- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-174-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11897-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- I. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-492-435/2023 pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo D. K. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D. S. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus S. D. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. D. S. įsiskolinimą 6200 Eur; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko S. D. S. bendravimo tvarką.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko S. D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, kartu negyvena. Ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, juo rūpinasi, suteikia jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovė pagal galimybes materialiai išlaiko sūnų. Ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki. Sūnus yra neįgalus, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), sunki forma, nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovė nedirba, šeštadieniais mokosi, augina vaiką, dėl vaiko negalios jos galimybės dirbti yra ribotos. Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 111 Eur išmoka vaikui, 321 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei sūnui mokama 286 Eur šalpos neįgalumo pensija, iš viso 718 Eur. Ieškovė neturi savo vardu registruoto turto. Pragyventi ieškovei padeda mama, dėdės, atsakovo mama, kuri kartais atsiunčia vaikui rašymo priemonių, rūbų. Atsakovas per paskutinius trejus metus vaiko išlaikymui buvo davęs 1000 Eur delfinų terapijai. Kasmėnesinės būtiniausios išlaidos sūnui sudaro apie 1125,59 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui būtų priteista po 50 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; atsakovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistas nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra neatitinkantys realios vaiko poreikiams išleidžiamos sumos. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog nepilnamečio sūnaus maitinimui per mėnesį sumoka 615 Eur, nes neįtikėtina, kad 9 metų vaikui maitinti reikia 18 Eur per dieną. Pažymėjo, kad ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, nurodė, jog nepilnamečio vaiko maistui per mėnesį išleidžia 200 Eur, todėl neįtikėtina, jog vaiko maitinimas per metus laiko išaugo 415 Eur ir siekia 615 Eur. Atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, jis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, beveik metus laiko buvo sulaikytas pagal kardomąją priemonę, todėl neturėjo galimybių dirbti. Atsakovas turi 9 vykdomąsias bylas, kurių bendra išieškoma suma yra 16 960,23 Eur. Atsakovas skiria 50 Eur per mėnesį išlaikymą jo ir sutuoktinės I. K. dukrai E. K.. Atsakovas augina savo sutuoktinės dukrą P. B., gimusią (duomenys neskelbtini), todėl faktiškai atsakovas turi tris vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Vaiko poreikiai pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę sudaro ne daugiau kaip 710,59 Eur, kuriuos sudaro: maistas 200 Eur, apranga 118,29 Eur, higienos reikmenys 29,82 Eur, ugdymas 210 Eur, sveikata 66,66 Eur, laisvalaikio poreikiai 45,82 Eur, mokesčiai 40 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog valstybės išmokų suma ieškovei sudaro 718 Eur, laikytina, jog ieškovei visiškai pakanka vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti valstybės skiriamų išmokų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D. S. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. D. S. įsiskolinimą 6200 Eur; paskyrė ieškovę I. S. nepilnamečio sūnaus S. D. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo D. K. ir nepilnamečio vaiko S. D. S. bendravimo tvarką; priteisė ieškovei I. S. iš atsakovo D. K. 500 Eur atstovavimo išlaidas ir sumokėtą 94,00 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimusio S. D. S. tėvai yra ieškovė I. S. ir atsakovas D. K.. Šalys santuokos nebuvo sudarę, gyvena atskirai. Šalių sūnui nustatytas vaikystės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. jam buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. taip pat nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vaikui dėl negalios reikalinga nuolatinė reabilitacija - ergo terapija, specialiojo pedagogo pagalba, delfinų terapija; rekomenduojama vartoti vitaminus ir maisto papildus, gerinančius galvos smegenų veiklą. Ieškovės pajamas pagal jos pateiktus rašytinius duomenis sudaro: 136,22 Eur išmoka vaikui, 382,20 Eur ieškovei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei sūnui mokama 368 Eur šalpos neįgalumo pensija, iš viso 886,42 Eur. Ieškovė nuo 2021 m. lapkričio 19 d. gauna vaiko išlaikymo išmoką, kuri šiai dienai yra 88,20 Eur. Už praėjusį laikotarpį ieškovė atitinkamai gaudavo mažesnes valstybės išmokas. Ieškovė ir atsakovas neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas VSDFV duomenimis nedirba, pajamų negauna. Iš LITEKO duomenų bazės, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenų nustatė, kad atsakovas yra ne vieną kartą teistas už nusikalstamų veikų įvykdymą, atliko laisvės atėmimo bausmes. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo paleistas atlikus laisvės atėmimo bausmę, 2021 m. gruodžio 7 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, pajamų neturi. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. K.; sutuoktinės pajamas nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio sudaro apie 2148 Eur. 2013 m liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo jo dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas, užvestos 9 vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma apie 17000 Eur.
