Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-955-567/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-09-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-11-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-11
Bylos Nr.
e2-955-567/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01230-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus
Pareiškėjas
„STAL OG GLASS AS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-955-567/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01230-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.4.4.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos „STAL OG GLASS AS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „dz group“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja „STAL OG GLASS AS“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 34 124,75 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 10 000 Eur avansas, 1 818,05 Eur (12 proc. metinės palūkanos nuo 2023 m. liepos 6 d. iki 2025 m. sausio 9 d.), 1 500 Eur nesumokėtos netesybos, 20 806,70 Eur nuostoliai.

2. Pareiškėja nurodė, kad su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „dz group“ (toliau – bendrovė, atsakovė) 2023 m. birželio 27 d. sudarė projektavimo ir statybos subrangos sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. gegužės 31 d. surinkti ir sumontuoti stiklo gaminius (aliuminio langus, duris ir fasadus) pagal „Alukon SIA“ brėžinius objekte Norvegijoje. Pagal sutarties 11 punktą darbų pradžia – 2023 m. rugpjūčio 7 d., o visų darbų atlikimo terminas – 35 savaitės nuo sutarties pasirašymo. Pareiškėja sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą, tačiau atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, dėl to pareiškėja patyrė nuostolius. Pareiškėja nurodė, kad UAB „dz group“ sąmoningai nuslėpė informaciją apie iškeltą bendrovei bankroto bylą, apie kurią bendrovės nemokumo administratorė neinformavo pareiškėjos.

Atsiliepimas

3. Atsakovės nemokumo administratorė atsiliepimu prašė pareiškėjos „STAL OG GLASS AS“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes iki šiol nėra perduoti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „dz group“ dokumentai ir turtas, o nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti kreditorių reiškiamų finansinių reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi:

4.1. patvirtino pareiškėjos „STAL OG GLASS AS“ 3 318,05 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile antruoju etapu, LUAB „dz group“ bankroto byloje;

4.2. atmetė pareiškėjos „STAL OG GLASS AS“ 20 806,70 Eur finansinio reikalavimo dalį;

4.3. priteisė pareiškėjai „STAL OG GLASS AS“ iš atsakovės LUAB „dz group“ 512,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir tai yra atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjos nurodytus patirtus nuostolius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepaaiškino, ar nebuvo galimybių darbams, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė, pasamdyti darbuotojus už mažesnę kainą, taip pareiškėjai patiriant mažesnes išlaidas. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja, pasirinkdama tokį darbų organizavimo būdą, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, veikė savo rizika ir nepateikė įrodymų, jog nurodytų darbų nebuvo galimybės organizuoti už mažesnę kainą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog šie nuostoliai galėjo būti numatyti sutarties su atsakove sudarymo metu kaip prievolės neįvykdymo pasekmė. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja neįrodė patirtų nuostolių dydžio, t. y. neįrodė vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl finansinio reikalavimo dalį dėl 20 806,70 Eur nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Atmetus finansinio reikalavimo dalį dėl 20 806,70 Eur, bendrai patvirtintinus 13 318,05 Eur finansinio reikalavimo dalį, t. y. patenkinus 39,02 proc. reikalavimo, teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovės 512,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėja „STAL OG GLASS AS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį atsisakyti patvirtinti 20 806,70 Eur finansinį reikalavimą ir patvirtinti „STAL OG GLASS AS“ 20 806,70 Eur finansinį reikalavimą LUAB „dz group“ bankroto byloje bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

8. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismo argumentai, kad pareiškėja veikė savo rizika ir nepateikė įrodymų, jog nurodytų darbų nebuvo galimybės organizuoti už mažesnę kainą, yra nepagrįsti ir prieštarauja šalių sudarytos sutarties nuostatoms.

8.2. Pareiškėja, pasitelkdama darbuotojus, patyrė 20 806,70 Eur nuostolių, kuriuos pagal sutarties sąlygas LUAB „dz group“ turi atlyginti. NS 8417 Projektavimo ir statybos subrangos sutarčių bendrųjų sąlygų 21.5 papunktis numato, kad atsakomybė pagal šią nuostatą yra ribojama iki 50 proc. sutarties sumos ir šis apribojimas netaikomas, jei vėlavimas atsirado dėl subrangovo didelio neatsargumo arba tyčinio netinkamo elgesio. Pareiškėjos patirti 20 806,70 Eur nuostoliai neviršija 50 proc. sutarties sumos bei nepažeidžia sutarties sąlygų. Taigi, pareiškėja savo asmenine rizika neveikė, o veikė pagal sutarties sąlygas.

8.3. Sutarties sąlygų visuma įrodo, kad sutarties šalys numatė prievolės neįvykdymo pasekmes ir prisiėmė atsakomybę tiek dėl nuostolių dydžio, tiek dėl jų pašalinimo būdo. LUAB „dz group“ privalo pagal sutartį atlyginti patirtus nuostolius, dėl kurių atlyginimo šalys susitarė. Teismas pripažino, kad LUAB „dz group“ nevykdė sutarties, todėl yra pagrindas patvirtinti 20 806,70 Eur finansinį reikalavimą kaip patirtus nuostolius, kylančius iš sutarties nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį dėl nuostolių atlyginimo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo

10. Pareiškėja „STAL OG GLASS AS“ prašo priimti naują įrodymą: Norvegijos standartą NS 8417.E:2011 su dalies teksto vertimu. Nurodė, kad Norvegijos standartas NS 8417.E:2011 yra sutarties sudedamoji dalis ir jo nuostatos tiesiogiai taikomos sutarties šalims. Pareiškėja pažymėjo, kad Norvegijos teisminėms institucijoms visi standartai, kaip teisės aktai, yra prieinami, todėl pareiškėja, kaip Norvegijoje veikianti įmonė, nesuprato ir nežinojo, jog šie standartai teismui atskirai turėtų būti pateikiami kartu su procesiniu dokumentu. Pareiškėja sąžiningai suklydo ir neturėjo intereso veikti nesąžiningai ar priešingai teisei ir jos principams. Naujas įrodymas yra reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui.

11. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

12. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).

13. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Taigi, valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjos su atskiruoju skundu pateikto anglų kalba surašyto Norvegijos standarto NS 8417.E:2011 su dalies teksto (įvado ir 21.5 punkto) vertimu į lietuvių kalbą, nes pareiškėja, žinodama apie įrodinėjimo pareigą, turėjo pakankamai laiko (prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teisme gautas 2025 m. liepos 25 d.) minėto standarto visą tekstą išversti į lietuvių kalbą ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, minėto standarto dalies vertime į lietuvių kalbą yra nukreipiančioji nuoroda į šio standarto 22.1 papunktį, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija atsisako priimti naują įrodymą, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

16. Pareiškėja ir atsakovė 2023 m. birželio 27 d. sudarė projektavimo ir statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. gegužės 31 d. surinkti ir sumontuoti stiklo gaminius (aliuminio langus, duris ir fasadus) pagal „Alukon SIA“ brėžinius objekte Norvegijoje. Pagal sutarties 11 punktą darbų pradžia – 2023 m. rugpjūčio 7 d., o visų darbų atlikimo terminas – 35 savaitės nuo sutarties pasirašymo. Pareiškėja 2023 m. liepos 5 d. sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei, paskyrė nemokumo administratore mažąją bendriją (toliau – MB) „Raktukas“ ir nutarė atsakovės bankroto bylą nagrinėti supaprastinta tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2025 m. balandžio 23 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d. ir 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis. 2025 m. rugsėjo 24 d. įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

18. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos 10 000 Eur finansinio reikalavimo dalį, tenkinamą antrąja eile. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 6 d. Teismas išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą klausimą dėl pareiškėjos 24 124,75 Eur finansinio reikalavimo dalies.

Dėl finansinio reikalavimo

19. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 21 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 13 punktas).

20. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga savo iniciatyva įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017, 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 14 punktas).

21. Viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, nepaneigia kitų, nebankrutuojančių, asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimą (CPK 176, 185 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 31 punktas).

22. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

23. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 22 punktas).

24. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 20 punktas).

25. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

26. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, 27 punktas).

27. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrindžiamas įrodymais ir teismas pagrįstai įsitikina dėl bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė patvirtinti 34 124,75 Eur finansinį reikalavimą, kurio dalis (pagal sutartį bendrovei sumokėtas 10 000 Eur avansas) patvirtinta 2025 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Skundžiama nutartimi papildomai patvirtintas 3 318,05 Eur finansinis reikalavimas (palūkanos, netesybos) ir nepatvirtinta likusi pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis (20 806,70 Eur nuostolių atlyginimas), pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėja neįrodė dėl bendrovės neatliktų rangos darbų patirtų nuostolių dydžio. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius dėl bendrovės pagal sutartį neatliktų rangos darbų.

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu. Nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus generaliniam rangovui, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangovas, kaip verslininkas ir savo srities profesionalas, prisiimdamas pareigą atlikti tam tikrus darbus, suteikia generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, teisėtus lūkesčius, kad jis atliks darbus profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, iš esmės subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui, tik skiriasi jų pareigų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Taigi, užsakovas (generalinis rangovas ginče su subrangovu) gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 43 punktas).

30. Greta reikalavimo grąžinti rangovui (subrangovui) sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018, 21 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalis, pareiškusi reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, kartu turi procesinę pareigą įrodyti visas būtinąsias antrosios sutarties šalies civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę, kuri, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai).

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustatyta sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo institutą, pareiškėjai neįrodžius bendrovės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos. Byloje nėra ginčo, kad bendrovė pagal sutartį neatliko rangos darbų (neteisėti veiksmai, neveikimas), tačiau pareiškėja neįrodė dėl bendrovės neatliktų darbų patirtų 20 806,70 Eur nuostolių dydžio.

