Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-72-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-10
Bylos Nr.: 2A-72-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03302-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: UAB „BCB group“
Atsakovas: UAB „Mudriai“
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Autocentrum A5“

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18Kiti su apeliacija susiję klausimai
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-72-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03302-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Žibutės Budžienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „BCB group“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1754-329/2016 pagal ieškovo UAB „BCB group“ ieškinį atsakovui UAB „Mudriai“ dėl neteisėtai pastatyto pastato nukeldinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Autocentrum A5“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę UAB „Mudriai“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti kelią (valstybinę žemę tarp žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą privažiuoti į UAB „BCB group" nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, patraukiant pastatą-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas b. l. 5 – 7). Nurodė, kad atsakovei priklausantis pastatas-valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastato koordinatės ((duomenys neskelbtini)) yra pastatytas ant valstybinės žemės, kurioje yra numatytas privažiavimas prie ieškovės sklypų, todėl atvykimas į ieškovei priklausančius žemės sklypus neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 tomas b. l. 11 – 15) prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad viešo registro duomenimis pastatas-valgykla yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Viešo registro duomenys nėra nuginčyti, todėl pagrindo išvadoms, kad pastatas yra ne žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį (1 tomas b. l. 43 – 45) prašė bylą sprėsti teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „BCB group“ atsakovei UAB „Mudriai“ 1 500 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „BCB group“ valstybei 5,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimo pripažinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtina, kad pastatas – valgykla yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiais, neteikė. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pastatas – valgykla yra pastatytas neteisėtai ir, kad stovi ant valstybinės žemės, kurioje yra numatyta pravažiavimas prie kitų sklypų. Kad pastatas – valgykla yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose patvirtina viešo registro duomenys ( 1 tomas b. l. 39 – 42, 94 – 97), taip pat pastato-valgyklos kadastrinių matavimų byla (1 tomas b. l. 56 – 70), minėti duomenys nenuginčyti, todėl teismui abejoti jais nebuvo pagrindo.

Teismas nustatė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. Įsakymu Nr. 365 ŽM patvirtintas projektas, kuriame buvo suprojektuotas 4 m. pločio kelias, buvo įgyvendintas. Byloje yra duomenys, kad nebuvo suformuotas atskiru sklypu 4 m pločio kelias valstybinėje žemėje. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodo, kad minėtu Marijampolės apskrities viršininko įsakymu patvirtintas projektas, kuriame buvo suprojektuotas 4 m. pločio kelias, buvo įgyvendintas ir, kad minėtas 4 m pločio kelias buvo ar yra suformuotas atskiru sklypu, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra skirtas ieškovės reikmėms tenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino aplinkybių, kad atsakovei priklausantis pastatas – valgykla pastatytas neteisėtai ir, kad atsakovė trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiais žemės sklypais. Iš kadastrinio žemėlapio (1 tomas b. l. 32, 38) teismas nustatė, kad yra ir daugiau privažiavimų prie kitų žemės sklypų.

Teismas sutiko su atsakovės nuomone, kad pastato – valgyklos patraukimas dėl jo konstrukcijos neįmanomas. Šią aplinkybę patvirtino byloje esanti statinio statybos techninio prižiūrėtojo J. A. S. pažyma (1 tomas b. l. 54).

Nesant ieškovės reikalavimo pripažinti pastato – valgyklos statybos savavališka statyba, teismas neturėjo pagrindo pagal Statybos įstatymo 28 str. 8 d. spręsti klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti (CK 4.103 str.). Teismas sprendė, kad ieškovė pasirinko netinkamas teisines priemones savo teisėms ginti.

