suteikti įgaliojimai išduoti leidimus naudoti žemės gelmių išteklius. ŽGĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas įgyvendinantis poįstatyminis norminis teisės aktas yra Leidimų išdavimo taisyklės. Vyriausybė minėto 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 3 punktu įgaliojo Tarnybą išduoti leidimus, laikantis šiuo nutarimu patvirtintų Leidimų išdavimo taisyklių.
Pareiškėja 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į atsakovę dėl Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio kasybos sklypo derinimo, kuriuo prašė suderinti Kasybos sklypo planą ir apie suderinimą informuoti pareiškėją.
Atsakovė ginčijamu sprendimu dėl Vilniaus miesto savivaldybės Panerių sen. Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio plano derinimo, vadovaudamasi Leidimų išdavimo taisyklių 29 punktu, nusprendė atsisakyti derinti Planą. Pažymėjo, kad Plano derinimas iš Miškų urėdijos pusės suponuotų: 1) prieštaraujančią teisės aktų nuostatoms situaciją tuo aspektu, kad Miškų urėdijos sprendimu, susijusiu su jai perduodu patikėjimo teise miško žemės sklypu, būtų užtikrinamas UAB „GASTA“ prievolės gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius įvykdymas; 2) prieštaravimą Miškų urėdijai perduoto patikėjimo teise turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygoms, nustatytoms subjekto, turinčio teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai“; 3) prieštaravimą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio įtvirtintam viešosios teisės principui.
Leidimų išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 22 punkte nustatytas dokumentų, reikalingų gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, sąrašas. Vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra 1:10 000 mastelio žemės sklypo naudojimo planas, kuriame nurodytas pageidaujamas objektas.
Tų pačių taisyklių 25.1.1 papunktyje nustatyta, kad, teikiant prašymą naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ir žemės gelmių ertmes Tarnybai su prašymu teikiamas planas turi būti suderintas su, be kita ko, žemės savininku ir valdytoju, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, arba valstybinės žemės patikėtiniu, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, planas turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu pagal žemės buvimo vietą. Jeigu naudingųjų iškasenų išteklius planuojama naudoti požeminiu būdu arba planuojama naudoti žemės gelmių ertmę, šiame papunktyje nustatyta tvarka derinamas tik to žemės sklypo, kuriame planuojama antžeminė veikla, planas. Atsisakę derinti prašymą arba planą, šių taisyklių 25 punkte nurodyti subjektai savo motyvus išdėsto raštu (Taisyklių 29 punktas).
Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto išsidėstymo vietos valstybinės žemės patikėtinis yra VĮ Valstybinių miškų urėdija, kurios derinimas turi būti pateiktas prie prašymo gauti leidimą naudoti minėto telkinio išteklius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekdama gauti teisę naudoti telkinio išteklius išžvalgyto telkinio 11,0 ha plote, pareiškėja atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias atlikus Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (28.1)-A4-1073, kad Vilniaus miesto Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimas leistinas pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudama poveikio aplinkai vertinimo procese, pritarė karjero išplėtimui likusiame neįsisavintame 11,0 ha telkinio plote. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat neprieštaravo planuojamos ūkinės veiklos vykdymui.
Kaip minėta anksčiau atsakovė atsisakė derinti pareiškėjos planą, kuriuo siekiama išplėsti 11,0 ha telkinio plote karjerą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio 11,0 ha plotas betarpiškai šliejasi prie naudojamo žvyro ir smėlio telkinio, kurio išteklius yra išžvalgiusi ir naudoja pareiškėja. 11,0 ha plote slūgstantys žvyro ir smėlio ištekliai taip pat yra detaliai išžvalgyti ir aprobuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Detalios žvalgybos darbus inicijavo ir finansavo pareiškėja, siekdama apsirūpinti žaliavos ištekliais, būtinais jos gamybinei veiklai. Alternatyva ploto parinkimui nesvarstyta, kadangi naudingųjų iškasenų gavybos karjero išplėtimą galima planuoti tik ta kryptimi, kurioje yra detaliai išžvalgyti naudingosios iškasenos ištekliai.
Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 2 d. sprendime Nr. 28.1-A4-1073 pažymėta, kad planuojama ūkinė veikla turės minimalią įtaką Vilniaus miesto miškingumui, kadangi pradėjus eksploatuoti Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio naują plotą, palaipsniui būtų sunaikinta tik apie 0,08 proc. miško žemės arba 0,1 proc. II grupės B pogrupio rekreacinių miškų Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius pritarė planuojamai ūkinei veiklai bei pateikė siūlymą numatyti ir užtikrinti lygiavertes ekologinio kompensavimo priemones, siekiant gerinti Vilniaus miesto kraštovaizdį.
