Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-07-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-7583-637/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-26
Bylos Nr.
2YT-7583-637/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04689-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Hadrovska
Suinteresuotas asmuo
Tauragės rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7583-637/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04689-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „Tauragės futbolas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Tauragės rajono savivaldybės administracija, antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0184/21/00844 priimtą 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-184-3394, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1f-166811, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S14-16812 ir turto arešto aktą Nr. S1f-16829. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2164-439/2021 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir dalyje dėl 3320,71 Eur delspinigių išieškojimo ir sustabdė 2021 m. gegužės 24 d. Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarės S. B. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 2719 galiojimą ir vykdymo veiksmus. Todėl, pareiškėjos manymu, antstolės nurodyta išieškotina suma yra neteisinga ir tokio masto išieškojimas ir areštas yra neteisėtas, skundžiami 2021 m. birželio 1 d. dokumentai prieštarauja nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Antstolė, išnagrinėjusi skundą, priėmė 2021 m. birželio 30 d. patvarkymą, kuriuo su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad antstolė visus vykdymo veiksmus atliko ir skundžiamus procesinius dokumentus (patvarkymas Nr. S-21-184-33 94, raginimas Nr. S1f-166811, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S14-16812, turto arešto aktas Nr. S1f-16829) sudarė 2021 m. birželio 1 d., tai yra dar iki Tauragės apylinkės teismo nutarties Nr. e2-2164-439/2021 priėmimo 2021 m. birželio 2 d., todėl visi antstolės vykdomojoje priimti procesiniai dokumentai atitinka imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui (toliau – CPK) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir SPI) nuostatas, sudaryti vadovaujantis 2021 m. gegužės 24 d. vykdomuoju įrašu Nr. 2719, 2021 m. birželio 1 d. išieškotojo pateiktame prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodytą informaciją. Pažymėjo, kad pareiškėja 2021 m. birželio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė tik 2021 m. birželio 27 d. kartu su skundu. Vykdydama pateiktą nutartį antstolė priėmė 2021 m. birželio 29 d. patvarkymą Nr. S1f-19824, kuriuo sustabdė vykdymo veiksmus dalyje dėl 3 320,71 Eur delspinigių išieškojimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. c2-2164-439/2021 priėmimo ir nustatė, kad vykdymo veiksmai bus tęsiami dalyje dėl 83 130,32 Eur negrąžinto kredito bei 205,89 Eur vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidų išieškojimo.

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/21/00844 pradėta pagal 2021 m. gegužės 24 d. Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2719 dėl 83130,32 Eur skolos, 3320,71 Eur delspinigių ir 205,89 Eur vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininko VšĮ „Tauragės futbolas“ išieškotojos Tauragės rajono savivaldybės administracija naudai (v. b. l. 3). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. birželio 1 d. antstolei pateiktas prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. 2021 m. birželio 1 d. antstolė patikrinusi ir patvirtinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, atliko pirminius vykdymo veiksmus: surašė patvarkymą Nr. S-21-184-3394 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 9), raginimą Nr. Slf-16810 įvykdyti sprendimą geruoju (v. b. l. 11), priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Slf-16812 pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir SVI) 107 p. (v. b. l. 12), turto arešto aktu Nr. S1f-16829 areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą (v. b. l. 16-17), priėmė patvarkymą Nr. S1f-16828 areštuoti skolininkui priklausantį turtą raginimo laikotarpiu (v. b. l. 18). Procesiniai vykdomosios bylos dokumentai VšĮ „Tauragės futbolas“ išsiųsti registruota pašto siunta ir įteikti 2021 m. birželio 8 d., taip pat Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) (išsiųsta 2021 m. birželio 3 d.) (v. b. l. 19, 20, 21). 2021 m. birželio 23 d. antstolės kontoroje užregistruotas VšĮ „Tauragės futbolas“ skundas dėl antstolės veiksmų ir prie skundo pateikta 2021 m. birželio 2 d. Tauragės apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2164-439/2021, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2021 m. gegužės 24 d. Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. B. išduoto vykdomojo įrašo, registro numeris 2719, galiojimą ir vykdymo veiksmus – dalyje dėl 3320,71 Eur delspinigių iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2164-439/2021 priėmimo.

