Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Č. kaltu neprisipažino.

Dėl kyšio paėmimo iš R. M. ir dokumento suklastojimo jis parodė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių tiksliai neprisimena, į pirmą apklausą dėl šio įvykio buvo pakviestas praėjus pusei metų. Paskaitęs bylą prisiminė, kad kaltinime nurodytą dieną dirbo su V. J. nežymėtu automobiliu Opel Astra, fiksavo pažeidimus ir nubaudė R. M. už naudojimąsi telefonu vairuojant. Aikštelėje prieš stotį, prie pėsčiųjų perėjos per geležinkelį sustodavo dažnai. Pravažiavo automobilis ir jis pamatė, kad vairuotojas laikė rankoje telefoną, tada sureagavo ir pradėjo tą automobilį vytis ir stabdyti, automobilį sustabdė Mokyklos gatvėje. Prie automobilio priėjo kolega V. J., eismas buvo didelis, todėl jis pasakė V. J., kad tą automobilį reikia patraukti iš kelio, nes padarys spūstį. Automobilį patraukė į privatų kiemą, kolega nuėjo prie sustabdyto automobilio, o jis tuo metu apsisukinėjo ir pamatė, kad trukdo eismui ir tame kieme, tada jis išlipo iš mašinos ir pastebėjo, kad jaunuoliai, sustabdytame automobilyje, yra išsigandę. Kilo įtarimas, kad jie gali būti vartoję narkotikų, paprašė atidaryti bagažinę, iš automobilio išlipusiam vairuotojui pasakė, kad bus rašomas protokolas, tačiau reikia pervažiuoti į kitą kelio pusę, kad niekam netrukdytų. Pasiėmė vairuotojo dokumentus ir nuėjo į mašiną. Nuvažiavo prie ”Maximos“, sustojo, pradėjo rašyti protokolą, išlipo iš automobilio išspausdinti protokolą, nes spausdintuvas buvo bagažinėje. Ant protokolo pasirašė, vairuotojui išaiškino jo teises, nurodė susimokėti baudą, jaunuolis paklausė, ar galima susimokėti vietoje, o jis atsakė, kad bauda yra mokama banke. Protokolą surašė už tokį pažeidimą, kurį nustatė, dokumentų nekalstojo.

Dėl kyšio paėmimo iš R. ir perdavimo L. L. kaltu neprisipažino, parodė, kad vakare, jam būnant svečiuose, paskambino J. R., kuris jam remontuoja automobilius, ir pasakė, kad susitarė dėl 500. Būdamas svečiuose jis nenorėjo kalbėti ir klausinėti, todėl pasakė, nekalbėk, susitiksime ir pasikalbėsime. Pokalbio turinio nesuprato, jokio vardo J. R. neminėjo. Kitą dieną buvo grįžęs iš svečių ir miegojo, kai paskambino L. L. ir paklausė, ar jam skambino, jis per miegus atsakė, kad skambino ir kad viskas gerai. Atsibudęs suprato, kad gali būti, jog L. L. sustabdė J. R. ir su juo susitarė. Po kelių dienų ar savaičių susitiko L. L. ir jo paklausė, ar buvo sustabdęs J. R.. L. L. atsakė, kad buvo sustabdęs, nes J. R. viršijo greitį, tačiau greičio viršijimo neužfiksavo. Tuo pokalbis ir baigėsi. L. L. iš jo striukės pinigų nepaėmė, nes jokių pinigų striukės kišenėje nebuvo. Buvo tik rakteliai, kuriuos jo paprašė paimti ir pakabinti.

Pasakymas J. R. ‚‚būk kaip žemę pardavęs“ susijęs su automobilių verslu. Jis laisvu nuo darbo metu užsiimdavo naudotų automobilių prekyba, per metus nupirkdavo vieną – dvi mašinas, kurias sutvarkydavo J. R. ir perparduodavo. Tačiau šis verslas buvo nelegalus, o jis, būdamas policininku, nenorėjo turėti problemų. Sužinojo, kad Tauragės rajone Mokesčių inspekcijos darbuotojai važinėjasi po garažus ir atlieka patikrinimus, todėl pasakyti žodžiai buvo skirti J. R., kad šis nepapasakotų tikrintojams, kieno automobilį remontuoja, tačiau J. R. šios frazės nesuprato ar suprato ne taip.

Kaltinime neteisingai nurodyta kad rugpjūčio 16 d. būdamas Raseinių rajone Z. K. nurodė, kad jis per apklausą pasakytų, kad jis nieko neatsimena. Tokių žodžių Z. K. jis nepasakė, su Z. K. yra draugai, per dieną susiskambindavo po dešimt kartų, kiekvienos pokalbio frazės paaiškinti negali.

Pas L. L., kaip nurodyta kaltinime, jis nevažiavo, jokio poveikio jam nedarė.

