Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-82-502/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-25
Bylos Nr.: eA-82-502/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02239-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Veslava Ruskan
Pareiškėjas: A
Atsakovas: Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno

Kategorijos

6.4.2Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė

Administracinė byla Nr. eA-82-502/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02239-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A (inicialų duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos) dėl įsakymo dalies ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-129/02-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. T4-18-(1.34) (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje pripažinta, jog viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kauno klinikos) sveikatos paslaugos pareiškėjai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, ir dėl ginčijamos Įsakymo dalies grąžinti bylą atsakovui nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Tarnyba atliko patikrinimą dėl pareiškėjai (pacientei) 2020 m. lapkričio 22–29 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose ir parengė 2022 m. sausio 25 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-380/2021 ataskaitą Nr. D17-14-(1.27.) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kurią patvirtino Įsakymu. Pareiškėja apskundė Įsakymą Komisijai, kuri Sprendimu atmetė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą ir nutraukė nagrinėjimą pagal skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo ataskaitos dalį, kurioje pripažinta, jog Kauno klinikose sveikatos paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų;

2.2. Tarnyba ir Komisija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl Kauno klinikų padaryto Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aprašas) ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo;

2.3. pareiškėjai 2016 metais buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurią sukėlė (duomenys neskelbtini). Neaišku, kokiais pagrindais Kauno klinikos (duomenys neskelbtini) ir jo pasekmes sugretino su 2020 m. lapkričio mėn. patirtais išgyvenimais dėl santuokos nutraukimo. Skyrybų, įvykusių dėl sutuoktinio kaltės, procese pareiškėjos sutuoktinis siekė pasiimti vaikus. Šiame kontekste Kauno klinikos nepagrįstai nustatė pareiškėjai ilgalaikį psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), pažeisdamos jos teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas;

2.4. Tarnyba ir Komisija nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo. Pateiktas „Paciento sutikimas dėl informacijos apie jį teikimo bei jo tyrimo ir gydymo“ nelaikytinas tinkamu dokumentu, nes jis pribraukytas, taisytas, o taisymus ir braukymus atlikę asmenys nežinomi. Be to, pareiškėja neteikė duomenų apie savo sutuoktinį;

2.5. Tarnyba ir Komisija iš esmės nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą pažeidimo. Pareiškėja atvyko į Kauno klinikas konsultacijai dėl patirto streso skyrybų byloje. Pareiškėja be sutikimo buvo konsultuota psichiatro ir priverstinai hospitalizuota. Ji pageidavo gydymą tęsti namie (ambulatoriškai) ir nedavė sutikimo tęsti gydymą Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje. Be to, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pageidavimą aktyviai dalyvauti renkantis medikamentus, sveikatos priežiūros specialistus ir įstaigą. Pareiškėjai buvo skiriami vaistai, kurių ji atsisakė, jos atsisakymas vartoti vaistus buvo laikomas „nebendradarbiavimu“, o nusiskundimai dėl neigiamo šalutinio vaistų poveikio – „kliedesiais“.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Tarnyba, atlikusi pareiškėjai (pacientei) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjos diagnozė buvo nustatyta vadovaujantis jos būsena, objektyviais duomenimis bei ankstesnių stacionarinių gydymų medicinos dokumentacija; diagnozė nustatyta pagrįstai ir teisingai, pareiškėjai skirtas teisingas, motyvuotas gydymas. Tarnyba nenustatė, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės, atskleidžiant jos konfidencialius duomenis tretiesiems asmenims, taip pat kad pareiškėjai buvo neteisėtai apribota teisė savarankiškai išvykti iš gydymo įstaigos. Tarnyba nustatė pažeidimus, susijusius su neužtikrinimu, kad pareiškėja raštu patvirtintų savo atsisakymą dėl intervencinės procedūros – skiepo ir kad į pareiškėjos skundą būtų atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos;

4.2. pareiškėja lape „Paciento sutikime dėl informacijos apie jį teikimo bei jo tyrimo ir gydymo“ patvirtino, jog sutinka, kad informacija apie jos buvimą Kauno klinikose būtų teikiama telefonu arba tiesiogiai nurodytiems asmenims. Pareiškėja nepateikė duomenų, kokia konkreti informacija buvo atskleista tretiesiems asmenims ir / ar viršijo sutikimo ribas;

4.3. pareiškėja lape „Paciento sutikime dėl informacijos apie jį teikimo bei jo tyrimo ir gydymo“ patvirtino, jog ji sutinka su siūlomais tyrimais, gydymu ir slauga, bet nurodė, kad nesutinka su priverstiniu vaistų skyrimu ir atsisako leidžiamų vaistų. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog atsisako tolesnio gydymo stacionare ir pageidauja gydytis namie, ir tą pačią dieną pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodė, jog tėvo prašymu sutinka tęsti gydymą. Pareiškėja pakartotinį prašymą leisti tęsti gydymą savo namuose (ambulatoriškai) pateikė 2020 m. lapkričio 29 d., tą pačią dieną ji buvo išrašyta gydytis namie;

4.4. Tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir ji netiria medicininės dokumentacijos įrašų klastojimo faktų. Šiuo atveju Tarnyba nenustatė duomenų, jog buvo iškraipomi, netiksliai pakartojami ankstesnės pareiškėjos ligos atvejo faktai, nes dauguma įrašų padaryta vadovaujantis pareiškėjos pateikta informacija, tai žymima prierašu „anot pacientės“;

4.5. pareiškėja 2020 m. lapkričio 22 d. 8.01 val. atvyko į Kauno klinikas dėl kąstinės žaizdos (šuns įkandimo) ir (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad Kauno klinikų Konsultavimo skubios pagalbos skyriuje lapas buvo užpildytas ir atspausdintas tik 2020 m. lapkričio 22 d. 20.07 val. ir jame nėra nei gydytojų, nei pareiškėjos parašų, nelaikytina pažeidimu, nes įrašai į vidinę Kauno klinikų informacinę sistemą buvo pateikti tą pačią dieną (kaip numatyta teisės aktuose), o, pildant elektroninę ambulatorinę paciento kortelę, nėra reikalavimo kiekvieną įrašą pasirašyti ir atspausdinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:

Šalies argumentai

6.1. pareiškėjos teiginiai apie Kauno klinikų padarytą teisės aktų pažeidimą nepagrįsti. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą, kreipėsi į medicinos specialistą-konsultantą, kuris, išsamiai įvertinęs pareiškėjos klinikinį atvejį, pateikė išvadą, jog gydymo Kauno klinikose metu pareiškėjos būklė buvo įvertinta objektyviai ir tinkamai, jai skirtas teisingas ir motyvuotas gydymas. Akivaizdu, kad vertinimą dėl diagnozės nustatymo ir jos pagrįstumo turi priimti specialių žinių turintys asmenys, bet ne pats pacientas, remdamasis subjektyviu aplinkybių vertinimu;

6.2. pareiškėjos keliami klausimai buvo detaliai išanalizuoti ir dėl jų pasisakyta Tarnybos ir Komisijos priimtuose ginčijamuose sprendimuose (Įsakyme ir Sprendime), pavyzdžiui, nustatyta, kad stacionarus gydymas pareiškėjai buvo nebetęsiamas po to, kai ji 2020 m. lapkričio 29 d. raštu atsisakė toliau gydytis, ir nėra duomenų, kad gydytojai psichiatrai kaip nors apribojo jos teisę savarankiškai išvykti iš Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos. Pareiškėjos priverstinis gydymas truko tik porą valandų, o vėliau gydymas buvo tęsiamas pagal jos rašytinį sutikimą. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų apie jos teisės į privatų gyvenimą pažeidimą;

6.3. tiek Tarnyba, tiek Komisija tinkamai ir objektyviai įvertino pareiškėjos medicininius dokumentus, išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjos skunde keliamų klausimų.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