Pareiškėja prašo panaikinti antstolės vykdymo procese 2021 m. birželio 1 d. priimtus dokumentus nurodydama, kad jie prieštarauja 2021 m. birželio 2 d. teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dokumentuose nurodyta neteisinga išieškotina suma, nurodyto masto išieškojimas ir turto areštas yra neteisėtas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Vertindamas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, tačiau, jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog akivaizdžios kliūtys, kurioms esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, išvardytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šiuo atveju kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė nenustatė.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte nustatyta, kad nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Spręsdamas dėl pareiškėjos skundo, teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo išieškojimą pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 10 punktas, Notariato įstatymo 43 str.). Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis).

Išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai numatyti 746 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems Hipotekos registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos CPK XLVI skyriaus normos (1 dalis). Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka (2 dalis). Būtent šiuos veiksmus antstolė yra atlikusi (v. b. l. 9, 11). Taigi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalyje dėl 2021 m. birželio d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-184-3394 ir raginimo Nr. S1f-16811 panaikinimo nėra.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundu dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo panaikinimo. Pareiškėja nenurodė pagrindų, dėl kurių, jos manymu, vykdymo išlaidos paskaičiuotos neteisėtai ar nepagrįstai.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui (CPK 611 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomojoje byloje esančio patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S1f-16812 nustatyta, kad antstolė apskaičiuodama vykdymo išlaidas, naudojo SPI 4 priede nustatytą vykdymo išlaidų apskaičiavimo formą, kurioje, be kita ko, įtvirtintas ir vykdymo išlaidų detalizavimas (nurodant jų dydį, kiekį ir sumą). Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta išieškotina 220 Eur administravimo išlaidų suma atitinka SVI 109.16 punkte nurodytą dydį (kai išieškoma suma nuo 29000 Eur), taip pat pagrįstai paskaičiuota suma indeksavus administravimo išlaidų sumą (31,24 Eur) bei patirtos pašto išlaidos (2.44 Eur). Konstatuotina, kad pareiškėjos skundas ir šioje dalyje nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti turto arešto aktą, nurodydama, kad nesutinka su turto arešto mastu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

Tačiau, kasacinis teismas formuoja praktiką, jog jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė areštavo hipoteka įkeistą turtą ir šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad būtų areštuota turto iš esmės daugiau, negu būtina hipotekos kreditoriaus reikalavimams įvykdyti. Kaip minėta, surašius turto arešto aktą Nr. S1f-16829 buvo priimtas patvarkymas Nr. S1f-16828, kuriuo antstolė patvarkė areštuoti skolininkės (pareiškėjos) turtą. Pareiškėjai pateikus 2021 m. birželio 2 d. teismo nutartį antstolė vykdydama imperatyvius nutarties reikalavimus 2021 m. birželio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. Slf-19824, kuriuo sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosios bylos Nr. 0184/21/00844 dalyje dėl 3320,71 Eur delspinigių išieškojimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. c2-2164-439/2021 priėmimo ir nustatė, kad vykdymo veiksmai bus tęsiami dalyje dėl 83 130,32 Eur negrąžinto kredito bei 205,89 Eur vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 26). Taigi priverstinio vykdymo procesas dėl 2021 m. gegužės 24 d. vykdomojo įrašo reikalavimų įvykdymo tęsiamas toje dalyje, kuri nėra ginčijama teisme ir kuriai nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta, jog 2021 m. birželio 1 d. antstolės veiksmai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-184-3394, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1f-166811, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S14-16812 ir turto arešto aktą Nr. S1f-16829 pažeistų imperatyvias vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas. Antstolės veiksmai atlikti teisėtai, nepažeidžiant civilinio proceso normų, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatų.

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pateikta vykdyti antstoliui per keturiolika dienų, o nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Šiuo atveju nors pareiškėja 2021 m. birželio 2 d. nutartį pateikė antstolei tik 2021 m. birželio 23 d., tai yra jau praėjus dviem savaitėms nuo nutarties priėmimo, antstolė sustabdė vykdymo veiksmus dalyje dėl delspinigių išieškojimo ir tęsia vykdymo veiksmus dalyje dėl 83130,32 Eur negrąžinto kredito bei 205,89 Eur vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidų išieškojimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, todėl skundas netenkinamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu,

Teismas nutaria:

pareiškėjos VšĮ „Tauragės futbolas“ skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 00184/21/00844 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Hadrovska