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną dirbo kartu su kolega V. Č., važinėjo tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų. Važiuojant Mokyklos gatve kolega V. Č. pasakė, kad priekyje važiuojančio automobilio „Audi“ vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Automobilį sustabdė ties Mokyklos g. 8A namu važiuojamojoje kelio dalyje. Jis pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie Audi automobilio vairuotojo. Kadangi ir tarnybinis automobilis, ir R. M. automobilis trukdė eismui, paprašė vairuotojo įvažiuoti į dešinėje pusėje esančią privačią teritoriją. R. M. įvažiavo ir sustojo. V. Č. tarnybiniu automobiliu taip pat įvažiavo į privačią teritoriją, apsisuko ir sustojo greta „Audi“ automobilio. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė dokumentų, pasakė, kad sustabdė, nes naudojasi mobiliojo ryšio priemone, paklausė, ar sutinka su pažeidimu. Vairuotojas sutiko. Sustabdytame automobilyje kilo šurmulys, tai pasirodė įtartina, todėl paprašė atidaryti bagažinę. R. M. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie bagažinės. Kolega taip pat išlipo iš automobilio, priėjo prie R. M., išsamiau patikrino bagažinę. Apie pinigus su vairuotoju nekalbėjo. Taip pat nesakė, jog R. M. viršijo greitį ar nepraleido pėsčiųjų per pėsčiųjų perėją. Galėjo paklausti, kuo užsiima, nes Policijos veikos įstatyme nurodyta, jog privaloma palaikyti pokalbį su pažeidimą padariusiu asmeniu. Privačioje teritorijoje buvęs asmuo paprašė patraukti automobilius, kurie trukdė jam išvažiuoti, todėl nusprendė rašyti protokolą važiuoti į kitą vietą, kad netrukdytų eismui. Vairuotojui nurodė pervažiuoti į kitą kelio pusę prie parduotuvės „Maxima“. Pasiėmė vairuotojo dokumentus, nuvažiavo link „Maximos“, kur V. Č. surašė protokolą. R. M. prie jų automobilio privažiavo po 10 – 15 minučių, protokolas dar nebuvo surašytas. Pokalbyje tarp V. Č. ir R. M. jis nedalyvavo. Kolega išlipo, iš bagažinės paėmė protokolą ir perdavė jį pažeidėjui, o jis tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje.

Kaltinamasis L. L. kaltu visiškai prisipažino. Jis parodė, kad 2014 m. kovo 2 d., dirbo kartu su E. M. ir ties Dumpių gyvenviete sustabdė automobilį, viršijusį leistiną greitį apie 50 km. Už tokį pažeidimą yra atimama teisė vairuoti. Jis paaiškino sustabdyto automobilio vairuotojui J. R., kokia nuobauda gresia, o vairuotojas pasakė, kad pažįsta V. Č., paklausė, gal galima su juo susitarti ir viską sutvarkyti. Pasiūlymą susitarti jis suprato kaip kyšio siūlymą, tačiau šiuo metu neprisimena, ar buvo įvardyta konkreti pinigų suma. Jis su pasiūlymu sutiko, greičio viršijimo fakto radaro prietaise tyčia neišsaugojo ir nesurašė pažeidimą padariusiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolo. Po kelių dienų paskambino V. Č. ir iš jo tarnybinės striukės liepė paimti automobilio raktus. Jis suprato, kad V. Č. nurodo paimti pinigus už jo pažįstamam nesurašytą protokolą. Rūbinėje, kurioje persirengia policijos pareigūnai, apieškojo V. Č. striukės kišenes ir vienoje kišenėje rado 500 litų, suprato, kad tai yra J. R. perduoti pinigai už protokolo nesurašymą. Pinigus pasiėmė ir 250 litų iš tų pinigų tą pačią dieną atidavė E. M., kuris, tą dieną, kai buvo sustabdytas greitį viršijęs J. R., dirbo kartu viename ekipaže. Po kelių mėnesių paskambino A. M. ir pasakė, kad nori susitikti. Jis neprieštaravo dėl susitikimo. A. M. atvyko su V. Č.. Pokalbio metu V. Č. sakė, kad gali atvažiuoti pareigūnai ir domėtis tuo kyšiu, prašė pareigūnams nieko nesakyti apie 500 litų ir meluoti, kad kyšininkavimo nebuvo. Pokalbis truko apie minutę, jis nepažadėjo meluoti pareigūnams, gynybos pozicijų su V. Č. nederino, pasakė, kad jam nereikia naujų problemų.