Šalies argumentai

8.1. pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno klinikas su skundu, kuriame prašė: 1) nurodyti, kokiu pagrindu dokumentuota tikrovės neatitinkanti informacija, kas tokią informaciją teikė: 1.1) ,,(duomenys neskelbtini)“; 1.2) ,,(duomenys neskelbtini)“; 1.3) „(duomenys neskelbtini)“; 2) atlikti ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklausomą ekspertizę, pripažinti, kad nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė yra neteisinga, bei, atsižvelgiant į trumpalaikį psichologinės būklės sutrikimą stresogeninių įvykių fone, pakeisti diagnozes; 3) ištaisyti medicininius sveikatos įrašus su neteisingai nurodyta informacija, diagnozėmis ir kodais medicininėje dokumentacijoje ir elektroninėje erdvėje, įskaitant 2020 m. lapkričio 29 d. medikamentų receptus; 4) informuoti, koks gydytojas pareiškėją konsultavo SPS bei koks specialistas surašė pirminės apžiūros lapą, nurodant dėl kokios priežasties šis dokumentas yra nepasirašytas bei atspausdintas praėjus 12 val. po apžiūros; 5) paaiškinti, kokiu pagrindu asmeninio pobūdžio konfidenciali informacija apie pareiškėją gydymo metu teikta B (inicialų duomenys neskelbtini), C (inicialų duomenys neskelbtini) ir D (inicialų duomenys neskelbtini), bei dėl kokios priežasties 2020 m. lapkričio 29 d. gyd. V. V. ribojo pareiškėjos teisę savarankiškai išvykti iš gydymo įstaigos, reikalaudamas, kad pareiškėją atvyktų pasiimti artimieji; 6) skirti atitinkamą nuobaudą aplaidžiai ir nekvalifikuotai savo darbą atlikusiems bei profesinę etiką pažeidusiems gydymo įstaigos darbuotojams. Pareiškėja skunde teigė, kad klinikinė diagnozė ((duomenys neskelbtini)) yra nepagrįsta, nustatyta nekvalifikuotai, taip pat kad be jos rašytinio sutikimo informacija apie jos sveikatos būklę, diagnozes ir gydymą buvo teikiama pareiškėjos tėvui, buvusiam sutuoktiniui ir draugei, su kuria jos nesieja giminystės ryšiai. Pareiškėja tvirtino, kad nepagrįstas lėtinės psichikos ligos nustatymas pažeidžia jos garbę ir orumą, neigiamai veikia jos psichoemocinę būklę, šeiminį gyvenimą, socialinę veiklą, darbo ir karjeros galimybes;

8.2. pareiškėja, negavusi atsakymo iš Kauno klinikų, 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, prašydama išnagrinėti jos 2021 m. rugpjūčio 30 d. skundą ir taikyti atsakingiems asmenims atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą;

8.3. Kauno klinikos 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. S-(1.33)-10110 pareiškėjai pateikė 2021 m. spalio 14 d. atsakymą į skundą, kuriame informavo, kad jos skundą išnagrinėjo Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta specialistų komisija, kuri konstatavo, jog diagnozė buvo nustatyta remiantis nusiskundimais, anamneze, objektyvios apžiūros duomenimis ir ankstesniu gydymu; nurodė, kad klinikinės diagnozės keitimas negali būti atliktas retrospektyviai, o pareiškėja, nesutikdama su nustatyta diagnoze, gali kreiptis į pasirinktą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasirinkto psichiatro konsultacijai dėl papildomos nuomonės; pažymėjo, kad pareiškėjos cituojami 2020 m. lapkričio 22 d. anamnezės duomenys buvo surinkti pokalbio su pareiškėja metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad anamnezėje pateikta informacija yra neteisinga; nurodė, kad komisija nenustatė objektyvių duomenų, jog konfidenciali informacija apie pareiškėją buvo teikta jos skunde nurodytiems asmenims, taip pat kad buvo ribojama jos teisė atsisakyti gydymo ir savarankiškai išvykti iš Kauno klinikų Psichiatrijos ligoninės;

8.4. pareiškėja, susipažinusi su Kauno klinikų atsakymu, 2021 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu, prašydama prie bylos Nr. D1-5405/2021 pridėti papildomą informaciją, išnagrinėti jos skundą ir taikyti atsakingiems asmenims atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą. Pareiškėja teigė, kad Kauno klinikų 2021 m. spalio 14 d. atsakyme nėra atsakyta į jos 2021 m. rugpjūčio 30 d. skunde nurodytus reikalavimus, nes Kauno klinikos atsakyme iš esmės formaliai nurodė, jog viską atliko tinkamai ir nenustatė pažeidimų;

8.5. Tarnyba 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. D2-15113-(1.20.) kreipėsi į konsultantą – VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės 8 skyriaus vedėją gydytoją A. G. (toliau – ir Konsultantas). Tarnyba Konsultanto prašė įvertinti pareiškėjos klinikinį atvejį ir raštu atsakyti į pateiktus klausimus: 1) ar objektyviai ir tinkamai buvo įvertinta pareiškėjos būklė; 2) ar teisingai ir pagrįstai nustatyta klinikinė diagnozė; 3) ar pareiškėjai buvo taikytas tinkamas gydymas; 4) ar buvo pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti (duomenys neskelbtini) diagnozę; 5) ar pareiškėjai galėjo būti taikomas priverstinis gydymas; 6) jei yra, pateikti papildomus pastebėjimus;

