- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- 2K-630/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Alvydas Pikelis, Viktoras Aidukas (pran.)
- Kaltinamasis
- G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir nukentėjusiojo antstolio G. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio atmestas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu G. Š. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje, išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, iš kaltinimo padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, išteisintąją ir jos gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. buvo kaltinama pagal BK 231 straipsnio 1 dalį tuo, kad trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą: antstoliui G. B. vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) uždrausta atlikti 2004 m. rugpjūčio 3 d. statybos generalinės rangos sutartyje 04/04 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nenumatytus statybos rangos darbus administraciniame pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) uždrausta vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame administraciniame pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet kokius statybos rangos darbus, 2006 m. kovo 2 d., apie 14.00 val., antstoliui G. B. atvykus prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus jį įleisti į pastatą, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. Š. nurodė pastatą saugantiems UAB „Trikampis žiedas“ apsaugos darbuotojams antstolio į pastatą neįleisti. Vykdant šį nurodymą antstolis G. B. nebuvo įleistas į pastatą. Tokiais nusikalstamais veiksmais G. Š. trukdė antstoliui konstatuoti, ar vykdomi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarčių reikalavimai, taip trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą;
G. Š., tęsdama nusikalstamą veiką, antstoliui G. B. vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartis, 2006 m. kovo 3 d., apie 10.30 val., antstoliui G. B. atvykus prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus jį įleisti, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. Š. atsisakė vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus ir jo į pastatą neįleido. Tokiais nusikalstamais veiksmais ji trukdė antstoliui konstatuoti, ar vykdomi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarčių reikalavimai, taip trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą;
G. Š., tęsdama nusikalstamą veiką, antstoliui G. B. vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartis, 2006 m. kovo 7 d., apie 13.00 val., antstoliui G. B. atvykus prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus jį įleisti, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. Š. atsisakė vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus ir jo į pastatą neįleido. G. Š. antstolį įleido tą pačią dieną apie 15.15 val. be filmavimo kameros, taip trukdydama jam fiksuoti faktinę padėtį vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Tokiais nusikalstamais veiksmais ji, trukdydama antstoliui konstatuoti, ar vykdomi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarčių reikalavimai, trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą;
G. Š., tęsdama nusikalstamą veiką, antstoliui G. B. vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartis, 2006 m. kovo 14 d., apie 10.00 val., antstoliui G. B. atvykus prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus jį įleisti į pastatą, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. Š. atsisakė vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus ir sutiko jį įleisti į pastatą tik be filmavimo kameros, taip trukdydama antstoliui fiksuoti faktinę padėtį vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Tokiais nusikalstamais veiksmais ji, trukdydama antstoliui konstatuoti, ar vykdomi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarčių reikalavimai, trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.
G. Š. buvo kaltinama pagal BK 245 straipsnį tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir veikdama kaip UAB (duomenys neskelbtini) turto administratorė, 2006 m. kovo 3 d., apie 10.30 val., 2006 m. kovo 7 d., apie 13.00 val., ir 2006 m. kovo 14 d., apie 10.00 val., Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartimi paskirtam administratoriui J. J. atvykus prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus perduoti pastatą bei jame esantį turtą jam administruoti, atsisakė vykdyti teisėtus J. J. reikalavimus, taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarties, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota perduoti J. J. pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei jame esantį turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis neteisėta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. BPK 20 straipsnio reikalavimų nesilaikymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį, dėl to buvo netaikytas baudžiamasis įstatymas, kuris turėjo būti taikomas. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas G. Š. veiką kvalifikuodamas kaip priešingą teisei veikimą, numatytą Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalyje, o ne kaip nusikaltimą, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2006 m. kovo 2, 3 dienomis G. Š. nurodymu nebuvo vykdomi antstolio reikalavimai vykdyti teismo nutartis, t. y. reikalavimai įleisti jį į pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir konstatuoti, ar nevykdomi teismo nutartyse nurodyti darbai; 2006 m. kovo 7 ir 14 dienomis G. Š. antstolį įleido, neleisdama įsinešti filmavimo kameros. Kasatoriaus nuomone, tai rodo G. Š. veiksmų pavojingumą, nes ji veikė sistemingai, turėdama vienintelį tikslą – atkakliai ir piktybiškai sutrukdyti antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta žala tiek antstolio, tiek valstybės interesams, nes antstolis negalėjo pasinaudoti visomis jam įstatymų suteiktomis teisėmis vykdant teismo sprendimą, taip pat buvo ciniškai demonstruojamas teismo sprendimo negerbimas. G. Š. veikos pavojingumą, kasatoriaus nuomone, didina ir tai, kad tuo pačiu metu, kai ji neleido antstolio į minėtą pastatą, buvo nesilaikoma antstolio vykdomuose sprendimuose numatytų draudimų atlikti jame bet kokius darbus; 2006 m. kovo 3, 7, 14 dienomis darbai šiame pastate buvo vykdomi ir dėl to kalti asmenys nubausti civilinio proceso tvarka.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad G. Š. neleido antstolio į pastatą ne siekdama pažeisti įstatymą, įsakantį vykdyti antstolio reikalavimus, bet turėdama tikslą apsaugoti jos administruojamos UAB (duomenys neskelbtini) turtą nuo pašalinių asmenų, bei kad antstolis taip pat vykdė ir privačią veiklą – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. pavedimu konstatavo faktines bylos aplinkybes tose pačiose bylose ir tai darė iš dalies tuo pačiu laiku kaip ir vykdydamas teismo sprendimus. Kasatorius pažymi, kad antstolis G. B. tinkamai atliko jam įstatymų numatytas funkcijas, atvykęs prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prisistatė, paaiškino, kokiu tikslu jis atvyko, o G. Š. antstolį jau pažinojo, todėl antstolis negalėjo būti laikomas pašaliniu asmeniu, nuo kurio reikia saugoti turtą. Pati išteisintoji nei vienos apklausos metu nėra parodžiusi, kad antstolio ji neįleido norėdama apsaugoti turtą ar abejodama jo reikalavimų objektyvumu.
Kasatorius pažymi, kad Civilinio proceso kodekso VI dalyje numatyta priverstinė sprendimo vykdymo tvarka neturi įtakos baudžiamajai atsakomybei, nes jos tikslas yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, o BK 231 straipsnio paskirtis – patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuris trukdo vykdyti teismo sprendimą.
Kasatorius taip pat nurodo, kad neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir G. Š. išteisinant pagal BK 245 straipsnį. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį įpareigojimas perduoti pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo skirtas UAB (duomenys neskelbtini), o ne išteisintajai G. Š. Kasatorius pažymi, kad pagal bylos medžiagą faktine šio pastato valdytoja buvo pastato administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. Š., todėl, kasatoriaus nuomone, įpareigojimas perduoti turtą buvo skirtas būtent jai.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis antstolis G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 231 straipsnį, pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė neteisėtus nuosprendį ir nutartį. Teismai nepagrįstai laikė, kad G. Š. veiksmai jo neįleidžiant į pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neleidžiant naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemonių nesudaro nusikaltimo sudėties. Kasatorius pažymi, kad BK 231 straipsnio 1 dalyje nenumatyta jokių papildomų nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, charakterizuojančių šią veiką – trukdymo antstoliui vykdyti savo pareigas pobūdžio, pasekmių ir pan. Kasatoriaus nuomone, bet koks trukdymas antstoliui vykdyti savo pareigas visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, požymius. Net jei būtų laikoma, kad šiuo nusikaltimu gali būti pripažįstamos tik pavojingesnės veikos, akivaizdu, kad teismai netinkamai vertino G. Š. atliktų veikų pavojingumą. Teismai nustatė dviejų savaičių laikotarpyje buvus bent tris epizodus, kai G. Š. trukdė jam vykdyti dvi teismų nutartis, t. y. trukdymas buvo sistemingas. 2006 m. kovo 3-14 dienomis jam, teismo nutartis vykdančiam antstoliui, nepavyko jų įvykdyti – užfiksuoti pastato ir jo patalpų būklės bei, sulyginus su anksčiau užfiksuota būkle, patikrinti, ar nevykdomi teismo uždrausti statybos darbai. Dėl šių aplinkybių, kasatoriaus nuomone, G. Š. veika laikytina žymiai pavojingesne nei epizodiškas, vienkartinis trukdymas antstoliui vykdyti savo pareigas. Be to, teismų išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (baudžiamoji byla Nr. 2K-188/2007, 2005 m. kovo 17 d. konsultacija B3-357).
Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino G. Š. ir dėl 2006 m. kovo 2 d. epizodo, nes byloje įrodyta, jog būtent G. Š. nurodymu UAB „Trikampis žiedas“ darbuotojai jo neleido į pastatą. Nuosprendis dėl šio epizodo buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nutartyje visai nepasisakė, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis neišvengė interesų konflikto tuo pat metu vykdydamas teismų nutartis ir teikdamas faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. S. Kasatorius pažymi, kad teismai nenurodė jokių argumentų, kodėl paslaugų teikimas turėjo trukdyti teismo nutarčių vykdymui. Tai, kad filmuojant fiksuojamos ir po to konstatuojamos aplinkybės, jog į pastatą, kuriame turi būti vykdoma teismo nutartis, neleidžiamas ne tik antstolis, bet ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. S., visiškai netrukdė teismo nutarties vykdymo veiksmams. Net jei ir nebūtų faktinių aplinkybių konstatavimo, antstolis, vykdydamas teismo nutartį ir siekdamas išvengti ginčų dėl nutarties vykdymo eigos, atliktų analogiškus veiksmus – filmuotų, siekdamas užfiksuoti, jog neleidžiamas į pastatą, kuriame turi atlikti vykdymo veiksmus. Todėl skunde nurodytų paslaugų teikimas ir teismo nutarties vykdymas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nepažeidė. Teismų nutartys buvo vykdomos UAB (duomenys neskelbtini) pavedimu, faktinės aplinkybės konstatuotos UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. S. pavedimu ir šios aplinkybės nėra susijusios su kokiu nors konfliktu tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. S., todėl teismų išvados, jog šioje situacijoje buvo iškilęs interesų konfliktas, yra nepagrįstos. Ši teismų išvada dėl tariamai sukelto interesų konflikto padaryta nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes, pažeidžiant BPK 241 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir nukentėjusiojo G. B. kasaciniai skundai tenkintini. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Dėl BK 231 straipsnio 1 dalies taikymo
G. Š. buvo kaltinama pagal BK 231 straipsnio 1 dalį tuo, kad trukdė (2006 m. kovo 2 d., nurodė pastatą saugantiems darbuotojams neįleisti antstolio į pastatą, kovo 3 d. – jo neįleido į pastatą, kovo 7 ir 14 dienomis – antstolį įleido be filmavimo kameros) antstoliui konstatuoti, ar vykdomi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarčių reikalavimai, t. y. trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. Š. pagal BK 231 straipsnį konstatavo, kad CPK 585 straipsnio 2 dalyje ir BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už tą pačią neteisėtą veiką, teismo sprendimo sąvoka apima ir vykdomuosius dokumentus, todėl šiuo atveju teismas pripažino, kad yra įstatymo normų konkurencija. Taigi, spręsdamas klausimą, kokia norma turėtų būti taikoma, esant įstatymų normų konkurencijai, teismas atsižvelgė į veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, priešingumą teisei, sukeltas teisines pasekmes.
Apylinkės teismas nustatęs, kad G. Š. 2006 m. kovo 3 d. neįleisdama antstolio į pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kovo 7 ir 14 dienomis neleisdama jam fiksuojant padėtį pastate naudotis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, konstatavo, kad tokiais veiksmais G. Š. kliudė antstoliui vykdyti teismo sprendimą ir jos veiksmus vertino kaip priešingą teisei veikimą, numatytą CPK 585 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodydamas, kad G. Š. veiksmai nei savo turiniu, nei pobūdžiu ar kitomis aplinkybėmis nebuvo pavojingesni negu veiksmai, kuriuos įstatymo leidėjas civilinio proceso įstatyme apibūdino kaip kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus.
CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Šio straipsnio dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu trukdymas atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan.), kliudantį straipsnyje išvardytiems subjektams (tame tarpe ir antstoliui) jas atlikti. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo straipsnyje nurodytiems subjektams (antstoliui) atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus.
Kolegijos nuomone, BK 231 straipsnis ir CPK 585 straipsnio 2 dalis nustato skirtingas atsakomybės rūšis, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos. BK 231 straipsnio paskirtis yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuris trukdo vykdyti teismo sprendimą. Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos turi visai kitą paskirtį, t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad tarp BK 231 straipsnio 1 dalies ir CPK 585 straipsnio 2 dalies jokios normų konkurencijos nėra. Šios įstatymų normos skirtingos tiek savo prigimtimi, tiek ir paskirtimi. Taigi šioje byloje žemesnių instancijų teismai turėjo analizuoti, ar G. Š. veiksmuose yra BK 231 straipsnio 1 dalies sudėties požymių, o ne svarstyti dviejų teisės normų, įtvirtintų skirtinguose įstatymuose, atribojimo klausimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Dėl BK 245 straipsnio taikymo
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1314-43/06 pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. vasario 24 d. nutartimi įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) perduoti J. J. pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei jame esantį turtą.
Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
Žemesnių instancijų teismai, išteisindami G. Š. pagal BK 245 straipsnį, nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį įpareigojimas perduoti pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo skirtas UAB (duomenys neskelbtini), o ne G. Š. Esant tokioms aplinkybėms, antstolio reikalavimai G. Š. perduoti aukščiau minėtą pastatą buvo neteisėti, nes skirti ne tam asmeniui, kuris tai padaryti buvo įpareigotas teismo nutartimi.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodo, kad teismai išteisindami G. Š. pagal BK 245 straipsnį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes faktine šio pastato valdytoja buvo pastato administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė G. Š., todėl jai iškyla atsakomybė pagal BK 245 straipsnį.
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo ištirti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, pašalinti prieštaravimus tarp ištirtų įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybių, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, o nutartyje tik lakoniškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. Š. išteisinimo yra pagrįstos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti apylinkės teismo išteisinamais nuosprendis G. Š. pagal BK 245 straipsnį, esant neišsamiam visų bylos aplinkybių ištyrimui, laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimu, nes jis sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.
Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.