- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e2-7608-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37820-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme, priėmus kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2019 m. gruodžio 16 d. išduotas teismo įsakymas dėl 420 Eur skolos, 13,64 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei iš skolininko M. B..
2. Skolininkui M. B. pateikus prieštaravimus dėl ieškovės (kreditorės) pareiškimo, ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu pareiškė ieškinį, kurį teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. B. 200 Eur skolos, 7,64 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur advokato išlaidoms padengti).
4. Ieškovė nurodo, kad atsakovas M. B. pasiskolino iš pradinio kreditoriaus J. S. 520 Eur dydžio sumą. Teigia, kad patvirtindamas paskolos suteikimą atsakovas pasirašė 2019 m. balandžio 9 d. vekselį, pagal kurį skolą turėjo grąžinti iki 2019 m. balandžio 23 d.; pažymi, jog atsakovas 2019 m. balandžio 26 d. dalį skolos grąžino ir liko skolingas 200 Eur.
5. Ieškovė pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019-08/38, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei UAB „Legal balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovo skolą. Aiškina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi telefonu ir elektroniniu paštu į atsakovą, šis žadėjo atsiskaityti, tačiau mokėjimų neatliko.
6. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė prievolę ir skolos nėra sumokėjęs, atsakovui už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 279 dienas, t. y. nuo paskutinio mokėjimo gavimo dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. sausio 30 d.; viso iš atsakovo priteistina 7,64 Eur palūkanų.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodo, kad kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškovė pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“, dėl to patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 121 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą; taip pat prašo išdėstyti priteistą sumą 6 mėn. laikotarpiui vienodomis įmokomis.
9. Atsakovas nurodo, kad ieškovės internetiniame puslapyje nurodyta, jog UAB „Legal balance“ yra ambicingų, energingų ir profesionalių teisininkų komanda; teigia, jog ieškovė specializuojasi teisinių paslaugų srityje, todėl ieškovei teikiant profesionalias teisines paslaugas, teisinių paslaugų pirkimas iš trečiųjų šalių buvo nebūtinas, o ieškovės elgesys yra nesąžiningas siekiant nepagrįstai pasipelnyti. Taip pat pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė ieškinio sumai, ieškiniui parengti nebuvo būtinos specialios teisinės žinios, byla nėra sudėtinga, ieškovės atstovas nuolat dalyvauja tokio pobūdžio bylose; be to, nėra pateikta suteiktų paslaugų detalizacija.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. balandžio 6 d. 9.15 val.
Šalies argumentai
11. Ieškovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad CPK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, todėl ieškovė turėjo teisę pasirinkti ar šioje byloje jai yra reikalinga teisinė pagalba. Pažymi, kad 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija LB Nr. 0005399 aiškiai nurodyta, jog sąskaita išrašoma už ieškinio parengimą.
12. Ieškovė taip pat aiškina, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. susitarė su atsakovu, jog šis 2019 m. rugsėjo 25 d. atliks 50 Eur įmoką, tačiau atsakovas mokėjimo neatliko, į raginimus nereagavo.
13. Dėl sprendimo išdėstymo ieškovė nurodo, jog atsakovo pridėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-37117-807/2019 neįrodo jo sunkios turtinės padėties, nes lieka neaišku kokiomis pajamomis atsakovas generuoja. Ieškovė mano, kad ir išdėsčius teismo sprendimą atsakovas įsipareigojimų nevykdys, todėl palieka šį klausimą spręsti teismui.
Ieškinys tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
14. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo
15. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį minėtoje dalyje – dėl skolos ir palūkanų priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. B. pasiskolino iš pradinio kreditoriaus J. S. 520 Eur dydžio sumą. Patvirtindamas paskolos suteikimą atsakovas pasirašė 2019 m. balandžio 9 d. vekselį, pagal kurį skolą turėjo grąžinti iki 2019 m. balandžio 23 d. Anot ieškovės, atsakovas 2019 m. balandžio 26 d. dalį skolos grąžino ir liko skolingas 200 Eur.
17. Nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus J. S. ir UAB „Legal Balance“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimais. Anot ieškovės, atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos pasiskolintų pinigų negrąžino nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei ir liko skolingas ieškovei 200 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei 200 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
19. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovė (ir pradinis kreditorius) šiuos terminus yra praleidusi, todėl tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.
20. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas paskolintą sumą ieškovei įsipareigojo grąžinti pagal 2019 m. balandžio 9 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. CK 6.65 straipsnis nustato, kad kreditorius, priimdamas visą skolos įvykdymą, grąžina skolininkui skolos dokumentą arba skolos dokumente daromas atitinkamas įrašas. Jokio įrašo apie skolos grąžinimą vekselyje nėra, byloje tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 200 Eur skolos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.261, 6.870 straipsniai).
21. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 7,64 Eur palūkanas, paskaičiuotas už 279 pradelstas dienas (už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. sausio 30 d.), yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261, 6.210 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (207,64 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 16 d. – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
24. Ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija LB Nr. 0005399, kurioje nurodyta, jog už ieškinio parengimą – skolininkas M. B., mokėtina 121 Eur suma. Ieškovė minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2020 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymu.
25. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Rekomendacijose yra nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1105-560/2016).
26. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
27. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Viena vertus, atsakovas laiku neįvykdė prievolės ieškovei, tačiau iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad ieškovė (tuo metu kreditorė) kreipėsi dėl 420 Eur skolos ir 13,64 Eur palūkanų, atsakovas su šiais reikalavimais nesutiko, pareikšdamas prieštaravimus. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, iš kurio matyti, kad reikalavimas buvo sumažintas ir ieškovė ieškiniu jau prašė priteisti (tik) 200 Eur skolos bei 7,64 Eur palūkanų. Pažymėtina, kad atsakovas šių ieškinio reikalavimų neginčijo; taigi, jei ieškovė būtų tinkamai nurodžiusi reiškiamus reikalavimus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio, tikėtina, jai nebūtų reikėję reikšti ir ieškovė nebūtų patyrusi 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir atstovavimo išlaidas, tačiau mažinant šių išlaidų dydį.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 50 Eur išlaidos už advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistomis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, patvirtintus užmokesčio dydžius, 50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Rekomendacijų 8.2 punktas).
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio ir 50 Eur už advokato paslaugas, viso 65 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (atsakovas jų ir neprašė).
30. Byloje iš viso patirta 8,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Dėl sprendimo išdėstymo
31. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
32. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo teismo išdėstyti sprendimo įvykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui vienodomis įmokomis; savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki.
34. Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas (paskutinių trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 2 400 Eur); taip pat nuo 2010 m. sausio 12 d. verčiasi individualia veikla, yra mažosios bendrijos vadovas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki ir kad ji yra nuolatinio ilgalaikio pobūdžio (CPK 178 straipsnis), ieškiniu priteista suma nėra laikytina didele; laikytina, kad mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį iš esmės tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 200 Eur (du šimtus eurų) skolos, 7,64 Eur (septynis eurus 64 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (207,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,67 Eur (aštuonis eurus 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.