Teismas darė išvadą, kad nenuginčijus 2009 m. balandžio 21 d. aikštelės automobilių prekybai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viešo maitinimo įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2M l/g, esančių (duomenys neskelbtini), statybos pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. AS2-36M, o taip pat statinių įregistravimo viešame registre, neįrodžius savavalinės statybos, ieškovė neturi juridinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė nugriautų ar patrauktų jai priklausantį pastatą – valgyklą.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. gegužės 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti - įpareigoti atsakovę UAB „Mudriai" per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti kelią (valstybinę žemę tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą privažiuoti į UAB „BCB group" nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, patraukiant pastatą – valgyklą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovei priklausantis pastatas – valgykla pastatytas už sklypo (u. n. (duomenys neskelbtini)) ribų, ant valstybei priklausančios žemės. UAB (duomenys neskelbtini) atliktame pastato vietos padėties nustatyme akivaizdžiai matosi, kad UAB „Mudriai" priklausantis pastatas – valgykla stovi ant valstybinės žemės, suprojektuoto kelio Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 365 ŽM, tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jį visiškai užtveria, taip neleisdamas juo pravažiuoti ir naudotis. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) schemą pastato-valgyklos dalis t.y. 1.67 m. yra sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, 3,56 m. yra valstybinės žemės plote, o 2,09 m. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, t.y. nustatyta jog pastatas valgykla stovi ant dviejų sklypų ir visiškai užtveria suprojektuotą kelią tarp sklypų. Teismas padarė niekuo nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad ieškovė gali patekti į jai priklausančius žemės sklypus per kitus privažiavimus. Teismas neįvardino, nenurodė jokių šių kelių unikalių numerių, jų suprojektavimo duomenų, o tik pasisakė, kad teismo manymu tokie keliai ar privažiavimo galimybės neva yra. Tame pačiame kadastriniame žemėlapyje taip pat akivaizdžiai matosi jog pastatas – valgyklas stovi ant valstybinės žemės suprojektuoto kelio, tačiau teismas tokios išvados nedarė. Teismas ignoravo ir neatsižvelgė, kad šiuo metu ieškovė į jai priklausančius žemės sklypus patenka tik per UAB „Autocentrum A5" priklausantį sklypą, kuris bet kuriuo metu gali būti uždarytas. Teismas padarė klaidingų išvadą, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo reikalauja atlaisvinti kelią – valstybinę žemę tarp žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad tarp aukščiau nurodytų žemės sklypų yra suprojektuotas kelias skirtas privažiavimui yra valstybinė nuosavybė ieškovė įrodė, nes pateikė teismui tai įrodančius sprendimus. Teismo padaryta išvada, kad ieškovei neįrodžius savavališkos statybos fakto, ieškovė neturi juridinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė nugriautų ar patrauktų jai priklausantį pastatą – valgyklą ieškovės manymu yra teismo savaip interpretuojama nes ieškovė niekuomet nekėlė ieškinyje reikalavimo, kad atsakovei priklausantis pastatas – valgykla yra pastatyta savavališkai ar neteisėtai, ieškovė visuomet įrodinėjo, kad pastatas – valgykla yra pastatytas ant valstybinės žemės ir nuo jos turi būti patrauktas, kadangi trukdo ieškovei įgyvendinti savo lūkesčius laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl apeliantės manymu, ieškovė teikdama ieškinį atsakovei patraukti pastatą nuo valstybinės žemės, teisinį pagrindą to reikalauti turėjo. Teismo padaryta išvada, kad pastato – valgyklos patraukimas dėl jos konstrukcijos neįmanomas ir tam, kad jį būtų galima patraukti būtina konstatuoti neteisėtų statybų faktą yra taip pat neteisingas, kadangi pakanka nustatyti jog pastatas yra pastatytas ant valstybinės žemės, o jo technines patraukimo nuo valstybinės žemės sąlygas jau turėtų spręsti pati atsakovė, o ne teismas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą pasisakydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti faktui, jog atsakovė trukdo ieškovei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Ieškovė įrodė faktą, kad ji negali važiuoti suprojektuotu keliu, kadangi šis kelias tarp sklypų yra užtvertas atsakovei priklausančiu pastatu – valgykla, o tai reiškia, kad nėra galimybės šiuo keliu naudotis ir nėra kitų kelių, kuriais ieškovė galėtų pasinaudoti norėdama patekti į jai priklausančius žemės sklypus, o tai reiškia, kad atsakovė trukdo ieškovei naudotis nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, nes kitais jokiais keliais į ieškovei priklausančius žemės sklypus patekti negalima. Šio ieškovės teiginio nei atsakovė, nei teismas nepaneigė ir nenurodė kitų į ieškovei priklausančius žemės sklypus galimų patekimo būdų ar kelių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mudriai“ ir trečiasis asmuo UAB „Autocentrum A5“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei atsakovei ir trečiajam asmeniui priteiti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovės į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) atlikta pastato vietos padėties schema nėra informatyvi, joje pateikti duomenys prieštaringi. Schema nepaneigia viešo registro duomenų (1 tomas b. l. 39 – 42, 94 – 97), taip pat pastato – valgyklos kadastrinių matavimų bylos duomenų (1 tomas b. l. 56 – 70), kurie šiai dienai nėra nei ginčijami, nei nuginčyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) parengta vietos padėties schema nėra, negali būti laikoma, vertinama kaip pakankama, viešo registro duomenims taip pat pastato – valgyklos kadastrinių matavimų bylos duomenims paneigti. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad pateikti į savo sklypus gali tik per UAB „Autocentrum A5" priklausantį žemės sklypą ir per kelią, kuris neva tai yra užstatytas pastatu – valgykla . Tiek iš ortofoto nuotraukos (1 tomas b. l. 32, 38.), tiek iš Marijampolės apskrities viršininko 1999-10-22 įsakymu Nr. 365 ŽM patvirtinto projekto (1 tomas b. l. 8) matyti, kad tarp žemės sklypų yra ne vienas, bet daug pravažiavimų. Viena tai, kad ieškovei labiau priimtina patekti į jai priklausančius žemės sklypus vienu, o ne kitu būdu nesudaro pagrindo išvadoms, kad ieškovės teisė patekti į jai priklausantį turtą - apribota, tuo labiau - atsakovės veiksmais. Ieškovės daryta ortofoto nuotrauka (1 tomas b. l. 32, 38), kurią ji įvardija kaip „kadastrinį žemėlapį", netalpina savyje informacijos, kad pastatas - valgykla yra už žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ribų/ant valstybinės žemės suprojektuoto kelio. Ieškovės ranka pabraižyta nuoroda į vieną iš nuotraukoje matomų objektų, viena vertus, neduoda pagrindo išvadai, kad tai - pastatas - valgykla, antra vertus, ortofoto nuotrauka, atsižvelgiant į tai, kad ji daryta iš oro, nėra tiksli, ir negali būti laikoma kaip turinti prioritetą, kadastrinių matavimų atžvilgiu. UAB „Autocentrum A5" nei privalo, nei sudaro sąlygas ieškovei naudotis UAB „Autocentrum A5" priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovė šioje byloje neprašė laikinųjų apsaugos priemonių - nustatyti laikiną patekimą į jai priklausančius žemės sklypus per UAB „Autocentrum A5" ar kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą. Ginčo dėl to, kad ieškovė šiai dienai patenka į jai priklausančius žemės sklypus, byloje nekilo. Manytina, kad ieškovė, dėl to, kad žemės sklypai - nesužymėti, dėl to vizualiai jų ribos nėra matomos, klaidingai vertina faktines bylos aplinkybes. Ir teigdama, kad šiai dienai ji į savo sklypus patenka per UAB „Autocentrum A5" priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvokia, kad de facto ji galimai naudojasi valstybine žeme, kuri, priešingai nei nurodoma ieškinyje, nėra užstatyta pastatu – valgykla. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, teismas visiškai pagrįstai sprendime darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas - patraukti pastatą - valgyklą objektyviai vertinant, negali būti tenkintinas. Teismo darytų išvadų nei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštas 2015-12-22 Nr. 20SD-6607- (14.20.104), nei UAB (duomenys neskelbtini) atlikta pastato vietos padėties schema, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, nepaneigia. Ieškovė neįrodė, kad pastatas – valgykla yra ne žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose/patenka ant valstybinės žemės. Taip pat neįrodė, kad Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. Įsakymu Nr. 365 ŽM patvirtintas projektas, kuriame buvo suprojektuotas 4 m. pločio kelias, buvo įgyvendintas. Net ir darant išvadas, kad Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 365 ŽM patvirtintas projektas, kuriame buvo suprojektuotas 4 m. pločio kelias, buvo įgyvendintas, ir šiai dienai pastatas - valgykla išeina už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, pagrindo išvadai, kad dėl to pažeidžiama ieškovės teisė patekti į jai priklausančius žemės sklypus, nebūtų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad patekti į žemės sklypus buvo suprojektuotas ne vienas pravažiavimas. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. Įsakymu Nr. 365 ŽM patvirtintame projekte suprojektuotas 4 m. pločio kelias buvo skirtas patekimui būtent į ieškovei priklausančius žemės sklypus, o ne į kitus, greta ar toliau ieškovei priklausančių žemės sklypų esančius žemės sklypus. Be to, atsakovė - sąžininga pastato - valgyklos įgijėja, dėl to jos teisės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus turi galimybę ir nesinaudojant tarp žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atskiru turto objektu nesuformuota žeme, net ir darius išvadas, kad pastatas - valgykla stovi ant nurodytos žemės, neturėtų būti paneigtos vien dėl to, kad ieškovė pageidauja patekti į jai priklausančius žemės sklypus ieškovei priimtinesniu būdu. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliantė proceso metu piktnaudžiavo savo kaip ieškovės teisėmis, vengė pateikti įrodymus, keitė savo ieškinio reikalavimus. Ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nepateikė įrodymų, kad UAB „Mudriai“ priklausantis statinys pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, netinkamai gynė savo kaip ieškovės teises. Teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį, objektyviai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstą įrodymais bei motyvuotą teisės aktais sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Ieškovė turi įrodyti, kad pastatas – valgykla šiuo metu stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o ir pats valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas skirtas ieškovės reikmėms tenkinti. Statinio statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pateikti Inspekcijos 2013 m. gruodžio 18 d. atsiliepime, reg. Nr. 2D-20873.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovė turėjo įrodyti, kad pastatas – valgykla šiuo metu stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir šis žemės sklypas skirtas ieškovės reikmėms tenkinti. Tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė, neginčijo 2009 m. balandžio 21d. pastato - valgyklos pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. AS2-36M, nei statinių įregistravimo viešajame registre. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė pasirinko netinkamas teisines priemones savo teisėmis ginti. Nenuginčijus 2009 m. balandžio 21 d. pastato - valgyklos pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. AS2-36M bei statinių įregistravimo viešajame registre, neįrodžius savavališkos statybos fakto, nėra juridinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė patrauktų jai priklausantį pastatą – valgyklą. Tam, kad būtų galima patraukti ginčo pastatą - valgyklą būtina konstatuoti neteisėtų statybų faktą, tačiau ieškovė pateiktu teismui ieškiniu to neprašė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti šį ieškinį ir jį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