8.6. Konsultantas 2021 m. gruodžio 23 d. rašte ,,Pacientės A klinikinio atvejo įvertinimas“ (Tarnyboje gautas 2021 m. gruodžio 30 d., reg. Nr. D1-6594) pateikė atsakymus į suformuluotus klausimus. Konsultantas nurodė, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo įvertinta objektyviai, diagnozė nustatyta tinkamai, skirtas teisingas gydymas, pareiškėjai priverstinis gydymas dvi valandas taikytas pagrįstai;

8.7. Tarnyba, 2021 m. spalio 4 d. skundo pagrindu atlikusi patikrinimą, 2022 m. sausio 25 d. surašytoje Patikrinimo ataskaitoje konstatavo, kad: 1) 2020 m. lapkričio 22–29 d. pareiškėjai Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau buvo nustatyti medicinos dokumentų pildymą reglamentuojančių teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai: 1.1) 2020 m. lapkričio 22 d. skubiosios pagalbos gydytoja neužtikrino, jog pareiškėja raštu patvirtintų savo atsisakymą dėl intervencinės procedūros – skiepo dėl pasiutligės, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą bei Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184, 9.11 punktą; 2) nustatyti su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pareiškėjai nesusiję teisės aktų reikalavimų pažeidimai: 2.1) Kauno klinikos išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 30 d. skundą ir pateikė atsakymą 2020 m. spalio 1 d., t. y. vėliau nei per 20 darbo dienų, tuo pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir Kauno klinikų vidaus taisyklių, patvirtintų Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-432, 24 punktą. Tarnyba pateikė Kauno klinikoms rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti: įstaigos darbuotojus papildomai supažindinti su medicininių dokumentų pildymo tvarkos reikalavimais, atkreipiant dėmesį į paciento sutikimų / atsisakymų užpildymo tvarką;

8.8. Tarnybos direktorius 2022 m. sausio 25 d. priėmė Įsakymą, kuriame nustatė, kad 2020 m. lapkričio 22–29 d. pareiškėjai Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, tačiau nustatyti medicinos dokumentų pildymą reglamentuojančių teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai bei su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pareiškėjai nesusiję teisės aktų reikalavimų pažeidimai, įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo 1 ir 2 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimų ir pateikė rekomendacijas, susijusias su asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimu (Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 33.1 p.);

8.9. pareiškėja 2022 m. kovo 15 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Įsakymo ir Patikrinimo ataskaitos dalis, kuriose pripažinta, jog Kauno klinikose sveikatos paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, ir šioje dalyje grąžinti bylą Tarnybai nagrinėti iš naujo;

8.10. Komisija 2022 m. balandžio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė: 1) atmesti skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymą; 2) nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Patikrinimo ataskaitos dalį, kurioje pripažinta, jog Kauno klinikose sveikatos paslaugos pareiškėjai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Teismas nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Tarnyba pareiškėjos, atstovaujamos advokato, pateikto skundo pagrindu atliko pareiškėjai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, kurio metu įvertino Kauno klinikose teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Iš Kauno klinikų 2021 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. S(1.16)-11344 matyti, jog Tarnybai buvo pateiktos su pareiškėjos skundo nagrinėjimu susijusių medicininių dokumentų kopijos. Tarnyba 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. D2-15113-(1.20.) kreipėsi į Konsultantą, prašydama įvertinti pareiškėjos atvejį ir atsakyti į klausimus. Konsultantas 2021 m. gruodžio 23 d. rašte nurodė, kad nenustatė pažeidimų, susijusių su pareiškėjai nustatyta diagnoze ar paskirtu gydymu. Iš Patikrinimo ataskaitos turinio matyti, jog, Tarnybai atliekant Kauno klinikose pareiškėjai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, buvo vertinama: pareiškėjos Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), Gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), Gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), Gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai sveikatos priežiūros paslaugas teikusių specialistų darbo sutartys ir pareiginės instrukcijos, Kauno klinikų asmens sveikatos priežiūros licencija, aktualių teisės aktų nuostatos, Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymais patvirtinti įstaigos vidaus dokumentai, Konsultanto išvada, Kauno klinikų gydytojo psichiatro V. V. pateikti paaiškinimai, duomenys apie pareiškėjos gydymo procesą Kauno klinikose 2016 metais (laikotarpiais: (duomenys neskelbtini)), duomenys apie pareiškėjos 2020 m. lapkričio 20 d. kreipimąsi į gydytoją ambulatoriškai, duomenys apie pareiškėjos kreipimąsi ir gydymo procesą Kauno klinikose 2020 m. lapkričio 22–29 d., minėtu laikotarpiu atskirų sveikatos priežiūros paslaugas teikusių specialistų atlikti įrašai medicininiuose dokumentuose, užfiksuoti duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę, jos išsakyti nusiskundimai, atlikti psichologiniai testai ir jų rezultatai, konsultacijos, taip pat pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, susiję su jos teisių pažeidimu. Tarnyba, įvertinusi minėtų duomenų visumą, padarė atitinkamas išvadas, kurių pagrindu priėmė Įsakymą. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Komisija jame taip pat išsamiai aprašė Tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įvertino jų pagrindu padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi argumentu, jog jos atveju buvo nesilaikyta Apraše nustatytos ligų diagnozavimo metodikos ir to neįvertino nei Tarnyba, nei Komisija. Patikrinimo ataskaitoje buvo išsamiai aprašytos aplinkybės, kurios buvo vertintos. Tarp jų nurodytos ir Konsultanto išvados, kuriose akcentuota, jog pareiškėjos atveju Aprašo nuostatos nėra aktualios, kadangi psichikos sutrikimų diagnostikos kriterijai, nuostatos, diagnozavimo principai bei vartojami medicininiai terminai neatitinka galiojančios ligų klasifikacijos TLK-10-AM, taip pat tiek Aprašo pavadinime – ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek ir jo tekste minima tik ambulatorinė psichiatrinė pagalba, jos teikimo detalės, kurios, anot Konsultanto, visiškai nebūdingos stacionarinio gydymo metu. Konsultanto išvadoje nurodyta, jog bet kokioje ligų klasifikacijoje, diagnostikos algoritmuose įvardijant būtinus ligos simptomus neįmanoma išdėstyti visų vienai ar kitai ligai būdingų simptomų, įskaitant ir psichikos sutrikimus. Diagnostikos gebėjimai įgyjami gydytojų medicinos studijų bei rezidentūros metu, patvirtinami suteikiant gydytojo medicinos praktikos licenciją. Teismas nurodė, kad minėtų aplinkybių vertinimas atsispindi ir Sprendimo dalyje, kurioje aptariamos Konsultanto išvados ir nurodyti pastebėjimai dėl Aprašo nuostatų taikymo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Tarnyba, priimdama Įsakymą, ar Komisija, priimdama Sprendimą, negalėjo vadovautis Konsultanto išvadomis, o pareiškėja bando ginčyti Konsultanto išvadą, remdamasi tik savo nuomone.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad, nustatant diagnozę, 2016 metų apsilankymo Kauno klinikose metu surinkti duomenys buvo nepagrįstai susieti ir vertinami su 2020 metų duomenimis, sutiko su atsakovo atstovo išsakyta pozicija, kad patikrinimo metu turi būti vertinama surinktų duomenų apie pacientą visuma. Psichinių ligų diagnozavimas yra kompleksinis procesas, kuris apima ir duomenis, esančius paciento ligos istorijoje. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų diagnozavimas, palyginti su fizinės sveikatos sutrikimais, yra specifinis – asmens psichinės sveikatos būklė nustatoma apklausos būdu, specialistams įvertinant tuometinę asmens būklę iš jo elgesio, atsakymų į klausimus. Taigi, Tarnyba, atlikdama patikrinimą, pagrįstai vertino ir 2016 metų apsilankymo Kauno klinikose metu surinktus duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, nesutikdama su jai nustatyta diagnoze, turi teisę kreiptis į to paties, t. y. tretinio, lygio paslaugas teikiančią medicinos įstaigą dėl nustatytos diagnozės paneigimo ar patikslinimo.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjos nusiskundimus dėl paciento teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo, nustatė, kad iš pateiktos 2020 m. lapkričio 22 d. anketos ,,Paciento sutikimas dėl informacijos apie jį teikimo bei jo tyrimo ir gydymo“ matyti, kad: 1) pareiškėja sutiko, jog informacija apie jos buvimą Kauno klinikose būtų teikiama telefonu ar tiesiogiai besiteiraujantiems asmenims – C (sutuoktinis), E (inicialų duomenys neskelbtini) (draugė), D (nubraukta); 2) nurodė, jog jos buvimo Kauno klinikose metu informaciją apie jos sveikatos būklę, ligos diagnozę, prognozes ir gydymą būtų teikiama šiems asmenims – sutuoktinis C, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (nubraukta vardas, pavardė ir telefono numeris), E. Šalia esančiame langelyje pažymėta – ,,teikti nesutinku“. Teismas, atsižvelgdamas į minėtos anketos turinį, padarė išvadą, kad informacija apie pareiškėjos buvimą Kauno klinikose, kaip ir pažymėta anketoje, galėjo būti teikiama C ir E, taip pat kad informacija apie jos sveikatos būklę, ligos diagnozę, prognozes ir gydymą galėjo būti teikiama E. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad nėra pagrindo remtis minėta anketa, nes pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių joje nurodytų duomenų teisingumą, taip pat duomenų, kad atskleista informacija viršijo sutikimo ribas. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad anketoje nurodyti duomenys yra teisingi.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius apie jos priverstinį hospitalizavimą ir skirtus vaistus, nustatė, kad ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja buvo kritiška dėl stacionarinio gydymo Kauno klinikose, pageidavo aktyviai dalyvauti renkantis medikamentus, sveikatos priežiūros specialistus ir įstaigą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Iš pareiškėjos 2020 m. lapkričio 23 d. 12 val. 48 min. prašymo matyti, kad pareiškėja atsisakė stacionarinio gydymo ir išreiškė norą gydytis namuose. Byloje yra pareiškėjos tėvo B 2020 m. lapkričio 23 d. prašymas, kuriame nurodomos priežastys, dėl kurių pareiškėja buvo pristatyta į Kauno klinikas, ir prašoma gydyti pareiškėją Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, nes ji pavojinga aplinkiniams. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 23 d. 14 val. 45 min. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog tėvo prašymu sutinka tęsti gydymą. Pareiškėjos Ambulatorinėje knygelėje 2020 m. lapkričio 23 d. esančiuose 13 val. ir 14 val. 55 min. gydytojo psichiatro V. V. įrašuose nurodyta, kad 12 val. 48 min. pareiškėja raštiškai atsisakė gydymo psichiatrinio profilio stacionare, todėl nuo to momento, remiantis Psichikos priežiūros įstatymo 12 straipsniu, nuspręsta pradėti taikyti priverstinį gydymą, stebėti psichikos būklę, o, po pokalbio su tėvu ir drauge pareiškėjai parašius sutikimą tęsti gydymą, priverstinis gydymas nutrauktas, gydymas tęsiamas pareiškėjos sutikimu. Teismas, remdamasis pareiškėjos Ambulatorinėje knygelėje esančiais įrašais, nustatė, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 22 d. į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi dėl patiriamo streso ir susijaudinimo bei galbūt pasireiškusio šalutinio vaistų poveikio, taip pat šuns įkandimo. Teismas atsižvelgė į Konsultanto pateiktą vertinimą, kad priverstinis gydymas pareiškėjai buvo taikomas tik dvi valandas, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d. 12 val. 48 min. – 14 val. 45 min.; įrašai medicininiuose dokumentuose byloja, jog gydytojai antrą stacionarinio gydymo parą turėjo pakankamai objektyvių duomenų, rodančių pareiškėjos liguisto, neadekvataus elgesio keliamą realią grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ((duomenys neskelbtini)), todėl galėjo paskirti pareiškėjai priverstinį gydymą.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad 2020 m. lapkričio 23 d. 12 val. 48 min. – 14 val. 45 min. pareiškėjai buvo pagrįstai paskirtas priverstinis gydymas dėl jos būklės ir keliamos realios grėsmės aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Vadovaujantis medicinos dokumentais, pareiškėjai 2020 m. lapkričio 29 d. pateikus prašymą tęsti gydymą ambulatoriškai savo namuose, gydytojas psichiatras Ligos istorijoje nurodė, kad pareiškėjos gydymas yra nutraukiamas ir ji išrašoma į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui. Nenustatyta duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėja nebuvo išleista į namus. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėja skunde teigė, kad Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, jog 2020 m. lapkričio 22 d. ji buvo informuota ir sutiko su stacionariniu gydymu, davė ar pasirašė informuotą paciento sutikimą gydytis Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje arba sutiko būti perkelta ir gydoma ūminių būklių sektoriuje, iš byloje esančio lapo „Paciento sutikimo dėl informacijos apie jį teikimo bei jo tyrimo ir gydymo“, kurį pareiškėja neneigia pildžiusi, 4 punkto matyti, jog pareiškėja, pasirašydama jo apačioje esančiame laukelyje, patvirtino, jog sutinka su siūlomais tyrimais, gydymu ir slauga. Šalia esantis ranka rašytas prierašas patvirtina tik pareiškėjos nesutikimą su priverstiniu vaistų skyrimu ir leidžiamais vaistais.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad konsultavimo skubios pagalbos skyriuje lapas buvo užpildytas ir atspausdintas tik 2020 m. lapkričio 22 d. 20 val. 7 min., t. y. po pareiškėjos hospitalizavimo, be to, ant jo nėra nei konsultavusių gydytojų, nei pareiškėjos parašų, pažymėjo, kad Patikrinimo ataskaitoje yra išsamiai paaiškinta ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) pildymo tvarka, nustatyta Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-444 patvirtintame Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) pildymo tvarkos apraše, be kita ko, kad ambulatorinės asmens sveikatos istorijos pildomos elektroniniu būdu, duomenys suvedami į ligoninės informacinę sistemą (LIS) tą pačią dieną, kai pacientui teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, jog, pildant elektroninę ambulatorinę paciento kortelę, nėra reikalavimo kiekvieną įrašą pasirašyti ir atspausdinti, nebent ambulatorinio įrašo pagrindu yra formuojamas Medicinos dokumentų išrašas, kuris pateikiamas ESPBI IS ir privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu. Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Kauno klinikos, pildydamos pareiškėjos medicinos dokumentus, nepadarė pažeidimo.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas buvo priimtas tam įgalioto viešojo administravimo subjekto, t. y. neperžengiant Tarnybai suteiktos kompetencijos ribų. Atsakovas teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą atliko tinkamai, išsamiai patikrino visas reikšmingas aplinkybes. Įsakymas, kaip baigiamasis (galutinis) administracinis sprendimas, nagrinėjant jo ryšį su Patikrinimo ataskaita, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti ir Sprendimą. Netekinus reikalavimų dėl Įsakymo dalies ir Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas grąžinti bylą dėl ginčijamos Įsakymo dalies Tarnybai nagrinėti iš naujo.