7. Dėl vaiko poreikių teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje sūnui kas mėnesį tenkančios būtinosios išlaidos sudaro apie 1125,59 Eur (maistui 615 Eur; aprangai 118,29 Eur; higienos reikmenys 29,82 Eur; ugdymui 210 Eur; sveikatai 66,66 Eur; laisvalaikiui 45,82 Eur, mokesčiai 40 Eur). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui yra nerealios ir nepagrįstai išdidintos. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnui reikalingas specialus maistas, kad sūnus netoleruoja kokio nors maisto ar yra jam alergiškas. Todėl, įvertinęs ir tai, kad šalių sūnus gauna maitinimą mokykloje, kuris nėra brangus (ieškovė negalėjo nurodyti maitinimo kainos) bei aplinkybę, kad vaikas auga ir jo maitinimuisi išlaidos didės, teismas protingo dydžio išlaidomis maistui kas mėnesį pripažino 200 Eur per mėnesį, kas per dieną sudaro apie 6,7 Eur ir yra įprastinio dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į būtinųjų vaiko poreikių lentelę neįtraukė išlaidų transportui, kurios buvo nurodytos bylą teisme nagrinėjant pirmą kartą. Ieškovė yra nurodžiusi, kad veža vaiką į mokyklą autobusu, automobilio neturi, kartais tenka vykti taksi. Ieškovė automobilio neįsigijo, todėl šias aplinkybes laikė nepasikeitusiomis ir pripažino, kad ieškovė kas mėnesį taip pat patiria 20 Eur išlaidas visuomeninio transporto bilietų pirkimui, vaiko vežimui taksi ar kitomis pavėžėjimo priemonėmis. 2022 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad ieškovė į bylą neįtraukė išlaidų vaiko patalynei ir rankšluosčiams, kas reiškia, kad į vaiko poreikių suvestinę neįtraukti visi jo poreikiai. Šių išlaidų ieškovė taip pat nenurodė nagrinėjant bylą pakartotinai, todėl teismas laikė, kad tokio pobūdžio išlaidas ieškovė patiria taip pat ir jos turėtų būti skaičiuojamos nustatant vaiko išlaikymo dydį. Vaiko patalynės išlaidas, teismo nuomone, per metus sudarytų apie 35 Eur, o išlaidos vaiko rankšluosčiams – apie 12 Eur; viso 47 Eur, kas yra apie 4 Eur kas mėnesį. Įvertinęs tai, kad atsakovas kitas ieškovės į būtinųjų vaiko poreikių lentelę įtrauktas išlaidas pripažino ir jų neginčijo, o teismas nustatė, kad ieškovė papildomai kas mėnesį patiria apie 20 Eur transporto išlaidoms ir apie 4 Eur patalynei/rankšluosčiams, teismas pripažino, kad S. D. S. būtinųjų ir dėl negalios - specialiųjų poreikių patenkinimui per mėnesį ieškovė patiria ne mažiau kaip 734 Eur (710 Eur + 20 Eur + 4 Eur).
8. Teismas nustatė, kad abu vaiko tėvai neturi jokio turto. Ieškovė yra sveika, atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų. Atsakovas turi dar vieną dukrą, kuriai teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė nedirba, kadangi dėl sūnaus sunkios negalios yra priversta nuolat būti šalia sūnaus, o susirasti tokio darbo, kurį galėtų dirbti sūnui iki pietų būnant specialioje ugdymo įstaigoje nepavyksta, įvertinant dar ir tai, jog sūnus dažnai serga ir būna namuose. Jos pajamas sudaro valstybės skiriamos išmokos - 136,22 Eur išmoka vaikui, 368 Eur sūnui šalpos neįgalumo pensija ir 382,20 Eur ieškovei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, iš viso 886,42 Eur. Teismas nustatė, kad 382,20 Eur tikslinė kompensacija skirta ieškovei už sūnaus slaugą, o kitos išmokos yra mokamos vaikui pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą ir bendrai sudaro 504,22 Eur. Teismas sprendė, kad dėl sunkios vaiko negalios ieškovės galimybės dirbti yra ribotos, nes vaikui reikalinga nuolatinė speciali priežiūra, specialios terapijos, į kurias ieškovė su sūnumi dažniausiai vyksta viešuoju transportu, kas sąlygoja ženkliai didesnes laiko sąnaudas. Akivaizdu, kad dėl ligos pobūdžio vaikui reikalingas pastovus emocinis ryšys su juo besirūpinančia mama, o rasti darbą trims valandoms, t. y. tuo metu, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje, yra sudėtinga, juolab, kad ne visada papildomai gautų pajamų nauda yra didesnė nei patenkinti vaikų emociniai poreikiai būnant kartu su tėvais. Teismo vertinimu, atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę bei pasirūpinti savo mažamečiu ir sunkią negalią turinčiu vaiku ir, būdamas pakankamai jaunas, sveikas ir darbingas, galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, lygiai taip pat, kaip galėtų įgyti ir atitinkamą profesinį išsilavinimą. Tai, kad atsakovas nenori prisiimti atsakomybės už sūnų bei pateisina negalėjimą dirbti savo nusikalstamu elgesiu bei iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą.
9. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, suformuotais Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties 46 punkte civilinėje byloje Nr. e3K-3-1075/2020, visą vaikui reikalingą išlaikymo dydį sumažino pagal Šalpos pensijų įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka bei nustatė, kad šiuo atveju tėvų teiktinas išlaikymas sudaro 366 Eur (734 Eur – 368 Eur). Teismas, atsižvelgęs į sunkią vaiko negalią, nustatytus didelius specialiuosius jo ugdymosi poreikius, dėl kurių ieškovė neabejotinai patiria didesnes laiko sąnaudas ir iš esmės neturi galimybės uždirbti lėšų sūnaus materialiniams poreikiams tenkinti, padarė išvadą, kad atsakovas, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl sprendė, kad atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikui yra didesnė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
10. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (nuo 2018 m. liepos 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 21 d.)), skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį (200 Eur x 36 mėn. - 1000 Eur). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis nurodytu laikotarpiu neteikė išlaikymo sūnui, išskyrus 1000 Eur, kuriuos davė ieškovei delfinų terapijai, taip pat neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio už praeitą laikotarpį, tačiau kategoriškai nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu teigdamas, kad jis nėra įsiskolinęs ieškovei dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi pati ieškovė pilnai aprūpino vaiką valstybės skiriamomis lėšomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog vaikui jau nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo nustatytas Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, sprendė, kad ir įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai dėl jo negalios buvo didesni. Tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė nepasikeitusia.
11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų teiktino išlaikymo dydžio išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, teismas taip pat vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl konstatavo, kad šiuo atveju aktualios ne visos tuo laikotarpiu valstybės skirtos išmokos, o tik išmokos, susijusios su Šalpos neįgalumo pensija, kuri 2018 metais buvo 260 Eur, 2019 metais - 264 Eur, 2020 metais - 280 Eur, 2021 metais - 286 Eur. Tai reiškia, kad valstybės skiriamos lėšos nepadengė tuo metu atitinkamais laikotarpiais buvusio pusės MMA dydžio (išskyrus 2018 m.), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau ne kitus poreikius. Atsižvelgęs į išvadą, jog atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikui yra didesnė, teismas laikė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis, skaičiuojant jį po 200 Eur kas mėnesį, yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteisė visą ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą, įvertinęs atsakovo duotus 1000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-492-435/2023 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti, atsakovo D. K. priešieškinį tenkinti pilnai, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-492-435/2023 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovės gaunamos išmokos sudaro 886,42 Eur, o vaiko poreikiai sudaro 734 Eur, todėl nepilnamečio sūnaus S. D. S. išlaikymui valstybės skiriamų lėšų visiškai užtenka vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimui. Vaikui mokamos išmokos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą bendrai sudaro 504,22 Eur, todėl bendrai gaunamos pajamos iš valstybės yra 1390,64 Eur, t. y. suma beveik dvigubai viršijanti nepilnamečio vaiko poreikius.
12.2. Ieškovė vienpusiškai priėmė sprendimą viena auginti nepilnametį sūnų S. D. S.. Atsakovas supranta savo pareigą teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovės gaunamų valstybės skiriamų lėšų visiškai pakanka vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti.
12.3. Ieškovė nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
12.4. Atsakovas neturi jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi didelių skolų ir įsipareigojimų, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, ilgą laiką prabuvo įkalinimo įstaigoje, todėl neturėjo galimybių gauti pajamų, užtikrinančių pakankamo išlaikymo vaikams teikimo galimybes.