Ginčas byloje yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinys pareikštas LR Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. CPK 176 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi.

Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Mudriai“ priklausantis pastatas-valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas 2008 m. ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre komercinės paskirties žemės sklype (1, 5905 ha ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas sujungus 3 žemės sklypus, ir yra įregistruotas nuosavybės teise UAB „Autocentrum A5“ vardu, tai patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas, pastato-valgyklos kadastrinių matavimų byla, 2009 m. balandžio 21 d. ginčo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo tinkamu naudoti aktas (1 tomas b. l. 39 – 42, 51-53, 56 – 70, 94 – 97). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 04 07 išrašo duomenimis ieškovės UAB „BCB group“ vardu nuosavybės teise nuo 2013 04 22 įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 10 11 – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 111-115).

Apeliantė (ieškovė) savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad atsakovei priklausantis pastatas-valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas valstybinėje žemėje, ant kelio tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), skirto privažiuoti į UAB „BCB group" nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Savo teisių pažeidimą (trukdymą naudotis keliu) įrodinėja ištrauka iš Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. Įsakymu Nr. 365-ŽM, ortofotonuotrauka, UAB (duomenys neskelbtini) atlikta 2016 m. balandžio mėn. pastato vietos padėties schema (1 t. b. l.8-9, 32, 105-107, 110)

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovė trukdo ieškovei patekti ir naudotis jai priklausančiais žemės sklypais.

Pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kol nenuginčyti atsakovei priklausančio pastato – valgyklos statybos teisėtumą pagrindžiantys duomenys, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo pastatas pastatytas už atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, ir tokiu būdu atsakovė trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiais žemės sklypais (CPK 185 str.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) schemą pastato-valgyklos dalis t.y. 3,56 m. yra valstybinės žemės plote, o 2,09 m. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, t.y. nustatyta, jog pastatas valgykla stovi ant dviejų sklypų ir visiškai užtveria suprojektuotą kelią tarp sklypų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės iniciatyva atlikti matavimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų nepakankamumo konstatuoti esminį apeliantės teisių pažeidimą (CK 185 str., CK 4.98 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ( 2016 05 19 įstatymo Nr. XII-2364 įsigalioj. nuo 2016 06 03 redakcija) nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra kelias, skirtas privažiavimui į ieškovei priklausančius žemės sklypus, kurių paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė. Teisėjų kolegijai išklausius pirmosios instancijos teismo 2016 05 03 posėdžio garso įrašus, nustatyta, kad apklaustas teisme ieškovės atstovas negalėjo konkrečiai paaiškinti kur konkrečiai randasi ieškovei priklausantys sklypai, kokios yra kitos galimybės į juos patekti, tik teigė, kad šis privažiavimas būtų geriausias, artimiausias ir patogiausias (garso įrašas nuo 00val.32min.50s. iki 00val.38min.30s.). Taip pat ieškovės atstovas pripažino, kad keliu niekas nesinaudoja, jo natūroje nėra, jis tik pažymėtas planuose (garso įrašo 00val.39min.35s.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, įgydama nuosavybėn žemės sklypus 2013 metais, turėjo žinoti faktinę padėtį toje teritorijoje, ir tai, kad atsakovės ginčo pastatas pastatytas dar 2008 m., todėl galėjo įvertinti kaip ir kokiu būdu privažiuos prie savo žemės sklypų. Ieškovė neginčija, kad turi galimybę prie jų privažiuoti per UAB „Autocentrum A5" priklausantį žemės sklypą. Taip pat iš kadastrinio žemėlapio (1 tomas b. l. 32, 38) matyti, kad yra ir daugiau privažiavimų prie toje teritorijoje esančių žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-27 rašte nurodyta, kad tarp sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 4 m. pločio kelias atskiru sklypu nebuvo suformuotas (1 tomas b. l. 103-104). Todėl byloje esantys duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, jog ginčo pastatas pastatytas už sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teismine tvarka besikreipiančiojo asmens pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai gali būti ginami tik nustačius betarpišką ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo pažeistų teisių ar interesų. Iš minėto seka, kad ieškinio reikalavimo apginti ieškovės pažeistas nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, patenkinimui esminę reikšmę turi ne tik pažeidimo egzistavimo faktas, bet ir tai, kas yra pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovė kokiais nors savo veiksmais pažeidė ieškovės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, todėl įpareigojimas pašalinti pažeidimus, kurių atsakovė neatliko, vienareikšmiškai pažeistų tiek atsakovės teises, tiek prieštarautų visuotinai priimtinai teisingumo kategorijai, draudžiančiai įgyvendinti savo teises tokiu būdu, kurios nepagrįstai suvaržytų kitų asmenų, nepadariusių pažeidimų, teises. Tokį sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, diktuoja socialinė tikrovė ir tai jokiu būdu nėra susiję su prioritetų teikimu vienai ar kitai ginčo šaliai.Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantės apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodant aplinkybes bei įrodymus, išdėstytus jos patikslintame ieškinyje (1 tomas b. l. 5 – 7), dėl kurių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime ir teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadoms.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas

konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje pateiktus duomenis ir įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.). Atsakovė UAB „Mudriai“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi duomenys apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovei priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „BCB group“ (juridinio asmens kodas - 302440599) 700 Eur (septynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų UAB „Mudriai“ (juridinio asmens kodas - 302882418) naudai apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš UAB „BCB group“ 5 Eur ( penkis Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėŽibutė BudžienėIzolda Nėnienė