- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- eI-500-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02680-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė, Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 14.4.5Žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga
- 14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ skundą atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Gasta“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. S-904 išdėstytą sprendimą atsisakyti derinti Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio (toliau – Telkinys) planą su nurodomu skirtinu apie 11 ha kasybos sklypo plotu.
2) Įpareigoti atsakovę iš esmės spręsti pareiškėjos prašymą derinti Telkinio planą su nurodomu skirtinu apie 11 ha kasybos sklypo plotu.
Paaiškina, kad, siekdama gauti leidimą naudoti žvyro ir smėlio išteklius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) 22, 25 punktais nustatyta tvarka kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, kaip žemės sklypo patikėtinį, pateikdama derinti kasybos sklypo planą. Teritorijoje (žemės sklypo dalyje), kurioje ketina vykdyti žvyro bei smėlio išteklių gavybą, ištekliai yra ne tik detaliai išžvalgyti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-101 aprobuoti ir įregistruoti Žemės gelmių išteklių registre, tačiau ir Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 „Dėl Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telikino dalies (apie 11,0 ha) naudojimo galimybių“ planuojama ūkinė veikla - Telikino dalies (apie 11,0 ha) naudojimas žvyro ir smėlio išteklių gavybos veiklai pripažinta leistina.
Pažymi, kad dėl pastabų ir pasiūlymų šiai planuojamai ūkinei veiklai, jos vertinimo procese vertinimo organizatorius kreipėsi į atsakingą valstybės instituciją - Valstybinę miškų tarnybą, kuri jokių pastabų ar prieštaravimų dėl šios planuojamos ūkinės veiklos neteikė.
Pareiškėjos manymu, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo procedūros metu kelia specialiojo teritorijų planavimo klausimus. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiojo planavimo organizatoriais gali būti subjektai, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, yra aiškiai sureglamentuota, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kurias atliekant taip pat numatyti derinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmai. Taigi, pagal galiojantį teisinį žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimą, išteklių naudojimo plano rengimui inicijuoti pirmiausia turi būti išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Atsakovė, vertindama prašymą derinti kasybos sklypo planą, iš esmės pasisakė dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis ir planuojamos ūkinės veiklos, tačiau nepasisakė dėl pateikto plano derinimo, t. y. atsisakymo motyvai išdėstyti ne tuo klausimu, dėl kurio buvo kreiptasi į atsakovę 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. kovo 2 d. raštais. Atsakovė neišnagrinėjo šių prašymų iš esmės juose nurodytu klausimu, t. y. neatliko savo funkcijų pagal Leidimų išdavimo taisyklių 25, 28, 29 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad sklype esantis miškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Sklypas yra Panerių girininkijos 1 miško kvartale II b (rekreaciniai miškai), kuris priskirtas valstybinės reikšmės Vilniaus miesto miškų plotams. Miestų miškuose teisės aktai nenustato galimybės vykdyti žemės gelmių išteklių gavybos.
Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę skųsti tiek viešojo administravimo subjektų neteisėtą veikimą, tiek neteisėtą neveikimą, todėl savo teises ginti ir reikalauti, kad prašymas būtų išspręstas iš esmės, jei manė, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija tinkamai neveikia, galėjo nuo tada, kai gavo 2018 m. kovo 21 d. raštą Nr. S-430, tačiau to nepadarė, bet pradėjo susirašinėjimą. Taigi, pati pareiškėja savo elgesiu sudarė tokią situaciją, kai VĮ Valstybinių miškų urėdija turėjo kelis kartus atsakinėti į papildomus pareiškėjos raštus tuo pačiu klausimu, dėl kurio sprendimas iš esmės jau buvo priimtas 2018 m. kovo 21 d. Be to, kiekviename iš pareiškėjai pateiktų raštų nurodyta, kad planas nederinamas, nes jam VĮ Valstybinių miškų urėdija nepritaria, raštuose taip pat nurodyta apskundimo tvarka.
Atkreipia dėmesį, kad Valstybinė miškų tarnyba jokių pastabų ar prieštaravimų dėl planuojamos ūkinės veiklos neteikė ne todėl, kad pripažino tokią veiklą leistina, teisėta ir vykdytina, tačiau todėl, kad, kaip pati nurodė 2017 m. kovo 31 d. rašte Nr. R2-570, tokias pastabas teikti nėra jos kompetencija.
Mano, kad atsisakymo derinti planą motyvai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys VĮ Valstybinių miškų urėdijai pavestų vykdyti funkcijų tikslus ir gero viešojo administravimo principą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Paaiškina, kad Telkinys dabartinių kontūrų ribose eksploatuojamas nuo 2012 metų. Pareiškėja turi Tarnybos išduotą leidimą naudoti šio telkinio išteklius 22,9 ha plote. Likusi į kasybos sklypą nepatenkanti detaliai išžvalgyto telkinio dalis užima 11 ha. Siekdama gauti teisę naudoti telkinio išteklius ir šiame plote, pareiškėja atliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atlikus šias procedūras, Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (28.1)-A4-1073 dėl Vilniaus miesto Telkinio dalies naudojimo leistinumo pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Tarnyba, dalyvaudama poveikio aplinkai vertinimo procese, pritarė karjero išplėtimui likusiame neįsisavintame 11,0 ha telkinio plote.
Atkreipia dėmesį, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo metu nėra sprendžiamas klausimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų vykdymo. Šios procedūros atliekamos po to, kai gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, parengiamas ir patvirtinamas konkretaus objekto žemės gelmių naudojimo planas. Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio ir Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. Dl-145 patvirtintomis Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėmis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos rašto (sprendimo), kuriuo atsisakyta derinti Telkinio planą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjos prašymą spręsti iš esmės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdo 23,8272 ha miškų ūkio paskirties valstybinės reikšmės žemės sklypą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, kurio savininkas Lietuvos valstybė. Žemės sklypas patenka į Telkinio dalį. Telkinys eksploatuojamas nuo 2012 m. Pareiškėja turi leidimą naudoti šio Telkinio išteklius 22,9 ha plote. Likusi į kasybos sklypą nepatenkanti detaliai išžvalgyto Telkinio dalis užima 11 ha.
Pareiškėja, ketindama tęsti Telkinio eksploataciją, t. y. išplėsti karjerą likusiame neįsisavintame 11 ha plote, atliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-1073 pripažino planuojamą ūkinę veiklą (Telkinio dalies (apie 11 ha) naudojimą pagal poveikio aplinkai ataskaitą) leistina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja atsakovei 2018 m. vasario 20 d. raštu pateikė derinti Telkinio planą su nurodomu skirtinu 11 ha kasybos sklypo plotu.
Atsakovė 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. I-139 paprašė pareiškėjos pateikti Tarnybos išduoto leidimo ir išteklių ar ertmių naudojimo sutarties kopijas tolimesniam vertinimui. Pareiškėja 2018 m. kovo 3 d. raštu atsakovei pateikė prašomus dokumentus.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo derinti Telkinio plano. Pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami subjektams valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šio įstatymo nuostatos nenumato VĮ Valstybinių miškų urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miško žemės sklypais kitiems asmenims. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau šiuo metu tai nėra atlikta. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto bendrajame plane šie miesto miškų plotai priskirti teritorijoms, skirtoms tenkinti miesto gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes. Planuojamas suformuoti kasybos plotas nepatenka į Vilniaus miesto bendrajame plane nurodytų išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių ir naudingųjų iškasenų prognozinių išteklių plotą.
Pareiškėja, nesutikdama su šia atsakovės pozicija, 2018 m. kovo 30 d. raštu kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją, siūlydama gera valia nutraukti neteisėtus veikmus (neveikimą), tinkamai įvertinti pateiktą kasybos sklypo planą ir jį suderinti.
VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-541 iš esmės pakartojo ankstesniame 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 išdėstytą poziciją. Papildomai informavo, kad kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl pozicijos nagrinėjamu klausimu, tačiau atsakymo dar negavo. Nurodė, kad, jei gavus Aplinkos ministerijos paaiškinimą, keisis VĮ Valstybinių miškų urėdijos pozicija, apie tai informuos papildomai.
Aplinkos ministerija 2018 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (10-6)-D8(E)-289 paaiškino, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijai suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimo plano derinimu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane aptariamoje teritorijoje nurodyta funkcinė paskirtis – miškai ir miškingos teritorijos, o ne naudingųjų iškasenų naudojimas.
Pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. raštu prašė VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Tarnybos pateikti galutinę poziciją/sprendimą dėl kasybos sklypo plano derinimo.
VĮ Valstybinių miškų urėdija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. birželio 12 d. prašymą, ginčijamame rašte nurodė, kad sklype esantis miškas Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Sklypas yra Panerių girininkijos 1 miško kvartale II b (rekreaciniai miškai), kuris priskirtas valstybinės reikšmės Vilniaus miesto miškų plotams. Miestų miškuose teisės aktai nenustato galimybės vykdyti žemės gelmių išteklių gavybos. Atsižvelgiant į sklypo paskirtį, sklype esančio miško statusą, VĮ Valstybinių miškų urėdijai priskirtas funkcijas, sklypo valdymo pagrindą, VĮ Valstybinių miškų urėdija nemato jokių galimybių ateityje sudaryti sąlygas tretiesiems asmenims naudoti ar valdyti sklypą žemės gelmių išteklių gavybai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-430 ir 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. S-541 išdėstytus argumentus, bei tai, kad Aplinkos ministerijos gauto atsakymo turinys neprieštarauja VĮ Valstybinių miškų urėdijos pozicijai ir jos nekeičia, nurodė, kad negali pritarti planui ir jį suderinti.
Pagal Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, Tarnybai suteikti įgaliojimai išduoti leidimus naudoti žemės gelmių išteklius. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas įgyvendinantis poįstatyminis norminis teisės aktas yra Leidimų išdavimo taisyklės. Vyriausybė minėto 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 3 punktu įgaliojo Tarnybą išduoti leidimus, laikantis šiuo nutarimu patvirtintų Leidimų išdavimo taisyklių.
Leidimų išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio 13 d.–2018 m. liepos 17 d.) 22 punkte nustatytas dokumentų, reikalingų gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, sąrašas. Vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra 1:10 000 mastelio žemės sklypo naudojimo planas, kuriame nurodytas pageidaujamas objektas.
Tų pačių taisyklių 25.1.1 papunktyje nustatyta, kad, teikiant prašymą naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ir žemės gelmių ertmes Tarnybai su prašymu teikiamas planas turi būti suderintas su, be kita ko, žemės savininku ir valdytoju, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, arba valstybinės žemės patikėtiniu, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, planas turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu pagal žemės buvimo vietą. Jeigu naudingųjų iškasenų išteklius planuojama naudoti požeminiu būdu arba planuojama naudoti žemės gelmių ertmę, šiame papunktyje nustatyta tvarka derinamas tik to žemės sklypo, kuriame planuojama antžeminė veikla, planas.
Atsisakę derinti prašymą arba planą, šių taisyklių 25 punkte nurodyti subjektai savo motyvus išdėsto raštu (29 punktas).
Pagal tų pačių taisyklių 48.1 papunktį, leidimas (taip pat pakartotinis) fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, arba dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų (22, 25, 28, 30 ir 31 punktai).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2018 m. birželio 12 d. prašymas VĮ Valstybinių miškų urėdijai pateiktas, siekiant įvykdyti Leidimų išdavimo taisyklių 22 ir 25 punktų reikalavimus, t. y. pateikti Tarnybai pageidaujamo objekto (planuojamo naudoti 11 ha Telkinio) sklypo planą, suderintą su Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio 23,8272 ha žemės sklypo patikėtiniu VĮ Valstybinių miškų urėdija.
Iš ginčijamo rašto ir ankstesnių 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. S-430 bei 2018 m. gegužės 7 d. rašto Nr. S-541 turinio matyti, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija atsisakymą derinti planą grindžia motyvais, susijusiais su valstybinės reikšmės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygomis, nors pareiškėja prašymą pateikė dėl planuojamo naudoti objekto sklypo plano derinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-146/2016, nagrinėdamas panašią situaciją, išaiškino, kad Leidimų išdavimo taisyklių 22.5 punktas nustato leidimo išdavimui reikalingų dokumentų (prašymo arba plano), teiktinų institucijai, įgaliotai išduoti leidimus (Tarnybai), derinimą, o ne leidimo išdavimo derinimą. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra negali būti tapatinama su specialiojo teritorijų planavimo dokumento dokumentų rengimo ir derinimo procedūromis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras, kurias atliekant taip pat numatyti derinimo su atitinkamomis institucijomis veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, įvertinus ginčijamame rašte ir ankstesniuose 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. gegužės 7 d. raštuose, kurie laikytini sudėtine sprendimo atsisakyti derinti planą dalimi, motyvus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės pasisakė dėl miško pakeitimo kitomis naudmenomis sąlygų, t. y. specialiojo planavimo procedūrų, nors leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo procedūra yra pirmesnė už specialiojo planavimo procedūras. Šiuo atveju atsakovė neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo iš esmės, t. y. neatliko funkcijų pagal Leidimų išdavimo taisyklių 25, 29 punktų reikalavimus, todėl skundžiamas atsisakymas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas – ginčijamas sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina pareiškėjos prašymą derinti Telkinio planą su nurodomu skirtinu apie 11 ha kasybos sklypo plotu svarstyti iš naujo.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 3 193,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Šioje administracinėje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad pareiškėjai atstovavo advokatas V. G., kurio įgaliojimus patvirtina išrašas iš 2014 m. liepos 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 3283.
Pareiškėja, pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2 504,70 Eur 2018 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 32116. Atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kad suteiktos tokios teisinės paslaugos kaip: informacijos, teismų praktikos, dokumentų peržiūra (2018 m. liepos 11–12 d.), administracinio skundo dėl atsisakymo derinti planą rengimas (2018 m. liepos 13 d.), skundo dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimo rengimas (2018 m. rugpjūčio 8 d.), skundo dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimo rengimas (2018 m. rugpjūčio 9 d.). 2018 m. rugpjūčio 21 d. SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas pagal minėtą 2 504,70 Eur PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė.
Taip pat pateikė 290,61 Eur 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 32312. Atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. suteiktos tokios teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, konsultavimas, kiek tai susiję su administracinės bylos nagrinėjimu (1,5 val., 272,25 Eur), taip pat papildomų duomenų iš viešųjų registrų rinkimas (18,36 Eur). Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja už suteiktas paslaugas pagal minėtą 290,61 Eur PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė.
Pateikė 136,13 Eur 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 33004. Atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kad 2018 m. spalio 3 d. susitikimas su klientu, konsultavimas administracinių bylų teisenos, teritorijų planavimo teisės klausimais užtruko 0,75 val. Iš 2018 m. lapkričio 9 d. SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas pagal minėtą 136,13 Eur PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė.
Pateikė 317,63 Eur 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 33755. Iš atliktų darbų išklotinės matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. buvo suteiktos tokios paslaugos kaip informacijos apie preliminarią teismo posėdžio datą administracinėje byloje Nr. eI-4137-764/2018 rinkimas, kliento informavimas (0,25 val.). Iš 2019 m. sausio 8 d. SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja už suteiktas paslaugas pagal minėtą 317,63 Eur PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė.
Pateikė 1 146,72 Eur 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 34057. Iš atliktų darbų išklotinės matyti, kad advokatas 2019 m. sausio 21 d. teikė tokias paslaugas kaip informacijos, dokumentų rinkimas ir analizė, teismų praktikos paieška ir peržiūra (1 val.), duomenys iš Registrų centro 12,34 Eur. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad už šias paslaugas su advokatu būtų atsiskaičiusi.
Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 40–41 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tų pačių Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą, už vieną konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui maksimalus 1 valandos užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (8.19 papunktis).
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijose tokie veiksmai kaip informacijos, dokumentų, teismų praktikos peržiūra nėra numatyti, atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nepriteistinas, šie veiksmai vertintini kaip skundo parengimo sudėtinė dalis. Pareiškėja skundą teismui padavė 2018 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys apie skundo pasirašymą ir išsiuntimą elektroninių ryšių priemonėmis) (2018 m. III ketvirtį), todėl aktualus 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (895,2 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, pareiškėjai už skundo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai gali būti priteista 2 238 Eur (895,2 Eur x 2,5).
Rekomendacijose taip pat nenumatytas išlaidų atlyginimas už informacijos apie preliminarią teismo posėdžio datą rinkimas, kliento informavimas. Taigi, šios išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.
Nors pareiškėja prašyme abstrakčiai nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, tačiau pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų išklotinėse nenurodo patirtas atstovavimo išlaidas teismo posėdyje. Be to, iš 2019 m. vasario 26 d. informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis prasidėjo 10:44 val., o baigėsi 11:11 val., t. y. truko trumpiau nei 30 min., todėl už dalyvavimą teismo posėdyje teismo išlaidų atlyginimas pareiškėjai nepriklausytų.
Teismo posėdis (2019 m. sausio 22 d.) šioje byloje paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. Pareiškėja atliktų darbų išklotinėje prie 1 146,72 Eur 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros nurodė, kad informacijos, dokumentų rinkimas ir analizė, administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo dalyką atitinkančios administracinio teismo praktikos paieška ir peržiūra 2019 m. sausio 21 d. užtruko 1 val. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis įvyko 2019 m. sausio 22 d. 9:30 val., šios paslaugos vertintinos kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad priteistinos tik tiesiogiai su bylos nagrinėjimu susijusios ir realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad už šias paslaugas su advokatu būtų atsiskaičiusi. Taigi, laikytina, kad šių išlaidų pareiškėja nepagrindė, todėl jos pareiškėjai nepriteistinos. Taip pat pareiškėja nedetalizavo, kokius duomenis reikėjo gauti iš VĮ Registrų centro, nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl patirtos išlaidos už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro taip pat nepriteistinos.
Pareiškėja šioje administracinėje byloje yra sumokėjusi 23 Eur žyminį mokestį už skundą. Tai patvirtina byloje esantis 2018 m. liepos 25 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymas Nr. 297.
Taigi, pareiškėjai už skundo parengimą ir pateikimą teismui, pridėjus žyminio mokesčio sumą, maksimaliai gali būti priteista 2 261 Eur (2 238 Eur + 23 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti suma (3 193,66 Eur) viršija maksimaliai priteistiną sumą už suteiktas teisines paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad byla nedidelės apimties, advokatui teisiniai santykiai nebuvo nauji, nes atstovavo pareiškėjos interesams ginčo klausimu teikiant prašymus ir paaiškinimus atsakovei iki teismo proceso pradžios, taip pat įvertinus specialių žinių reikalingumą, nes ginčas kilęs teritorijų planavimo srityje, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjai 1 300 Eur suma už skundo teismui parengimą ir pateikimą, pridėjus žyminio mokesčio sumą, yra pakankama.
Teismas, įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas iš dalies, t. y. pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1 300 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gasta“ skundą patenkinti.
Panaikinti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. liepos 11 d. raštą Nr. S-904 ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą derinti Vilniaus miesto Gariūnų žvyro ir smėlio telkinio planą su nurodomu skirtinu apie 11 ha kasybos sklypo plotu.
Priteisti pareiškėjai iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 1 300 (tūkstantį tris šimtus) eurus teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.