12.5. Atsakovo turtinė padėtis buvo nepakankama teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, tokia situacija, kai atsakovas niekada neteikė išlaikymo šalių sūnui, ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį. Ieškovė gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė tik vienas iš tėvų. Šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi ieškovė visą laiką šalių nepilnametį vaiką išlaiko iš valstybės skiriamų tikslinių išmokų. Ieškovė niekada nedirbo, savo asmeninių lėšų sūnaus poreikiams tenkinti neskyrė, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti atmestas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė I. S. atsiliepime į atsakovo D. K. apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-492-435/2023 nepakeistą ir atsakovo D. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ištyrus ir nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą, pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
13.2. Atsakovas klaidina teismą apie ieškovės gaunamas pajamas, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų jos nesiekia 1390,64 Eur, kokias nurodo atsakovas.
13.3. Ieškovė laiko, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio
16. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. D. S. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės; atsakovas sūnaus išlaikymui sutiko mokėti po 50 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nagrinėjant bylą teisme sutiko mokėti 200 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas priteisė po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės.
17. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko poreikius, neteisingai įvertino valstybės skiriamų lėšų vaiko poreikiams užtikrinti apimtį, taip pat neteisingai nustatė atsakovo galimybes mokėti išlaikymą bei neteisingai paskirstė išlaikymo pareigą.
18. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl vaiko specialiųjų poreikių apimties, ieškovės ir vaiko gaunamų išmokų dydžių bei šalių turtinės padėties.
19. Spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo vertintų ieškovės gaunamų pajamų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pajamas sprendimo priėmimo metu sudarė: 1) 136,22 Eur išmoka vaikui; 2) 368 Eur šalpos neįgalumo pensija; 3) 382,20 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitos išmokos yra mokamos vaikui pagal Šalpos pensijų įstatymą ir išmokų vaikams įstatymą ir sudaro 504,22 Eur.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VSDFV I. S. yra registruota kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo (e. bylos 1 t., b. l. 38, 144). S. D. S. mokama 346 Eur šalpos neįgalumo pensija (e. bylos 3 t., b. l. 23–24). I. S. mokama 136,22 Eur išmoka vaikui bei 382,20 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (e. bylos 3 t., b. l. 21). I. S. mokama 88,20 Eur vaiko išlaikymo išmoka (e. bylos 3 t., b. l. 22). I. S. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. liepos 15 d. buvo mokėta nedarbo draudimo išmoka ir ji iš viso sudarė 1910,56 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 30, 156).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu yra tikslinga aptarti visų ieškovės ir vaiko gaunamų išmokų, kurias atsakovas supranta kaip tikslines išmokas vaikui išlaikyti, tikslinę paskirtį.
22. Vadovaujantis LR Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taigi, S. D. S. 346 Eur išmoka mokama tikslu užtikrinti jo, kaip negalią turinčio asmens, minimalias pajamas.
23. Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
24. LR Tikslinių kompensacijų įstatymo tikslas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, - reglamentuoti tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas (toliau – tikslinės kompensacijos), padedančias užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius, nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, tikslinių kompensacijų dydžius, jų finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taigi, kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, ši išmoka mokama asmeniui su negalia, tam, kad jis galėtų kompensuoti individualios pagalbos teikimo, šiuo atveju - slaugos, išlaidas.
25. LR Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo paskirtis, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje,- užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 d. fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo (3 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovei šios išmokos skiriamos tik todėl, kad ji iš atsakovo negauna išlaikymo, o atsakovui pradėjus teikti visą išlaikymą, ieškovė šios išmokos nebegaus.