Kaltinamasis J. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra pažįstamas su V. Č., tačiau kyšio nedavė ir yra apkaltintas nepagrįstai. 2014 m. kovo mėnesio pradžioje, maždaug apie 23 val. važiavo automobiliu Fiat Ibiza nuo Klaipėdos link Šilutės. Ties sąvartynu įvažiavus į greičio ribojimo zoną jo automobilį sustabdė policija. Priėjęs pareigūnas, kaip dabar žino L. L., paprašė dokumento ir pasakė, kad jis viršijo greitį apie 30 km. Iš pareigūno elgesio suprato, kad policininkas nori pinigų, nes stovėjo prie sustabdyto automobilio ir nėjo prie tarnybinio automobilio. Jis pasakė, kad baudai sumokėti turi tik 200 Lt, tačiau policininkas atsakė, kad tokios pinigų sumos neužteks. Policininkas ėmė klausinėti, ar jis turi pažįstamų Klaipėdos policijoje, jis atsakė, kad pažįsta V. Č.. Policininkas liepė paskambinti V. Č. ir pasakyti, kad susitarė dėl 500 Lt. Pareigūnui girdint jis paskambino V. Č., pasakė, kad susitarė dėl 500, tačiau V. Č. nelabai norėjo kalbėti, taip pokalbis ir baigėsi. Pareigūnas protokolo nerašė, pasitraukė nuo automobilio, o jis važiuodamas pradėjo galvoti, kad negalėjo viršyti greičio. Maždaug po savaitės susitiko pažįstamą V. Č., kuro paklausė, ar policininkas, užfiksavęs greičio viršijimą, gali nerašyti protokolo. V. Č. pasakė, kad jei greitį užfiksavo, tai būtinai turi surašyti protokolą, nes viršytas greitis įrašomas į prietaiso atmintį. Ta tema su V. Č. daugiau nebekalbėjo, jokių pinigų jam nedavė ir neprašė niekam perduoti. Ikiteisminio tyrimo metu paveiktas policijos pareigūnų ir išsigandęs pasirašė protokolą, kuriame buvo parašyta, kad perdavė Z. K. 500 Lt, tačiau protokolas yra surašytas neteisingai. Tai, kad kovo 9 dieną L. L. rado 500 Lt V. Č. striukėje, turbūt yra sutapimas. Liepos 11 dieną V. Č. skambino, tačiau tos dienos pokalbio jis nesuprato. Prieš porą dienų buvo brolio gimtadienis, pamanė, kad kalba apie gimtadienio svečius. Pasakymo „kad būtų kaip žemę pardavęs“ nesuprato ir žodžių prasmės nesiaiškino.

disponavimo suklastotu dokumentu

Liudytojas R. M. parodė, kad praeitų metų vasario mėnesį su broliu A. M. ir dviem jo draugais automobiliu „Audi A6“ važiavo per viaduką link Tilžės gatvės žiedo. Nusileisdamas nuo tilto pamatė, kad iš paskos važiuoja automobilis su įjungtais švyturėliais. Sustojo šalikėlėje. Policininkai paprašė dokumentų ir paklausė, ar jis žino už ką yra sustabdytas. Jis atsakė, kad už kalbėjimą telefonu. Policininkai surašė protokolą. Jis pagalvojo, kad iš karto vietoje reikia susimokėti baudą, nuvažiavo prie bankomato, esančio prie autobusų stoties, išsiėmė pinigų ir grįžo prie pareigūnų. Bandė duoti pinigus, bet kažkuris pasakė, kad negalima susimokėti vietoje ir padavė protokolą. Jis pasiėmė protokolą ir grįžo į mašiną, o paskirtą baudą sumokėjo vėliau internetu. Nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl neprisimena įvykio aplinkybių, stengėsi viską užmiršti, nes tokių dalykų nenori prisiminti. Neprisimena pirmo pokalbio su policininku, šiuo metu mano, kad pinigus davė baudos sumokėjimui, nežino, kaip vertinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš liudytojo apklausos protokolo, perskaityto teisiamajame posėdyje matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d. apie 14.45 val. jis kartu su A. M., M. V. ir dar vienu vaikinu automobiliu „Audi A6“ važiavo Priestočio gatve, Klaipėdoje, link Mokyklos gatvės. Netoli „IKI“ parduotuvės esančią pėsčiųjų perėją pravažiavo nesustojęs, nors matė, kad pirmoje ir antroje juostoje automobiliai yra sustoję. Pravažiavus tiltą jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjęs vienas pareigūnas pasakė, kad R. M. pravažiavo pro pėsčiųjų perėją neleistinu būdu ir viršijo greitį. Šis pareigūnas klausė, kur R. M. dirba, ką galvoja daryti, įspėjo, kad gali būti atimta teisė vairuoti automobilį. Iš šių pasakymų R. M. suprato, kad pareigūnas reikalauja kyšio, todėl pasiūlė 200 litų. Tada pirmasis pareigūnas pasikvietė kitą tarnybiniame automobilyje buvusį pareigūną ir su juo kalbėjosi. Prie automobilio bagažinės abu pareigūnai pasakė, kad 200 litų suma bus pakankama, tačiau tokios sumos su savimi R. M. neturėjo, todėl jam buvo leista nuvažiuoti iki bankomato ir liepta atvažiuoti prie parduotuvės „Maxima“. R. M. nuvažiavo į parduotuvę „IKI“, iš bankomato paėmė pinigus, grįžo prie parduotuvės „Maxima“, kur iš tarnybinio automobilio vairuotojo pusės išlipusiam policijos pareigūnui padavė 200 litų, o pareigūnas jam padavė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl kalbėjimo telefonu (t. 1, b. l. 95-98).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. atpažino V. Č., kaip pareigūną, kuris paėmė pinigus (t. 1, b. l. 82-85). Kitame protokole užfiksuota, kad R. M., atpažindamas policijos pareigūną, su kuriuo bendravo 2014 m. vasario 21 d., nurodė V. J. (t. 1, b. l. 86-90).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d. apie 15 valandą Klaipėdos mieste važiavo brolio R. M. vairuojamu automobiliu, sėdėjo automobilio priekyje. Prisimena, kad brolis kalbėjo telefonu, prieš Mokyklos gatvės tiltą juos pastebėjo policijos pareigūnai ir pradėjo stabdyti garsiniu signalu ir įjungtu švyturėliu. Policijos automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. Sustojo už tilto pasukę į įvažiavimą į kažkokį kiemą. Priėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad padarytas nusižengimas, paprašė dokumentų. Policininkas vardijo pažeidimus, iš karto pasakė broliui, kad gali netekti vairuotojo pažymėjimo. Brolis dokumentus pateikė, pats būdamas automobilyje bandė tartis, pasakydamas „gal pavyktų susitarti“, tada policininkas paprašė atidaryti bagažinę. Kai paprašė atidaryti bagažinę ir brolis išlipo iš automobilio, priėjo ir antrasis policininkas, tikrino vaistinėlę, gesintuvą, liemenę, paėmė brolio vairuotojo pažymėjimą ar asmens dokumentą. Prie bagažinės abu policininkai stovėjo kartu šalia brolio. Kai uždaręs bagažinę brolis įsėdo į automobilį, paklausė keleivių, ar neturi jie pinigų. Pinigų sumos nenurodė, tik klausė, kas kiek turi pinigų. Keleiviai pinigų neturėjo, tada jis pasakė, kad reikia važiuoti į bankomatą, paminėjo, kad paimtas asmens dokumentas, ar teisės. Tuo metu policininkai sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į kitą gatvę, o jie nuvažiavo prie stoties iki bankomato, brolis pasiėmė pinigų ir grįžo prie pareigūnų. Pareigūnai išrašė baudą už kalbėjimą telefonu. Brolis prie policininkų nuėjo vienas, keleiviai liko automobilyje. Žino, kad brolis su pinigais ėjo prie policijos automobilio, kai pareigūnai rašė protokolą, ką jie kalbėjo negirdėjo. Grįžęs brolis nepasakojo, ar padavė pinigus, toliau važiavo namo ir įvažiuojant autostradą juos sustabdė kitas policijos ekipažas, pasikvietė brolį į policijos automobilį. Grįžęs R. sakė, kad pareigūnai klausinėjo dėl pirmojo sustabdymo aplinkybių. Dėl įvykio po kelių dienų ir jis buvo apklausiamas policijos pareigūnų. Apklausinėjo moteris, kuri uždavinėjo klausimus ir užrašinėjo, apklausoje dalyvavo socialinė pedagogė, nes jis tada dar buvo nepilnametis. Duodant parodymus tyrėja liepė papasakoti viską, kaip buvo, bet niekas nenurodinėjo, ką konkrečiai reikia sakyti. Parodymai buvo užrašyti iš jo žodžių, jam perskaityti, tyrėjai jis tikrai nemelavo. Yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai labiau atitinka tiesą, negu parodymai, duoti teisme, nes įvykis buvo penktadienį, o tyrėja jį apklausinėjo pirmadienį arba antradienį, t. y. praėjus tik kelioms dienoms. Iki apklausos teisme nuo įvykio praėjo labai daug laiko, todėl jis negali prisiminti visų aplinkybių.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2014 m. vasario 21 dieną R. M. kaip pakeleivį jį paėmė parvežti iš Klaipėdos mokyklos bendrabučio namo į Sedą. Kartu važiavo A. M. ir I. A.. Važiavo po pietų, pasibaigus pamokoms. Pravažiavo pro autobusų stotį, tada važiavo per tiltą, o už tilto sustabdė policija. Kai stabdė, jis nepastebėjo, nes naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Dėl ko stabdė – neprisimena. Sustojo dešinėje kelio pusėje, pasukę į keliuką, priėjo policijos pareigūnas, kažką pakalbėjo su vairuotoju. R. M. klausimą „kaip galime susitarti?“ ar panašiai, jis girdėjo, ką atsakė pareigūnai negirdėjo arba neprisimena. Po pokalbio R. M. apsisuko ir nuvažiavo į „Iki“ aikštelę, prie autobusų stoties, vairuotojas kažkur išėjo ir greitai grįžo. Tada nuvažiavo į aikštelę už Mokyklos g. ir sustojo. Vairuotojas vėl kalbėjosi su policijos pareigūnu, ar su tuo pačiu, jis neprisimena. Buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausą prisimena, tyrėjai viską papasakojo taip, kaip buvo, įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas I. A. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d. važiavo automobiliu jis, M. V., A. M. ir A. brolis, kuris vairavo automobilį. Su policija susidūrė važiuodami Šilutės pl., juos sustabdė neprivažiavus pirmojo žiedo. Apie greitį užsiminė sustojęs R. M.. Brolis jo paklausė, kas nutiko, o R. atsakė, kad per greitai pravažiavo pėsčiųjų perėją. Tuo metu vairuotojas mobiliojo ryšio telefonu nekalbėjo, telefono rankose neturėjo. Automobilis sustojo dešinėje keliuko pusėje. Policijos pareigūnų automobilis juos pralenkė, apsisuko ir sustojo lygiagrečiai jų automobilio. Priėjo pareigūnas ir paklausė, kur taip lekia, paprašė dokumentų. Vairuotojas dalį dokumentų išsitraukė iš daiktadėžės, kitus paėmė iš piniginės, paklausė pareigūnų, kur galima susitarti, tačiau policininkas neatsakė. Išsiskyrę su policininkais nuvažiavo link stoties, R. M. pastatė automobilį aikštelėje ir liepė palaukti, o pats nuėjo link stoties. Parėjęs apsuko automobilį ir nuvažiavo atgal ir sustojo tos pačios gatvės, kurioje buvo sustabdžiusi policija, kitoje pusėje aikštelėje prie parduotuvės. A. brolis užgesino mašinos variklį, išlipo ir nuėjo prie policijos automobilio. Kas vyko prie automobilio nematė arba neprisimena. Po įvykio buvo apklaustas ir tyrėjai pats pasakojo viską, ką prisiminė. Šiuo metu prisimena ne viską, o tuo metu, kai davė parodymus, įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Iš Audito duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 21 d. nuo 14.53 val. iki 15.10 val. V. Č. buvo prisijungęs prie Policijos informacinės sistemos (t. 1, b. l. 131-133).

Iš R. M. skambučių išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2014.02.21 14:13:01 iki 2014.02.21 15:50:40 neužfiksuota abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nei išeinančių, nei įeinančių nei skambučių, nei SMS (t.1, b. l. 107-108).

Iš R. M. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. vasario 21 d. 15.01 val. bankomate, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, buvo paimta 200 Lt (t. 1, b. l. 104-105).

Objektyviais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad R. M. važiavo iki bankomato išsiimti grynųjų pinigų ir 15.01 val. bankomate, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, iš sąskaitos pasiėmė 200 Lt. Kaip liudytojas apklausiamas R. M. patvirtino, jog prie bankomato važiavo nusiimti pinigų, kuriuos kaip kyšį turėjo atiduoti policijos pareigūnams. Jo parodymus patvirtino kaip liudytojai apklausti A. M., M. V. ir I. A.. Kaltinamųjų parodymai, kad pervažiavo į kitą vietą rašyti protokolo siekdami netrukdyti eismui ir nežinojo, kur nuvažiavo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padaręs vairuotojas, yra neįtikinatys ir nelogiški bei paneigti ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamųjų pozicija dėl pareikštų kaltinimų nėra nuosekli ir vieninga. Kaltinamasis V. J. teigė, kad pokalbyje R. M. jis pats nedalyvavo, apie susitarimą nieko nežino, kur nuvažiavo vairuotojas taip pat nežino. Tačiau apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad automobilio „Audi A6" vairuotojas pasakė, jog kažkur skuba, ir pažadėjo tuoj grįžti (t. 1, b. 1. 149). Vadinasi ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad dalyvavo pokalbyje su vairuotoju. Kad prie sustabdyto automobilio buvo priėję abu pareigūnai, kad abu apžiūrėjo bagažinę, patvirtino R. M. visi trys R. M. vairuojamu automobiliu važiavę asmenys. R. M. automobilyje buvę asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, patvirtino girdėję, kaip R. M. su policijos pareigūnais kalbėjo apie galimybę susitarti. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Č. ir V. J. suvokė, kad bus duodamas kyšis, su tuo sutiko, tam neprieštaravo, pasirinko kitą susitikimo vietą ir sudarė galimybę R. M. iš bankomato pasiimti pinigus. Anksčiau aptarta įrodymų visuma nustatyta, kad pirmasis prie R. M. priėjo V. J., įvardijo du R. M. padarytus pažeidimus - draudžiamu būdu pravažiuotą pėsčiųjų perėją ir nustatyto greičio viršijimą, - paaiškino, kad už tai gali būti atimta teisė vairuoti, o kai buvo įvardyta 200 litų kyšio suma, V. J. pasikvietė V. Č., kuris iš pokalbio suprato, kad yra galimybė paimti kyšį ir su tuo sutiko. Teisiamajame posėdyje apklaustas R. M. parodė, kad grįžęs prie „Maxima" iš piniginės pasiėmė 200 litų banknotą, kurį nešėsi rankoje, eidamas susitikti su policijos pareigūnu. R. M. parodymus patvirtina 2014 m. vasario 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų suvestinė 2014 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašo, daryto kriminalinės žvalgybos slapto sekimo metu, protokolas.

Teisiamojo posėdžiu metu kaip liudytojas apklausiamas R. M. teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, nurodė, kad nemalonų įvykį stengėsi pamiršti. Kaltinamųjų gynėjai ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kėlė problemą, kad R. M. negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymų šaltinis. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Ar yra pagrindas pareikšti įtarimus asmeniui sprendžia prokuroras ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Iš bylos duomenų matyti, kad įtarimai R. M. nebuvo pareikšti, BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis net baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Visų liudytojų parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, o baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė pati savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333-511/2015). Iš liudytojo R. M. apklausos protokolo matyti, kad jis nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, perskaitė protokolą, po juo pasirašė ir šiuos parodymus patvirtino apklausiamas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl nėra pagrindo liudytojo parodymus pripažinti neteisėtais ir jais nesivadovauti. Pabrėžtina, kad ir A. M., M. V. ir I. A. kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti nepažeidžiant įstatyme numatytos tvarkos, nepilnamečiai liudytojai buvo apklausiami dalyvaujant pedagogei, jų parodymai patikrinti teisiamajame posėdyje. Jokių objektyvių duomenų, kad liudytojams būtų daromas neteisėtas poveikis bei jokių aplinkybių, dėl kurių toks poveikis galėtų būti daromas, baudžiamojoje byloje nenustatyta, natūralu, kad apklausiami po įvykio šie asmenys geriau atsiminė įvykio detales, negu apklausiami teisiamajame posėdyje praėjus pusantrų metų po įvykio.

Be kaltinamojo L. L. visiško prisipažinimo šioje kaltinimo dalyje, kaltinamųjų V. Č., J. R. ir L. L. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir šiais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kurie pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš nutarties matyti, kad 2014 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. gegužės 25 d. klausytis V. J. ir V. Č. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 1, b. l. 30).

Techninių priemonių panaudojimo protokoluose užfiksuoti 2014 m. kovo 2 – kovo 9 d. V. Č. telefoniniai pokalbiai su J. R. ir L. L.; 2014 m. gegužės 23 d. V. Č. telefoninis pokalbis su J. R.; 2014 m. liepos 11 d. V. Č. telefoninis pokalbis su J. R.; 2014 m. liepos 24 d. V. Č. telefoninis pokalbis su Z. K. (t. 1, b. l. 167-179).

2014 m. kovo 2 d. 21:53:14 užfiksuotas toks pokalbis tarp V. Č. ir J. R., pažymėtas Nr.72 "V. – J.“.

J - klausau

V - sveikas

J - sveikas

V - a čia suklydai ar?

J - nu biškį

V - ai biškį suklydai a ne?

J - klausykis, sutariau 500 paduosiu aš tau, paduosi tu jam a ne? Ką?

V - nu, gerai. Tik nešnekėk nieką

J - o, o,- o kada?

V -nu aš pats tas, tas

J - nu gerai

V – nu

Pokalbyje, tarp tų pačių asmenų, pažymėtame Nr. 207, vykusiame 2014 m. kovo 8 d. 21:40:01 "V. – J.“ be kita ko užfiksuota:

V- žiūrėk, a tu namuos esi?

J - nu čia miestelyje dabar biškį

V - miestelyje esi a ne?

J - nu

V - a., a.. a tau išeitu dabar ką, dalėkti iki

J - iki?

V - iki, nu iki to žiedo

J - taip

V - nu tai, tai tada Z. paduosi

J - nu gerai

V- jie yra dabar tenai ir parveš

J - aha

V- gerai

J - gerai

V- nu sakyk čia V.

J - nu, nu, gerai

V- nu, daugiau nieko nesakyk. Nu gerai tada

J - iki

V- iki

2014 m. kovo 9 d. 18:00:38 užfiksuotas pokalbis tarp V. ir L.

V. – L.

L - alio

V- žiūrėk, L., tu žinai kur aš rengiuos

L - aha jo, jo

V- žiūrėk ... raktus palikau striukėj

L - aha, gerai

V - tu galėsi paimti Pasatą?

L - gerai, gerai, aha, gerai

V - gerai, nu striukės kišenėj

L - davai

Po kelių minučių L. skambina V. ir aiškina, kad raktų striukės kišenėje neranda, o V. atsako, kad turi būti.

Kompaktinės plokštelės su įrašytais telefoniniais pokalbiais apžiūrėtos ir pridėtos prie bylos (t. 1, b. l. 182-183).

Tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo buvimo vietos nustatymo remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo sistemos „Telepikas“ duomenimis nustatyta V. Č. buvimo vieta anksčiau užfiksuotų telefoninių pokalbių metu (t. 1, b. l. 184-187)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja remiantis PRĮR nustatė L. L. ir E. M. darbo laką 2014 m. kovo 2 d. L. L. ir E. M. tą dieną dirbo nuo 18 iki 24 valandos (t. 2, b. l. 86-87).

