Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-924-391/2011 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimo dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-02-15 sprendimu ieškovo D. N. ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2011-07-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1853-577/2011 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-07-15 buvo gautas D. N. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2016-08-02, 2016-09-08 gauti rašytiniai paaiškinimai. D. N. nurodė, kad 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-211/2015 priėmė D. N. išteisinantį nuosprendį, pripažindamas, kad 2010-04-26 D. N. buvo sulaikytas neteisėtai, 1 mėnesį buvo neteisėtai suimtas; tuo metu buvusi UAB „Vilniaus vandenys“ valdyba 2010-04-27, pažeisdama bendrovės įstatus, sušaukė neeilinį valdybos posėdį, kurio metu, neinformavę vieno iš valdybos narių – D. N., nesant kito valdybos nario, pažeidžiant neeilinio valdybos šaukimo procedūrą, dėl to, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba D. N. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, atšaukė jį iš generalinio direktoriaus pareigų, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Teigė, kad šios aukščiau nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – dėl pradėto, vykdyto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo – paaiškėjo 2015-11-23 priėmus išteisinamąjį nuosprendį, ko nei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas nežinojo ir negalėjo žinoti nagrinėdami civilinę bylą. Pabrėžė, kad jo nesulaikius ir nepradėjus neteisėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu, jį atšaukti nebūtų buvę iniciatyvos. Papildomai nurodė, kad jis tikėjosi, kad Lietuvos apeliacinis teismas per 3 mėnesius išnagrinės jo bylą ir jis galės kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nepraleidęs 3 mėnesių termino, tačiau Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamoji byla Nr. 1A-254-202/2016 apeliacine tvarka dar neišnagrinėta, todėl jis ne dėl savo kaltės, o objektyviai buvo priverstas pagrįstai laukti ir tikėtis, kad iki tol, kol sueis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, jam bus sudaryta galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nepraleidus termino, mano, kad baudžiamojo proceso minimoje byloje trukmė negali sukelti tam tikrų žmogaus teisių suvaržymų realizuojant procesinę teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė D. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendį D. N. sužinojo ir turėjo sužinoti jo priėmimo dieną, aplinkybių, kad apie šį teismo nuosprendį jis sužinojo vėliau, nenurodė, todėl laiko, kad prašymo padavimo terminas prasidėjo 2015-11-23, baigėsi 2016-02-23, o teisme jo prašymas gautas tik 2016-07-15 šiurkščiai praleidus teisės aktuose nustatytą prašymo padavimo terminą, atnaujini praleisto termino D. N. neprašo. Pabrėžė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-254-202/2016 nepakeis prašymo pagrindo, jeigu bus paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, t. y. ką D. N. sužinojo 2015-11-23 nuosprendžio priėmimo metu jis ir bus sužinojęs 2015-11-23, be to, 2016-07-21 suėjo naikinamasis prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas, todėl visos po 2016-07-21 naujai paaiškėjusios aplinkybės negalės būti pagrindu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-209/2014 D. N. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-211/2015, kurioje D. N. buvo išteisintas, teismas konstatavo, kad kaltinamieji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnį: jie neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, tokie jų veiksmai, nenustačius kitos tyčios, vertinami kaip neetiški, bet nevertinami kaip nusikalstami. Akcentavo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-924-391/2011 D. N. baudžiamosios atsakomybės klausimas ir kardomųjų priemonių skyrimo teisėtumo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalykas, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ nuomone, prašyme nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nei ikiteisminio tyrimo D. N. atžvilgiu baigtis, nei baudžiamosios atsakomybės D. N. netaikymas ar kardomųjų priemonių taikymo teisėtumas neturi jokios įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos absoliučiai teisei atšaukti bendrovės vadovą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimo dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo. Teismas nustatė, kad D. N. 2010-04-27 buvo atleistas (atšauktas) iš UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį, šių teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į akcininkų absoliučiąją teisę atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą sprendė, kad nei ikiteisminio tyrimo D. N. atžvilgiu baigtis, nei baudžiamosios atsakomybės D. N. netaikymas ar kardomųjų priemonių taikymo teisėtumas neturi jokios įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos absoliučiai teisei atšaukti bendrovės vadovą, todėl, teismo vertinimu, D. N. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, D. N. nurodytų įrodymų pateikimas teismui nagrinėjant bylą iš esmės neturėtų įtakos bylos procesinei baigčiai, nes akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą yra absoliuti, o baudžiamojoje byloje asmens veiksmai yra vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tuo tarpu civilinėje byloje – civilinės atsakomybės požiūriu, baudžiamojoje ir civilinėje teisėje aplinkybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus.Taip pat įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, kad D. N. su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėn. terminą, nes akivaizdu, jog apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendį jis sužinojo jo priėmimo dieną, o prašymą dėl proceso atnaujinimo jis surašė tik 2016-07-11, teismui jį išsiuntė 2016-07-13. Pažymėjo, kad matydamas ir žinodamas, jog Lietuvos apeliacinis teismas iki CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėn. termino neišnagrinėja bylos, jis turėjo laiku, nepažeisdamas 3 mėn. termino kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė, priežasčių, kodėl iki sueinant 3 mėn. terminui į teismą nesikreipė, nenurodė, kas vertinama aplaidumu ginant savo teises.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. N. neįrodė, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, taip pat D. N. kreipėsi į teismą praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėn. terminą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimo dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo.

