Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjo A. K. finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.5. Apeliantas nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už atskirąjį skundą bankroto byloje, todėl jo atskirasis skundas neturėjo būti priimtas. Nemokumo administratorės nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą apelianto A. K. atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjo A. K. 5 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo rašytinio įrodymo (ne)priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – AVNT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas priimtas iki pareiškėjo kreipimosi į teismą su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje ir skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas. Apeliantui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką. Teismui 2023 m. liepos 19 d. nutartimi pasiūlius proceso dalyviams pateikti įrodymus ir argumentus dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, apeliantas pateikė prašymą atnaujinti procesinį terminą ir naujus įrodymus (DOK-28211). Taigi, apeliantas aktyviai dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime ir turėjo objektyvią galimybę visus įrodymus dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, sukliudžiusių AVNT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto su atskiruoju skundu pateiktas AVNT sprendimas nepradėti BUAB „JARR“ nemokumo administratorės neplaninio veiklos patikrinimo nėra susijęs su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepriima naujo įrodymo – AVNT 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

16. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Baltijos autoparko valdymas“ iškelta bankroto byla. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Admivira“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 19 d. (civilinė byla Nr. eB2-1207-643/2023).

17. BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo terminas baigėsi 2023 m. vasario 20 d.

19. Pareiškėjas A. K. 2023 m. birželio 27 d. pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ kreditorių sąrašą su 5 000 Eur finansiniu reikalavimu. Apeliantas prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą grindžia 2023 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, pagal kurią BUAB „JARR“ perleido 5 000 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“.

20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi pripažino UAB „Baltijos autoparko valdymas“ likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.

21. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „JARR“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 5 d.

22. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas BUAB „JARR“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 10 d.

23. 2022 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „JARR“ nemokumo administratorė pateikė ieškinį UAB „Baltijos autoparko valdymas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2828-580/2022).

24. 2022 m. gruodžio 1 d. BUAB „JARR“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti BUAB „JARR“ likvidavimo terminą iki 2023 m. birželio 1 d., kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2828-580/2022 nėra išnagrinėta.

25. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti BUAB „JARR“ nemokumo administratorės prašymą dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo ir įpareigoti nemokumo administratorę iki 2022 m. gruodžio 28 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas nurodė, kad kito teisminio ginčo, kuriame dalyvauja likviduojama dėl bankroto įmonė, nagrinėjimas nėra savarankiškas pagrindas pratęsti likvidavimo terminą. Nemokumo administratorė nenurodė kitų kliūčių, dėl kurių įmonės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigta per teismo nustatytą terminą.

26. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2828-580/2022 nutarė patvirtinti tarp BUAB „JARR“ ir UAB „Baltijos autoparko valdymas“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Baltijos autoparko valdymas“ įsipareigojo BUAB „JARR“ sumokėti dalimis 5 000 Eur iki 2023 m. gegužės 31 d. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutartis patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 19 d.

27. BUAB „JARR“ nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 20 d. pakartotinai pateikė prašymą pratęsti BUAB „JARR“ likvidavimo terminą iki 2023 m. birželio 1 d. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2828-580/2022 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos ir skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ įsipareigojo sumokėti BUAB „JARR“ 5 000 Eur iki 2023 m. gegužės 31 d. Vykdant taikos sutartį, egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o užbaigus bankroto bylą nemokumo administratorė neturės galimybių kontroliuoti taikos sutarties vykdymo ir imtis priverstinio vykdymo veiksmų, priėmus sprendimą dėl bendrovės pabaigos gali nukentėti kreditorių interesai.

28. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino BUAB „JARR“ nemokumo administratorės prašymo pratęsti bendrovės likvidavimo terminą. Teismas nurodė, kad, pasibaigus bendrovės likvidavimo stadijai ir jos nepratęsus, nemokumo administratorė turės teisę perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teises, kurios įgyvendinamos civilinėje byloje Nr. e2-2828-580/2022, t. y. UAB „Baltijos autoparko valdymas“ įsipareigota sumokėti suma galės būti išieškoma ir po to, kai bus priimtas sprendimas dėl BUAB „JARR“ pabaigos. Taigi, nebus pažeisti kreditorių interesai atgauti skolų dalį proporcingai patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams.