III.

17. Pareiškėja A apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir tenkinti jos skundo reikalavimus.

18. Pareiškėja iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jos skundo, netinkamai aiškino Aprašo nuostatas, neišsiaiškino su pareiškėjos sveikatos būkle (diagnoze) susijusių aplinkybių. Teismas nenustatė, kokie simptomai, kurie galėjo pasireikšti ilgiau nei mėnesį, apskritai buvo nustatyti per dvi dienas, nekonstatavo, jog po 2016 metais patirtos (duomenys neskelbtini) pareiškėjai liko ir tęsėsi kokie nors liekamieji simptomai, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nesikartojančius simptomus įvardijo kaip pasikartojančius ir pan. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jos, kaip pacientės, teisių į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su tinkama ligos diagnostika, pažeidimų. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir dėl kitų pažeidimų, tačiau, jos teigimu, pastarieji pažeidimai nėra tokie svarbūs.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

20. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad teismas įvertino pareiškėjos iškeltas abejones dėl Tarnybos išvadų ir priėmė motyvuotą, pagrįstą sprendimą palikti Įsakymą galioti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl diagnozės nustatymo nepagrįstumo paremti iš esmės tik pačios pareiškėjos nuomone, individualiai suprantamu Aprašo nuostatų aiškinimo ir taikymo interpretavimu, tačiau niekaip nepaneigia specialisto (Konsultanto) išvadų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos priimto Įsakymo dalies, kurioje pripažinta, jog Kauno sveikatos paslaugos pareiškėjai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019). Pažymėtina, kad, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-569-822/2020).