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. R. kaltais neprisipažįsta anksčiau išdėstytų duomenų visuma patikimai įrodyta, kad jie padarė kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vertinant įrodymus šioje kaltinimo dalyje paminėtini išsamūs ir nuoseklūs kaltinamojo L. L. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jis parodė, kad 2014 m. kovo 2 d., dirbo kartu su E. M., tai patvirtina ir darbo grafikas, ties Dumpių gyvenviete sustabdė J. R. vairuojamą automobilį, viršijusį leistiną greitį. Vairuotojas J. R. pasakė, kad pažįsta V. Č. ir pasiūlė per jį susitarti, L. L. pasiūlymą suprato kaip kyšio siūlymą, su pasiūlymu sutiko ir protokolo nesurašė. Po kelių dienų paskambino V. Č. ir iš jo tarnybinės striukės liepė paimti automobilio raktus. Nurodytoje striukės kišenėje jis rado 500 litų, suprato, kad tai yra J. R. perduoti pinigai už protokolo nesurašymą ir pinigus paėmė.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai. Nors kaltinamasis V. Č. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad iš J. R. skambučio nesuprato ir nesuvokė, kas J. R. įvyko ir ko šis jo prašo, tačiau iš 2014 m. kovo 2 d. telefoninio pokalbio aiškiai matyti, kad J. R. pasakė V. Č., kad paduos penkis šimtus, kuriuos V. Č. perduos kitam asmeniui. V. Č. į J. R. nurodytas aplinkybes atsakė: „nu gerai, tik nešnekėk nieką nu aš pats tas, tas“. Iš telefoninių pokalbių aiškiai suprantama, kad nesulaukęs jokių žinių iš V. Č., kitą dieną L. L. pats paskambino V. Č. ir, nenorėdamas kyšininkavimo aplinkybių minėti telefonu, jo paklausė, ar jam kas nors skambino. Iš pradžių V. Č. atsakė, kad niekas neskambino, tačiau vėliau atsako, kad skambino. Kaip jau buvo minėta 2014 m. kovo 2 d. pokalbio metu V. Č. J. R. pasakė, kad perduos pinigus V. Č.. Iš 2014 m. kovo 8 d. telefoninio pokalbio (t. 1, b. 1. 177), matyti, kad J. R. ir V. Č. susitarė, jog J. R. paliks pinigus Z. K., nurodydamas, kad šie pinigai skirti V. Č., o Z. K. šiuos pinigus atveš V. Č.. Po šio pokalbio jau kitą dieną V. Č. skambino L. L. ir, kaip parodė L. L., nurodė jam iš striukės kišenės paimti 500 litų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad susitarimas tarp J. R. ir V. Č. buvo įvykdytas ir V. Č. gavęs 500 litų iš J. R. perdavė juos L. L.. Iš telefoninių pokalbių nustatyta kaltinamųjų veiksmų seka, kurią paaiškina ir kaltinamojo L. L. parodymai, paneigia kaltinamojo V. Č. parodymus, kad L. L. jo kišenėje ieškojo ir rado raktus, o ne pinigus ir J. R. parodymus, kad V. Č. pinigų neperdavė.

Pagal BK 227 straipsnį atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiama jį paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–260/2014). Kadangi papirkimą sudarančios veikos gali pasireikšti vien žodine forma (pažadant, siūlant, susitariant), ypač svarbu nustatyti papirkėjo ketinimų realumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2014).

Taigi šioje kaltinimo dalyje nustatyta, kad J. R. ir V. Č. veikdami bendrininkų grupe, J. R. pasiūlius, susitarė duoti kyšį, priimti kyšį ir davė kyšį valstybės tarnautojui L. L., siekdami paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus; o L. L. būdamas valstybės tarnautojas, susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir šį kyšį paėmė. Visi kaltinamieji atliko aktyvius bendrus veiksmus, kaltinamųjų J. R. ir V. Č. tyčia apėmė bet kokius bendrininko veiksmus, kuriais buvo siekiama perduoti kyšį, o L. L. gauti, todėl kaltinamieji baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai patraukti kaip bendrininkai. J. R. ir V. Č. veiksmai šioje kaltinimo dalyje kvalifikuotini pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o L. L. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kadangi ir J. R. ir V. Č. yra papirkimo vykdytojai, papildomas jų veikos kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nėra reikalingas.

Kaltinamajam V. Č. inkriminuojamos trys nusikalstamos veikos dėl trukdymo vykdyti teisingumą: siekimas paveikti J. R., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, dėl 500 litų kyšio perdavimo L. L., ir taip trukdytų ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas; lenkimas dėl tų pačių aplinkybių duoti melagingus parodymus apklausiamam kaip liudytojui Z. K. ir siekimas paveikti L. L., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, dėl 500 litų kyšio priėmimo ir taip trukdytų ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas.

Kaltinamasis V. Č. kaltu dėl šių visų kaltinimų neprisipažino, J. R. ir Z. K. parodė, kad nesuprato, apie ką kalba ir kokias užuominas jiems daro V. Č.. Kaltinamasis L. L. parodė, kad praėjus keliems mėnesiams po to, kai iš V. Č. striukės jis pasiėmė 500 litų, kuriuos jam per V. Č. buvo perdavęs J. R., paskambino A. M. ir pasakė, kad nori susitikti. Jis neprieštaravo dėl susitikimo. A. M. atvyko su V. Č.. Pokalbio metu V. Č. sakė, kad gali atvažiuoti pareigūnai ir domėtis tuo kyšiu, prašė pareigūnams nieko nesakyti apie 500 litų ir meluoti, kad kyšininkavimo nebuvo. Pokalbis truko apie minutę, jis nepažadėjo meluoti pareigūnams, gynybos pozicijų su V. Č. nederino, pasakė, kad jam nereikia naujų problemų.

Be kaltinamojo L. L. parodymų V. Č. kaltė dėl Z. K. lenkimo duoti melagingus parodymus įrodyta šiais įrodymais.