26. Įvertinusi nustatytą reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vaikui S. D. S. valstybės mokamos išmokos - 346 Eur šalpos neįgalumo pensija bei 136,22 Eur išmoka vaikui yra skirtos vaiko poreikiams patenkinti. Tuo tarpu ieškovės gaunama 382,20 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra skirta vaiko slaugai. Šiuo atveju ieškovė, būdama įstatyminė vaiko atstovė, pasirinko pati slaugyti vaiką. Dėl šios priežasties ji negali dirbti. Todėl ši suma vertintina ne kaip vaiko poreikius užtikrinanti suma, o kaip pačios ieškovės pajamos, nes ji, slaugydama sūnų, tuo užtikrina jo poreikius. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovei pasirinkus samdyti slaugę, kas, tikėtina, lemtų didesnes nei gaunama slaugos išmoka, išlaidas, šios išlaidos turėtų būti vertinamos kaip išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti. Todėl spręstina, kad šiuo atveju ieškovė elgiasi sąžiningai ir nedidina vaiko poreikių. Be to, kaip jau minėta, ieškovės gaunama vaiko išlaikymo išmoka yra gaunama tik dėl to, kad atsakovas nemoka išlaikymo, o atsakovui pradėjus teikti visą išlaikymą, ieškovė šios išmokos nebegaus. Todėl ši išmoka negali būti vertinama kaip ieškovės ar vaiko gaunamos pajamos iš valstybės, nes išlaikymą vaikui turi teikti ne valstybė, o vaiko tėvai.
27. Taigi, vaikas iš valstybės gauna 346 Eur šalpos neįgalumo pensiją bei 136,22 Eur išmoką vaikui, viso 482,22 Eur. Todėl nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas 734 Eur vaiko poreikių dydis mažintinas 482,22 Eur. Darytina išvada, kad valstybės neužtikrinama vaiko poreikių suma yra 251,78 Eur.
28. Kaip teisingai, atsižvelgęs į vaiko negalią ir specialiuosius poreikius, įvertino pirmosios instancijos teismas - atsakovas turi daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl spręstina, kad atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikui yra didesnė. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei pasirinkus pačiai slaugyti vaiką, ji, gaudama tik slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, neturi galimybės ženklia dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl pagrindinė našta materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo tenka skyrium gyvenančiam tėvui.
29. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus dėl jo turtinės padėties ir pareigos išlaikyti kitus vaikus, pažymi, kad apelianto argumentai, jog jis daug metų praleido laisvės atėmimo vietose, todėl neturi galimybės susirasti darbo ir gauti pakankamų pajamų vaikui išlaikyti, nesudaro pagrindo mažinti jo pareigos išlaikyti vaiką apimtį. Apeliantas dėl savo neteisėtų veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo pateko į tokią situaciją, todėl ieškovei negali perkelti vaiko išlaikymo naštos. Be to, apeliantas neturi pareigos išlaikyti savo sutuoktinės vaiko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir ta aplinkybė, jog apeliantas turi kitą nepilnametį vaiką, kurį jis privalo išlaikyti, nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo, nes apeliantas yra sveikas, darbingas ir gali gauti pajamas, iš kurių galėtų išlaikyti abu vaikus.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
31. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (nuo 2018 m. liepos 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2021 m. liepos 21 d.)), skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį (200 Eur x 36 mėn. - 6200 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje tenkino visiškai.
32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) atsakovo turtinė padėtis buvo nepakankama teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą; 2) tokia situacija, kai atsakovas niekada neteikė išlaikymo šalių sūnui ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį; 3) ieškovė gera valia prisiėmė pareigą išlaikyti sūnų, todėl vaiko interesai nebuvo pažeisti, nes jam išlaikymą teikė vienas iš tėvų; 4) ieškovė vaiką išlaiko iš valstybės skiriamų tikslinių išmokų.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, yra teisiškai nepagrįsti.
34. Kaip jau minėta šios nutarties 30 p., apeliantas dėl savo neteisėtų veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo pateko į tokią situaciją, kad, būdamas laisvės atėmimo vietose, negalėjo gauti pakankamai pajamų vaiko išlaikymui. Iš neteisės teisė neatsiranda (lot.: Ex injuria jus non oritur). Todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais sukurtos situacijos negali panaudoti kaip argumento nemokėti išlaikymo vaikui.
35. Ta aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, nereiškia, kad ją tokia situacija tenkino ir byloje nėra jokių duomenų, kad toks būtų šalių susitarimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad vienas iš tėvų ir negali atsisakyti savo pareigos išlaikyti vaiką. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad vaiką išlaikė viena ieškovė, ir sudaro pagrindą jai kreiptis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atstatyti tėvų pareigų teikti vaikui išlaikymą balansą.
36. Argumentai dėl valstybės teikiamų tikslinių išmokų apimties ir paskirties yra pateikti šios nutarties 22–29 punktuose, todėl nekartotini ir spręstina, kad valstybė neužtikrina visų vaiko poreikių, todėl atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 21 d.) turėjo pareigą mokėti išlaikymą vaikui.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.
38. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Nėra pateikta duomenų apie ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų nesprendžia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.