26. Šiuo atveju pareiškėja laikosi pozicijos, kurią pakartojo ir apeliaciniame skunde, jog byloje iš esmės kilo ginčas dėl Apraše nustatytos ligų diagnozavimo tvarkos taikymo ir aiškinimo, ypač šio Aprašo 5 punkte įtvirtintos nuostatos, kad (duomenys neskelbtini) diagnozei patvirtinti reikia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, Kauno klinikose jai buvo nepagrįstai nustatyta klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat buvo padaryta kitų pažeidimų (konfidenciali informacija apie pareiškėją buvo atskleista tretiesiems asmenims, pareiškėjai buvo pritaikytas priverstinis gydymas ir kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas, tikrinamame sprendime nagrinėdamas pareiškėjos argumentus šiuo aspektu, rėmėsi Konsultanto pateiktomis išvadomis (2021 m. gruodžio 23 d. raštas ,,Pacientės A klinikinio atvejo įvertinimas“), kuriomis vadovavosi ir Tarnyba bei Komisija, kad Apraše yra aptariama tik ambulatorinė psichiatrinė pagalba, jos teikimo detalės, kurios visiškai nebūdingos stacionarinio gydymo metu, bei kad bet kokioje ligų klasifikacijoje, diagnostikos algoritmuose įvardijant būtinus ligos simptomus neįmanoma išdėstyti visų vienai ar kitai ligai būdingų simptomų, įskaitant ir psichikos sutrikimus, o diagnostikos gebėjimai įgyjami gydytojų medicinos studijų bei rezidentūros metu, patvirtinami suteikiant gydytojo medicinos praktikos licenciją. Minėtose Konsultanto išvadose konstatuota, kad pareiškėją gydantys gydytojai psichiatrai turėjo pakankamai duomenų diagnozei nustatyti, pareiškėjos sveikatos būklė buvo įvertinta objektyviai, diagnozė nustatyta tinkama, skirtas teisingas gydymas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Tarnyba, priimdama Įsakymą, ar Komisija, priimdama Sprendimą, negalėjo remtis Konsultanto išvadomis, ir pažymėjo, kad pareiškėja Konsultanto išvadą bando ginčyti tik remdamasi savo nuomone, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti specialių žinių turinčio specialisto išvadas.

28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad Įsakymas yra priimtas tam įgalioto viešojo administravimo subjekto (dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo) ir Įsakymo (ginčijamos jo dalies) turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (atsižvelgiant į jo ryšį su Patikrinimo ataskaita).

29. Pastebėtina, jog pareiškėja, pasikreipdama į Komisiją ir, vėliau, į administracinį teismą, nesirėmė argumentais, kad iš Įsakymo turinio jai nėra suprantama, kokius veiksmus atliko Tarnyba, gavusi jos 2021 m. spalio 4 d. skundą, ir priežastys, dėl kurių Tarnyba padarė ginčijamą išvadą, jog 2020 m. lapkričio 22–29 d. pareiškėjai Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Įvertinus pareiškėjos argumentus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, pripažintina, kad pareiškėja ginčija atsakovo padarytą minėtą išvadą (Įsakymo dalį) iš esmės, t. y. siekia, kad atsakovas pakartotinai atliktų aplinkybių vertinimą ir priimtų kitokį, pareiškėjos pageidaujamą sprendimą – konstatuotų pareiškėjos nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir pritaikytų atsakingiems asmenims atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą. Pareiškėja teiktuose skunduose užsiminė apie tai, kad, jos nuomone, dėl nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų kilo neigiamas poveikis jos garbei ir orumui, savijautai ir pan., tačiau šioje byloje pareiškėja nepareiškė reikalavimų, susijusių su jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdais (pvz., priteisti žalos atlyginimą), taip pat nepaaiškino, kokią įtaką jos teisėms ir pareigoms turėtų jai palankaus teismo sprendimo priėmimas.

30. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarnybos priimtų sprendimų atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, yra pripažinęs, kad net pacientų skundų nagrinėjimo atveju Tarnybos veikla yra orientuota į viešojo intereso apsaugą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą ir apsaugą, o pareiškėjas turi pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2375-502/2020, 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022).

31. Administracinių teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2025). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-101-525/2022). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-756-968/2024).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė ginčijamos Įsakymo dalies įtakos jos teisėms ar teisėtiems interesams. Kaip minėta, pareiškėja šioje byloje nereiškia nusiskundimų dėl to, kad jai nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie jos 2021 m. spalio 4 d. skunde pateiktos informacijos pagrindu atliktus veiksmus (šiuo atveju – atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei parengtą Patikrinimo ataskaitą) ir priimtus administracinius sprendimus (šiuo atveju – Įsakymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatytos materialinės teisinės prielaidos panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį ir, atitinkamai, Komisijos sprendimą.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, sutiktina su tikrinamame teismo sprendime padaryta išvada, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį ir Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasVeslava Ruskan