Iš nutarties matyti, kad 2014 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. gegužės 25 d. klausytis V. J. ir V. Č. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 1, b. l. 30). 2014 m. gegužės 19 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas leidimas klausytis V. J. ir V. Č. bei su jais susijusių asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 1, b. l. 37-38).

Techninių priemonių panaudojimo protokoluose užfiksuoti 2014 m. kovo 2 – kovo 9 d. V. Č. telefoniniai pokalbiai su J. R. ir L. L.; 2014 m. gegužės 23 d. V. Č. telefoninis pokalbis su J. R.; 2014 m. liepos 11 d. V. Č. telefoninis pokalbis su J. R.; 2014 m. liepos 24 d. V. Č. telefoninis pokalbis su Z. K. (t. 1, b. l. 167-179).

Kompaktinėje plokštelėje su įrašytais L. L. ir A. M. telefoniniais pokalbiais apžiūros protokole užfiksuotas pokalbio tarp šių asmenų turinys (t. 2, b. l. 91-93), o iš telekomunikacijų įvykių išklotinės matyti, kad A. M. 2014 m. spalio 1 d. 22.57 val. ir 23.07 val. skambino į L. L. telefono numerį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 100-103).

V - sakau žinok, kaip žemę pardavęs, jei kažkas būtų

J - a ne ?

(...)

Pokalbyje Nr. 163, vykusiame 2014 m. rugpjūčio16 d. 22:47:42 užfiksuotas pokalbis V. – vyrui kalbama apie tai, kad vyras grįžo iš Šilalės

V. – (...) a girdi, o ten daugiau jokių žinių ir nėra? kur tave krutino?

Vyr. - ne

V. - ne, ane?

Vyr. - nu

V. - jeigu jau rimtai kažkas

Vyr. - nu

V. - nu ir, nu, gerai tada

Vyr .- nu gerai

V. - rytoj, jeigu kas, susitiktumėme dar

Vyr. - nu

V. - nu gerai davai

Pažymėtina, kad nei V. Č., nei J. R. negalėjo motyvuotai paaiškinti, kokia buvo jų telefoninio pokalbio, vykusio 2014 m. liepos 11 d. esmė ir prasmė. J. R. nurodė, kad šis pokalbis galėjo būti apie prieš kelias dienas buvusį jo brolio gimtadienį ir šiame gimtadienyje buvusius svečius, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kaip šis klausimas galėjo būti susijęs su prašymu būti kaip žemę pardavus ir ką reiškė šis prašymas. Taip pat teisiamajame posėdyje nei Z. K., nei V. Č. negalėjo paaiškinti, apie ką buvo jų pokalbis, vykęs 2014 m. rugpjūčio16 d. Z. K. teigė, kad neprisimena, o V. Č. parodė, kad jo pokalbis galėjo būti apie kokias nors muštynes, į kurias jie galėjo būti įsivėlę su Z. K.. Pas L. L. 2014 m. spalio 1 d. nevažiavo ir jokio poveikio L. L. nedarė. Tačiau lyginant kaltinamųjų pokalbius su ikiteisminio tyrimo veiksmais, atliktais šioje byloje ir vertinant įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiose kaltinimo dalyse pakanka V. Č. kaltės įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. įtarimas dėl kyšio paėmimo iš J. R. buvo pareikštas 2015 m. kovo 4 d., nutarime nurodyta, kad kyšį J. R. perdavė per V. Č. (t. 2, b. l. 82). 2014 m. liepos 8 d. pranešimas apie įtarimą dėl 2014 m. vasario 21d. vykusio kyšininkavimo buvo įteiktas V. Č. (t. 2, b. l. 105), o 2014 m. liepos 9 d. priimta nutartis nušalinti V. Č. nuo pareigų (t. 2, b. l. 111-112). Iš apklausos protokolų matyti, kad po pranešimo apie įtarimą V. Č. pasirinko poziciją neduoti parodymų. Būdams policijos pareigūnu ir turėdamas pakankamai žinių apie įrodymų rinkimą ir fiksavimą (pats rašydavo administracinius teisė pažeidimų protokolus ir rinkdavo įrodymus administracinėse bylose) jis siekė kad nebūtų surinkta duomenų, pagrindžiančių jo kaltę ne tik dėl kyšininkavimo iš R. M., bet ir dėl kyšio priėmimo iš J. R. ir perdavimo L. L.. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2014 m. liepos 11d. skambučio, J. R. dar nebuvo kviestas į apklausą Imuniteto skyriaus pareigūnų, todėl jis ir atsakė, kad svečių nebuvo. Sisteminė visų įvykių ir įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2014 m. liepos 11d. V. Č. skambino J. R. siekdamas jį paveikti, kad jis duotų melagingus parodymus apie 2014 m. kovo mėnesį parduotą 500 litų kyšį L. L. už tai, kad J. R. nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nustatyto greičio viršijimą, tačiau baudžiamoji atsakomybė už poveikį kitam įtariamajam baudžiamajame įstatyme nėra numatyta ir visų V. Č. veiksmų visuma reikšminga vertinant poveikį Z. K..

Taigi V. Č. buvo kaltinamas ir tuo, kad, siekdamas paveikti įtariamąjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas: