- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- e2-8202-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-002923-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- K. Č.
- Advokatai
- Pelagėja Stonkienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui K. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Č. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo K. Č. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Laikui bėgant pradėjo ryškėti skirtingi požiūriai į santuoką, gyvenimą, į vienas kitą, pradėjo nesutarti ir dažnai konfliktuoti. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiūrių į šeimos gyvenimą, sutuoktinių pareigas.
1.2. Šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, dėl ko buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Šalys neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskirai daugiau kaip 11 metų.
1.3. Abu per mažai dėjo pastangų, kad šeima gyventų kartu, neieškojo sutarimo, o gyvenimas atskirai juos abu iš dalies tenkino. Abu moraliai nepalaikė vienas kito, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, neišsaugojo šiltų santykių.
1.4. Ieškovės vardu registruotas automobilius įsigytas iš jos asmeninių lėšų po 2013 m., t. y. po to, kai pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo, todėl šis turtas nedalintinas.
2. Atsakovas į ieškovės pateiktą ieškinį atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
4. Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino.
Dėl ieškinio pripažinimo.
5. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
6. Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).
7. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškinio pripažinimas neprieštarauja nei imperatyvioms teisės normoms, nei viešajam interesui. Visi byloje dalyvavę ir savo poziciją išreiškę asmenys su ieškinio pripažinimu sutiko. Atsakovui buvo išaiškintos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad yra pagrindas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, surašant sutrumpintus motyvus.
8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
9. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
10. Bylos duomenimis, šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda daugiau nei 11 metų. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingi požiūriai į santuoką, gyvenimą, į vienas kitą, pradėjo nesutarti ir dažnai konfliktuoti, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad abi šalys buvo išvargintos komplikuotų tarpusavio santykių, interesų išsiskyrimo, stokojo nuoširdaus susidomėjimo viena kita bei tarpusavio pagarbos.
11. Tai, kas aukščiau išdėstyta, atskleidžia, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas. Tuo tarpu tai yra pagrindas spręsti, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
12. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, o atsakovui neprieštaraujant, jai po santuokos nutraukimo paliktina „Č.“ pavardė, o atsakovui – „Č.“ (CK 3.69 straipsnis).
13. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nustojo kartu gyventi nuo 2013 m. Atsakovui neprieštaraujant bei ieškovei prašant, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2013 m.
16. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė būdama santuokoje 2025 m. vasario 4 d. įsigijo transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vardu registruotas ir jos naudojamas automobilius įsigytas iš jos asmeninių lėšų po 2013 metų, t. y. po to, kai pradėjo gyventi skyrium, šiame punkte minimas turtas nedalintinas. Tuo tarpu kito kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto šalys santuokos metu neįgijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 814 Eur bylinėjimosi išlaidų (114 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti).
19. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tad ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 814 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
20. Teismo procesų išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Nutraukti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. Č. palikti santuokinę pavardę – „Č.“, o K. Č. – „Č.“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2013 m.
Priteisti iš atsakovo K. Č. 814 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. Č. naudai.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.