Ieškovas D. N. atskiruoju skundu prašo priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimo dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Kaip matyti iš teismo nutarties, kuria buvo nustatyta, kad ieškovo D. N. prašymas priimtinas nagrinėti ir bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2016-09-09, tai įrodo prašymo priėmimo faktą, be to, byloje yra pateiktas, o teismo priimtas atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 2016-08-24 atsiliepimas į ieškovo prašymą, todėl ir šis teismo veiksmas patvirtina, kad ieškovo prašymas buvo priimtas teisme, pagaliau teismas paskyrė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą, todėl skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos padaryta išvada, kad ieškovas D. N. kreipėsi į teismą praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėn. terminą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, yra prieštaraujanti paties pirmos instancijos teismo atliktiems procesiniams veiksmams, nepagrįsta ir neteisėta, nes priėmus prašymą ir jį išnagrinėjus de facto teigti, kad jis negali būti nagrinėjamas, yra absoliučiai netoleruotina teismų praktika, nes sudaro formalaus ir tariamo teisingumo vykdymo įspūdį, užprogramuojantį nuostatą, jog teisingumas šiuo klausimu vykdytas dėl įspūdžio, kad tariamai asmens teisių pažeidimo klausimas nagrinėtas teisme, todėl turėtų būti aukštesnės instancijos teismo netoleruotinas.Pirmos instancijos teismas išvadą, jog nei ikiteisminio tyrimo D. N. atžvilgiu baigtis, nei baudžiamosios atsakomybės D. N. netaikymas ar kardomųjų priemonių taikymo teisėtumas neturi jokios įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos absoliučiai teisei atšaukti bendrovės vadovą, padarė visiškai neįsigilinęs į bylos medžiagą, todėl nevertindamas joje esančių konkrečių duomenų, bet formaliai perkeldamas bendrovių vadovų atšaukimo absoliuto sampratą į skundžiamą nutartį. Apeliantas pabrėžia, jog būtent Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtas ikiteisminis tyrimas D. N. atžvilgiu ir buvo esminė priežastis surengti valdybos posėdį, kuris buvo sušauktas pažeidus galiojusį UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos darbo reglamentą, o konkrečiai jo 4.3.2 punktą. Be to, pirmos instancijos teismo absoliuti vadovo atšaukimo teisė „realizuota“ grubiai pažeidus reglamento 5.9 punktą, kuris aiškiai įtvirtina atskirą neeilinių valdybos posėdžių sušaukimo ir iš anksto nenumatytų klausimų svarstymo ir sprendimų priėmimų tvarką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015, kurioje pasisakyta dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija, konkrečiai 2016-04-27 nutarimu Nr. KT11-N7/2016, dėl parlamento nario imuniteto panaikinimo procedūros. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra formali, ją priimant nebuvo pasiremta jokia konkrečia civilinės bylos Nr. 2-924-391/2011 medžiaga, todėl – naikintina.Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, teismas turi teisę po prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo nagrinėti bylą teismo posėdyje ir nustatęs, kad prašymas pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, atsisakyti atnaujinti procesą. Pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė teismų praktiką, taikomą nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, numatančią, kad vadovą išrinkusio organo teisė absoliuti, ir priimant tokį sprendimą neprivaloma jo atšaukiamam vadovui motyvuoti ir įrodyti atšaukimo motyvų pagrįstumo, todėl nei ikiteisminio tyrimo D. N. atžvilgiu baigtis, nei baudžiamosios atsakomybės D. N. netaikymas ar kardomųjų priemonių taikymo teisėtumas neturi jokios įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos absoliučiai teisei atšaukti bendrovės vadovą. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015, kadangi joje nėra pateikta išaiškinimų dėl absoliučios vadovą išrinkusio organo teisės jį atšaukti. Taip pat nėra pagrindo pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijos dėl parlamento nario imuniteto panaikinimo procedūros, kadangi įstatymo analogija taikoma tik civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams, o vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, suformuota praktika. Palaiko atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus.