- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- e2YT-18854-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14167-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J. M., R. E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Kazis Krivka
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos I. M. ir suinteresuotų asmenų V. J. M. ir R. E. M. (M.) atstovui advokatui Kaziui Krivkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. J. M., R. E. M. (M.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą mirusio sutuoktinio L. A. M. palikimui priimti.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos ir jos mirusio sutuoktinio L. A. M. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2004 m. vasario 19 d. yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo palikimą sudaro 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei jos ir mirusio sutuoktinio vaikai V. J. M. ir R. E. M. (M.) per trijų mėnesių termino palikimui priimti į Lietuvos Respublikos notarus nesikreipė. Palikėjo įpėdiniai buvo sutarę, kad palikimą priims tik pareiškėja.
3. Pareiškėjos teigimu, ji terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių. 2020 m. kovo 13 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbta ir 2022 m. vasario 18 d. pratęsta nacionalinė ekstremali situacija dėl visuotinės COVID-19 pandemijos, todėl pareiškėjai, gyvenančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kreiptis į Lietuvos notarus dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu sutrukdė dėl COVID-19 pandemijos nustatyti asmenų judėjimo ribojimai tarp valstybių, kelionių draudimai, valstybinių institucijų darbo suvaržymai, todėl ji dėl teisinio išsilavinimo ir patirties kaip elgtis analogiškose situacijoje neturėjimo negalėjo suvokti ir išsiaiškinti, kaip įveikti tuos ribojimus, draudimus bei suvaržymus ir kaip tokioje situacijoje Jungtinių Amerikos Valstijų institucijose gauti sutuoktinio mirties liudijimą, kuris yra būtinas kreipiantis į Lietuvos notarus dėl palikimo priėmimo. Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamentas dėl COVID-19 situacijos dar 2020 m. kovo 19 d. buvo paskelbęs aukščiausią pavojingumo lygį dėl didelės rizikos gyvybei reiškiančią 4 pavojaus lygio rekomendaciją „Nevykite“ ir rekomendavo savo piliečiams susilaikyti nuo tarptautinių kelionių, o esantiems užsienyje – nedelsiant sugrįžti į Jungtines Valstijas. Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento Konsulinių reikalų biuras į sąrašą valstybių, kurioms taikoma minėta aukščiausio 4 pavojaus lygio rekomendacija „Nevykite“, Lietuvą įtraukė nuo 2021 m. balandžio 20 d. ir šis nurodymas JAV piliečiams galiojo iki 2022 m. balandžio 17 d. Pareiškėja, būdama Jungtinių Amerikos Valstijų piliete, laikėsi Valstybės departamento nurodymo nevykti į Lietuvą nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 17 d. Be to, dėl COVID-19 pandemijos buvo nustatyti valstybinių institucijų darbo suvaržymai, todėl pareiškėja sutuoktinio mirties liudijimą Kalifornijos valstijoje gavo tik (duomenys neskelbtini). Po mirties liudijimo gavimo, kai tik buvo atšaukti kelionių ribojimai, pareiškėja iš karto ėmėsi organizuoti kelionę į Lietuvą, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, Lietuvoje įregistravo sutuoktinio mirties faktą. Taigi, kai tik tapo įmanoma, pareiškėja iš karto per protingą terminą atliko visus būtinus parengiamuosius veiksmus palikimui priimti ir prašo teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys V. J. M. ir R. E. M. (M.) atsiliepime sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jie, kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, su pareiškėja yra sutarę, jog palikimą priims tik ji viena, todėl jie nesikreipė į Lietuvos Respublikos notarus dėl palikėjo palikimo priėmimo ir ateityje neketina to daryti. Papildomai paaiškino, kad pati pareiškėja po sutuoktinio mirties blogai jautėsi ir sirgo, o jie patys, neturėdami teisinio išsilavinimo, negalėjo motinai patarti, kaip įveikti jos pareiškime nurodomas kliūtis palikimui priimti įstatymu nustatytu laiku, ar padėti jai tai padaryti.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, taip pat pažymėjo, kad prašymo tenkinimui neprieštaraus, jei bus nustatytas pagrindas terminui atnaujinti.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. M. ir suinteresuotų asmenų V. J. M. ir R. E. M. (M.) atstovas palaikė pareiškimą, remdamasis jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėja Jungtinėse Amerikos Valstijose nesiėmė jokių aktyvių veiksmų mirusio sutuoktinio plikimui priimti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad palikimas per įstatymo nustatytą terminą galėjo būti priimtas faktiniu valdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. A. M. – pareiškėjos I. M. sutuoktinis mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gyvena ir turto palikėjas iki mirties gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirties dieną palikėjas turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, t. y. dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad įrašų apie palikimo priėmimą nėra. Pirmos eilės palikėjo įpėdiniai – R. E. M. (M.) ir V. J. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjo turtą paveldėti teisę turi ir palikėjo sutuoktinė pareiškėja I. M. (CK 5.13 straipsnis).
9. Kadangi Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose nesieja, todėl šiuo atveju taikytina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.
10. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Be to, pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo mirusio sutuoktinio palikimui priimti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja yra praleidusi terminą mirusio sutuoktinio palikimui priimti, todėl nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio termino atnaujinimo.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
15. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai, pareiškėjos atstovo teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusio sutuoktinio turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl palikimui priimti praleisto termino atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y.: 1) dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento nurodymo nevykti į Lietuvą nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 17 d.; 2) dėl COVID-19 pandemijos nustatytų valstybinių institucijų darbo suvaržymų pareiškėja sutuoktinio mirties liudijimą Kalifornijos valstijoje gavo tik (duomenys neskelbtini); 3) sutuoktinio mirties faktas įtrauktas į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tik (duomenys neskelbtini); 4) pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo.
16. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasaulinė COVID-19 pandemija ir jos sukelti kelionių ribojimai sukliudė pareiškėjai, gyvenančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą Lietuvoje. Be to, pareiškėja net ir galėdama keliauti į Lietuvą, nebūtų turėjusi visų dokumentų, reikalingų palikimui priimti, kadangi L. A. M. mirties liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja terminą mirusio sutuoktinio palikimui priimti praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių, kurioms išnykus, pareiškėja gana operatyviai organizavo procedūras, reikalingas mirusio sutuoktinio palikimui priimti Lietuvoje.
17. Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, pirmos eilės įpėdiniai nurodė sutinkantys, kad jų tėvo palikimą priimtų motina pareiškėja I. M., todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą L. A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.