29. 2023 m. sausio 6 d. vykusiame BUAB „JARR“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ laisvu pardavimu, penkiais etapais, skelbiant apie pardavimą interneto portale, pradinę pardavimo kainą nustatant 2 500 Eur. Kiekvieno laisvo pardavimo etapo trukmė 7 kalendorinės dienos. Kiekviename etape kainą mažinti po 20 procentų nuo pradinės pardavimo kainos. Nepardavus skolos, ją parduoti per 7 kalendorines dienas už didžiausią pasiūlytą kainą. Trečiuoju darbotvarkės klausimu BUAB „JARR“ kreditoriai priėmė nutarimą netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos.

30. 2023 m. sausio 18 d. BUAB „JARR“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl leidimo parduoti turtą (reikalavimo teisę) išdavimo pagal 2023 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkime patvirtintą tvarką ir kainas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė netenkinti nemokumo administratorės prašymo, nurodydamas, kad teismo leidimas dėl įmonės turto (reikalavimo teisės) pardavimo nėra reikalingas.

31. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimu patvirtinta galutinė BUAB „JARR“ bankroto ataskaita ir ši bendrovė pripažinta pasibaigusia. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog iki šiol nėra parduotas bendrovės turtas (reikalavimo teisė), nėra kliūtis galutinės ataskaitos tvirtinimui teisme. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. (civilinė byla Nr. eB2-317-779/2023).

32. 2023 m. kovo 15 d. tarp BUAB „JARR“ nemokumo administratorės ir A. K. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią A. K. buvo perleista 5 000 Eur reikalavimo teisė, kildinama iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2828-580/2022 patvirtintos taikos sutarties, į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“.

33. Pagal viešojo registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) BUAB „JARR“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2023 m. gegužės 12 d.

Dėl A. K. finansinio reikalavimo

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

35. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

36. Pagal JANĮ 101 straipsnį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.

37. Priėmus ir įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti likviduotą dėl bankroto juridinį asmenį pasibaigusiu ir juridinį asmenį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, juridinis asmuo pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Nuo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti (juridinis asmuo pasibaigia) ir praranda teisę savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis).

38. Be kita ko, teisines pasekmes dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens pasibaigimo sukuria sudėtinis juridinis faktas, kurį sudaro: pirmasis juridinis faktas – sprendimo dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas; antrasis juridinis faktas – pagal šį sprendimą atliktas likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Taigi, iki likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento galimas likviduoto dėl bankroto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui, nepaisant to, kad įsiteisėjo sprendimas dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens pabaigos. Sprendimo dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas pats savaime nepanaikina likviduoto dėl bankroto juridinio asmens teisės perleisti reikalavimo teises, nes juridinio asmens pabaigos (taigi, ir teisės perleisti reikalavimo teises netekimo) momentas yra jo išregistravimas iš Juridinių asmenų registro.

39. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai užbaigiant bankroto procesą tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai, nemokumo administratorius turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose. Teismo sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui atlikti pirmiau nurodytus veiksmus iki likviduotos dėl bankroto bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022).

40. Jeigu po bendrovės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į bendrovės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis bendrovės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

42. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Įstatymas draudžia kreditoriui perleisti: reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu, t. y. reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

43. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl 2023 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdų sutarties neteisėtumo faktą ir netvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo.

44. Tai, kad pagal JANĮ 101 straipsnį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl įmonės išregistravimo, nėra šios bylos dėl finansinio reikalavimo BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ patvirtinimo nagrinėjimo dalykas, nes nebuvo pareikštas priešpriešinis reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sandorio nuginčijimo. Aplinkybės, lėmusios užsitęsusį pirminės kreditorės BUAB „JARR“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, kad pagal JANĮ 101 straipsnio nuostatas BUAB „JARR“ nebuvo išregistruota iki 2023 m. kovo 9 d., o buvo išregistruota tik 2023 m. gegužės 12 d., savaime nedaro negaliojančia 2023 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir nesudaro pagrindo teismo iniciatyva šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

45. Teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu, kai byloje egzistuoja akivaizdžios faktinės aplinkybės sandorį pripažinti niekiniu. Byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad 2023 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sandoris, kuris kildinamas iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, yra akivaizdžiai neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs neteisėto reikalavimo perleidimo sandorio faktą ir kad ši aplinkybė sudaro savarankišką prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą atmetimo pagrindą, nesant pareikšto reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sandorio nuginčijimo, nepagrįstai kvestionavo reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumą. Teismo sprendimo dėl įmonės kreditorės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratoriui sudaryti reikalavimo perleidimo į skolininkę sandorį iki likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas patvirtinti skolinį reikalavimą įgijusio asmens finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. K. finansinį reikalavimą pagrindžia ne tik nenuginčyta ir galiojanti 2023 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įgijo reikalavimą į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“, bet ir pagal 2022 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2828-580/2022 patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo įvertintas pradinės kreditorės BUAB „JARR“ to paties reikalavimo į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ pagrįstumas ir teisėtumas.

48. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis iškelti UAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. sausio 19 d., todėl UAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorei neabejotinai buvo žinoma apie BUAB „JARR“ turimą reikalavimo teisę į jos administruojamą įmonę. Pradinės kreditorės BUAB „JARR“ finansinis reikalavimas galėjo būti patvirtintas BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje žymiai anksčiau. BUAB „JARR“ nemokumo administratorė 2023 m. vasario 15 d. (dar nebuvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ir neįsiteisėjo sprendimas dėl BUAB „JARR“ pabaigos) kreipėsi į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti 5 000 Eur finansinį reikalavimą, tačiau tik 2023 m. kovo 22 d. (po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir sprendimo dėl BUAB „JARR“ pabaigos įsiteisėjimo) teisme buvo gautas BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorės prašymas išspręsti šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė netvirtinti BUAB „JARR“ 5 000 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje, nes BUAB „JARR“ 2023 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido naujajam kreditoriui. Taigi, pirminės kreditorės BUAB „JARR“, o vėliau naujojo kreditoriaus A. K. finansinis reikalavimas galėjo būti patvirtintas (patikslintas) BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje žymiai anksčiau (netgi iki sprendimo dėl BUAB „JARR“ pabaigos įsiteisėjimo). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių nebuvo patvirtintas BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje pradinės kreditorės BUAB „JARR“ finansinis reikalavimas, kurį perėmė pareiškėjas, ir tai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei pagrindinio juridinių asmenų bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. A. K. jau 2023 m. balandžio 5 d., t. y. po tos pačios dienos nutarties atsisakyti tvirtinti BUAB „JARR“ finansinį reikalavimą priėmimo, kreipėsi su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą į BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorę, kuri A. K. prašymo neperdavė teismui iki pat 2023 m. birželio 27 d., kai pats A. K. kreipėsi į teismą.

49. Taigi, įrodymais pagrįsto finansinio reikalavimo nepatvirtinimas, BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorei teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus reikalavimo perleidimo sutarties, prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams (JANĮ 3 straipsnis) bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo.

Dėl naujų aplinkybių atskirajame skunde (ne)nurodymo

50. CPK įtvirtina dalinę (ribotą) apeliaciją, todėl civilinio proceso normos draudžia atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

51. Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantas atskirajame skunde rėmėsi naujomis ir pirmosios instancijos teismui nežinomomis aplinkybėmis.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra naujos ir buvo žinomos pirmosios instancijos teismui: apelianto nurodytos aplinkybės yra faktiniai duomenys iš teisme nagrinėtos BUAB „JARR“ bankroto bylos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumą, rėmėsi minėtos civilinės bylos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde nurodyti Vilniaus apygardos teismo BUAB „JARR“ bankroto byloje priimti procesiniai dokumentai yra ir nagrinėjamos bylos medžiagoje (DOK-28211 priedai).

53. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto nurodytos faktinės aplinkybės yra naujos ir nebuvo žinomos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant A. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.

Dėl žyminio mokesčio (ne)sumokėjimo

54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad atskirasis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, apeliantui nesumokėjus žyminio mokesčio.

55. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ir restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnyje nustatytus atvejus.

56. Kreditorių, pareiškusių finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina arba tenkina iš dalies, atskirieji skundai dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies žyminiu mokesčiu neapmokestinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).

57. Taigi, apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą, neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas nėra termino, nustatyto finansiniam reikalavimui pareikšti, atnaujinimo klausimas, kai A. K. finansinio reikalavimo pateikimą pirmosios instancijos teismas pripažino užsitęsusiu dėl svarbių priežasčių ir atnaujino pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nepagrįstai atsisakė patvirtinti įrodymais pagrįstą pareiškėjo finansinį reikalavimą.

60. Taigi, yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų taikymo, nurodant dėl teisinio aiškumo apie termino pareiškėjui A. K. finansiniam reikalavimui BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ bankroto byloje pareikšti atnaujinimą ir patvirtinant kreditoriaus A. K. antrosios eilės 5 000 Eur finansinį reikalavimą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Pareiškėjas ir BUAB „Baltijos autoparko valdymas“ nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjui A. K. terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti kreditoriaus A. K. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autoparko valdymas“ antrosios eilės kreditorių sąraše.