Atsakovė skundžiamame sprendime akcentuoja, kad ji negali derinti pareiškėjos pateikto plano, nes pareiškėjos pateiktas planas prieštarauja Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui, Žemės įstatymo nuostatoms, kadangi norminiuose teisės aktuose nėra apspręsta, kokiais būdais ar kriterijais vadovaudamasi Miškų urėdija galėtų / turėtų derinti planą. Teismas pažymi, kad iki 2020 m. birželio 30 d. leidimai naudoti žemės gelmių išteklius buvo išduodami vadovaujantis Taisyklėmis, jų 25.1.1. papunkčiu. Taigi pareiškėja turėjo kreiptis į atsakovę su prašymu derinti planą, ką ji ir padarė, o atsakovė negali atsisakyti derinti plano remdamasi tik tuo argumentu, kad nėra jokio teisės akto, kuris ją įpareigotų derinti jai pateiktus planus ir nurodytų derinimo veiksmus, vertintinus kriterijus. Sutiktina su atsakovės atstovo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad ji ne tik gali pritarti plano derinimui, bet gali ir atsisakyti jį derinti, tačiau nesutikimo motyvai turi būti susiję su atitinkamos stadijos administracinės procedūros tikslu ir paskirtimi bei pateikiant faktinių aplinkybių, susijusių su sprendimo (ne)derinti planą priėmimu, vertinimą. Skundžiamame sprendime iš esmės apsiribota deklaratyviu nurodytų teisės aktų normų citavimu, nesusiejant jų su konkrečiu prašymu, jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečia situacija.
Pažymėtina ir tai, kad pagal iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusį leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo teisinį reglamentavimą leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų vykdymo. Šios procedūros pagal iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą buvo atliekamos po to, kai gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius parengiamas ir patvirtinamas konkretus objekto žemės gelmių naudojimo planas. Tarp tų pačių ginčo šalių 2020 m. gegužės 6 d. priimtoje nutartyje Lietuvos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eA-1698-662/2020) yra nurodęs, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo (ŽGĮ 12-13 straipsniai) procedūra negali būti tapatinama su specialiojo teritorijų planavimo dokumento dokumentų rengimo ir derinimo procedūromis (ŽGĮ 14 str., Teritorijų planavimo įstatymo 21 str., 30 str.). ŽGĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialiojo teritorijų planavimo (žemės gelmių naudojimo plano) organizatoriais gali būti fizinis ar juridinis asmuo bei šių asmenų grupės, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius ir teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą. Minėtoje įstatymo normos nuostatoje, kad specialiojo planavimo organizatoriais gali būti subjektai, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, aiškiai sureglamentuota, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kurias atliekant taip pat yra numatyti derinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmai. Taip pat nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimui nereikšmingi argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 (2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1249 išdėstytas nauja redakcija) nuostatomis (žr. nutarties 49 p.) ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, kadangi šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas neapima miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2020-07-01 įsigaliojusį teisinį reguliavimą neliko šioje byloje aptariamos derinimo stadijos ir vienintelis valstybinės žemės patikėtinio sutikimo vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas nedavimo motyvas numatytas naujos redakcijos ŽGĮ 15 str. 5 d. (jeigu jo prašantis asmuo neatliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (ar) priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų).
Pareiškėja, kaip jau minėta anksčiau, atliko reikalingus derinimo veiksmus, siekdama gauti leidimą naudoti išteklius likusioje neišeksploatuotoje Gariūnų smėlio ir žvyro telkinio dalyje. Tuo tarpu atsakovė nei ginčijamame sprendime, nei atsiliepime nenurodo objektyviais duomenimis (faktais) paremtų motyvų, kodėl negalimas karjero išplėtimas išžvalgytoje teritorijoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja neprašo jai perleisti žemės sklypo, o prašo suteikti teisę tęsti žemės gelmių (žvyro ir smėlio) išteklių naudojimo planavimo procedūras. Dėl to neturi teisinių sąsajų su nagrinėjamu dalyku atsakovo skundžiamame rašte pateikti argumentai, susiję su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 ir 10 str. nuostatomis. Nurodyto įstatymo 9 straipsnyje numatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: visuomeninės naudos (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą); efektyvumo (sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei); racionalumo (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas); viešosios teisės (sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais). Pažymėtina, kad žemės gelmės yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl žemės gelmių įstatymų nustatyta tvarka eksploatavimas iš esmės atitinka valstybės interesus. Žemės gelmių ištekliai yra taip pat valstybės turtas kaip ir miškų ištekliai. Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl prioriteto vienų išteklių eksploatavimui prieš kitus suteikimo aspektų ir plano nederinimo atitikties minėtai PAV ataskaitai, patvirtintai Aplinkos apsaugos agentūros, kuri PAV procedūroje surenka visų susijusių institucijų pozicijas/derinimus ar prieštaravimus su planuojama ūkine veikla. Tad skundžiamu sprendimu, nederindamas atsakovas pareiškėjo pateikto plano, niekaip nemotyvavo teigiamų poveikio aplinkai vertinimo išvadų, pagal kurias planuojama ūkinė veikla (karjero išplėtimas) leistina.
Susiklosčiusios situacijos kontekste pažymėtina, jog leidimo išdavimas UAB „GASTA“ dar nesuponuoja jokių pareiškėjo teisėtų lūkesčių dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir į derinamo Vilniaus miesto dalies (11 ha) eksploatavimą (minėtos LVAT nutarties 51 p.), todėl atsakovo nuogąstavimai, jog derinimas aptariamoje stadijoje plano reikštų ir pritarimą miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis ar žemės gelmių specialiojo teritorijų planavimo procedūros dokumento derinimui, nėra pagrįsti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai“ niekaip neriboja atsakovo teisės atlikti pagal teisės aktus derinimo veiksmo, todėl šis skundžiamo sprendimo argumentas nepagrįstas.
Atsakovas, teigdamas, jog jo kaip viešojo juridinio asmens kompetencija yra ribota, niekaip šių teiginių nepagrindžia faktinių aplinkybių ir savo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str. ir Civilinio kodekso 4.109 str. nuostatomis. Kaip minėta, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o ne tik nuorodomis į teisės normas, kadangi tokiu atveju skundžiamas sprendimas neatitinka tinkamo motyvavimo reikalavimo viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams bei kitų Viešojo administravimo įstatymo 3 str. numatytų viešojo administravimo principų (objektyvumo, išsamumo, teisėtumo, skaidrumo ir pan.). Be to, atsakovas skundžiamame sprendime nurodomas viešosios teisės principas, jog leidžiama viešojo administravimo subjektui tik tiek, kiek numatyta teisės aktuose (viskas, kas nėra aiškiai leista, draudžiama), šiuo atveju neaktualus, nes minėtose Leidimų išdavimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog būtinas konkretaus plano derinimas su valstybinės žemės patikėtiniu, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog institucija, atlikdama derinimo veiksmus, veiktų ultra vires. Turto patikėtinio kompetencija apima visų veiksmų, susijusių su patikėto turto, valdymu ir naudojimu, atlikimą.
Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą tam, kad asmuo galėtų inicijuoti žemės išteklių naudojimo plano inicijavimo procedūrą, pirmiausia jis turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Pagal pateikto telkinio M1:10 000 planą, apibrėžiantį jau esamą kasybos plotą ir jo kontūrą, objektyviais duomenimis (faktais) nepagrįstas atsakovo atsisakymas derinti kasybos planą (reikalingą gauti leidimą naudoti žemės gelmes ir išteklius), esant teigiamai (palankiai) poveikio aplinkai vertinimo išvadai, Aplinkos apsaugos agentūros sprendimui Nr. 28.1-A4-1073. Atsakovė, atsisakydama derinti pateiktą pareiškėjo planą apskritai nekonkretizavo savo atsisakymo jį suderinti aptariamoje žemės gelmių naudojimo stadijoje ir nurodydama savo, kaip valstybinių miškų patikėtinės statusą, neatskleidė derinimo veiksmų prieštaringumo šiam statusui ir patikėtiniui suteiktai kompetencijai. Dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas.
Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai dėl leidimo tirti žemės gelmes, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išdavimo nagrinėjami <...> pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą, atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti pareiškėjos prašymą derinti Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio planą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Teismo prašoma priteisti pareiškėjai 1 311,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra serija NIP Nr. 40851, mokėjimo nurodymas, patvirtinantis PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja šias išlaidas patyrė už skundo teismui parengimą, taip pat už skundą sumokėtas 23 eurai žyminis mokestis (įskaičiuotas į nurodytą priteistiną sumą).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. III ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. I ketvirčio – 1 381 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 452,5 eurus). Laikantis rekomendacijų, pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (įskaitant 23 eurų žyminį mokestį) neviršija rekomenduojamų dydžių vidurkio, pagrindų mažinti priteistinas sumas nenustatyta. Dėl to prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos UAB „GASTA“ skundą.
Panaikinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. birželio 16 d. raštą (sprendimą) Nr. 8.26-S-20-924 ir įpareigoti VĮ Valstybinių miškų urėdiją iš naujo spręsti pareiškėjos UAB „GASTA“ prašymą derinti Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio planą M1:10 000.
Patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai UAB „GASTA“ iš atsakovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos 1 311,65 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų ir šešiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.