33. Kasacinis teismas išaiškino, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).

34. Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

35. Taigi, vien neteisėtų veiksmų nustatymo nepakanka civilinei atsakomybei taikyti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti nuostolius, turi įrodyti tiek nuostolių faktą, tiek ir jų dydį, taip pat priežastinį ryšį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo procesinę pareigą įrodyti bendrovės dėl neatliktų rangos darbų pareiškėjai atsiradusių nuostolių faktą, nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir nuostolių atsiradimo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo teiginiai, kad bendrovė neatliko sutartų darbų ir dėl to pareiškėja turi teisę į nuostolių atlyginimą, neviršijantį 50 proc. sutarties kainos (45 000 Eur), savaime nepagrindžia nei nuostolių atsiradimo fakto, nei nuostolių dydžio, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nėra atleista nuo procesinės pareigos patirtus nuostolius pagrįsti leistinais įrodymais.

37. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė nevykdė rangos darbų, todėl pareiškėja, siekdama išvengti nepagrįstai didelio darbų vykdymo vėlavimo užsakovui, pati turėjo organizuoti darbus ir juos atliko, dėl to patyrė 20 806,70 Eur papildomų išlaidų (nuostolių), neviršijančių sutarties 45 000 Eur kainos. Papildomas išlaidas (nuostolius) dėl bendrovės neatliktų darbų pareiškėja grindė pačios pareiškėjos parengta 2024 m. kovo 1 d.–balandžio 30 d. laikotarpio atliktų darbų lentele ir savo darbuotojų 2023 m. rugsėjo 1 d.–2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpio atliktų darbų žiniaraščiu.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačios pareiškėjos parengti įrodymai (atliktų darbų lentelė, jos darbuotojų atliktų darbų žiniaraštis) savaime nepatvirtina nei bendrovės dėl neatliktų rangos darbų pareiškėjai atsiradusių nuostolių fakto, nei jos nurodomo nuostolių dydžio bei priežastinio ryšio tarp bendrovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos įrodinėjamų nuostolių. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė buvo informuota, jog jos neatliktus darbus atliks (atliko) pati pareiškėja, atliktų darbų kaina viršys (viršija) sutarties kainą ir bendrovė su tuo sutiko. Pagal sutartį bendrovė turėjo surinkti ir sumontuoti stiklo gaminius (aliuminio langus, duris ir fasadus) pagal „Alukon SIA“ brėžinius objekte Norvegijoje, tačiau minėtuose atliktų darbų lentelėje ir darbuotojų atliktų darbų žiniaraštyje konkretus statybos rangos objekto adresas nenurodytas. Taigi, šie įrodymai savaime nepatvirtina, kad pareiškėja savo jėgomis atliko darbus, kuriuos turėjo atlikti bendrovė sutartame statybos objekte.

39. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog pareiškėja savo jėgomis atliko bendrovės neatliktus statybos rangos darbus sutartyje numatytame objekte. Pareiškėja neįrodė, kad tuos pačius su bendrove sutartyje sutartus darbus nebuvo galima atlikti už sutartyje numatytą kainą, už kurią atlikus pareiškėjai neatsirastų papildomos išlaidos (nuostoliai). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja, pasirinkdama tokį darbų organizavimo būdą, bendrovei nevykdant įsipareigojimų, veikė savo rizika ir nepateikė įrodymų, jog nurodytų darbų nebuvo galimybės organizuoti už mažesnę kainą.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė bendrovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, t. y. pareiškėjos nurodomų nuostolių atsiradimo fakto ir nuostolių dydžio bei priežastinio ryšio su bendrovės neatliktais darbais ir pareiškėjos įrodinėjamais nuostoliais.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad rungtyniško proceso esmė yra ta, jog įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

42. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28- 701/2020, 59 punktas).

43. Šios kategorijos civilinėse bylose teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias pareiškėjai įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas finansinis reikalavimas. Tarp šalių, kurios vykdė privačią ūkinę komercinę veiklą, yra susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, kurie nėra priskiriami viešųjų teisinių santykių kategorijai. Taigi, pareiškėjos finansinis reikalavimas kildinamas iš juridinius asmenis siejusių statybos rangos teisinių santykių, kurie nepasižymi viešuoju interesu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje klausimą, viešasis interesas reikalauja, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas finansinis reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažins kitų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę. Tai reiškia, kad pareiga pateikti nuostolių faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus teko pareiškėjai, kuri tokių įrodymų nepateikė, o pateikti įrodymai nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalies dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo aktyvumo pareigos ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, jog pareiškėja nepagrindė prašomo patvirtinti 20 806,70 Eur finansinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas atsakovės bankroto byloje pažeistų kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

46. Atskirasis skundas atmetamas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėTomas Venckus