Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8;3.1.7.9; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.2.6.13

2018 m. balandžio 5 d.

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad po tėvo mirties prižiūri likusį tėvo turtą, sodybą, padeda kartu gyvenančiam dėdei V. S., iki šiol tvarko kitus ūkinius reikalus, šienauja žolę, tvarko namų aplinką. Po tėvo mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose – (duomenys neskelbtini), kur tėvas gyveno iki mirties. Darė einamąjį namo remontą – jį dažė, tvarkė jo vidų, rūpinosi malkomis, nes namas kūrenamas krosnimi. Už elektros tiekimą mokėjo jis kartu su dėde. Po tėvo mirties liko sodyba su 30 arų žeme ir apie 3 ha žemės kitoj pusėj kelio. Šia žeme po tėvo mirties dvejus metus naudojosi pats – augino ir ganė tėvo galvijus, vėliau – neatlygintinai davė naudotis R. D., kadangi pats neturi žemės ūkio technikos. Tėvas, būdamas gyvas, mokėjo už žemę, tačiau jam mirus mokėjimo pranešimų negavo, todėl žemės mokesčių nemokėjo. Tėvo namuose gyveno iki 2012 m. Ten iki šiol gyvena ir tėvo brolis V. S.. Nežino dėl ko tėvas neįteisino namų savo vardu. Pareiškėjas nurodė, kad jis turėjo seserį, tačiau ji žuvo. Palikimo priėmimo dienai jis buvo vienintelis tėvo įpėdinis. Mirus tėvui į notarą nesikreipė, nes neturėjo tam lėšų (2018 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 7 min. – 16 min).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas A. S. yra A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 8, 10). Pareiškėjo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėjo motina O. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Paveldėjimo byla į mirusiojo A. S. palikimą neužvesta (b. l. 12).A. S. pagal (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo 2.8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Be to, pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą A. S. paveldėjo K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą (b. l. 15). Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos (duomenys neskelbtini) pastatų nuosavybės pažyma patvirtina, kad pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas gyvenamasis namas, kluonas ir lauko virtuvė bei kiti pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Pareiškėjo tėvas A. S. nuo 1982 m. gruodžio 21 d. iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pats pareiškėjas A. S. savo gyvenamąją vietą nuo 2003 m. kovo 14 d. deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas A. S. po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiojo turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pareiškėjo A. S. nurodytas aplinkybes, jog jis po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiojo turtą, nes rūpinosi tėvo gyvuliais, žemės sklypu, ganė likusius gyvulius, atliko einamuosius sodybos remonto darbus, patvirtino liudytojų R. D. ir E. B. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai).Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. S. kaimynas. Tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas A. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir mirusiojo brolis. Sodyboje yra apie 3 ha žemės, ūkiniai pastatai. Mirus pareiškėjo tėvui liko galvijai, kuriuos vėliau pareiškėjas su dėde pardavė. Mirus A. S. jo sutuoktinė jau buvo mirusi. Pareiškėjas turėjo seserį, tačiau ji žuvo būdama maža. Po tėvo mirties A. S., kadangi tuose namuose gyvenantis pareiškėjo dėdė neįgalus, sunkiai einantis, tvarkė aplinką, sodino daržus, darė namo vidaus remontą, perdažė sienas, grindis, lubas. Žeme pareiškėjas leido naudotis kitam kaimynui R. D., kadangi neturėjo žemės ūkio technikos jos apdirbimui. Pareiškėjas šiuo metu gyvena su šeima tame pačiame kaime, tačiau prižiūri ir tėvo namus (2018 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min. – 24 min). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. D. patvirtino, kad A. S. buvo vienintelis jo tėvo A. S. įpėdinis. Pareiškėjas po tėvo mirties prižiūrėjo likusius galvijus, juos ganė tėvui priklausančioje žemėje. Praėjus maždaug dvejiems metams nuo A. S. mirties jis pradėjo naudotis apie 3 ha žeme, kuri yra (duomenys neskelbtini). Šiuo žemės sklypu jam leido naudotis pareiškėjas A. S.. Žemės nuomos, panaudos sutarčių nėra sudarę, žeme naudojasi neatlygintinai. Pats pareiškėjas žemės nedirbo, nes neturėjo tam reikalingos technikos (2018 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 25 min. – 30 min).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant ir pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojų žodinius paaiškinimus dėl pareiškėjo A. S. veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir paties pareiškėjo paaiškinimai dėl pastarojo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys nepateikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonių, kad rašytiniai įrodymai gali būti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė daugiau rašytinių įrodymų, neturi įtakos jo ir liudytojų paaiškinimų patikimumui. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti, todėl teisinės reikšmės išvadai, ar įrodymų pakanka, neturi spėjamojo pobūdžio argumentas, kokie rašytiniai įrodymai galėtų būti pateikti. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas iki tėvo mirties ir po jos gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo tėvo namuose – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 17). Teismo vertinimu, pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas A. S. po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) mirusiojo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo A. S. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, likus paveldimo nekilnojamojo turto, nesant kitų pirmosios eilės įstatyminių ar testamentinių įpėdinių (b. l. 8, 16), tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) pareiškėjui A. S. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.