Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Kaltinamųjų D. N., N. L., V. K., L. D. kaltė, padarius aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, nėra įrodyta.

Kaltinamieji D. N., N. L. , V. K., L. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltais dėl šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino.

Kaltinamasis D. N. , apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu , paaiškino, kad sutartis dėl projektavimo paslaugų pirkimo detaliojo plano rengimui, buvo parengta iki jo įsidarbinimo bendrovėje “V“, šių paslaugų teikimui buvo pasirinkta bendrovė „Vt“. Jam atėjus į bendrovę dirbtu generaliniu direktoriumi, tapo žinoma, kad minėtos sutarties buvęs bendrovės vadovas M. nėra pasirašęs, nors sutartis turėjo būti pasirašyta. Jo darbo metu bendrovei „Vt“ vadovavęs T. S. domėjosi sutarties , kurią iš savo pusės „Vt“buvo pasirašiusi, eiga , jis jam buvo skambinęs , sakė, kad jie yra įvykdę dalį šios sutarties. Be bendrovės „Vt“ minėtą sutartį pirmiau nei „V“ turėjo pasirašyti (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nes savivaldybė dalinai turėjo finansuoti sutartyje nurodytų paslaugų teikimą. Jis- D. N. matė, kad sutartyje numatyta darbų kaina yra per didelė. 2009 m. spalio 16d. jį pasveikinus su „Boso“ diena, jis, K. , D., L., R. vaišinosi darbo vietoje- poilsio kambaryje, vieni gėrė kavą, kiti vaišinosi stipresniu gėrimu, kai atėjo T. S.. Pagal jį, T. S. tą dieną nebuvo kviestas , bet jam atėjus, jį pakvietė į tą patalpą, kur visi vaišinosi . Jam- D. N. buvo įdomu išsiaiškinti , kokios galimybės yra tęsti sutartyje numatytus darbus, kainą ir pan., taip pat kokios galimybės yra atnaujinti sutartį, nes jo tuometinėmis žiniomis , sutarties nepasirašius , ji buvo nutraukta. Aptariamą dieną pokalbiui su T. S. nebuvo ruoštąsi, jame dalyvavę asmenys nežinojo , kad į jų susiėjimą atvyks T. S., nebuvo tartasi, ką reikia kalbėti su pastaruoju. Atvykus į jų susiėjimą T. S., jam- D. N. pradėjus pokalbį, pokalbis rutuliojosi juokų forma, juokais iš T. S. buvo reikalaujama nupirkti kelionę visiems pokalbyje dalyvaujantiems asmenims, buvo juokais siūlomi įvairūs variantai, jei T. S. vadovaujama bendrovė sumažintų kainą už jos paslaugas. Tiek jis, tiek kiti pokalbio dalyviai juokavo , visi šiame pokalbyje užfiksuoti jo ar kitų asmenų pasiūlymai dėl neva jų reikalaujamos kelionės buvo tik juokais pasakyti žodžiai, ką turėjo suprasti ir T. S..

2010-04-26 apklausiamas įtariamuoju D. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kyšio iš UAB „Vt“ vadovo T. S. reikalavimas iš tikro buvo humoras. Buvo pajuokauta ir kalbama, kad pastarasis sumažintų 2007 ar tai 2008 metais viešojo pirkimo metu nustatytas kainas. Minėta kaina buvo per daug didelė tai dienai. Tai nebuvo kyšio reikalavimas, o pajuokavimas. Iki šiol su T. S. vadovaujama bendrove sutartis dėl projektavimo darbų nebuvo pasirašyta, nes projektavimo darbų kainos šiai dienai yra kritusios. Pokalbio metu jis pasakė, kad projektavimo darbų kaina šiai dienai turėtų būti apie 40000 litų ir dar jei papildomai jis nuvežtų pokalbyje dalyvavusius UAB „V“ vadovus į kelionę, jis turėtų džiaugtis. Tai jis pasakė juokų forma (13 t. 102 b. l.).

Apklausiamas 2010-07-12 ir komentuodamas UAB „V“ jo kaip generalinio direktoriaus darbo kabinete, 2009-10-16 d., laikotarpiu tarp 09 val. 11 min. iki 10 val. 06 min., vykusį jo- D. N., V. K., N. L., L. D., L. R. ir T. S. tarpusavio pokalbį įtariamuoju apklausiamas D. N. parodė, kad užfiksuotas pokalbis buvo ne derybos, o pokalbis tikslu sužinoti, kiek toks darbas gali kainuoti. Jis norėjo susigaudyti, kiek realiai galėtų kainuoti darbas, kurio kaina buvo nustatyta prieš pusantrų metų vykusiame viešojo pirkimo konkurse. T. S. pas jį dėl šių projektavimo darbų atlikimo buvo atvykęs ne mažiau 5 kartų. Aiškintis dėl konkrečių minėtų projektavimo darbų atlikimo aspektų jis pastarąjį siųsdavo pas L. D.. Jis neprisimena ar T. S. kvietė į garso įraše užfiksuotą pokalbį. Nors pokalbio metu jis minėjo, kad auditoriai turėjo priekaištų dėl viešojo pirkimo, kurio metu buvo pasirinktas rangovas projektavimo paslaugoms teikti – UAB „Vt“, ko gero tokio auditorių patikrinimo ir išvados apskritai nebuvo. Galimai jis blefavo, norėdamas sužinoti galimą projektavimo darbų kainą. „Tai tą išbraukiam. Kviečiam naują. Bus viskas, viskas buvo padaryta, - buvo nulis“ - po to, kai T. S. paaiškino, jog projektavimo darbai jau vykdomi 3 mėnesius jis pasakė todėl, kad sutartis tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ nebuvo pasirašyta, o T. S. jam yra rodęs kažkokius brėžinius, kuriuos pastarojo vadovaujama bendrovė jau buvo padariusi po vykusio viešojo pirkimo prieš pusantrų metų. Jis pastarajam norėjo paaiškinti, kad sutartis negali būti pasirašyta ir vykdoma, nes ji nebuvo pasirašyta per pusantrų metų po viešojo pirkimo laimėjimo. Dėl šios sutarties pasirašymo jis konsultavosi su bendrovės Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojais, advokatu ir kažkas iš pastarųjų pasakė, kad minėtos sutarties pasirašyti negalima, o reikia skelbti naują viešąjį pirkimą projektavimo paslaugoms pirkti. „Trys...šešiasdešimt ir visiems kelionė į Turkiją“ jis pasakė norėdamas sužinoti tikslią projektavimo darbų kainą, t. y. pasakė apie kelionę. Su niekuo iš pokalbio dalyvių jis nebuvo taręsis, kad iš T. S. prašys nupirkti poilsines keliones į Turkiją. Nupirkti keliones jis siūlė tik tam, kad sužinoti tikrąją projektavimo darbų kainą, manė, jog jei pastarasis sutiks nupirkti keliones, reiškia jis galėtų tokiai sumai nuleisti ir projektavimo darbų kainas. Į jokias poilsines keliones važiuoti jis nesiruošė. „Sakyk savo kainą. „60“ ir 10000 leidi kelionę į Turkiją visiems. Po 2 tūkstančius numeti mums, mes drąsiai važiuojam pasiilsim.“ - jis sakė tik dėl kalbos palaikymo. „Pavyzdžiui mes norime visi kartu, penkiese. Mūsų kažkaip yra asmeninis interesas praleist savaitgalį Turkijoje. Nu tai va, nuperki tu visiems mums kelionę. Mes nuvažiuojam, pasiilsim. Šešiasdešimt“, „Nu matai, dabar yra kita situacija. Mes audito išvadas gavome tik prieš 2 dienas. Tai va įdėjom šitą sutartį. Jis pasižiūrėjo, sakė...Sakau, šešiasdešimt ir visiems mums nuperki kelionę į Turkiją. Mes važiuojam, 3 dienas alaus pagersim, vyno ir grįšim atgal“, „Gerai, sutarėm...Šešiasdešimt ir kelionės. Va, va...viens, du, penkios kelio... Penkios kelionės. Ir tu susitark po pusantro tūkstančio, bet mums 5 žvaigždutės turi būti, ne mažiau. Gali būti 5+. Egiptas tinka, arba Emyratai tinka“ - jis sakė juokaudamas. “Bet tai tada už pastatą bus kita kelionė“, kai T. S. pasiūlė iš karto rengti ir pastato projektą, jis pasakė, nes pokalbis nebuvo rimtas ir jis galėjo pažadėti bet ką.„Mes padarysim apklausą, tu duosi įmones visas. Viskas tvarkoj, nėra problemų“, po to, kai L. D. užsiminė, kad gali reikti daryti naują viešąjį pirkimą apklausos būdu, jis pasakė norėdamas pasižiūrėti, kaip T. S. laimėjo pirmąjį konkursą dėl projektavimo darbų ir tai pasakęs jis tikėjosi iš pastarojo tai sužinoti. „Nu ir gerai, nu. Šešiasdešimt. Penkios...Penki nuvažiavimai atostogų“, „Šesdiesiat, penkios žvaigždutės Turkijoje tris dienas“, „Šesdesiat ir PVM, ir jau tas nesvarbu kiek. Trys dienos. Tu gali 3 dienų 5 žvaigždučių viešbutis all inclusive. Nuvažiuosim ten, išgersim po 100 gramų ir grįšim“ - jis pasakė juoko forma.„Šiandien sukertam rankom, viskas. Jokių pirmadienių ir antradienių, viskas. Va dvi minutes mes tau duodam laiko. Gali paskambint, jei kam nori ir pirmyn“ - jis pasakė, nes jam nusibodo pokalbis ir tai sakydamas jis norėjo, kad T. S. išeitų.„Mes tau padėsim, bet kurioj vietoj. Reikės su meru – susitiksi su meru. Reikės tvarkyt ar kaip sutvarkyt. Viskas tau bus padėta“, „Ne, šešiasdešimt....Penkios va, penki nuvažiavimai ir šiandien kertam rankom. Tik šiandien ir rytoj tas negalioja“ - jis pasakė jumoro, juoko forma. „...Tu nueini į kelionių agentūrą, užsakai 5 žvaigždučių viešbutį. Mes pasakysim kur, va. Čia, čia yra 5 žmonės. Visi. Mes važiuojam išgerti alaus tris dienas, ir grįžtam atgal. Tai, tame tarpe ir PVM,as yra, ir ta vat, nu, išlaidos yra. Čia tavo nuostolis ir tau į valias išlaidos. Į savo įmonę jau ir sąnaudas nusirašai savo“ - jis pasakė, kad jo kalbėjimas atrodytų rimčiau.„Mes tau duodam šešiasdešimt minus dešimt. Penkiasdešimt. Na, išlaidomas išleisi savo. Tai tau 50 atiduodu, dešimt daugiau nei kiti. Dėl to, kad esi pirmas, dėl to, kad jau esi įdirbį padaręs. Dėl to, kad jau yra kažkas padaryta ir konkurso nebereikės skelbti“ jis pasakė juoko forma (13 t. 103-104 b. l.).

Pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2012-08-13 D. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad komercinės derybos su T. S. pranešime apie įtarimą įvardintos kaip nusikaltimas. Jis nežino ar UAB „Vt“ buvo pateikusi UAB „V“ pranešime apie įtarimą minimą sutartį. Jis šios sutarties nematė ir apie ją nieko nėra girdėjęs. T. S., nei tą dieną, kai buvo padarytas garso įrašas, nei anksčiau į UAB „V“ atvykti niekas nekvietė (13 t. 112-113 b. l.)

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis N. L. paaiškino, kad pokalbyje, dėl kurio metu pasakytų žodžių jis yra kaltinamas reikalavęs kyšio, atsidūrė atsitiktinai. Tuo metu jis buvo tik pradėjęs dirbti bendrovėje „V“ , dirbo šioje bendrovėje nuo rugsėjo 30 d. Aptariamą dieną jis buvo pakviestas pas generalinį direktorių - kaltinamąjį D. N., kur buvo švenčiama „boso“ diena, ir jam teko dalyvauti pokalbyje, kur buvo kalbama apie kažkokį konkursą . Šiame pokalbyje dalyvavo ir bendrovės „Vt“ atstovas. Šio pokalbio metu jis- D. L. pasakė tik kelias frazes , jomis neišsakė jokio reikalavimo. Šio pokalbio metu D. N. bandė sumažinti kažkokio pirkimo kainą , visas pokalbis vyko juokų forma , T. S. irgi juokais į tai atsakinėjo. Tą dieną jis T. S. matė pirmą kartą , apie tai, kad toks pokalbis vyks, iš anksto jis nieko nežinojo , nelabai tą dieną ir suprato, apie ką konkrečiai buvo kalbama. Pokalbio metu be jau minėtų asmenų buvo K., D. , R. , kurie irgi kažką juokais sakė. Pokalbis buvo juokais, jis buvo beprasmiškas, nes juo nebuvo išspręsti jokie reikalai, jis dar bandė jį nutraukti, nes tą dieną turėjo darbinių susitikimų su klijentais.

2010-04-26 įteikus pirkinį pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 225 str. 1 d., 225 str. 3 d., taip pat apklausiamas 2010-05-05 įtariamasis N. L. duoti parodymus atsisakė (2 t. 101-102, 103 b. l.).

2012-05-09 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamasis N. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. spalio 16 d. buvo minima „Boso“ diena. Ryte jis pakviestas atėjo į UAB „V“ generalinio direktoriaus D. N. darbo kabinetą, kuriame buvo D. N., L. D., V. K. ir, galimai, K. V.. Jis neprisimena ar šiame susitikime dalyvavo L. R.. Be paminėtų vyriškių kabinete buvo jam anksčiau nematytas, nepažįstamas vyriškis. Jis nežinojo kas vyko kabinete, kokiu tikslu visi buvo susirinkę. Minėtą vyriškį vėliau jis kartą ar du matė UAB „V“ patalpose. Pagal vardą ir pavardę minėto vyriškio jis nepažįsta ir neprisimena, o asmens vardu ir pavarde „T. S.“ jis nepažįsta. Kas ir kokiu klausimu jį pakvietė ateiti į D. N. kabinetą jis neprisimena. Kabinete buvę bendrovės vadovai ir nepažįstamas vyriškis gėrė konjaką. Ant pasitarimų stalo stovėjo nugertas konjako butelis. Iš pokalbio konteksto jis suprato, kad geriamas jau antras butelis. Visi atrodė išgėrę. Jam taip pat buvo pasiūlyta kavos bei konjako. Jis taip pat išgėrė taurelę konjako. Jam atėjus, kabinete buvę UAB „V“ vadovai ir nepažįstamas vyriškis apie kažką diskutavo. Buvo kalbama apie kažką, jis dabar tiksliai to neprisimena. Jis nesuprato, kad iš minėto vyriškio, pagal pranešimą apie įtarimą – T. S., buvo reikalaujamas kyšis. Jis neprisimena ar pokalbio metu buvo kalbama apie kokias nors pinigų sumas, poilsines keliones į užsienį, ar pokalbio metu buvo žadama atlikti kokius nors veiksmus T. S. naudai. Būdamas Pardavimų ir rinkodaros padalinio direktoriumi jis nebuvo susijęs su viešaisiais pirkimais, kurių metu galėjo būti ar buvo perkamos teritorijų projektavimo paslaugos, arba bet kokie su tuo susiję dalykai. Šia veikla užsiėmė UAB „V“ Plėtros padalinio direktorius L. D. (12 t. 106-107 b. l.).

Apklausiamas papildomai 2012-05-16 įtariamasis N. L., komentuodamas 2009-10-16, laikotarpiu nuo 09 val. 11 min. iki 10 val. 06 min., UAB „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykusio D. N., N. L., L. D., V. K., L. R. ir T. S. pokalbio garso įrašą parodė, kad prie šio pokalbio jis prisijungė neplanuotai ir nebuvo įsigilinęs į svarstomą klausimą / derybas. D. N. derybų metu gestais ir veido mimika skatino kitus kabinete buvusius UAB „V“ darbuotojus daryti spaudimą, kad pašnekovas sumažintų pasiūlymo kainą. Gal būt D. N. tokiu būdu, t. y. kalbėdamas apie poilsinių kelionių pirkimą, bandė daryti spaudimą pašnekovui, kad šis nuleistų pasiūlymo kainą. Pokalbio pabaigoje jis buvo išėjęs iš kabineto, o po to į jį vėl grįžo, tačiau tai nesigirdi pokalbio garso įraše. Tai buvo girtų žmonių pokalbis. Garso įraše girdisi, kad skambčioja taurelės. Jis negali paaiškinti, ką sakė D. N. pokalbio metu pasakius frazes : „ <...>Tai sakyk kainą. 60 ir 10 tūkstančių leidi kelionę į Turkiją visiem. Po 2 tūkstančius numeti mum, mes drąsai važiuojam pasi..., pasiilsim. Tai kiekvienas gali, sakykim.“; „Sakau, 60. Ir visiems mums perki keliones į Turkiją. Mes važiuojam, 3 dienas alaus pagersim vyno ir grįšim atgal“ ir kitiems pokalbio dalyviams nusprendus, jog kalbama apie poilsinių kelionių rūšį – „viskas įskaičiuota“; „<...> Sakom, duok mums 10 tūkstančių, mes patys išleisim. Mes tau ten (neaiškiai) neprašom. Tu nueini į kelionių agentūrą, užsakai 5 žvaigždučių viešbutį. Mes pasakysim kur, va. Čia yra 5 žmonės. Visi. Mes važiuojam, išgeriam alaus tris dienas, grįžtam atgal. Tai, tame tarpe ir PVM-as yra, ir ta vat, nu, išlaidos yra. Čia tavo nuostolis ir tau į valias išlaidos. Į savo įmonę jau ir sąnaudas nusirašai savo“; D. N. pasakius - „Juk suprask, antras etapas – tai čia ne kapeikos ir ne tokie žaidimai. Neverta net visko kas čia gali būti, pavyzdžiui 400 (neaiškiai)“ jis bandė pašnekovui (T. S.) pasiūlyti sumažinti pasiūlymo kainą, motyvuodamas tuo, kad įvykdęs kažkokį užsakymą jis taptų patikimas ir turėtų galimybę gauti kitus užsakymus. Sakydamas - „Nors dešimtą, tai mažiau negu už dešimt minučių turim būt kitoj vietoj, žmonės laukia. Tai tiesiog ten kitus klausimus tada aptariam. Iš karto liekam, tada tiesiog baigtas klausimas.“ jis, supratęs, kad vyksta girtų žmonių blevyzgos, jas bandė sutrumpinti ar nutraukti. Jie iš tiesų turėjo važiuoti į kažkokį susitikimą. Jis turėjo vairuoti, todėl susitikimo metu negėrė. Po minėto pokalbio jis su D. N. ir L. D. turėjo nuvykti į kažkurį bendrovės padalinį. Jis neskubino T. S. priimti sprendimą, o skubino D. N. pabaigti pokalbį. Sakydamas „Tai sumokėt mes galim ir daugiau, bet grįžtamasis bus kitoks. Ir tada vis tiek žmogus galutiniame variante bus tiek pat. Bet jisai lengviau praeis, jei jisai gaus kitą etapą. Jisai turės visai kitas pinigų sumas ir nu, perspektyvas kitas, įėjimus į kabinetus pačius, supranti“ jis išreiškė savo derybinę poziciją tam, kad būtų sumažinta pasiūlymo kaina. Sakydamas „Kaip tuos konkursus galima anuliuoti vien direktoriaus sprendimu“ jis bandė paskatinti pašnekovą sumažinti pasiūlymo kainą. Sakydamas - „Aš (neaiškiai) žinok, 10.45 – vienas žmogus, 11.15 – antras žmogus. Pas sekretorę paklausk“ jis formavo spaudimą tam, kad būtų nuleista pasiūlymo kaina, tai buvo jo derybinė pozicija. Jis nėra tikras, ar jis pasakė frazę - „Dvi štukos, tai čia penkios žvaigždės“. Jis nesuprato pokalbio fragmento, kurio metu sakė - „Nu tai paaiškinom, kaip tai darosi“. Jis negali paaiškinti savo pasakymo – „Sakykim taip, praėjimus turi iš mūsų pusės, visokius“. „Tai mes susimokėsim, kiek mums trūksta“ - jis pasakė, reaguodamas į bendrą pokalbio kontekstą. Frazė - „Jo, varom visi“ yra apie numatytą po pokalbio išvažiavimą į bendrovės padalinį. Jis iš T. S. kelionės ar kitokio atlygio už sutarties pasirašymą nereikalavo. Kiek jis suprato, tokiu pokalbio kontekstu D. N. norėjo pasitikrinti, kokia galima tikra šių projektavimo darbų kaina ir tokiu būdu suderėti geriausią kainą. Pokalbis vyko švenčiant „Boso“ dieną ir pokalbyje dalyvavę asmenys, tame tarpe ir T. S., gėrė alkoholinius gėrimus. Garso įraše užfiksuotas garsas yra nuo taurelių susidaužimo. Po šio pokalbio jis nedalyvavo jokiuose pokalbiuose dėl šių projektavimo darbų pirkimo, jų vykdymo, apmokėjimo bei kelionės už šios sutarties pasirašymą reikalavimo. Apie pasirašytus susitarimus su T. S. atstovaujama bendrove dėl pokalbyje aptartų projektavimo darbų pirkimo jis nieko nežino, į jokią T. S. apmokėtą poilsinę kelionę jis nevažiavo (12 t. 108-110 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. D. paaiškino, kad jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo dieną jis kartu su kitais UAB „V“ darbuotojais buvo pas generalinį direktorių D. N. jo kabinete, jį sveikino su boso diena, ta proga vaišinosi. Jiems besėdint, atėjo T. S., jis buvo pakviestas prie stalo. Jo vadovaujama bendrovė buvo pradėjusi detalaus plano procedūras, todėl jis atėjo klausti dėl sutarties vykdymo eigos, kaip jis suprato iš pokalbio kažkuri šalis, jis nežino kuri, nebuvo pasirašiusi sutarties, nors dalis darbų jau buvo atlikta. Prie stalo prasidėjo diskusijos dėl darbų kainos, nes sutartyje numatyta kaina už šios bendrovės paslaugas buvo per didelė. Diskusija tuo klausimu vyko gana ilgai , nes S. nesutiko su mažesne kaina . Vykstant pokalbiui , D. N. juokais pasiūlė jiems visiems nupirkti kelionę į Turkiją, tada sėdintieji prie stalo pradėjo tokį pasiūlymą interpretuoti savaip . Jis- L. D. pasakė, kad būtų gerai išvažiuoti 3 savaitėm , R. kalbėjo, kad būtų gerai aplink pasaulį pakeliauti ir pan. Pokalbio metu pasiūlymai dėl kelionių kilo spontaniškai , nebuvo jokio susitarimo to reikalauti iš S., gal pokalbio metu ir buvo minimi kokie tai skaičiai, t.y. kelionių kainos, tačiau jis dabar nepamena. Pokalbio metu labiausiai reiškėsi D. N., tačiau, kaip jis suprato, pokalbis iš esmės vyko dėl to, kad būtų sumažinta paslaugų teikimo kaina. Viskas vyko juokais, jo manymu, tai suvokė ir T. S.. To pokalbio metu jis bendrovėje buvo dirbęs tik kelias savaites, žinojo tik tiek, kad dėl UAB „ Vt“ paslaugų buvo sprendžiama 2007 metais. Jis pats nedalyvavo tokio projekto vystymo procese.

2010-04-29 įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 str. 1 d. bei iškviestas apklausai 2011-05-03 įtariamasis L. D. parodymų nedavė (10 t. 164, 166, 167 b. l.).

Apklausiamas 2010-07-16 įtariamasis L. D., komentuodamas UAB „V“ generalinio direktoriaus darbo kabinete, UAB „V“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)2009-10-16 d., laikotarpiu tarp 09 val. 11 min. iki 10 val. 06 min., vykusio D. N., V. K., N. L., L. D., L. R. ir T. S. tarpusavio pokalbio įrašą parodė, kad prisimena tokį pokalbį. Jis parodė, kad toks pokalbis vyko „Boso“ dieną, buvo šventinė nuotaika, atsipalaidavimas, o šis pokalbis vyko humoro forma. Iki šio pokalbio UAB „V“ jis buvo pradirbęs 2 savaites. Minėtame pokalbyje dalyvavo D. N., N. L., T. S., L. R. ir V. K.. Pokalbis vyko po ekskursijos į UAB „V“ laboratoriją. Grįžus į bendrovės patalpas D. N. pakvietė juos į savo kabinetą išgerti kavos ir pasikalbėti. Iki minėto susitikimo jis jau buvo bendravęs su UAB „Vt“ direktoriumi T. S., nes generalinis direktorius jam buvo pavedęs tęsti projektą, kuris buvo pradėtas prieš pusantrų metų. D. N. apie minėtą projektą žinojo, nes dirbo UAB „V“ daug ilgiau nei jis. Tai buvo detalaus teritorijos plano (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) padarymas. Anksčiau šis projektas buvo daromas kartu su (duomenys neskelbtini) savivaldybe ir bendrove „Ranga IV“. Jis buvo susipažinęs su sutartimi. Joje buvo nurodyta aukšta projektavimo darbų kaina. Minėta sutartis buvo nepasirašyta, buvo praleistas sutarties pasirašymo terminas, numatytas viešojo pirkimo dokumentuose. Apie tai, kad praleistas sutarties pasirašymo terminas, išstudijavęs dokumentus, jam pranešė advokatas K. V., kuris teikė paslaugas UAB „V“. T. S. vadovaujama bendrovė „Vt“ jau buvo atlikusi kažkiek projektavimo darbų pagal minėtą nepasirašytą sutartį, t.y. jau turėjo padariusi šiokį tokį įdirbį. Apie sutarties sudarymo aplinkybes jis susitikęs kalbėjosi ir su T. S.. Kitą kartą jie buvo susitikę trise, t.y. jis, D. N. ir T. S.. Garso įraše užfiksuoto susitikimo metu, T. S. į D. N. kabinetą atėjo po to, kai jie jau buvo minėtame kabinete. Jie gėrė kavą, taip pat ant stalo buvo brendžio. Jei jis gėrė – tai tik simboliškai. Prasidėjo pokalbis apie projektavimo darbų sutarties tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ sudarymo aplinkybes bei projektavimo darbų kainą. Jis manė, kad projektavimo darbų kaina yra per didelė. Pokalbio metu D. N. pasakė, kad buvo atliktas sutarties auditas ir auditoriai pareiškė pastabų dėl sutartyje nurodytos kainos. Apie kokius auditorius pastarasis sakė, jis nežino. Pats jokių duomenų apie minėtos sutarties auditą jis neturi. Pokalbio metu buvo sakoma, kad sutartyje nurodyta per didelė kaina. Jis tai taip pat akcentavo. Pokalbio metu buvo ieškoma abi šalis tenkinanti kaina. T. S. sutiko nuleisti projektavimų darbų kainą, tačiau jis nepamena - kiek. Kai D. N. pradėjo kalbėti, kad T. S. turėtų nupirkti jiems poilsines keliones už sutarties pasirašymą, jis nustebo, nes apie tai anksčiau su D. N. nekalbėjo ir nesitarė. Tuo metu kai D. N. pradėjo kalbėti apie keliones, pokalbio atmosfera buvo nerimta. Kalbėdamas apie D. N. reikalaujamos kelionės detales jis juokavo, t. y. kalbėjo nerimtai. Gali būti, kad jis siūlė T. S. paskambinti savo darbuotojams, kad išsiaiškintų projektavimo darbų atlikimo galimybes / kainą. Sakydamas T. S. „Ne, lygiai „60“ ir tai, ką sutarėm“, jis turėjo galvoje projektavimo darbų kainą ir patį projektą. Kalbant apie viešbučių kainas, sakydamas “Jeigu trūks, dasimokėsim“, jis turėjo galvoje, kad jie primokės. Tai sakydamas iš tiesų jis juokavo. Jis į šitą reikalą rimtai nežiūrėjo ir kalbėjo nerimtai, į tokią kelionę jis nevažiavo ir nebūtų važiavęs. Iš D. N. kabineto, pokalbiui nepasibaigus, jis išėjo su L. R. (10 t. 168 b. l.).

2012-05-10 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis L. D. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir laikosi anksčiau duotų parodymų apie įvykio aplinkybes (10 t. 172 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. paaiškino, kad nei įvykio metu, nei dabar jis nebuvo ir nėra atsakingas už projektus. Kaltinime minimą dieną atsakingi bendrovės vadovai buvo nuvykę į geriamojo vandens laboratoriją, po to susirinko pas tuometinį direktorių D. N. paminėti boso dieną.Susirinkusieji vaišinosi kava, konjaku, kai atėjo projektuotojas S., Jis iš anksto nieko nežinojo apie jo atvykimą , jo pats asmeniškai nepažinojo. Atvykus S., prasidėjo pokalbis apie projektavimo darbus, sutartį. Kadangi tai jo nelietė, jis į pokalbį nesigilino , nebent pasakė kokius tai žodžius. Jo žiniomis sutartis dėl projektavimo darbų nebuvo pasirašyta ir tas pokalbis tą dieną buvo beprasmis. Pokalbis su S. vyko nerimtai, jo metu buvo juokaujama dėl kelionių. Tiek susitikimas su S., tiek darbuotojų susirinkimas pas generalinį direktorių nebuvo iš anksto suplanuoti, nieko iki to nebuvo tartasi.

2010-04-30 įteikus pirmą pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 str. 1 d. bei apklausiamas 2011-05-03 įtariamasis V. K. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Jis paaiškino, kad „Boso“ dieną kartu su kitais UAB „V“ direktoriais: D. N., L. D., galimai ir N. L. iš pat ryto jis nuvažiavo į UAB „V“ geriamojo vandens laboratoriją, kur jiems buvo parodyti vandens nugeležinimo įrenginiai, muziejus ir geriamojo vandens laboratorija. Po apžvalgos jie su kava simboliškai išgėrė ir konjako ar tai brendžio. Kadangi jis vairavo – išgėrė tik simboliškai. Grįžus į bendrovę D. N. pasiūlė visiems susirinkti iš karto ir aptarti reikalus. Jis neturėjo jokių rūpimų klausimų, tačiau jų turėjo kiti direktoriai. Jis nuėjo į D. N. darbo kabinetą. Pasitarimo dalyviai gėrė kavą arba arbatą. D. N. susirinkusiems pasiūlė išgerti po taurelę prie kavos. Direktoriams buvo padėti stikliukai su alkoholiniu gėrimu, tačiau jis neprisimena, ar pats jį gėrė ar ne. D. N. kabinete buvo jis, D. N., L. D., N. L. bei direktoriaus patarėjas L. R.. Bekalbant į kabinetą įėjo kažkuri sekretorė, kuri pasakė, kad pas generalinį direktorių nori patekti projektuotojas. Kažkas paklausė, kas per projektuotojas, ir buvo pasakyta, jog tai S.. Iki tol jis buvo matęs ir bendravęs su pastarojo tėvu, kuris vadovavo bendrovei „Vt“. T. S. jis iš matymo žinojo. Iki pastarojo atvykimo jis nežinojo, kad pastarasis atvyks pas D. N.. Tokiam susitikimui su T. S. jis nesiruošė – tai buvo atsitiktinis susitikimas. Kažkas iš dalyvavusių pasitarime pasiūlė pakviesti T. S. į vidų. Jam užėjus į kabinetą, pastarajam buvo duota kavos ar arbatos, taip pat duota taurelė alkoholinio gėrimo. T. S. pradėjo su D. N. kalbėti apie projektavimo darbus, t. y. ką jis yra padaręs, kokie darbai laukia ir per kiek laiko jis juos padarytų, kokios problemos gali iškilti. Bekalbant kažkas pasakė, kad yra krizė ir T. S. pateiktos kainos turėtų būti sumažintos. Jis nežinojo, kokios kainos buvo nurodytos. Visi reikalai susiję su projektavimu buvo ne jo kompetencijos ribose. T. S. pasakė, kad jo pasiūlyta kaina yra rinkos kaina ir jis jos negalėtų sumažinti. Kažkas dar kartą pakartojo, kad pastarojo siūloma kaina yra per didelė. Dabar jis neprisimena ar buvo įvardinta pati kaina. Dar kažkas iš pokalbio dalyvių pasakė, kad pastarasis ne tik kainą galėtų sumažinti, bet ir suorganizuoti kelionę. Jis neprisimena, kad būtų buvusi įvardinta kelionių kaina. Vėliau pokalbis vyko ta pačia tema, bet be jokio konkretaus ryšio. Vienas sakė, kad „galėtum nuvežti“, kitas, kad neturi galimybių ir tai kartojosi be jokio ryšio. Prasidėjus tokiam pokalbiui visi pradėjo skirstytis. Jis išėjo vienas iš pirmųjų. Gali būti, kad su juo iš kabineto išėjo L. D. ar tai L. R.. T. S. pasiliko kabinete. Ta tema nei su kitais direktoriais nei su T. S. jis vėliau nekalbėjo. Visą tą pokalbį jis įsivaizdavo, kaip humoro formos pokalbį. Jeigu jis ir siūlė T. S. apsispręsti greitai, tai sakė juoko forma ir bendro pokalbio kontekste, bet jokiu būdu – ne reikalaudamas kažko. Su L. D. ir N. L. jis yra pažįstamas nuo 2009 metų rudens. D. N. pažįsta kiek ilgėliau. Juos sieja tik formalūs tarnybiniai santykiai. Visi yra iš skirtingų partijų. Jis mano, kad esant tokiems jūsų tarpusavio santykiams nebuvo įmanoma šnekėtis apie bendrus nusikalstamus veiksmus, nes jie žinojo, kad jis užsiima savo darbo reikalais, o ne kažkuo tai. Pokalbių metu jis nežadėjo T. S. atlikti jokių veiksmų pastarojo naudai, nes tai nebuvo jo kompetencijos ribose. Su kitais pasitarime dalyvavusiais asmenimis jis nesitarė, kad su T. S. kalbės apie kokią nors išvyką ir apie tokį būsimą pokalbį nieko nežinojo. Kad iš T. S. galėjo būti reikalaujamas kyšis jis nesuvokė. Jis nebuvo išvykęs į T. S. nupirktą kelionę (11 t. 167-168 b. l.).

Apklausiamas 2010-05-19 įtariamasis V. K., komentuodamas 2009-10-16 d., laikotarpiu tarp 09 val. 11 min. iki 10 val. 06 min., vykusį D. N., V. K., N. L., L. D., L. R. ir T. S. tarpusavio pokalbio garso įrašą parodė, kad prisimena, jog toks pokalbis buvo. Atsakydamas D. N., kuris jo paklausė „V., tu ką pasakysi? Už kiek gali padaryt?“ jis kalbėjo apie projektavimo darbų kainą. Jis manė, kad konkurse laimėjusios bendrovės nurodyta kaina nėra per didelė, todėl atsakydamas tai ir pasakė. Pokalbio metu nurodydamas sumą - “87“ jis norėjo pasakyti tai, kad projektavimo įmonės pasiūlyta kaina nėra per didelė. Sakydamas - „87“ jis norėjo pasakyti 87000 litų. Jis negali paaiškinti, ką norėjo pasakyti, sakydamas - „ir 4 už pagalbą“. Šį pokalbį jis laikė nerimtu ir atsakė nerimtai. Kadangi į jo pasakymą nebuvo atsižvelgta, jis manė, kad tolimesnis pokalbis yra bevaisis ir yra laisvo turinio. Nors pokalbio metu vėliau jis paminėjo kelias skirtingas sumas, bendram kontekste tik norėjo pasakyti, kad projektuotojo pasiūlyta kaina nėra per didelė. D. N. pareikalavus, kad T. S. sumažintų projektavimo darbų kainą ir nupirktų poilsinę kelionę pokalbyje dalyvavusiems asmenims, jis pasakė - „Ir nemokamai, su įskaičiuota viskas, taip?“ parodydamas pokalbio beprasmiškumą. Pokalbis jam atrodė absurdiškas. Tuo metu pokalbio dalyviai juokėsi. D. N. pokalbio metu sukonkretinus reikalaujamos poilsinės kelionės sąlygas, nurodžius viešbučio tipą bei galimas šalis, o į tai T. S. pasiūlius iš karto daryti ir pastato planą, jo atsakymas - „Bet tada ten ir kelionės visai kitos...“ nebuvo konkretus, nes projektuoti pastato, nesant patvirtinto detaliojo plano, neįmanoma. Tai jis pasakė juokaudamas ir nesiruošė niekur važiuoti. D. N. pasakius T. S. - „60 ir PVM, ir jau tas nesvarbu kiek. Trys dienos. Tu gali trijų dienų 5 žvaigždučių viešbutis „all inclusive“.......“ ir pastarajam atsakius, kad pastarasis galvoja, sakydamas - “Negalvojam, turi atsakyt dabar. Jeigu nori – gali skambinti. Mes tau duodam, va, 10 minučių pasiskambinti tam, jeigu reikia“ jis palaikė savo poziciją, kad projektavo darbų kaina nebuvo per didelė, bet neturėjo omenyje D. N. reikalaujamos poilsinės kelionės. T. S. priimti sprendimą jis skubino, nes matė, kad pokalbis tampa beprasmis. Jis įsivaizdavo, kad už mažesnę kainą T. S. darbų negalės padaryti, todėl manė, kad pastarasis turėjo atsisakyti sumažinti kainą ir skubino pastarąjį priimti sprendimą dėl kainos. Sakydamas „Viskas...nukirsta“, po to, kai D. N. pareikalavo T. S. nupirkti poilsines keliones pokalbio dalyviams, nurodė siūlomą projektavimo darbų kainą ir pastarojo paprašė duoti ranką jis turėjo galvoje, kad beprasmį pokalbį reikia baigti, suprato, kad D. N. norėjo atsisveikinti su T. S.. D. N. pokalbio dalyviams pasakius, ką Turkijoje bus galima pažaisti jis pastarojo pasiteiravo ar šis kalba apie stalo tenisą. Šiam patvirtinus, kad gali žaisti ir stalo tenisą, jis pasakė, kad jie gali sužaisti. UAB „V“ rangovams už numatytus atlikti darbus avansu nemoka. Jis neatliko jokių veiksmų T. S. naudai ir neįkalbinėjo pastarojo nuvežti jį kur nors į užsienį. Nei prieš minėtą susitikimą, nei po jo, su T. S. jis nebendravo ir nebuvo susitikęs. Su kitais minėtame pokalbyje dalyvavusiais asmenimis jis apie jokias poilsines keliones vėliau nekalbėjo ir negirdėjo, kad jie būtų kalbėję (11 t. 171-172 b. l.).

2012-05-11 pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nežinojo, kad buvo vykdomas toks pirkimas. Ar UAB „Vt“ atstovas buvo pakviestas atvykti pasirašyti sutarties su UAB „V“, ar pastarasis į D. N. darbo kabinetą atėjo savo iniciatyva, jis taip pat nežinojo. Jis su niekuo nesitarė dėl tokio susitikimo su UAB „Vt“ atstovu, ir nežinojo, ar kas nors dėl jo buvo susitaręs. Susitikimo metu vykęs pokalbio turinys jo, kaip Gamybos direktoriaus nelietė. Dėl sutarties pasirašymo ir dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo jis taip pat nieko nežinojo. Nei sau, nei kitiems jis nieko iš T. S. minėto susitikimo metu nereikalavo. Pokalbis vyko juoko forma. Jis negirdėjo, kad T. S. būtų buvę siūloma sumokėti 40000 litų avansą už numatytus atlikti projektavimo darbus, taip pat ir tai, kad jam būtų buvę siūloma naudotis jo bendrovės paslaugomis perkant kitus projektavimo darbus. Minėtas klausimas jo nelietė, todėl jis juo nesidomėjo. Minėti sprendimai dėl sutarties pasirašymo nebuvo jo kompetencijos ribose, todėl jie jam nebuvo įdomūs (11 t. 175-176 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas T. S. , UAB „Vt“ direktorius parodė, kad į UAB „V“ atvyko jų sekretorės kvietimu pasirašyti sutarties, nes jo vadovaujama bendrovė buvo laimėjusi konkursą dėl projektavimo paslaugų teikimo. Atvykus pas generalinį direktorių , pamatė , kad yra susirinkę daugiau darbuotojų. Vykstant pokalbiui, kuriame dalyvavo susirinkę asmenys, buvo kalbama apie sutarties pasirašymą, nes sutartį, laimėjus konkursą dar prie ankstesnio „Vilniaus vandenų „ direktoriaus, buvo pasirašęs nuo savo bendrovės „Vt“ tik jis, buvo keliamos tam tikros sąlygos dėl kelionių. Pasiūlymas nupirkti kelionę visiems ten susirinkusiems asmenims buvo iš visų dalyvavusių pokalbyje, taip pat buvo kalbama apie tai, kad per brangiai yra įvertintos jų bendrovės būsimos paslaugos dėl projektavimo. Pokalbio metu buvo geriama kava, gali būti, kad buvo geriami ir alkoholiniai gėrimai, nes ant stalo buvo alkoholis, galimai konjakas ar kitas stiprus gėrimas. Aktyviausias pokalbyje buvo D. N.. Iš pokalbio turinio jis suprato, kad iš jo prašoma kyšio- išpirkti keliones , tada sutartį bendrovė“ V“ pasirašytų. Konkursą laimėjus prie ankstesnio direktoriaus M., pastarojo prašymu buvo pradėję darbus dar prieš sutarties pasirašymą.

Apklausiamas 2010-04-27 liudytojas T. S. parodė, kad UAB „Vt“ vadovauja maždaug nuo 2008 metų. 2005 - 2006 metais tarp UAB „Vt“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės, UAB „V“ bei dar kelių bendrovių buvo pasirašyta sutartis dėl greta esančių žemės sklypų, tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės, detaliojo plano parengimo. Pagal šią sutartį UAB „Vt“ atliko dalį minėtų žemės sklypų projektavimo darbų. Minėta sutartis buvo nutraukta užsakovų pageidavimu, nes užsakovai norėjo parengti atskirus detaliuosius planus atskiriems žemės sklypams. UAB „V“ paskelbė viešąjį pirkimą bendrovei priklausančio žemės sklypo tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimo darbams pirkti. UAB „Vt“ viešojo pirkimo metu buvo pasirinkta atlikti minėto sklypo projektavimo darbus ir 2008 m. pakviesta pasirašyti projektavimo darbų pirkimo sutartį. Iš UAB „V“ jis gavo sutarties tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ dėl projektavimo darbų pirkimo egzempliorių, jį pasirašė ir su lydraščiu grąžino UAB „V“. Praėjus apie mėnesiui jie negavo UAB „V“ atstovų pasirašytas sutarties egzemplioriaus. Buvo paaiškinta, kad sutartis yra derinama su juristais. Kadangi tuo metu bendrovė rengė šalia UAB „V“ sklypo esančio kito sklypo detalųjį planą, kartu, dar neturint pasirašytos sutarties, pradėjo ir minėto, UAB „V“, sklypo detaliojo plano rengimo darbus. Buvo daromi žemės sklypų detalaus plano priešprojektiniai pasiūlymai. Dėl minėto žemės sklypo projektavimo darbų atlikimo ir sutarties pasirašymo jis bendravo su UAB „V“ vadovais: B. M., D. N. bei L. D.. Dėl minėtos projektavimo darbų sutarties pasirašymo jis dalyvavo keliuose UAB „V“ vykusiuose posėdžiuose. Viename iš posėdžių dalyvavo D. N. ir L. D., o kitame: minėti du UAB „V“ vadovai ir kiti UAB „V“ atstovai, kurių jis dabar tiksliai neprisimena. Minėti posėdžiai vyko D. N. bei L. D. kabinetuose. Pirmojo posėdžio, vykusio D. N. kabinete, metu dalyvavo D. N., L. D. ir kiti UAB „V“ atstovai. Buvo kalbama dėl detalaus plano. UAB „V“ atstovai tiksliai nežinojo viešojo pirkimo aplinkybių. Jis pats norėjo išsiaiškinti ar bus pasirašyta sutartis ir ar UAB „Vt“ gali vykdyti projektavimo darbus. UAB „V“ atstovai pasakė jam, kad reikia peržiūrėti vykusio viešojo pirkimo dokumentus, nes jie su minėtais dokumentais nėra susipažinę ir neįsigilinę į svarstomą klausimą. Iš esmės jis buvo pakviestas pristatyti ar yra atlikti / atliekami kokie nors projektavimo darbai. Jis pastariesiems paaiškino, kad dalis projektavimo darbų yra atlikta. Posėdžio metu buvo kalbama apie projektavimo darbų kainą, buvo klausimų, susijusių su tuo, kad pasikeitė rinkos kainos ir ar kaina, su kuria UAB „Vt“ laimėjo viešąjį pirkimą, atitinka rinkos kainas. Dėl kainos konkrečių derybų, kiek pamena, nebuvo. Buvo tik pasvarstymai, kokia yra tuo metu buvusi rinkos kaina. Jis neprisimena, ar posėdžio metu buvo kalbama apie poilsines keliones. Jis nemano, kad iš jo buvo reikalaujama duoti kyšį už sutarties dėl projektavimo darbų atlikimo pasirašymą (9 t. 144-145 b. l.).

Apklausiamas papildomai 2010-05-12 liudytojas T. S. parodė, kad nori patikslinti savo parodymus apie tarp UAB „Vt“ ir UAB „V“ susiklosčiusius verslo santykius ir buvusį viešąjį pirkimą dėl projektavimo darbų atlikimo. Šiuos parodymus jis papildė tuo, kad iš UAB „V“ buvusio vadovo B. M. buvo gavęs prašymą, tausojant laiką, projektavimo darbus pradėti iš karto po viešojo pirkimo apklausos būdu pabaigos, nepasirašius projektavimo darbų atlikimo sutarties. Atsižvelgiant į pastarojo prašymą buvo pradėtas projektuoti UAB „V“ priklausantis sklypas. Dėl projektavimo darbų atlikimo sutarties pasirašymo įvyko daugiau negu keli susitikimai. Dažniausiai jis susitikdavo su D. N., taip pat susitikimuose dalyvaudavo ir L. D.. Kitų susitikimuose dalyvavusių asmenų pavardžių jis neprisimena. Susitikimai dažniausiai vykdavo D. N. darbo kabinete, taip pat susitikimai vyko ir pas L. D.. Vieno iš susitikimų metu, D. N. darbo kabinete, D. N. jam pasakė, kad jie norėtų poilsinės kelionės, o pastarojo pasakymui pritarė ir kai kurie minėtame susitikime dalyvavę asmenys. Jis neprisimena visų tame susitikime dalyvavusių asmenų, tačiau jame tikrai dalyvavo D. N., L. D. ir dar du ar trys žmonės, kuriuos iš matymo jis žino kaip UAB „V“ darbuotojus. To susitikimo metu buvo kalbama apie minėtos projektavimo darbų pirkimo sutarties pasirašymą bei projektavimo darbų kainos sumažinimą. Kadangi susitikimo metu buvo kalbama apie sutarties tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ dėl projektavimo darbų pasirašymą, jis suprato, kad šis D. N. reikalavimas yra susijęs su minėtos sutarties pasirašymu. Buvo kalbama apie tai, kad jis turėtų pastariesiems nupirkti savaitgalio trukmės poilsines keliones į Turkiją. Buvo įvardinta suma, už kurią jis turėtų nupirkti keliones, tačiau dabar jos jis neprisimena. Jis nesutiko su D. N. reikalavimu nupirkti poilsines keliones. Jokių veiksmų pagal D. N. reikalavimą jis nesiėmė ir nesiruošė imtis. Jokių kelionių už projektavimo darbų pirkimo sutarties pasirašymą jis minėtame pasitarime dalyvavusiems UAB „V“ darbuotojams nenupirko, o minėta sutartis dėl projektavimo darbų pirkimo nebuvo pasirašyta (9 t. 148 b. l.).

Papildomai apklausiamas 2012-05-19 liudytojas T. S. parodė, kad jis prisimena tik kelių pokalbyje dalyvavusių asmenų – D. N. ir L. D. vardus ir pavardes. Garso įraše jis atpažino pastarųjų ir savo balsus. Komentuodamas pokalbio garso įrašą jis nurodė, kad tai yra D. N. darbo kabinete vykęs pokalbis, apie kurį jis davė parodymus. Jis jokių reikalaujamų veiksmų minėto pokalbio dalyvių naudai neatliko ir nesiruošė atlikti. Pokalbio pabaigoje D. N. pasiteiravus, „ar mes sutariam“, jis pastarajam atsakė „gerai“, tačiau tai nebuvo jo sutikimas su pastarojo reikalavimu, o siekimas nutraukti nemalonų pokalbį (9 t. 149 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. R. parodė, kad aukščiau aptariamo pokalbio metu kaltinamojo D. N. kabinete buvo kalbama su T. S. apie projekto, kurį turėjo pagal anksčiau sudarytą sutartį vykdyti jo vadovaujama bendrovė „Vt“ eigą, šio pokalbio metu susirinkusieji D. N., N. L., L. D., V. K. ir jis įsijungęs kiek vėliau, kalbėjo apie projekto kainos sumažinimą . Šiame susitikime buvo minima boso diena, visi buvo atsipalaidavę , juokavo, buvo vaišinamasi. To pokalbio metu direktorius D. N. , siū9lydanmas sumažinti projekto kainą, juokais pasiūlė S. nupirkti visiems kelionę. Tokiam juokais išsakytam pasiūlymui, visi pritarė , kažkokios kainos buvo pasakytos, bet tai viskas vyko nerimtai, nieko konkretaus nebuvo reikalaujama ar siūloma. Iš pokalbio jis suprato, kad su S. buvo kalbama apie detaliojo plano projektavimo darbus šalia „Vilniaus vandenų“ nuosavybės.

Apklausiamas 2010-05-07 liudytoju L. R. parodė, kad UAB „V“ generalinio direktoriaus pavaduotoju administraciniam padaliniui – sekretoriato vadovu, patarėju - padėjėju pradėjo dirbti 2009 m. rugsėjo 1 d., o 2009 m. lapkričio 30 d. buvo atleistas iš darbo. T. S. jis pažįsta iš matymo. Jie buvo susitikę du kartus. Pirmą kartą, kai buvo kalbama dėl projektavimo darbų kainos, D. N. kabinete, o antrą kartą – pas L. D. darbo kabinete, kur pastarasis su L. D. aptarinėjo UAB „V“ pastato (duomenys neskelbtini) prospekte, (duomenys neskelbtini) vizualizaciją. Jis apie UAB „V“ ir UAB „Vt“ tarpusavio santykius nieko konkretaus nežino. Jam teko dalyvauti 2009 m. spalio mėnesį D. N. darbo kabinete, UAB „V“ patalpose, (duomenys neskelbtini) vykusiame pasitarime. Darbo reikalais jis atėjo į UAB „V“ sekretoriatą, esantį prie D. N. darbo kabineto. Tuo metu D. N. išėjo iš savo kabineto ir jį pakvietė į kabinetą, sakydamas, kad „galėsi sudalyvauti“. D. N. kabinete buvo D. N., N. L., L. D. ir V. K.. Taip pat kabinete, prie žurnalinio staliuko sėdėjo ir projektavimo bendrovės atstovas T. S.. Jis šiame pasitarime neplanavo dalyvauti ir apie jį jam nebuvo iš anksto pranešta. Iš kalbos jis suprato, kad kalbama apie sklypo detaliojo plano projektavimo kainą. Buvo kalbama apie galimą projektavimo paslaugų atlikimo kainą ir jos sumažinimą. Didesnę pasitarimo laiko dalį iš esmės situacija nesisprendė – T. S. nesutiko mažinti projektavimo darbų kainos, o D. N. ir jis siūlė mažesnę sumą už projektavimo darbų atlikimą. Jis palaikė D. N. dėl kainos mažinimo, nes buvo kalbama, kad vyksta derybos. L. D. aktyviai pokalbyje nedalyvavo. Kai D. N. iš T. S. pareikalavo, kad pastarasis sutiktų projektavimo darbus atlikti pigiau ir papildomai nupirktų poilsines keliones visiems pokalbyje dalyvavusiems direktoriams, jis pasakė, kad jam kelionės nereikia ir jis keliauja su savo žmona. Jis T. S. tik siūlė sumažinti projektavimo darbų kainą, tačiau pats nereikalavo ir nepalaikė kitų pokalbio dalyvių reikalavimo papildomai nupirkti poilsines keliones į užsienį. Jam būnant kabinete, su T. S. galimai kalbėjo D. N., N. L. ir V. K.. Jam susidariusi situacija nepatiko, ir suradęs pretekstą, kad turi darbų, jis išėjo iš D. N. kabineto, ten palikęs šnekėtis pokalbio dalyvius. Kitą dieną jis savo iniciatyva su D. N. pakalbėjo apie praeitą dieną vykusį pasitarimą su T. S.. D. N. jis paaiškino, kad pastarojo veiksmai pokalbio su T. S. metu gali būti traktuojami kaip nusikaltimas, ir, jei bus padarytas tokio pokalbio garso įrašas – pastarajam gali baigtis blogai. D. N. jį užtikrino, kad nieko, kas buvo sutarta, nebus (9 t. 150-151 b. l.).

Atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuoto 2009-10-15, nuo 10:05 val. iki 10:06 val. vykusio telefoninio pokalbio metu D. N. pakvietė T. S. atvykti apsitarti dėl sutarties pasirašymo, nes „iškilo keblumų“. Pokalbio metu buvo sutarta, kad T. S. atvyks 2009-10-16, 9 val. (1 t. 99-100 b. l.).

Atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuoto 2009-10-16, nuo 09:11 val. iki 10:06 val., UAB „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykusio D. N., N. L., V. K., L. D., L. R. bei T. S. pokalbio bei ištyrus šį pokalbį Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistams, nustatyta, kad šio pokalbio metu T. S. siūloma sumažinti kainą , siūlomi įvairūs kainos variantai nuo 40000 Litų iki 60000 Litų ir PVM, pokalbio metu D. N., siūlydamas sumažinti paslaugų kainą, pasiūlė jog T. S. nupirkti kelionę į Turkiją visiems 5 už 10000 Litų , kad kiekvienam išeitų už kelionę nuo 1500 Litų iki 2000 Litų,viešbutis turėtų būti ne mažiau 5 žvaigždučių ar 5 plius, taip pat nurodė, kad gali būti ir kelionė į Egiptą ar Emiratus, taip pat nurodė, kad toks susitarimas galioja tik šiandien boso dieną, L. D. pritarė , teigdamas, kad kelionės reikėtų jų poilsiui savaitgalį, kad Turkijoj jis buvęs apie 20 kartų , tada reiktų imti Emiratus, V. K. pasiūlymui dėl kelionės į Turkiją pritarė, teigdamas, kad būtų viskas įskaičiuota, N. L. siūlomai kelionei pritarė, teigdamas, kad su geru pasisėdėjimu tai gerai, L. R. siūlė kelionę aplink žemę tris kartus kartus. Iš pokalbio turinio matosi, kad kelionės turi būti nupirktos dėl to, kad už dviejų savaičių būtų pasirašyta sutartis tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ dėl projektavimo darbų pirkimo, kad į Turkiją bus kelionė sekantį savaitgalį po sutarties pasirašymo , taIP Pat ne kartą pokalbio dalyviai pamini, kad kelionė bus sekantį savaitgalį po pokalbio . T. S. abejojant dėl kelionės kainos, jam siūloma 10000 Litų pravesti , klausiant kokiu pagrindu jis galėtų pinigus pervesti , D. N. teigia, kad kelionei. Pokalbio metu siūloma gerti kavos ar arbatos, girdisi skimbčiojimai, panašūs į taurelių skimbčiojimą, nuolat girdisi juokas (1 t. 101-126 b. l., ).

Atliekant operatyvinius veiksmus bei LR BPK 158 str. numatytą procesinę prievartos priemonę „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete 2009-10-27, laikotarpiu nuo 08:19 val. iki 08:30 val., 2010-03-18, laikotarpiu nuo 08:23 val. iki 08:30 val., 2010-04-01, laikotarpiu nuo 09:36 val. iki 10:01 val., taip pat kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei vykdant LR BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę 2009-11-10, laikotarpiu nuo 16.10 val. iki 16.11 val., 2010-03-17, laikotarpiu nuo 11:10 val. iki 11:11 val., 2010-03-17, laikotarpiu nuo 12:56 val. iki 12:57 val., 2010-03-20, laikotarpiu nuo 13:16 val. iki 13:16 val., užfiksuoti D. N., L. D., T. S. ir S. L. pokalbiai, iš kurių turinio matyti, kad buvo aptariamos sutarties tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ dėl projektavimo darbų pirkimo, pasirašymo galimybės, tačiau nei vieno pokalbio metu nėra užfiksuota, kad sutartis gali būti pasirašyta, įvykdžius 2009 m. spalio 16d. T. S. išsakytiems reikalavimams nupirkti kaltinamiesiems D. N., N. L. , L. D., V. K., L. R. kelionę, iš užfiksuotų pokalbių akivaizdu, kad pokalbiai buvo dalykiški ( 1 t. 127-146 b. l., t. 2 b.l. 100-179, t.3 b.l. 20-85).

Atliekant LR BPK 158 str. numatytą procesinę prievartos priemonę užfiksuoto 2010-04-01, laikotarpiu nuo 13:43 iki 14:04 val., „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykusio D. N. ir L. D. pokalbio metu pastarieji aptarė T. S. elgesį, galimai susijusį su sutarties tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ dėl projektavimo darbų pirkimo, pasirašymu, t. y. tai, kad pastarasis „nieko nesupranta, kas vyksta pasaulyje“, „jau seniai galėjo daryt“, ir „net nieko nekalba“, kad pastarojo tėvas, iš kurio jis perėmė verslą, matyt su visais buvo sutaręs“. Iš pokalbio turinio matyti, kad kalbėdamas apie T. S. galimybes susitarti dėl sutarties tarp UAB „V“ ir UAB „Vt“ dėl projektavimo darbų pirkimo sudarymo, D. N. nurodė – „Ne, pamatysi, padarys už keturiasdešimt. Ir dar liks mums keturi su puse“ ( 1 t. 147- 159 b. l.).

Atlikus UAB „V“ poėmio metu paimtų dokumentų apžiūrą nustatyta, kad 2008-11-05 vykusio UAB „V“ prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu nuspręsta į apklausą dėl detaliojo plano planavimo paslaugų numatomo pirkimo (pirkimo pavadinimas - „Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių ir (duomenys neskelbtini) pr. Detaliojo plano projektavimo paslaugų pirkimas“, numatoma sutarties vertė 75000 litų) pakviesti tiekėją – UAB „Vt“. UAB “V” 2008-11-06 rašte Nr. 6-3484 (1.20-04) dėl kvietimo dalyvauti apklausoje, adresuotame UAB „Vt“ nurodyta, kad projektavimo paslaugos turėtų būti suteiktos per 6 mėn. Taip pat, kad „Jei tiekėjas (rangovas), kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako sudaryti sutartį arba jei tiekėjo pateikta šio rašto 20 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, jei tai nustatyta pirkimo dokumentuose yra laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį“. UAB „Vt” pasiūlė projektavimo darbų kainą – 88500 litų. 2008-11-17 vykusių derybų metu UAB „Vt“ pasiūlymo kaina buvo nuderėta iki 75400 litų be PVM. UAB „V“ 2008-11-18 raštu Nr. 6-3607 (1.20-04) informavo UAB „Vt“, kad sutartį dėl „Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių ir (duomenys neskelbtini) prospekto, kuria nuomos teise valdo UAB „V“, tyrinėjimo projektavimo detaliojo plano rengimui sudaryti prašoma iki 2008-11-28 . IŠ pateiktų dokumentų matyti, kad tik kaltinamasis V. K. kaip viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas 2008 metais dalyvavo sprendžiant klausimą dėl detaliojo plano planavimo paslaugų numatomo pirkimo (3 t. 102-119 b. l.).

Atlikus L. D. darbo kompiuterio ir jame esančių duomenų apžiūrą nustatyta, kad pastarasis laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-03-31 elektroniniu paštu susirašinėjo su UAB „V“ darbuotojais dėl sutarties sudarymo tarp UAB „Vt“ ir UAB „V“ dėl projektavimo darbų pirkimo (6 t. 23-25, 26-39 b. l.).

Iš UAB „Vt“ pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad 2008-11-27 bendrovė buvo nusiuntusi UAB „V“ pasirašyti Trišalę sutartį „Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių ir (duomenys neskelbtini) pr. detalusis planas“ (6 t. 172-185 b. l.)

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta , kad kaltinamasis D. N. UAB „V“ generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2009 m. gegužės 11 d.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus , teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų D. N., N. L., V. K., L. D. veiksmai, kurių padarymas jiems inkriminuotas 2009 m. spalio 16d. , nėra nusikalstami.

Kaltinamasis D. N. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Apklausiamas teisme, kaltinamasis D. N. paaiškino, kad šiame kaltinime mato tik absurdą, nes STT ir prokuroras pasistengė suskaičiuoti įdomias sumas, kad suma viršytų 32500 lt. 2009 05 16 tapus ,,V“ direktoriumi, 2010 gal rugpjūtį pas jį atėjo A. Č. giminaitis R. C. , su kuriuo jie kažkada žaidė krepšinį, pažinojo jį prieš 10 metų, per tą laiko jo net nematė. Su juo susitiko arkoj prie įėjimo, jis sako, kad esi direktorius ir, kad jo dėdė jo bendrovėje veža dumblą. Jis – D. N. apie tai jokio supratimo neturėjo ir jis pasakė, kad jam gali paaiškinti, kas tame dumble vyksta. Sutarė, kad vėliau galės jam paaiškinti. Po kiek laiko R. C. vėl jam skambino, susitikus jis jam pasakojo, kad su tuo dumblu vyksta kažkas negero. R. C. sakė, kad jo dėdė veža dumblą ir kažką jis jam paaiškinti norėtų. PO to R. C. vėl skambindavo, jis sutiko susitikti pokalbiui apie tą dumblą, kad jam visus dalykus paaiškintų. Kad važiuos į kažkokią sodybą, jokios minties nebuvo, kad ten liks nakvoti irgi neplanavo, viskas išėjo spontaniškai. Susitiko kažkokioj sodyboj prie ežero, susitiko kavinėj, bet niekas jam apie jokį dumblą nieko nepasakojo, ten jau buvo A. Č., jis prisigėrė, jis- D. N. tuo metu jokio alkoholio nevartojo ir nieko iš to bendravimo nesužinojo, jokio pokalbio apie dumblą nebuvo. Būnant pirtyje, A. Č. giminaitis R. C. sakė, kad reikia kažkaip jo dėdei padėti, jis nesutiko, liepė jam pačiam su tuo dėde viską aiškintis. Pernakvojus kitą dieną išvažiavo. Paskui jis vėl buvo susitikę su A. Č. giminaičiu, jis aiškino, kad galėtų padėti. Kai tik jis darbo reikalais, kilus problemoms dėl dumblo išvežimo , skambindavo A. Č., jis nuolat būdavo girtas ir su juo nesusikalbėdavo arba jis nekeldavo ragelio. Susitikus su R. C., yra sakęs, kad jam nepavyksta susikalbėti su jo dėde, nes jis nuolat girtas būna. Per R. C. prašė , kad jis savo dėdę paragintų kuo greičiau dumblą išvežti. Po kiek laiko jam paskambino A. Č., jo prašymu susitiko prie ,,F“ , jis vėl buvo girtas, jį atvežė vairuotojas, A. Č. sakė, kad jį spaudžia tas jo giminaitis, kad nebendrautų su juo. Pokalbis buvo labai trumpas, apie jokius pinigus nekalbėjo, nebuvo aplamai apie ką kalbėt. Paskui kelis kartus dar jis pats- D. N. skambino A. Č., jis nekėlė ragelio, tada susitikęs R. C. prašė, kad jis su savo dėde susitvarkytų, kad vežtų dumblą. Taip laikas ir tempėsi. Paskui A. Č. vėl jam skambino, buvo susitikęs su juo gal kokius tris kartus, bet iš jo pokalbių jam nepavyko suprasti ko jis konkrečiai nori, nes jis vis nuolat jam sakė, kad nebendrautų su jo tuo giminaičiu ir, kad per jį neprašytų, kad paspaustų A. Č. dėl dumblo išvežimo. Su A. Č. susitikęs buvo gal 3 kartus, susitiko ne darbe, nes jis nuolat buvo girtas ir nenorėjo į jo darbovietę važiuoti. Jis jam paskambindavo, jį atveždavo vairuotojas, ir jam – D. N. buvo patogu, nes atvažiuodavo į Žvėryną. Jis susitikdavo su A. Č. darbo reikalais , prašydavo jo vežti dumblą, nes visas miestas smirdėjo tuo metu. Jį dėl to Vilniaus meras ir vicemeras vis spaudė išvežti dumblą. Po paleidimo iš sulaikymo R. C. jam suorganizavo susitikimą su A. Č., pokalbio metu jis sakė , kad STT išprovokavo, kad jis teisme pasakys, kad jokių pinigų nebuvo, prašė juo pasitikėti. Peržiūrėjus pinigų pavedimus UAB „U“ laikotarpius nuo kada jis susipažino su A. Č. iki gruodžio mėnesio, nuo sumos išmokėtos šiai bendrovei, atskaičius 6 procentus , susidarytų tik gal 18000 lt. R. Č. buvo aršus savo dėdės giminaitis, tai jis tuos pinigus ir pasiėmė. R. C. po naujų metų pas jį buvo atėjęs į darbą ir terorizavo, kodėl jis su A. Č. nebebendraująs per jį, o tiesiogiai su jo dėde, nes jis paskaičiavo ir sužinojo, kad jam tie 6 proc. priklauso ir jį kaltino, kad jis neva jam yra skolingas 20000 lt. Nei jis jam skolino, nei jis būtų iš jo skolinęsis. Jo nuomone, R. Č. pasiskaičiavo, ko negavo iš A. Č.. Yra kaltinamas gavęs kyšį Iki gruodžio mėnesio, tai kyla klausimas , kur viskas dingo, kol buvau sulaikytas nuo balandžio iki gruodžio. Tyrėjas P. paskaičiavo visus pavedimus padarytus A. Č. bendrovei ir paskaičiavo sumą pinigų už metus ir paskaičiavo tuos 6 procentus, t.y. 90000 lt, bet jis pradėjo dirbti tik 2009 05 16, susipažino tik rugpjūčio pabaigoj. Jei A. Č. ir mokėjo kokius tai pinigus per R. C., tai juos pasiėmė sau tik R. Č., jis jokių pinigų iš A. Č. nereikalavo ir nėra jokių pinigų iš jo gavęs. Jei kada po susitikimo su A. Č. ir papildė banko sąskaitą, tai normalu, nes jam reikėjo susimokėti už kreditą, gal taip viskas sutapo, kad po susitikimo su A. Č. jis nuvažiavo namo, o ne prie bankomato. Jei ir įnešė pinigus į banką, tai tik iš savo pinigų, nes iš A. Č. jokių pinigų nėra gavęs. A. Č. ir tas jo giminaitis yra nepatenkinti, nes 2010 kovo mėn. buvo paskelbtas naujas konkursas dėl dumblo vežimo, jie nesugebėjo konkurso laimėti konkurse dalyvaujant tik dviem įmonėms. Įmonė ,,T“, su kuria jis neturėjo jokių reikalų, laimėjo konkursą ir Č. su giminaičiu tuo buvo labai nepatenkinti, kad jis jiems nepagelbėjęs. Bendrovės „V „ visi prašė sumokėti už paslaugas, bet bendrovė buvo skolinga virš 33 000 000 lt., buvo sąrašas,kam yra skolingi bei skolų mokėjimo grafikas. Visi bendrovei rašė ir prašė apmokėti, o jis kaip direktorius žiūrėjo ir bandė spręsti problemas. Dumblą bendrovei vežė ,,T“ ir A. Č. firma ,,U“. ,,U“ vežė dumblą į Utenos pusę, nes ten pas juos sausiau buvo, Trakų rajone yra šlapiau. Rudenį dumblą buvo geriau vežti į Utenos pusę, nes ten geriau galėjo važiuoti automobiliai, viskas priklauso nuo dirvožemio, nuo įvažiavimo ir kt., dėl darbų apimties ir galimybės išvežti dumblą. Vieno iš pokalbio Su R. C. metu jis jį tikino, kad jo dėdė jam sakė, kad jis jam nešė kažkokią arbatą, kad joje galėjo būti kažkas įdėta. ,,V“ jam pradėjus vadovauti, pagrindinis kreditorius buvo ,,Vilniaus energija“, bendrovė jiems buvo skolinga virš 20 000 000 lt. Jis pats vienas negalėjo priimti sprendimo atsiskaityti su pagrindiniu kreditorium negavęs Vilniaus savivaldybės, kaip įmonės steigėjos, sutikimo. A. Č. įmonei ,,V“ buvo skolingi, bet tikslių skolos sumų nepamena. Šimtatūkstantinės skolos buvo ne vienai ir ne vienai dešimčiai įmonių. Su 2 įmonėmis, kurios vežė dumblą , buvo sudarytos sutartys. Jis pats viską dėl mokėjimų darė ir kontroliavo. Pas jį visi dokumentai buvo suarchyvuoti su jo prierašais, kam ir kiek bendrovė yra skolinga, kam ką jis žadėjęs sumokėti. Kaip vadovas jis parašydavo ir nurodydavo, - kur, už ką ir kam mokėti. Kaltinimų pareiškimo ribose pavedimų kiekis dumblą vežusioms įmonėms nesiskyrė, panašios sumos buvo, priklausomai nuo išvežamo dumblo kiekio. Ikiteisminio tyrimo metu, po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, R. C. siekė su juo susitikti, skambino jam, prašė duoti jam 20000 lt. dėl to, kad jis duos tam tikrus parodymus, ir jo dėdė kitaip kalbės, prašė jam atiduoti savo mašiną . Dėl to jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, buvo įrašai padaryti, bet niekas niekaip nereikalavo ir buvo pasakyta, kad šiame teisme bus tai išspręsta. A. Č. pirminiuose parodymuose kalba apie 20000 lt. kyšį, o vėliau kalba apie 100000 lt. sumą, mano, kad tam įtakos turėjo ir R. C., ir STT. A. C. sakė, kad pas jį buvo padaryta krata,rado kažkius užrašus, kuriuose buvo surašyta, kad jis duoda kažką kažkokiems inspektoriams, dar kažkam, kad nesikabinėtų, STT jam sakė, kad turėdami tokius jo užrašus iškels jam bylą, tada jis sutiko su STT sąlygomis, kad jam nebus keliama baudžiamoji, todėl jis ir pasakė apie 20000 lt. kyšį. Paskui kaip jis- D. N. suprato, A. Č. pradėjo pyktis su R. C., pastarasis žinodamas, kad yra jų pokalbių įrašai irgi išsigando, kad jam gali būti iškelta byla už reketą ar kažką, tada susitarė su STT pareigūnu P. ir kitais ir pradėjo kalbėti nesąmones. Ikiteisminio tyrimo metu R. C. viską ,,išpūtė“. Viename iš garso įrašų 2010 04 15 jo darbo vietoje R. C. kalbėjo apie skolas juridiniams asmenims, bet jis niekam neteikė jokių jų įmonės buhalterinių duomenų, tuo labiau R. C., manė, kad tokias žinias pradžioje jis gaudavo iš A. Č. , bet paskui A. Č. sakė, kad tokių žinių neteikė . Paskui sužinojo, kad R. C. yra anksčiau dirbęs banko ,,S“ apsaugoje ir kadangi bendrovės sąskaita buvo ,,S“ banke, jis ten pasikalbėjo su merginom ir jos jam parodė, kiek jie buvo pervedę A. Č.. Jis mano, kad R. C. sugalvojo jį pasikviesti į pirtį, kad galėtų užsidirbti pinigų, ko jis ir neneigė, kad A. Č. jam davė pinigus, o paskui kai nebegavo pinigų iš A. Č. tų 20000 lt. , tada vertino tai, kaip jo – D. N. skolą jam. Čia taip tarpininkas sugalvojo užsidirbti pinigų. Arbatą R. C. jam nuolat minėjo, kad jis ją gavęs. Jį A. Č. buvo pavaišinęs kažkokia lietuviška arbata, manė, kad gal tai jo kažkokios įmonės arbata, išgėrė tą arbatą. Viename iš pokalbių R. C. jam priekaištavo, kad jis viską tvarkė, viskas buvo gerai, jis gaudavo savo pinigus, o kai nebegavo , jis supratęs , kad R. C. dalyvavo šiame reikale. Gal A. Č. R. C. pasakė, kad su N. jam viskas yra gerai, tai R. C. galvojo, kad jau A. Č. jam kažką jau atvežė. Negali pakomentuoti R. C. pasakytų frazių apie ką jis kalbėjo minėdamas, kad ,,atvažiuos su tais visais“.

Pagal 2012-08-13 pateiktą pranešimą apie įtarimą D. N. kaltu neprisipažino ir aiškindamas dėl įtarimo reikalavus ir priėmus kyšį iš A. Č. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį kartu su žmona ir vaiku jis buvo kaimo turizmo sodyboje „A“. Į šią sodybą jis atvyko pakviestas jo pažįstamo R. C.. Su pastaruoju jis pastoviai nebendravo. Kai jis pradėjo dirbti UAB „V“, pastarasis pats, nekviestas, atvyko pas jį. Tarp jų jokių santykių, išskyrus seną pažintį, nebuvo. Kito apsilankymo metu R. C. pasakė, kad pastarojo dėdė A. Č. veža dumblą iš UAB „V“ ir gali jam papasakoti apie dumblo vežimo subtilybes. Keletą kartų R. C. siūlė jam atvykti į sodybą, kur pastarojo dėdė jam papasakotų apie dumblą. Jis sutiko ir su šeima nuvažiavo į minėtą „Alaušo slėnį“. Tuo metu A. Č. jis žinojo iš matymo. A. Č. jam nieko apie kokius nors kvietimus ar aiškinimus apie dumblą nėra sakęs. Kaimo turizmo sodyboje „Alaušo slėnis“ jis susitiko su R. C. ir A. Č.. Jie kartu papietavo, pavakarieniavo, pabuvo pirtyje. Pastarieji pasiūlė pernakvoti šioje kaimo turizmo sodyboje ir jis sutiko. Būnant minėtoje sodyboje jis tik klausėsi A. Č. pagyrų, o apie jokius mokėjimus bei darbo reikalus jie nekalbėjo. Jis daugiau bendravo su R. C., nes A. Č. buvo išgėręs, o vakarop išvažiavo namo. Jokių kalbų apie 6 procentų mokėjimą nuo UAB „U“ išmokėtų sumų nebuvo. Jis kažkada buvo susitikęs su A. Č. pranešime apie įtarimą nurodytose vietose, tačiau kada tai buvo neprisimena. Su pastaruoju tose vietose jis susitiko, nes šis yra pijokas ir nevežė dumblo. Jam pasirodė, kad R. C. buvo sugalvojęs pasipelnyti iš A. Č., t.y. deklaruodamas pažintį su juo, matyt, pažadėjo A. Č., jog jis, D. N., bus geresnis, nes A. Č. bendrovė blogai vykdė, arba iš viso nevykdė savo įsipareigojimų ir už tai paprašė pinigų. Taip pat su A. Č. susitikimų metu jis kalbėjo ir dėl dumblo išvežimo. A. Č. susitikimų vietas jam paskirdavo pranešime apie įtarimą paminėtose vietose, o ne jo darbovietėje, UAB „V“. Kodėl pastarasis taip elgėsi, jis paaiškinti negali. Gali būti, kad Su R. C. jis buvo susitikęs pranešime apie įtarimą nurodytose vietose, tačiau pastarasis jam jokių pinigų neperdavė. Iš A. Č. nei tiesiogiai, nei per R. C. jokių pinigų jis negavo ir apie jokius 6 procentus nekalbėjo. Jis negalėjo įtakoti UAB „V“ vykdomų atsiskaitymų su UAB „U“ už atliktus darbus datų bei mokamų sumų. Komentuodamas jo darbo kabinete rastas nepatvirtintas UAB „V“ mokėjimo žurnalų kopijas, jis parodė, kad būdamas UAB „V“ generaliniu direktoriumi, jis žinojo, kur yra prioritetai. Jeigu nebūtų laiku išvežtas dumblas, spauda būtų pranešusi, kad smirda Vilniaus miestas. Matydamas, kas gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiems, suderinus su buhaltere, jis numatydavo mokėtinas sumas. Iš viso UAB „V“ jo vadovavimo metu rangovams buvo įsiskolinusi apie 30 milijonų litų. Su UAB „U“ taip pat nebūdavo atsiskaitoma laiku. Pateiktuose dokumentuose yra jo rašyti rankraštiniai įrašai, kuriuose nurodyti būtini mokėjimai, kad UAB „V“ nekiltų teisinių pasekmių dėl uždelstų mokėjimų. Nors įsiskolinimas nuotekų dumblą vežančioms bendrovėms: UAB „T“ ir UAB „U“ buvo panašus, vienu metu UAB „U“ išveždavo daugiau nuotekų dumblo, todėl jai būdavo ir daugiau sumokama už atliktus darbus. Toks nevienodas mokėjimas priklausė nuo atliktų darbų kiekio(13 t. 112-113 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad jo vadovaujama bendrovė „U“ pagal sutartį su bendrove“V“ vežė dumblą, bendrovė „V buvo įsiskolinusi jų bendrovei, dėl ko bendrovei kilo finansiniai sunkumai. Išsikalbėjus su sūnėnu R. C., jis sužinojo, kad jis pažįsta D. N., tuometinį bendrovės „V“ direktorių ir kad gali pakalbėti, kad jo bendrovė atsiskaitytų su jo bendrove už atliktus darbus- dumblo išvežimą. Atsiskaitymai su jo vadovaujama bendrove pradėjo vėluoti dar 2008 metais , pinigai nebuvo pervesti nuo 2008 m. gruodžio, už šį mėnesį atsiskaitymą bendrovė gavo tik 2009 m. vasarį. Jo prašymu sūnėnas suorganizavo susitikimą su D. N., kuris įvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero, bet šio susitikimo metu jis pats asmeniškai su D. N. apie pinigus nekalbėjo. Iš sūnėno sužinojo, kad D. N. sutiko laiku atsiskaityti už atliktus darbus, jei jam nuo pervestos sumos bus sumokėta 6 procentai, šią sumą skaičiuojant nuo bendros bendrovei mokamos sumos , skaičiuojant kartu su PVM. Kada jis tą sutarė su D. N., jis nežino . Jis sutiko su tokiu pasiūlymu . Pradžioje jis pinigus 3-4 kartus perdavė per sūnėną R. C., su kuriuo tada santykiai buvo geri, jis mano, kad sūnėnas pinigus perdavė D. N.. Paskiau pinigus perduodavo pats, kai su D. N. susitikdavo telefonu sutartose vietose , buvo susitikę degalinėje prie parduotuvės „Rimi“, prekybos centre“ P“ , aikštelėje prie „F“ , kalbėdavosi labai trumpai, atiduodavo D. N. skirtą pinigų sumą ir išsiskirdavo. Tų susitikimų metu pakalbėdavo ir darbiniais klausimais, bet visų susitikimų metu jis perduodavo pinigus. Iš viso, skaičiuojant pinigus, kuriuos perdavė R. C. , D. N. yra sumokėjęs apie 90000 Litų , tie pinigai buvo iš jo asmeninių santaupų. Kai pradžioje pingus , skirtus D. N., perduodavo R. C., būdavo įvairių nesklandumų dėl atsiskaitymo su bendrove, tada jis pradėjo nepasitikėti R. C. , ir pats asmeniškai susitikdavo su D. N. ir mokėdavo jam pinigus. Nuo 2009 m. sausio bendrovė „U“ atsiskaitymus už darbą gaudavo pastoviai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pradžioje davė netikslius parodymus dėl kyšio dydžio, vėliau pasikonsultavęs su advokatu, davė teisingus parodymus. Dumblą vežė tvarkingai, galėjo tik kartais būtų trukdžių dėl oro sąlygų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-13 liudytojas A. Č. parodė, kad UAB „U“ dirba nuo 1997 metų ir yra bendrovės steigėjas. UAB „U“ teikia pervežimo krovininiais automobiliais paslaugas. Su D. N. jis yra pažįstamas nuo tada, kai pastarasis tapo UAB „V“ generaliniu direktoriumi ir su pastaruoju jam teko susitikti darbo reikalais. Jokių asmeninių ryšių, bendrų verslo reikalų ar finansinių įsipareigojimų tarp jų nėra. UAB „U“ nuo 2006 metų pagal sudarytas sutartis teikia nuotekų dumblo išvežimo ir utilizavimo paslaugas. Paskutinė sutartis su UAB „V“, pagal kurią UAB „U“ veža nuotekų dumblą, buvo sudaryta 2008-08-04 bendrovei laimėjus viešąjį pirkimą. UAB „U“ sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdė pilnai. Dėl bendrovės kaltės jokios sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Pagal sutartį buvo numatyta, kad UAB „V“ pagal kas mėnesį UAB „U“ pateiktas PVM sąskaitas - faktūras turėjo bendrovei apmokėti įstatymuose numatytais terminais. Sąskaitos faktūros dėl konkrečių išvežtų nuotekų dumblo kiekių buvo surašomos pagal Apskaitos aktus, kuriuos pasvėrę automobilius surašydavo UAB „V“ darbuotojai. UAB „V“ už suteiktas paslaugas delsdavo atsiskaityti iki 3 - 4 mėnesių, todėl buvo susidarę 300000 - 400000 litų įsiskolinimai. Kadangi vykdydama sutartį UAB „U“ buvo pasitelkusi subrangovus, iškilo daug problemų, susijusių su atsiskaitymu subrangovams. Taip pat dėl to tapo sunku mokėti reikiamus mokesčius valstybei bei išmokėti atlyginimus bendrovės darbuotojams. Negavusi apmokėjimo bendrovė kelis kartus yra bandžiusi sustabdyti nuotekų dumblo vežimą iš Vilniaus nuotekų valyklos, tačiau tokie veiksmai nedavė jokios naudos. Reikiamo išvežti nuotekų dumblo kiekiai Vilniaus nuotekų valykloje tik didėjo, o tęsiant sutarties vykdymą po minėtų vežimų sustabdymų dėl to tik daugėjo darbo. 2009 metais, atsiradus dideliems UAB „V“ įsiskolinimams už suteiktas vežimo paslaugas, UAB „U“ raštu kreipėsi į bendrovės vadovus, prašydama išspręsti susidariusią situaciją. Raštas buvo adresuotas anksčiau bendrovei vadovavusiam B. M.. Vėliau, likus dideliems įsiskolinimams, buvo raštu kreiptasi ir į UAB „V“ direktorių D. N.. Su pažįstamasi teisininkais jis konsultavosi apie galimybę įsiskolinimus iš UAB „V“ išsiieškoti teisiniu keliu, t.y. per teismą, tačiau buvo informuotas, kad dėl procedūrinių dalykų ir proceso trukmės toks susiklosčiusios padėties sprendimo kelias nėra efektyvus. Jis kas mėnesį, ar dažniau - kas dvi savaites, susitikdavo su UAB „V“ vadovais dėl sutarties vykdymo eigos, atsiskaitymų, taip pat dėl kilusių problemų vykdant sutartį. Susitikimai pastaruoju metu vykdavo pas gamybos padalinio vadovą V. K. bei pas Generalinį direktorių D. N.. 2009 metų rugpjūčio mėnesį jis su D. N. susitiko degalinėje „Lukoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie Pedagoginio universiteto žiedo bei prekybos centro „P“. Su D. N. jis pradėjo kalbėtis apie UAB „V“ įsiskolinimus UAB „U“ ir paprašė jo pagal galimybes pasistengti, kad jo vadovaujamai bendrovei būtų sumokėti pinigai už suteiktas paslaugas. D. N. pasakė, kad dalį įsiskolinimų jo bendrovei UAB „V“ grąžins, jei jis duos pastarajam paskatinimą. Jis suprato, kad D. N. reikalauja kyšio už tai, kad UAB „V“ jo bendrovei grąžintų įsiskolinimus. Taip pat iš D. N. kalbos jis suprato, kad kalbama ne apie simbolinį atsiskaitymą ar dovaną. D. N. jam nenurodė konkrečios reikalaujamo kyšio sumos ar procentinės išraiškos nuo sutarties vertės ar įsiskolinimų, ar kitų sumų. Tuo metu bendrovė buvo sunkioje padėtyje, ir jis neturėjo galimybės pasirinkti, todėl sutiko. Praėjus kiek laiko į jo vadovaujamos bendrovės sąskaitą UAB „V“ pradėjo pervedinėti nedideles - apie 20000-30000 litų dydžio įsiskolinimo dalis. Kai į bendrovės sąskaitą buvo pervesti pinigai, jis iš savo asmeninių lėšų paėmė lygtais 7000 ar 8000 litų ir juos nuvežė D. N.. Su pastaruoju jis susitiko jo minėtoje degalinėje „Lukoil“ ir ten jis pastarajam perdavė reikalautą kyšį. Kada įvyko susitikimas jis neprisimena. D. N. priėmė jo perduotus pinigus ir pasakė, kad UAB „V“ ir toliau po truputį grąžins susidariusį įsiskolinimą jo bendrovei. Vėliau su D. N. dar du ar tris kartus jis buvo susitikęs toje pačioje degalinėje ir jis perdavė kitas kyšio dalis. Pinigus D. N. jis veždavo tada, kai jo vadovaujama bendrovė iš UAB „V“ gaudavo dalį skolos. Paskutinį kartą pinigus D. N. jis perdavė 2010 metų sausio mėnesį. Į degalinę susitikti D. N. atvažiuodavo su šviesiai mėlynos spalvos japonišku džipu, kurio modelio bei valstybinio numerio jis neprisimena. Iš viso D. N. jis perdavė 25000 litų. Jis suprato, kad D. N. kažką padarė jo bendrovės naudai - buvo pradėtas grąžinti UAB „V“ įsiskolinimas jo vadovaujamai bendrovei. Kažkur ant lapuko jis užsirašė, kokias pinigų sumas perdavė D. N., tačiau dabar nepamena, kur padėjo šį lapuką (9 t. 155-156 b. l.).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje 2010-07-15 liudytojas A. Č. parodė degalinės „Lukoil“ esančios (duomenys neskelbtini)stovėjimo aikštelę, kurioje perduodavo pinigus D. N. (9 t. 159-161 b. l.).

2011-03-10 d. paaiškinime, adresuotame LR STT p. D. P., liudytojas A. Č. nurodė, kad nori papildyti ir patikslinti apklausų metu duotus parodymus tuo, kad po 2009 m. vykusios susitikimo prie (duomenys neskelbtini) ežero praėjus savaitei, ar kelioms, jis pasiguodė minėtame susitikime dalyvavusiam sūnėnui Rolandui, kad UAB „V“ yra daug skolingi, o įmonės finansiniai reikalai yra blogi. Rolandas jam pažadėjo pabandyti išspręsti įsiskolinimų klausimą susitikęs su D. N.. Buvo sutarta nuo pervestos sumos D. N. grąžinti 6 procentus. Pirmus tris ar keturis kartus pinigai buvo perduoti per sūnėną Rolandą, o vėliau, dėl laiko stokos, pinigus jis perduodavo pats. Taip nuo 2009 m. vasario antros pusės iki 2009 m. lapkričio mėn. buvo sumokėta apie 90000 litų (9 t. 162 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2011-03-14 liudytojas A. Č. parodė, kad pageidauja papildyti ankstesnių apklausų metu duotus parodymus dėl bendravimo su D. N. ir kyšio reikalavimo. 2009 metų rugpjūčio mėnesį, siekdamas pagerinti santykius su UAB „V“ direktoriumi D. N., jis pasikvietė pastarąjį su šeima į pirtelę. Jis išsinuomojo pirtelę kaimo turizmo sodyboje prie Alaušo ežero. Į pirtelę jis taip pat pasikvietė ir savo sūnėną R. C.. Iki minėto pabuvimo pirtelėje su D. N., jis R. C. nebuvo sakęs apie problemas, susijusias su tuo, kad UAB „V“ laiku neatsiskaito už UAB „U“ suteiktas paslaugas. Jis nežino, ar dėl važiavimo į pirtį D. N. skambino ir jo sūnėnas. Susitikus pirtelėje jis sužinojo, kad R. C. ir D. N. yra pažįstami. Kiek suprato, D. N. ir R. C. anksčiau kartu buvo žaidę krepšinį. D. N. į pirtelę atvyko su moterim bei vaiku. Būnant pirtelėje jis su D. N. apie problemas dėl užvėlintų UAB „V“ atsiskaitymų už UAB „U“ suteiktas paslaugas nekalbėjo. Po pirtelės, vakare, jis išvažiavo namo. D. N. su moteriške ir vaiku pasiliko nakvoti kaimo turizmo sodyboje. Po minėto pasibuvimo praėjus savaitei, ar pusantros, jis pakalbėjo su R. C. ir pastarojo, kaip pažįstančio D. N. ir gyvenančio (duomenys neskelbtini), paprašė pakalbėti su D. N., kad kaip nors būtų pradėtos spręsti problemos dėl UAB „V“ įsiskolinimo UAB „U“ už suteiktas paslaugas. R. C. jis tikrai nesakė pasiūlyti D. N. kyšį, nes nesiekė jokių išskirtinių sąlygų savo bendrovei, o paprasčiausiai norėjo atgauti uždirbtus pinigus. Bendrovė UAB „V“ pagal pateiktas sąskaitas – faktūras UAB „U“ pinigų nepervedinėjo po 3-4 mėnesius, nors sąskaitos – faktūros turėjo būti apmokėtos per 10-15 dienų po jų pateikimo. Po kiek laiko R. C. jam pasakė, kad kalbėjosi su D. N. ir pastarasis pareikalavo pinigų už tai, jog bus grąžinti įsiskolinimai jo vadovaujamai bendrovei. Buvo nurodyta ne konkreti suma, o procentai nuo už darbus pervestų sumų. Iš R. C. sužinojo, kad D. N. pareikalavo 6 procentų kyšio nuo pervestų už darbus sumų. Jis neturėjo pasirinkimo, nes bendrovės veiklai buvo gyvybiškai svarbu gauti uždirbtus pinigus. Pirmus 3 ar 4 kartus D. N. reikalautą kyšį perdavė jo sūnėnas R. C.. Jis pažiūrėdavo bendrovės sąskaitą ir pamatęs, kad į ją buvo gauti pinigai iš UAB „V“, paskaičiuodavo nuo pervestos sumos 6 procentus ir iš asmeninių pinigų minėtą sumą perduodavo R. C., kad šis pinigus perduotų D. N.. Dabar jis negali prisiminti, kada tiksliai perduodavo pinigus R. C., kad šis juos perduotų D. N., tačiau buvo nurodyta, jog reikalaujamo kyšio dalis D. N. būtų perduota, kai į UAB „U” sąskaitą bus pervesta 100000 litų suma, t. y. reikalaujamo kyšio dalys buvo perduodamos ne po kiekvieno UAB „V“ pavedimo į jo vadovaujamos bendrovės sąskaitą, o sulaukus nurodyto pinigų kiekio. Gaudavosi taip, kad reikalaujamas kyšis buvo duodamas dalimis po 6000 litų. Buvo atvejis, ar keli, kai į bendrovės sąskaitą trumpu laikotarpiu, dalimis, buvo pervesta didesnė nei 100000 litų suma, tad jis D. N. perdavė didesnes, nei paminėta 6000 litų kyšio dalis. Jis tiksliai neprisimena kokios buvo didesnės jo perduotos sumos, tačiau gali būti, kad per kartą jis yra perdavęs iki 12000 litų dydžio kyšio dalį. D. N. skirtus pinigus jis R. C. perduodavo Vilniuje vykusių susitikimų metu. Dabar tiksliai neprisimena kokias konkrečias pinigų sumas perdavo R. C.. D. N. per R. C., tiek pats, paminėtomis ankstesnių apklausų metu aplinkybėmis, jis perdavė po 6 procentus nuo sumų už UAB „U“ nuo 2009 metų vasario mėnesio antros pusės iki 2009 metų lapkričio mėnesio atliktus darbus. Minėtą laikotarpį jis paskaičiavo pagal atliktų darbų aktus. Pagal minėtu laikotarpiu surašytus atliktų darbų aktus buvo surašytos sąskaitos faktūros bendrovei UAB „V“, o pinigai pagal šias sąskaitas faktūras į UAB „U“ sąskaitą iš UAB „V“ buvo pradėti pervedinėti 2009 metų rugpjūčio mėnesį. Iš viso tiek per R. C., tiek pats, D. N., kaip reikalautą kyšį perdavė 90000 litų. Ankstesnės apklausos metu jis parodė, kad iš viso D. N. perdavė 25000 litų, tačiau tai nebuvo teisingi parodymai, nes jis buvo pasimetęs. Jis iš pradžių užsirašinėjo D. N. perduotas pinigų sumas, tačiau dabar nebegali surasti minėtų užrašų. Jo sumokėto D. N. kyšio sumos dydį galima atsekti pagal mokėjimo dokumentus. Be jo minėtos kyšio dalių perdavimo vietos – t. y. degalinės „Lukoil“, su D. N. kelis kartus jis buvo susitikęs ir automobilių stovėjimo aikštelėje prie sporto ir pramogų bei verslo centro „F“, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip ir degalinėje, reikalaujamus pinigus D. N. minėtoje automobilių aikštelėje jis perduodavo pastarojo automobilyje. R. C. jis yra sakęs, kad ir po to, kai jis D. N. perdavė iš jo reikalautas kyšio dalis, jis pats perduoda D. N. reikalaujamus pinigus. Jis to nepasakė pastarajam konkrečiai, tačiau davė tai suprasti (9 t. 163-164 b. l.).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-04-05 liudytojas A. Č. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad su D. N. susipažino prieš du metus, rugpjūčio mėnesį, kaip su UAB „V“ generaliniu direktoriumi. Jo bendrovės – UAB „U“ finansinė padėtis buvo sunki, nebuvo iš ko mokėti žmonėms atlyginimų, mokesčių valstybei. UAB „U“ su UAB „V“ buvo pasirašiusi sutartį dėl dumblo vežimo iš UAB „V“ valymo įrenginių. Apmokėjimas už dumblo išvežimą po atliktų darbų turėjo būti atliekamas po 15 dienų, tačiau šios sutarties UAB „V“ nesilaikė. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas užtrukdavo po 3-4 mėnesius. Kad apmokėjimas vyktų sklandžiau, D. N. reikėjo mokėti 6 procentus nuo apmokėjimo už paslaugas sumos. Apie tai, kad reikia mokėti 6 procentus D. N., pradžioje, Vilniuje, kalbėjo jo sūnėnas R. C. ir D. N.. Apie tai, kad reikės mokėti 6 procentus, buvo pasakyta ne jam, o R. C., kuris reikalavimą pasakė jam. Su D. N. jis taip pat yra kalbėjęs apie tuos 6 procentus, bet tai buvo maždaug po 2 ar trijų kartų, kai buvo perduoti tie 6 procentai. Jis neprisimena kada R. C. pirmą kartą perdavė D. N. 6 procentus nuo apmokėtinos sumos, tačiau tai buvo galimai 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje. Per sūnėną Rolandą pinigus jis perdavė 2 ar 3 kartus, taip pat ir jis pats asmeniškai perdavė D. N. pinigus 5, 6 ar 8 kartus. Bendra perduotų pinigų suma buvo iki 100 000 litų. Tie 6 procentai buvo paskaičiuojami taip: jeigu už paslaugas reikėjo mokėti 100 000, tai D. N. reikėdavo sumokėti 6000 litų. Pradėjus mokėti D. N. tuos 6 procentus, atsiskaitymai su UAB „U“ pagerėjo. D. N. pinigus jis asmeniškai perduodavo susitikimų su pastaruoju metu, kartais aikštelėje prie „F“, kuri yra prie Neries, kartais degalinėje „Lukoil“, kuri yra netoli Pedagoginio universiteto. Kiek kartų perdavė D. N. pinigus, jis dabar neprisimena. Kur pinigus D. N. perduodavo R. C. - jis nežino. Tuos 6 procentus nuo pervestų pinigų D. N. jis mokėdavo iš nuosavų pinigų, kai pagal sąskaitas – faktūras susikaupdavo maždaug 60000-100000 litų suma. Jis galvoja, kad tie 6 procentai buvo mokami D. N. tam, kad greičiau būtų pervesti pinigai į UAB „U“ (9 t. 173-176 b. l.).

Liudytojas R. C. parodė, kad kaltinamąjį D. N. pažįsta, susipažino dalyvaudamas jo rinkiminėje kompanijoje prieš 10 metų iki įvykių, susijusių su jo dėde a. č. Po to su juo nebendravo. Jų santykiai atsinaujino, kai jo dėdė A. Č. UAB „ U“ vadovas pradėjo skųstis, kad bendrovė „V „ nemoka jo bendrovei už jos atliktą darbą- dumblo išvežimą. Sužinojęs, kad bendrovei „V“ vadovauja D. N., užėjo į jo darbavietę pakalbėti dėl įsiskolinimo dėdės bendrovei atlyginimo ir apie tai be kitų pokalbio temų kalbėjosi. Vėliau kažkurio kito susitikimo metu , tai galėjo būti ir susitikime prie (duomenys neskelbtini) ežero , kalbantis apie dėdės vadovaujamos bendrovės problemas, D. N. pasiūlė skolos grąžinimui tokią schemą : dėdės bendrovei gražinus 100000 Litų, jam- D. N. turi būti sumokėta 6000 Litų. Apie tai pasakius kitą dieną ar vėliau dėdei, šis, pagalvojęs vieną ar dvi dienas , su tokiu pasiūlymu sutiko. Iš pradžių pinigus 3-4 kartus vežė jis , kai iš D. N. ar dėdės sužinodavo, kad dėdės bendrovei yra pervesti pinigai. Jis nežino, kiek pinigų perdavė D. N., nes pinigai būdavo vokeliuose , vokeliuose galėjo būti ir daugiau nei po 6000 Litų. Vėliau dėdė kažkaip apsiėjo be manęs, tačiau atsiskaitymai pradėjo strigti. D. N. jam paskambindavo, tada jis važiuodavo aiškintis į Uteną pas dėdę ir pan. Po to susiskambinus su D. N. , jis sakydavo, kad viskas tvarkoje, iš to jis suprasdavo, kad dėdė su D. N. yra atsiskaitęs. Iš dėdės pasakojimų žino, kad jie su D. N. susitikdavo degalinėse. Iš A. Č. buvo girdėjęs, kad kartą jis pinigus D. N. perdavė , įvyniojęs į ungurį ar su unguriu ar į arbatos įpakavimą, apie tai yra teiravęsis D. N.. Jis atsakė, kad pinigų negavo, o kažkurią iš tų dovanų perdavė žmonai ar dukrai. Pokalbyje su D. N. minima arbata galėjo būti pavadinti jam vežti pinigai , o gal ir arbata, kurią dėdė vežė D. N. kaip vaišes. Jo žiniomis dėdė nevažiuodavo pas D. N. tuščiomis rankomis, veždavo kavos, arbatos, ungurių, alkoholį. STT apie D. N. veiksmus, susijusius su jo dėde, jis pranešė savo iniciatyva, apie tai davė parodymus. Tą padarė susžinojęs, kad tuo klausimu yra kviečiamas jo dėdė. D. N. liko jam skolingas 20000 Litų, jis juos paskolino jo namo statybai be paskolos raštelio , tų pinigų D. N. jam negražino. Ikiteisminio tyrimo metu 2011, 2012 m. jis ne kartą buvo susitikęs su D. N., prašė grąžinti 20000 Litų skolą. Jis neketino keisti parodymų ir dėl to jokių pinigų už tai iš D. N. neprašė. Pokalbiuose dėl skolos grąžinimo galėjo švelninti situaciją ir sakyti ką nors dėl parodymų keitimo , bet iš tikrųjų keisti parodymų neketino, nes sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo atlikimo metu susitikimuose su D. N. pastarasis prašė keisti parodymus , sakyti, kad parodymus, kuriuos jis davė STT, jį vertė duoti pareigūnai. Pokalbių įrašuose to galėjo ir nebūti, apie tai kalbant, D. N. galėjo pokalbių ir neįrašinėti.

Apklausiamas 2011-04-07 liudytojas R. C. parodė, kad A. Č., UAB „U“ direktorius, yra jo dėdė. Jis žino, kad A. Č. vadovaujama bendrovė UAB „U“ iš UAB „V“ (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos vežė nuotekų dumblą. 2009 metų pradžioje, galbūt pavasarį, A. Č. pokalbio metu pasakė jam, kad UAB „V“ už atliktus darbus, nuotekų dumblo išvežimą iš Vilniaus nuotekų valyklos, UAB „U“ yra skolinga apie 800000 - 1000000 litų. Taip pat A. Č. paminėjo, kad bendrovėje trūksta pinigų atlyginimams mokėti, kurui pirkti bei remontui. D. N. jis pažįsta nuo 2004 ar tai 2005 metų. Jį su pastaruoju supažindino bendras pažįstamas ir paprašė kartu su D. N. sudalyvauti krepšinio turnyre, kuriame D. N. save reklamavo kaip politiką. Po minėto turnyro jų bendravimas nutrūko. Vėliau jis sužinojo, kad D. N. tapo UAB „V“ generaliniu direktoriumi. Kai 2009 metais iš A. Č. jis sužinojo pastarojo problemas, susijusias su UAB „V“ uždelstais atsiskaitymais už atliktus darbus, jis pasisiūlė pabandyti padėti išspręsti pastarojo problemas. Jis tikėjosi, kad, prisiminęs jų pažintį, D. N. imsis veiksmų dėl UAB „V“ skolų bendrovei „U“ grąžinimo. Apie jokius papirkimus bei procentų mokėjimus D. N. jis su A. Č. nekalbėjo ir apie tai jis tuo metu net negalvojo. A. Č. sutiko, kad jis padėtų atgauti skolas iš UAB „V“. Buvo sutarta, kad D. N. su šeima jie pasikvies pasikalbėti į poilsiavietę. A. Č. užsakė poilsiavietę (pirtį). Ji buvo kaimo turizmo sodyboje, esančioje tarp Utenos ir Sudeikių. Jis nuvyko į UAB „V“, kur susitiko su D. N.. Pastarajam minėto susitikimo metu jis pasakė, kad A. Č. yra jo dėdė, taip pat, kad aptarti UAB „V“ įsiskolinimų UAB „U“ grąžinimą D. N. jie kviečia pasikalbėti į poilsiavietę. 2009 metų rudenį, lygtais rugsėjo mėnesį, su D. N. jie susitiko minėtoje kaimo turizmo sodyboje. Į sodybą atvyko jis, A. Č., D. N. su žmona Tatjana, sūnum ir pastarojo draugu. Su A. Č. jie buvo sutarę, kad dėl esančių problemų (įsiskolinimų) su D. N. kalbės jis. Būnant pirtyje jis D. N. paklausė ar galima išspręsti problemas, susijusias su UAB „V“ skolomis bendrovei UAB „U“. Kreipdamasis į D. N. jis prašė, kad pastarojo vadovaujama bendrovė panaikintų įsiskolinimus dėdės bendrovei už atliktus darbus, tačiau neprašė, jog pastarasis veiktų taip, kad būtų suteiktos kokias nors išskirtinės sąlygas jo dėdės bendrovei. D. N. pasakė, kad „nebus jokių problemų“, jei jis gaus 6 procentus nuo UAB „U“ pervestų pinigų sumų. Taip pat D. N. pasakė, kad UAB „V“ per kelis kartus pervedus bendrovei UAB „U“ 100000 litų sumas, jam, t.y. D. N., reikės perduoti po 6 procentus nuo minėtų sumų, t. y. po 6000 litų. Perdavus D. N. minėtą pinigų dalį, šis nurodys tęsti įsiskolinimų grąžinimą. R. C. pasakė pastarajam, kad perduos jo pasiūlymą A. Č.. Po dienos ar kelių D. N. žodžius jis perdavė dėdei A. Č.. Pastarasis po kiek laiko pasakė, jog sutinka su D. N. nurodytomis sąlygomis, nes nemato kito kelio iš UAB „V“ susigrąžinti skolas. Jis perdavė D. N. A. Č. atsakymą, o šis pasakė jam, kad artimiausiomis dienomis nurodys pervesti pinigus dėdės bendrovei. Taip pat D. N. užsiminė, jog reikalaujamus pinigus perdavinėtų ne pats A. Č., o jis (R. C.). Vėliau, kai A. Č. savo bendrovės sąskaitoje pamatydavo, kad iš UAB „V“ į bendrovės sąskaitą pervesta apie 100000 litų suma, paskambindavo jam ir sutardavo susitikti kur nors Vilniuje. Paprastai A. Č. į susitikimus jam atveždavo pinigus – po 6000 litų. Gavęs iš A. Č. minėtas pinigų sumas jis telefonu paskambindavo D. N. ir jį pakviesdavo susitikti kavos. D. N. suprasdavo kokiu tikslu kviečiamas susitikti, todėl telefonu daug nekalbėjo, tik nurodydavo, kokiu laiku gali susitikti. 2009-2010 metų laikotarpiu su D. N. jis yra bendravęs tik dėl UAB „V“ įsiskolinimų jo dėdės A. Č. bendrovei UAB „U“, dėl jo sūnaus galimo įdarbinimo apsaugos bendrovėje, saugančioje UAB „V“ ir žemės sklypų paskirties keitimo. A. Č. perduotus pinigus D. N. jis kartą ar du perdavė (duomenys neskelbtini), esančiame įvažiavime į kiemą, po susitikimų pėsčiųjų alėjos viduryje esančioje lauko kavinėje, ir kartą ar du - parduotuvėlėje „S“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą jis (R. C.) perskaičiuodavo A. Č. perduotus pinigus. Vieną iš minėtų kartų D. N. jis perdavė daugiau nei 6000 litų, nes UAB „V“ pervedė UAB „U“ didesnę įsiskolinimo dalį ir A. Č. davė perduoti D. N. didesnę pinigų sumą – lygtais 7800 litų. A. Č. duotus pinigus D. N. jis perdavė 2009 metų rudens pabaigoje. Paskutinį kartą jis pinigus D. N. perdavė parduotuvėlėje „S“. Tada jau buvo iškritęs sniegas. Kiek pamena, D. N. jis perdavė A. Č. keturis kartus perduotas pinigų sumas - iš viso maždaug 25800 litų. Tai buvo pirmieji pinigų perdavimo D. N. kartai. Vėliau iš dėdės A. Č. jis sužinojo, kad D. N. reikalaujamus procentus nuo UAB „U“ pervestų pinigų pastarasis D. N. perduoda pats. A. Č. jam detaliai neaiškino pinigų perdavimo D. N. aplinkybių, tik užsiminė, kad pinigus D. N. perdavė su kava ir unguriu, o D. N. šių pinigų iš karto nepastebėjo ir vos neatidavė kitiem žmonėms. Iš bendravimo su A. Č. jis suprato, jog reikalautus pinigus pastarasis pats 2009 metų pabaigoje bei 2010 metais pastoviai veždavo D. N.. Kartais A. Č. telefoninių pokalbių metu klausdavo jo, kodėl stringa pavedimai už darbus iš UAB „V“. Tada jis važiuodavau pas D. N. pasiaiškinti. Jie susitikdavo UAB „V“ biure. D. N. jam aiškino, jog kažkas stringa, bet artimiausiu metu „viskas bus gerai“. Taip pat tais atvejais, kai UAB „V“ atlikdavo pavedimus už atliktus darbus UAB „U“, o dėdė A. Č. laiku neperduodavo D. N. reikalaujamos pinigų dalies, D. N. jo teiraudavosi, kas atsitiko su A. Kadangi kartą ar kelis jis negalėjo telefonu susirasti A. Č., jis nuvyko pas pastarąjį į namus pasiklausti. Iš A. Č. jis yra girdėjęs, kad „viskas yra tvarkoje“ ir pinigus D. N. artimiausiu metu pastarasis atveš. Taip pat apie D. N. iš A. Č. prašomus pinigus jis yra užsiminęs ir A. Č. žmonai Adelei. Iš A. Č. 2011 metų kovo mėnesį jis sužinojo, kad šis paskutinį kartą už skolų UAB „U“ grąžinimą D. N. pinigus perdavė 2010 metais, prieš Šv. Velykas. A. Č. paminėjo, kad atsiskaitė „pilnai“. A. Č. jam yra sakęs, kad D. N. iš viso pagal minėtą pastarojo reikalavimą yra perdavęs apie 90000-100000 litų, įskaitant ir jo (R. C.) D. N. perduotą pinigų sumą (9 t. 180-182 b. l.).

Apklausiamas 2011-04-07 liudytojas R. C. apie prieš tai minėtą pokalbį parodė, kad garso ir vaizdo įraše užfiksuotas jo ir D. N. pokalbis. Pokalbio metu jie kalbėjo apie A. Č., t.y. jo jau paminėtą parodymuose atvejį, kai D. N. prašymu jis buvo nuvykęs pas pastarąjį į namus pasiklausti dėl D. N. reikalautų pinigų mokėjimo. Jis (R. C.) kalbėjo apie tai, kai D. N. prašymu važiavo pakalbėti su A. Č. dėl dalies sumokėtų UAB „U“ pinigų grąžinimo D. N.. Pokalbio pabaigoje jie kalbėjosi apie A. Č.. Klausdamas apie arbatą („o tu „arbatai“ nežiūrėjai?“) jis D. N. paklausė, ar pastarasis iš A. Č. gavo reikalautus pinigus. Jis mano, kad D. N. suprato, apie ką buvo kalbama ir atsakė jam, kad negavo. Šis pokalbis vyko tuo metu, kai D. N. reikalautus pinigus tiesiogiai perduodavo A. Č..

(9 t. 180-182 b. l.)

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-05-31 liudytojas R. C. parodė vietas, kuriose D. N. jis perdavė iš A. Č. gautus pinigus (9 t. 183-185 b. l.).

Liudytojas D. V. V. parodė, iki 2009 m. gruodžio mėnesio bendrovėje „V“ dirbo statybos direktoriumi. Jis ne kartą, greičiau pastoviai, eidavo pas bendrovės generalinį direktorių prašyti, kad būtų panaikinti įsiskolinimai nuotekų dumblą iš (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos vežantiems rangovams, tame tarpe ir UAB „U“. Tą teko daryti ir pradėjus generaliniu direktoriumi dirbti D. N.. Apmokėjimo už atliktus darbus problemas jis spręsdavo rangovų prašymu, arba dėl skolų jiems atsisakius teikti paslaugas. Minėti įsiskolinimai būdavo pastoviai, o apmokėjimas už atliktus darbus vėluodavo iki pusės metų. Dabar jis tiksliai negali nurodyti įsiskolinimų dydžių, tačiau jie atsispindi bendrovės finansiniuose dokumentuose . Ar buvo kuriai nors iš nuotekų dumblą vežusioms bendrovėms suteiktos išskirtinės sąlygos nežino, mano, kad generalinis direktorius priimdavo sprendimus , atsižvelgęs į konkrečią situaciją.

Liudytoja A. D. , 2009 – 2010 metais (nuo 2007 metų) dirbusi UAB „V“ vyriausiąja finansininke, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad UAB „V“ pastoviai trūkdavo lėšų, ji laiku negalėdavo pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. Įsiskolinimai kreditoriams būdavo apmokami laikantis nustatyto eiliškumo: pirma buvo mokami įvairūs mokesčiai ir įmokos valstybei, atlyginimai darbuotojams, po to – kredito institucijoms, t. y. bankams, o tolesnė mokėjimo eilė būdavo sudaroma atsižvelgiant į skolos pradelsimą. Ji kas dieną bendrovės direktoriui pateikdavo įsiskolinimų kreditoriams (įmonių, kurioms yra skolinga UAB „V“) sąrašą. Sąraše būdavo įsiskolinimų kreditoriams dydžiai ir įsiskolinimų trukmė. Tai buvo vidinis dokumentas, skirtas pateikti informacijai. Atspausdinus įsiskolinimų sąrašą, jis elektroniniame formate nebuvo išsaugomas. Taip pat nebuvo saugomas ir šio sąrašo popierinis variantas. Taip pat kiekvieną dieną bendrovės generaliniam direktoriui buvo pateikiami ir nepatvirtinti mokėjimo žurnalai. Reikiamus atlikti mokėjimus į šį žurnalą pagal jos jau minėtus kriterijus: skolos pradelsimas, mokėjimų prioritetai, įtraukdavo bendrovės Turto skyriaus darbuotojai. Bendrovės generaliniam direktoriui buvo pateikiamas nepatvirtintas žurnalo variantas derinimui. Taip pat bendrovės generaliniam direktoriui, pagal nusistovėjusią tvarką, buvo pateikiama ir atspausdinta supaprastintą įsiskolinimų bendrovės kreditoriams lentelė. Visi minėto dokumentai buvo informacinio pobūdžio ir specialiai nebuvo saugomi. Duomenys į juos buvo surašomi iš bendrovės buhalterinės apskaitos programos. Bendrovės generalinis direktorius žodžiu jai nurodydavo arba įrašydavo į pateiktus nepatvirtintus mokėjimų žurnalus, kokius mokėjimus reikėtų atlikti, ar reikėtų atlikti mokėjimus į sąrašą neįtrauktiems kreditoriams, bei kokių mokėjimų atlikti nereiktų. Atsižvelgiant į generalinio direktoriaus žodžiu bei raštu išdėstytas pastabas ir pasiūlymus buvo pakoreguojamas siūlomų atlikti mokėjimų žurnalas. Vėliau, prieš generaliniam direktoriui elektroninės bankininkystės sistemoje elektroniniu parašu patvirtinant mokėjimus, jam būdavo elektroniniu būdu minėtoje sistemoje pateikiamas pagal jo pastabas ir pageidavimus pakoreguotas mokėjimų sąrašas, kurį ji jau būdavo patvirtinusi savo elektroniniu parašu. Generaliniam direktoriui savo elektroniniu parašu patvirtinus minėtą mokėjimų sąrašą būdavo įvykdomi mokėjimai. Pagal vidinę bendrovės tvarką mokėjimai buvo atliekami tik juos parašu patvirtinus bendrovės generaliniam direktoriui bei vyriausiajam finansininkui. Sprendžiant kada ir kokias sumas pervesti pagal sutartis su UAB „V“ paslaugas, prekes ar darbus teikusioms bendrovėms, lemiamą žodį turėjo bendrovės generalinis direktorius. Komentuodama UAB „V“ nepatvirtintus mokėjimų žurnalus, rastus ir paimtus D. N. darbo vietoje, liudytoja paaiškino, kad tai yra jos paminėti, generaliniam direktoriui kas dieną derinimui teikti nepatvirtinti mokėjimų žurnalai. Mokėjimo žurnaluose, po mokėjimų lentele ranka yra įrašyti įrašai apie bendrovės įplaukas. Šiuose įrašuose yra nurodyti bankų, į kuriuose esančias bendrovės sąskaitas buvo gautos įplaukos, pavadinimai, bei gautų įplaukų sumos. Šiuos įrašus įrašė ji arba Turto apskaitos skyriaus darbuotojai. Mokėjimo žurnaluose taip pat yra keli jos rašyti įrašai apie valiutos pirkimą bei pinigų tikslinį kaupimą. Ji mano, kad kitus įrašus nepatvirtintuose mokėjimų žurnaluose įrašė bendrovės generalinis direktorius D. N.. Po UAB „V“ nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-04-22 - 2010-04-22 lentele, be jos minėtų įrašų apie įplaukas, yra galimai D. N. nurodyti siūlymai atlikti mokėjimus. Minėtose siūlymuose sumos nurodytos tūkstančiais litų, t.y. „20“ reiškia 20000 litų. Po UAB „V“ nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-04-21 - 2010-04-21 lentele, UAB „V“ nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-04-19 - 2010-04-19 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-04-12 - 2010-04-12 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-03-20 - 2010-03-20 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-03-17 - 2010-03-17 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-03-01 - 2010-03-01 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-02-24 - 2010-02-24 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-02-22 - 2010-02-22 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-02-01 - 2010-02-01 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-01-25 - 2010-01-25 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2010-01-13 - 2010-01-13 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2009-12-11 - 2009-12-11 lentele, nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2009-11-11 - 2009-11-11 lentele be jos minėtų įrašų apie įplaukas, yra galimai D. N. įrašyti siūlymai atlikti mokėjimus. Minėtose siūlymuose sumos nurodytos tūkstančiais litų. Rankraštiniai įrašai prie 2010-04-01 įsiskolinimų lentelės, 2010-03-23 įsiskolinimų lentelės, 2010-03-15 įsiskolinimų lentelės, 2010-02-03 įsiskolinimų lentelės, 2010-01-27 įsiskolinimų lentelės, 2010-01-05 įsiskolinimų lentelės, prie 2010-01-05 įsiskolinimų lentelės bei 2009-11-24 skolų lentelėje įrašyti ne jos ranka. Ji neprisimena ar pagal rankraštinius įrašus buvo atlikti mokėjimai, ar tai tik generalinio direktoriaus pasiskaičiavimai sau. UAB „V“ nepatvirtinto mokėjimo žurnalo už atskaitinį laikotarpį 2009-12-18 - 2009-12-18 lentelėje be jos įrašytų įrašų apie įplaukas bankų sąskaitose, įplaukų prognozės, numatomų mokėjimų Rytų skirstomiesiems tinklams ir darbo užmokesčiui yra galimai D. N. įrašyti siūlymai atlikti mokėjimus UAB „B“, UAB „U“ ir UAB „Vr“. Minėtose siūlymuose sumos nurodytos tūkstančiais litų. D. N. duodavo nurodymus atlikti mokėjimus UAB „U“ ir UAB „T“. D. N. aiškino, kad nuotekų dumblą vežančios bendrovės UAB „U“ ir UAB „T“ galimai nebegalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, jei nebus padengta bent dalis įsiskolinimų. Ji nepastebėjo, kad būtų buvęs didelis skirtumas tarp įsiskolinimų mažinimo bendrovėms UAB „U“ ir UAB „T“ apimčių. Sudarant nepatvirtintus mokėjimų žurnalus derinimui buvo remiamasi duomenimis iš buhalterinės apskaitos programos apie įsiskolinimų terminus. Dalį sukauptų bendrovės sąskaitose įplaukų kreditoriams paskirstydavo pats bendrovės generalinis direktorius, t.y. jis žodžiu arba darydamas įrašus nepatvirtintuose mokėjimų žiniaraščiuose nurodydavo atlikti mokėjimus konkretiems kreditoriams. Mokėjimus kreditoriams buvo bandoma atlikti subalansuotai. Ji neatsimena, kad D. N. būtų jai nurodęs ar sakęs, jog mokėjimai UAB „U“ bei UAB „T“ būtų atliekami tik pastarajam nurodžius, tačiau D. N. kuravo mokėjimus didžiausiems bendrovės kreditoriams. UAB „U“ ir UAB „T“ buvo atsiuntusios daug raštų dėl įsiskolinimų už atliktus nuotekų dumblo išvežimo iš (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos darbus. Raštuose buvo nurodyta, kad negavusios apmokėjimų už suteiktas paslaugas, šios bendrovės negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų (9 t. 188-190 b. l.).

Liudytojas G. V., UAB „T“ direktorius, parodė , kad UAB „T“ pagal sutartis nuotekų dumblą į laukus iš Vilniaus nuotekų valyklos veža nuo 2005 metų. 2008-2009 metų laikotarpiu UAB „V“ mokėdavo UAB „T“ už suteiktas paslaugas pagal kas mėnesį surašomus darbų priėmimo – perdavimo aktus ir pagal juos surašytas sąskaitas – faktūras. Iki 2009 metų UAB „V“ už UAB „T“ suteiktas paslaugas atsiskaitydavo daugiau mažiau laiku. 2009 metais UAB „V“ pradėjo laiku neatsiskaityti pagal UAB „T“ pateiktas sąskaitas – faktūras. Iš pradžių mokėjimai buvo uždelsti pusmetį, o vėliau – net didesnį laiko tarpą - 8 mėnesius. 2009 metų pabaigoje, prieš 2010 metų pradžią buvo blogiausia situacija su apmokėjimais už UAB „T“ atliktus darbus. Vienu metu (2009 metų pabaigoje) UAB „V“ jo vadovaujamai bendrovei buvo skolinga apie 900 000 litų. Jis du kartus dėl įsiskolinimų panaikinimo buvo susitikęs su tuometiniu UAB „V“ direktoriumi D. N., su pastaruoju dėl įsiskolinimų panaikinimo ne kartą kalbėjo ir telefonu. D. N. aiškino, kad UAB „V“ patys neturi pinigų sumokėti jo vadovaujamai bendrovei už atliktus darbus. Jis (G. V.) grasino kreiptis į teismą, taip pat 2009 metų vasarą bei rudenį dėl per didelio UAB „V“ įsiskolinimo buvo sustabdęs nuotekų dumblo vežimą iš (duomenys neskelbtini)nuotekų valyklos į laukus. Situacija su apmokėjimais už atlikus darbus pradėjo taisytis 2010 metų antroje pusėje. 2010 metų spalio mėnesį UAB „V“ įsiskolinimai jo vadovaujamai bendrovei sumažėjo iki pakenčiamo lygio, t. y. apmokėjimai už atliktus darbus vėlavo tik mėnesį ar pusantro. UAB „V“ ir UAB „T“ sutartyje dėl nuotekų dumblo išvežimo iš (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos ir jo utilizavimo nėra numatyta jokių išimčių užsakovui, dėl mokėjimų už rangovo atliktus darbus apmokėjimo. Sąskaitos – faktūros už atliktus darbus turėjo būti apmokėtos per mėnesį nuo jų pateikimo užsakovui. 2009 metais jo vadovaujamai bendrovei būdavo pervedamos nuo 5000 iki 10000 litų sumos, taip pat, kelis kartus buvo pervestos ir didesnės sumos. 2009 metų rugpjūčio mėnesį UAB „T“ atliko darbų daugiau nei už 100 000 litų, o bendrovei buvo pervesta tik 20000 litų pagal seniau surašytą sąskaitą – faktūrą. Yra pažįstamas su UAB „U“ vadovu A. Č. , jis irgi skundėsi, kad jo bendrovei vėluoja atsiskaitymai , kaip jis sprendė problemas, jis nežino.

Analoginius parodymus liudytojas G. V. davė ikiteisminio tyrimo metu (9 t. 191-192 b. l.).

Atliekant operatyvinius veiksmus bei vykdant LR BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę užfiksuotų 2009-09-02, laikotarpiu nuo 15:49 val. iki 15:50 val. ir 2009-10-09, laikotarpiu nuo 13:15 val. iki 13.16 val., vykusių telefoninių pokalbių metu D. N. ir A. Č. derino susitikimų vietas prie sporto ir pramogų centro „F“, (duomenys neskelbtini), o 2009-10-20, laikotarpiu nuo 16:40 val. iki 16:40 val. bei 2009-12-21, laikotarpiu nuo 17:31 val. iki 17:31 val. vykusių telefoninių pokalbių metu A. Č. klausė D. N. apie galimybes susitikti ( 1 t. 164-166, 167-168, 171-172, 173-174 b. l.).

Atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuota, kad 2009-10-09, laikotarpiu nuo 13:14 val. iki 13:19 val. D. N. ir A. Č. buvo susitikę sporto ir pramogų centro „F“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame D. N. naudojamame automobilyje „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini). Po susitikimo D. N. automobiliu buvo įvažiavęs į namo, esančio Blindžių g. 28B kiemą, iš kurio išvažiavęs po 8 minučių automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini)esantį AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį (1 t. 169-170 b. l.).

Iš banko „Swedbank“ pateiktos informacijos matyti, kad 2009-10-09 13:39 val. D. N. papildė savo sąskaitą, į ją įnešdamas 3500 litų (6 t. 168-170 b. l.).

Vykdant LR BPK 158 str. numatytą procesinės prievartos priemonę užfiksuotas 2010-01-06, laikotarpiu nuo 11:30 val. iki 11:40 val., UAB „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykęs D. N. ir R. C. pokalbis, kurio metu D. N. pasakė R. C., kad jis apmokėjo už dumblo vežimo darbus T (UAB „T“), nes jis visai sustojo, o skirtumas tarp jo ir A. (A. Č.) „jau per pusę“. Pokalbio pabaigoje D. N. pasiteiravo R. C., ar šis nežino apie tai, ar (A. Č.) ruošiasi pas jį atvykti, o pastarasis patvirtino apie tokį A. Č. ketinimą girdėjęs (1 t. 175-179 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2012-08-20 įtariamuoju D. N. apie prieš tai minėtą pokalbį parodė, kad pas jį atėjo R. C. ir pradėjo pasakoti „savo teorijas“, kad su A. Č. „nieko nesigauna“. Kadangi R. C. jam „pudrino smegenis“, jis su pastaruoju rimtai nekalbėjo, ir kalbėjo bet ką, kad tik šis greičiau išeitų. R. C. paklausė jo apie pavedimus ir jis atsakė tą, ką šis norėjo girdėti. UAB „T“ teikė tokias pačias paslaugas, kaip ir A. Č. bendrovė – nuotekų dumblo išvežimo paslaugas. Pokalbio metu jis R. C. klausė bet ko, kad vyktų pokalbis ir neturėjo tikslo sužinoti, kada pas jį atvyks A. Č.. Komentuodamas apie pokalbyje minimą “arbatą“, jis nurodė, kad kažkada A. Č. jį pavaišino savo daryta arbata. A. Č. jam davė maišiuką ar dėžutę su arbata (13 t. 114-116 b. l.).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-07 liudytojas R. C. apie prieš tai minėtą pokalbį parodė, kad garso ir vaizdo įraše užfiksuotas jo ir D. N. pokalbis. Pokalbio metu jie kalbėjo apie A. Č., t.y. jo jau paminėtą parodymuose atvejį, kai D. N. prašymu jis buvo nuvykęs pas pastarąjį į namus pasiklausti dėl D. N. reikalautų pinigų mokėjimo. Jis (R. C.) kalbėjo apie tai, kai D. N. prašymu važiavo pakalbėti su A. Č. dėl dalies sumokėtų UAB „U“ pinigų grąžinimo D. N.. Pokalbio pabaigoje jie kalbėjosi apie A. Č.. Klausdamas apie arbatą („o tu „arbatai“ nežiūrėjai?“) jis D. N. paklausė, ar pastarasis iš A. Č. gavo reikalautus pinigus. Jis mano, kad D. N. suprato, apie ką buvo kalbama ir atsakė jam, kad negavo. Šis pokalbis vyko tuo metu, kai D. N. reikalautus pinigus tiesiogiai perduodavo A. Č. (9 t. 180-182 b. l.).

Vykdant LR BPK 160 str. numatytą procesinę prievartos priemonę nustatyta, kad 2010-03-01, laikotarpiu nuo 16:38 val. iki 16:40 val. D. N. ir A. Č. buvo susitikę netoli nuo sporto ir pramogų centro „F“, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Lukoil“, D. N. naudojamame automobilyje „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 180 b. l.).

Vykdant LR BPK 158 str. numatytą procesinę prievartos priemonę užfiksuotas 2010-03-18, laikotarpiu nuo 11:19 val. iki 11:29 val., UAB „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykęs D. N. ir R. C. pokalbis. Pokalbio metu D. N. su R. C., kalbėjo dėl D. N. pervedimų , minimi skaičiai , D. N. patvirtina gavęs arbatą, R. C. sako frazes, kad „ jis sakė , kad su tavim (D. N.) atsiskaitys“, mini, kad“ kai aš kontroliavau , galima pasakyt , per mane ėjo , ten buvo pervesta penkiasdešimt daugiau „ „arba jis nenori , kad jis toliau lįstų į tą reikalą“, taip pat eina kalba apie konkursą ( 1 t. 181-182 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apie minėtą pokalbį 2012-08-20 apklausiamas įtariamuoju D. N. parodė, kad R. C. atsinešė kažkokį popieriuką su skaičiais, galimai išrašais iš banko, ir jam pradėjo aiškinti, kad kažkas buvo pervesta. Pokalbio metu R. C. kalbėjo apie A. Č., buvo kalbama apie A. Č. vadovaujamai bendrovei už atliktus darbus pervestus pinigus. Jo manymu R. C. reketavo A. Č., dėl to, kad neva pastarąjį supažindino su juo, D. N., ir pats norėjo dalyvauti versle. R. C. neva bandė kontroliuoti, įtakoti, jog būtų geresnės mokėjimo už atliktus darbus sąlygos, tačiau jis negali paaiškinti apie ką pastarasis kalbėjo, sakydamas „Tada kai aš dar, nu, kontroliavau, galima pasakyt, per mane ėjo, ten buvo pervesta 50 daugiau“. Pokalbio metu buvo kalbama apie arbatą, apie kurią buvo kalbėta praeito pokalbio metu (13 t. 114-116 b. l.).

Apie minėtą pokalbį ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-07 apklausiamas liudytojas R. C. parodė, kad tai jo ir D. N. pokalbio, kurio metu buvo kalbama apie pinigų sumas, garso ir vaizdo įrašas. A. Č. už atliktus darbus pervestus pinigus skaičiuodavo vienaip, o D. N. kitaip. A. Č. pinigus skaičiuodavo pagal už mėnesio darbus užaktuotą sumą, o D. N. – pagal jo nurodytą sistemą, t. y. 6 procentų mokėjimą pervedus į bendrovės sąskaitą 100000 litų įsiskolinimą. Dėl šių skaičiavimų skirtumų kilo neaiškumų A. Č. „atsiskaitant“ su D. N.. Apie šį klausimą jis kalbėjo šio pokalbio metu su D. N., taip pat, vėliau, ir su A. Č.. Sakydamas “o aš su juo kalbėjau, sako, aš už tą, ką jisai man pervedė, tai viską atskaičiau, žinai. Tada kai aš dar, nu, kontroliavau, galima pasakyt, per mane ėjo, ten buvo pervesta 50 daugiau“ jis kalbėjo apie paskaičiavimus, t. y. UAB „V“ už atliktus darbus pervestus pinigus bendrovei UAB „U“. Minėta suma “50” reiškia 50000 litų. Kalbant apie „arbatą“ buvo kalbama apie A. Č. perduotas/turėtas perduoti D. N. pinigų sumas už įsiskolinimų pervedimą UAB „U“ (9 t. 180-182 b. l.).

Vykdant LR BPK 158 str. numatytą procesinės prievartos priemonę užfiksuotas 2010-03-24, laikotarpiu nuo 10:45 val. iki 10:53 val., UAB „V“ generalinio direktoriaus D. N. kabinete vykęs D. N. ir R. C. pokalbis. Pokalbio metu D. N. su R. C. kalbėjo apie UAB „V“ numatytą vykdyti dumblo vežimo paslaugų viešąjį pirkimą, bei apie tai, kad A. (A. Č.) buvo pervestos sumos. R. C. pasakius, jog jis (A. Č.) yra sakęs, kad susitikinėja, D. N. patvirtino, kad 2010-03-23 jis buvo susitikęs su pastaruoju (A. Č.) (1 t. 183-187 b. l.).

Apie minėtą pokalbį ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-20 apklausiamas įtariamuoju D. N. parodė, kad nelabai prisimena šį jo ir R. C. pokalbį. Apie kokius pervedimus, kokią sutartį buvo kalbama garso įrašo pradžioje užfiksuotame pokalbio fragmente jis paaiškinti negali (13 t. 114-116 b. l.).

Apie minėtą pokalbį ikiteisiminio tyrimo metu 2011-04-07 apklausiamas liudytojas R. C. parodė, kad tai jo ir D. N. tarpusavio pokalbis. Kalbant apie pervedimus, sutartį bei pinigų sumas, buvo kalbama apie A. Č. ir UAB „U“. Buvo kalbama apie tuo metu turėjusį vykti konkursą nuotekų dumblo iš Vilniaus nuotekų valyklos utilizavimo darbams pirkti. Su D. N. jie kalbėjo apie UAB „V“ pervestas UAB „U“ pinigų sumas už atliktus darbus (9 t. 180-182 b. l.).

Apie minėtą pokalbį ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-20 apklausiamas įtariamuoju D. N. parodė, kad tai jo ir R. C. eilinis pokalbis apie nieką. R. C. atėjo kažką išsiaiškinti, o jam kažką reikėjo atsakyti. Pastarasis norėjo pasiguosti, kad A. Č. nepriima į verslą, ir papriekaištauti, kad jis jam nepadeda. Pokalbyje R. C. minėjo, kad kažką gaudavo, o dabar nebegauna, todėl yra nepatenkintas. Jis su R. C. sutarė, kad šis visada jam suras A. Č., nes pastarasis piktnaudžiavo alkoholiu, ir R. C. šį suradus, dumblas bus išvežtas. Jis nežino apie ką kalbėjo R. C., sakydamas apie kažką, kas „eidavo“ per R. C., kas kelis kartus „ėjo“ per jį ir apie tai, ko negavo R. C.. Galimai kažką jam duodavo A. Č., o vėliau – nebedavė. Jis nežino apie ką kalbėjo R. C., kalbėdamas apie kažkokias sumas bei „judėjimą“. Jis negali paaiškinti apie ką kalbėjo R. C. sakydamas „Nu, tai A. yra minėjęs tada, kai buvau susitikęs prieš Velykas, kad buvo ir vežė“. R. C. iš kažkur, galimai per draugus, gaudavo banko išrašus apie UAB „V“ padarytus pavedimus UAB „U“ ir iš to darė išvadas, „ko jis negavo“ (13 t. 114-116 b. l.).

Apie minėtą pokalbį ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-07 apklausiamas liudytojas R. C. parodė, kad tai jo ir D. N. tarpusavio pokalbis. Pokalbio metu buvo kalbama apie D. N. iš A. Č. reikalautų pinigų mokėjimo aplinkybes. Taip pat apie tai, kad pinigus D. N. A. Č. perduoda tiesiogiai. Pokalbio metu buvo kalbama, jog užstrigo mokėjimai iš UAB „V“ bendrovei UAB „U“. Sakydamas - „lapkritį paskutinį kartą buvau pas tave su šitais“? jis D. N. sakė apie paskutinį kartą, kai pastarajam perdavė iš A. Č. reikalautą pinigų sumą – 6 procentus nuo UAB „U“ pervestos pinigų sumos. Sakydamas - „Nu, tai A. yra minėjęs tada, kai buvau susitikęs prieš Velykas, kad buvo ir vežė“ jis D. N. paaiškino, kad A. Č. jam buvo sakęs, jog pastarajam, D. N., nuvežė reikalautų pinigų dalį. Taip pat pokalbio metu D. N. jis pasakė, kad iš A. Č. sužinojo, kad pastarasis du ar tris kartus D. N. vežė pinigus (9 t. 180-182 b. l.).

Apžiūrėjus kratos D. N. darbo kabinete metu rastus įsiskolinimų sąrašus nustatyta, kad juose, šalia įrašų apie įsiskolinimą įvairioms bendrovėms, tame tarpe UAB „T“ bei UAB „U“ yra ranka įrašyti skaičiai (galimai pastabos dėl mokėtinų sumų). Taip pat rankraštiniai įrašai su minėtų bendrovių pavadinimais bei šalia nurodytais skaičiais yra ir nepatvirtintuose mokėjimų žurnaluose (4 t. 42-158 b. l.).

Apžiūrėjus UAB „V“ pateiktas periodines tiekėjų suvestines ir UAB „T“ bei UAB „U“ surašytas sąskaitas – faktūras bendrovei UAB „V“ nustatyta, kad kaltinamojo D. N. darbo bendrovėje „V“ laikotarpiu už UAB “T” ir UAB “U” atliktus nuotekų dumblo vežimo iš UAB „V“ priklausančios (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos darbus, buvo neapmokėtos šių bendrovių pateiktos sąskaitos faktūros nuo 2009 m. vasario 27 d. : bendrovė „T „ pateiktose sąskaitose nuo 2009-02-27 iki 2010 m. balandžio 1d. suteiktų paslaugų kaina sudarė 1047833 ,00 Litų, bendrovės „U“ tokiu pat laikotarpiu pateiktose sąskaitose suteiktų paslaugų kaina nurodyta 1561267, 00 Litų (t. 6 b.l. 50-55, 56-146). Išanalizavus pateiktus duomenis dėl šių sąskaitų apmokėjimo, nustatyta, kad aukščiau aptariamo kaltinimo laikotarpiu, t.y. 2009-09-05-2010-04-05 bendrovei „U“ buvo apmokėta 1196800 Litų, t.y. 76,65 procentų nuo bendros suteiktų paslaugų kainos, o bendrovei „ T“ 830048,00 Litų, t.y. 79,2 procentai nuo bendros suteiktų paslaugų kainos.

-šis kaltinimas yra grindžiamas liudytojo A. Č. parodymais, tačiau teismas šio liudytojo parodymų negali vertinti kaip patikimų , nes šio liudytojo parodymai tiek dėl kyšio reikalavimo , tiek dėl kyšio priėmimo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė skirtingas aplinkybes dėl susitarimo su D. N. duoti šiam kyšį vietos : pirminėje apklausoje jis nurodė, kad pokalbis dėl kyšio buvo Vilniuje degalinėje „Lukoil“ , kur kalbantis su D. N. dėl bendrovės „V „ įsiskolinimo jo bendrovei „U“ mokėjimo , D. N. sutiko atsiskaityti su jo bendrove, jei jis asmeniškai mokės 6 procentus nuo atsiskaitymo jo bendrovei sumos, kituose parodymuose jis jau nurodo, kad dėl kyšio už savalaikį atsiskaitymą su jo bendrove su D. N. susitarė jo sūnėnas R. C., taip pat liudytojas nurodė skirtingas aplinkybes dėl kaltinamajam D. N. duoto kyšio laiko, sumos : pirminėje apklausoje jis nurodė davęs per kelis kartus kaltinamajam D. N. , iš viso davęs 25000 Litų, tai daręs nuo 2009 m. rugpjūčio, 2011-03-10 STT pareigūnui D. P. rašytame paaiškinime liudytojas nurodė, kad nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. lapkričio mėn. per kelis kartus kaltinamajam D. N. sumokėjo 90000 Litų, papildomai apklaustas nurodo, kad pinigus kaltinamajam D. N. vežė jis ir jo sūnėnas R. C., šioje apklausoje patvirtina, kad pinigai buvo perduodami D. N. už darbus, kuriuos „U“ atliko nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. lapkričio mėn., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas A. Č. nurodė, kad pinigus kaltinamajam D. N. pradėjo duoti 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje , bendra perduotų pinigų suma buvo apie 100000 Litų. Liudytojas A. Č. nei vienu atveju negalėjo nurodyti , kokią pinigų sumą jis pats ar per sūnėną R. C. perdavė kaltinamajam D. N. . Tai, kad jis, negalėjo nurodyti nei vienos atskirai mokėtos kaip kyšis sumos , teismui leidžia daryti išvadą, kad ir bendra suma, kurią neva liudytojas A. Č. sumokėjo kaltinamajam D. N. jam inkriminuojamu laikotarpiu , buvo apskaičiuota kaip 6 procentai nuo UAB „U „ išmokėtos už paslaugas sumos , o ne kaip suma , kurią neva liudytojas sumokėjo D. N.. Liudytojas A. Č. nurodė, kad nurodytą kyšį jis D. N. mokėjo iš savo asmeninių santaupų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis liudytojas tokiomis santaupomis disponavo ir galėjo savo santaupas panaudoti jo nurodytomis aplinkybėmis , kaip nėra loginio paaiškinimo, kodėl liudytojas ženkliai nemenką asmeninių santaupų sumą mokėtų dėl bendrovės reikalų;

- Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis D. N. iš šio liudytojo priėmė jo nurodytą pinigų sumą kaip kyšį. Bylos duomenimis, kurie aptarti aukščiau , yra nustatyta, kad kaltinamasis D. N. ir A. Č. kaltinamajam D. N. inkriminuojamu laikotarpiu buvo susitikę įvairiose (duomenys neskelbtini) m. vietose, prieš tai susitikimo vietą ir laiką aptarę telefonu, tačiau nei vienu atveju nėra užfiksuota , kad minėtas liudytojas perdavė kaltinamajam D. N. pinigų sumas. Užfiksuotas faktas, kad po vieno iš susitikimų , įvykusio 2009-10-09 kaltinamasis D. N. banke papildė savo sąskaitą, įnešdamas 3500 litų, tačiau šis faktas negali būti jį kaltinantis faktas, nes nėra jokių duomenų, kad šio susitikimo metu liudytojas A. Č. perdavė jam pinigus ir ta suma, kurią kaltinamasis D. N. įnešė į banką , buvo pinigai , gauti iš liudytojo A. Č.. Byloje nėra nuneigta, kad dėl dumblo išvežimo bendrovė „V“ kildavo įvairių problemų, todėl kaltinamojo D. N. susitikimai su liudytoju A. Č. ne bendrovėje , o jų sutartose vietose, gali būti paaiškinami šių problemų aiškinimųsi, nes pagal kaltinamąjį D. N., A. Č. nenorėjo to daryti bendrovėje;

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-26 įtariamuoju D. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo darbo kabinete yra kalbėjęs su R. D. apie galimybę pirkti kurą. Buvo kalbama, kad pirkti kurą iš degalinių tinklo „EMSI“, iš kurio iki tol buvo perkamas kuras, buvo brangu ir nepatogu. R. D. pasiūlė geras kuro pardavimo sąlygas, kurios būtų naudingos įmonei. Jis R. D. pasakymų apie galimus atsilyginimus rimtai nesvarstė. Buvo paskelbtas atviras tarptautinis konkursas, kurį, pasiūliusi patraukliausias sąlygas ir mažiausiais kainas, laimėjo UAB „Lb“. Jis neatsimena, ar minėto susitikimo metu S. L. nurodė perduoti R. D. viešojo pirkimo sąlygas. Jis nekreipė dėmesio į R. D. pasiūlymus dėl tepalų pardavimo ir galimo atsiskaitymo už palankių sąlygų UAB „Lb“ sudarymą (13 t. 102 b. l.).

Pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą ir apklausiant 2012-08-13 įtariamuoju D. N. kaltu neprisipažino ir aiškindamas dėl susitarimo priimti kyšį iš R. D. parodė, kad jam pradėjus dirbti direktoriumi, UAB „V“ naudojosi 3 kurą tiekiančių įmonių paslaugomis. Buvo problematiška išsiaiškinti kas, kiek kuro užsipylė, todėl kilo mintis pasirinkti vieną didelį tiekėją, turintį degalines visose vietose, kuriose dirba UAB „V“. Jokios išskirtinės sąlygos niekam nebuvo sudarytos. Pagrindinis tiekėjo pasirinkimo kriterijus konkurso metu buvo kaina. Pranešime apie įtarimą nurodyta ypatinga sąlyga, kad kuro kortelės gali turėti kuro limitus, iš tiesų nebuvo išskirtinė. Iki tol UAB „V“ jau turėjo tokias korteles. Jis nežino ar R. D. buvo perduotos kuro viešojo pirkimo sąlygos iki šio viešojo pirkimo paskelbimo. Su R. D. jis nederino jokių minėto viešojo pirkimo sąlygose nurodytų degalinių kiekio bei jų buvo vietų. Gal susitikimų metu jis yra pastarojo klausęs apie UAB „Lb“ turimų degalinių buvimo vietas. Jis nežino ar S. L. bendravo su R. D.. Jam S. L. pasakė, kad kažkas telefonu teiravosi apie kuro viešojo pirkimo konkursą, kažkas gal kažko ir norėjo, tačiau šis nieko neatsakė. Galėjo būti, kad S. L. jis buvo pasikvietęs į savo darbo kabinetą tuo metu, kai bendravo su R. D.. Kalbant apie kokį nors atlyginimą, R. D. pokalbio metu gal ir buvo pasakęs – „skoloje neliksiu“ ar pasakęs apie komisinius, tačiau jis tuo nesidomėjo ir pastarajam atsakė, kad pirma jis tegul laimi viešojo pirkimo konkurse (13 t. 112-113 b. l.).

Kaltinamasis S. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis nuo 2009 metų gruodžio įsidarbino UAB“V“ direktoriaus pavaduotoju viešųjų pirkimų klausimais . Jo pareiga buvo konsultuoti bendrovės darbuotojus, atsakingus už viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų klausimais. Bendrovėje buvo organizuojamas kuro pirkimo konkursas. Jam buvo persiųsti konsultacijai seno pavyzdžio tokio konkurso sąlygos, kurios neatitiko tuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo. 2010 m. sausio 19d. , jam būnant bendrovėje“V“ savo kabinete, per sekretorę jis buvo iškviestas pas generalinį direktorių D. N., kur buvo atvykęs bendrovės“Lukoil“ atstovas R. D.. Jis atėjo su kuro pirkimo konkurso sąlygomis, nes jam buvo liepta jas atsinešti. D. N. jo klausė, ar konkursui sąlygos yra paruoštos tinkamai , į ką jis atsakęs, kad nėra gerai ir kad darbuotojai B., D., atsakingi už tai, viską turi tinkamai padaryti. Šiame pokalbyje ar vėliau jis su R. D. nederino jokių būsimo kuro pirkimo konkurso sąlygų, jam neperdavė konkurso sąlygų. D. N. jam girdint jokių sąlygų gerinimo bendrovei „Lukoil“ nekalbėjo, nežadėjo padėti šiai bendrovei kuro pirkimo konkurse . Išėjus R. D. , D. N. paprašė surinkti informaciją , ar kurą parduodančios bendrovės gali nustatyti kuro limitus . Jis pasiskambinęs kelioms bendrovėms, sužinojo, kad tokia galimybė yra , bendrovei „Lukoil“ jis neskambino , nes iš D. N. žinojo, kad ši bendrovė turi galimybę riboti perkamo kuro limitą. Jis teiravosi pas D. N., ko norėjo „Lukoil“ atstovas, tai D. N. pasakė, kad R. D. yra geras jo pažįstamas, kad jis yra vienas iš „Lukoil“ vadovų ir jis negali jo išvaryti, bet bet kuriuo atveju viskas turi vykti taip kaip to reikalauja viešųjų pirkimų įstatymas. Kuro pirkimo konkurso dokumentus tobulino L. , kuri prieš paskelbiant konkursą, jam persiuntė konkurso dokumentus, kad jis patikrintų, ar paruošti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus . Dokumntai buvo paruošti tinkamai, todėl jis juos pasirašė, vėliau dokumentus pasirašėir D. N. , tada visa konkurso medžiaga buvo perduota viešųjų pirkimų tarnybai , kad būtų paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Internete apie viešąjį konkursą buvo paskelbta anksčiau, nei buvo Atspausdinti pranešimai , „Valstybės žiniose“ skelbimas apie kuro pirkimo konkursą atsirado 2010 m. vasario 19d. Vėliau kitą dieną bendraujant su D. N., pastarasis jam pasakė, kad bendrovės“Lukoil“ atstovas siūlo jam tarpininkauti dėl tepalų pirkimo, bet jis pasakė, kad tai jo nedomina , bet pasiūlė jam susitikti su R. D. ir pasikalbėti sjuo, jei tai jį sudomintų. Su R. D. susitiko M. Romerio universitete ir apie tai kalbėjosi. Jis turėjo savo UAB , buvo jos direktoriumi , todėl būtų galėjęs užsiimti papildomu verslu , bet pasikalbėjus tuo nesusidomėjo, tuo viskas ir baigėsi. Jokiais veiksmais ar žodžiais jis nepadėjo D. N. susitarti su R. D. dėl kuro pirkimo konkurso, dėl kyšio gavimo , apie tai nieko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-26 apklausus įtariamuoju S. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „V“ dirbo nuo 2009 m. gruodžio 16 d. ir buvo atsakingas už konsultavimą viešųjų pirkimų klausimais ir atskirų viešųjų pirkimų dokumentacijos suderinimą.Jis buvo susitikęs su UAB „V“ generaliniu direktoriumi D. N. ir pas pastarąjį atvykusiu R. D.. Pas save į kabinetą jį pakvietė D. N.. Kai jis atėjo į kabinetą buvo kalbama apie kuro viešąjį pirkimą. Jis neatsimena minėto pokalbio detalių. D. N. jo lygtai klausė, ar kuro pirkimą galima vykdyti apklausos būdu, ar būtina daryti skelbiamą pirkimą. Jis tik paaiškino, kad reikia daryti skelbiamą pirkimą ir daugiau nieko apie šį pirkimą nekalbėjo. Nei minėto pokalbio metu, nei kitu metu R. D. kuro viešojo pirkimo sąlygų jis neperdavė nei atspausdintų, nei elektroniniame variante, nei persiuntė elektroniniu paštu. Jis neatsimena, kad R. D. būtų sakęs, jog kuro viešojo pirkimo sąlygas galėtų pasitaisyti pastarojo bendrovės darbuotojai. Jis nieko nežino apie galimą D. N. ir R. D. susitarimą dėl kyšio perdavimo / priėmimo už D. N. neteisėtą veiką R. D. atstovaujamos bendrovės „Lb“ naudai. UAB „V“ Aprūpinimo skyriaus darbuotojas R. D. jam elektroniniu paštu persiuntė minėto, numatyto skelbti, viešojo pirkimo sąlygas. Jis šias sąlygas peržiūrėjo, parašė pastabas ir persiuntė elektroniniu paštu R. D.. Prieš tvirtinant pirkimo sąlygas bendrovės viešųjų pirkimų komisijoje, jis galimai vizavo minėto viešojo pirkimo sąlygas. Su R. D. jo nesieja jokie santykiai. Pirmą kartą pastarąjį jis sutiko minėto susitikimo metu. Po šio susitikimo su R. D. jis matėsi vieną kartą. Jis nepamena, kada. R. D. iniciatyva, susitarę telefonu, jie susitiko Romerio universitete Vilniuje. R. D. norėjo pasiteirauti dėl minėto viešojo pirkimo kurui pirkti. Jie pasikalbėjo bendrai apie minėtą viešąjį pirkimą( 10 t. 128 b. l.);

2010-05-04, 2010-05-10, 2010-07-19 vykusių apklausų metu įtariamasis S. L. parodymų nedavė (10 t. 129, 131, 135 b. l.).

2012-06-07 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamuoju apklaustas , S. L. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir nurodė, kad parodymus duoti nepageidauja (10 t. 139 b. l.)

Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. D. paaiškino, kad jis dirba UAB „Lukoil“ didmeninės prekybos direktoriumi , kaltinamąjį D. N. pažįsta nuo 1993-1994 metų, jie abu dirbo naftos biznyje , D. N. turėjo bendroves, kurios prekiavo naftos produktais. 2010 m. D. N. pradėjus dirbti generaliniu UAB „V“ direktoriumi , jo kvietimu jis lankėsi jo biure, pokalbio metu D. N. skundėsi, kad negali sukontroliuoti vairuotojų, kuro pildymo, klausė jo patarimo. Taip pat D. N. konsultavosi, kaip geriau paruošti konkurso dėl kuro pirkimo sąlygas , kažką lyg buvo pasikvietęs iš darbuotojų. Savo tiesioginiame darbe jis- R. D. nebuvo atsakingas už viešuosius pirkimus, tačiau kaip naftos produktų pardavimo specialistas jis turėjo patirtį ir galėjo pakonsultuoti. Paskutiniais metais, skelbiant sudėtingesnius konkursus, konkursą skelbianti bendrovė persiųsdavo galimiems konkurso dalyviams konkurso sąlygas , buvo galima reikšti savo pastabas. Jis nepamena, kas ar D. N. ar konsultantas S. L., kurio ir tada ir dabar nepažįsta , jam perdavė kompaktinį diską su būsimomis konkurso sąlygomis, tą kompaktinį diską jis parsinešė į savo darbavietę , kur įdėjęs į darbinį kompiuterį , pataisė sąlygas dėl kuro limitų , dėl degalinių išsidėstymo . Tą darant jis nežinojo, kad bendrovė , kurioje jis dirba , gali dalyvauti UAB „V“ skelbiamame konkurse. Kiek jis pamena, kalbantis su D. N., jau buvo paskelbtos konkurso sąlygos. Kalbant su D. N., taisant jam perduotame kompaktiniame diske įrašyto konkurso sąlygas, jis neturėjo jokio asmeninio intereso, tik norėjo D. N. pagelbėti paruošti geresnes konkurso sąlygas, savo darbavietės jis neprotegavęs, jokio užmokesčio nesiūlė D. N. . Pokalbiuose su D. N. kalbėjo apie savo verslą, jo galimybes, D. N. kalbėjo apie savo buvusias bendroves. 2010 m. sausio mėn. jis buvo susitikęs su S. L., bet ne dėl konkurso, o dėl galimybės steigti savo verslą- prekybą naftos produktais , iš to uždirbti, apie tai irgi pokalbis buvo D. N. darbo kabinete. Iki susitikimo M. Romerio universitete jis kelis kartus skambino S. L., nes gerai nežino Vilniaus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo save, nes jam buvo žadama užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis norėjo, kad procesas užsibaigtų greičiau ir davė tokius parodymus, kurių reikėjo pareigūnams. Jis neneigia įrašytų pokalbių turinio, tačiau nurodo, kad jie yra ne taip traktuojami. Pokalbiuose kalbama apie marketinginius pinigus, tačiau jis kalbėjo apie juridinius asmenis, nes fiziniams asmenims tokie pinigai nemokami. Be to visos marketinginės sutartys yra sudaromos tik tepalų prekyboje . Jo nuomone, trūksta reikšmingo pokalbio įrašo, kuris patvirtintų, kad tarp jo ir D. N. jokio susitarimo nebuvo. D. N. jam nežadėjo, kad jo bendrovė laimės konkursą dėl kuro pirkimo.

2010-04-30 paskelbus pranešimą apie įtarimą R. D., pastarasis parodymų nedavė (11 t. 37 b. l.)

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2012-06-14, įtariamasis R. D. kaltu neprisipažino, parodymų nedavė (11 t. 41 b. l.)

Apklausiamas 2012-06-22 įtariamuoju R. D. parodė, kad jo pareigos UAB „Lb“ yra susijusios su logistika, kuro transportavimu bei kuro užpirkimu. Su kuro pardavimo konkursais jis neturi nieko bendro, nes tai yra ne jo veiklos sfera ir jis jos nekontroliuoja. Kas vyksta vykdant mažmeninę prekybą kuru, t.y. kaip vykdomi kuro pirkimo - pardavimo konkursai, jis žino tik bendrai ir nėra įsigilinęs į tokių kuro pirkimo konkursų subtilybes, nežino jų sąlygų. Aiškindamas 2012-06-22 jo pateiktų dokumentų turinį ir jų ryšį su tiriamo įvykio aplinkybėmis jis parodė, kad iš 2010 metų pradžioje vykusių kuro pirkimų konkursų, kuriuose dalyvavo UAB „Lb“, duomenų suvestinės, matyti, jog kuru prekiaujančios bendrovės konkursų metu taikė nuo 2 iki 19 centų nuolaidas litrui kuro. Pagal perkamą kuro kiekį, UAB „Lb“ bendrovės UAB „V“ 2010 metais vykdytame kuro pirkimo konkurse pasiūlė maksimalią tuo metu taikytą nuolaidą – 19 centų nuo litro kuro. Po to, kai buvo sustabdytas konkursas, kuriame pasiūlymą buvo pateikusi UAB „Lb“, UAB „V“ 2010 metais kurą pirko su žymiai mažesne nuolaida, t. y. brangiau, nei siūlė UAB „Lb“. Jo pateikta informacija pagrindžia jo teiginį, kad UAB „Lb“ UAB „V“ kuro pirkimo konkurse pasiūlė mažiausią kainą ir jis neturėjo jokių priežasčių siūlyti ar mokėti kyšį (11 t. 149-150 b. l.).

Apklausiamas 2012-08-03 įtariamuoju R. D. parodė, kad D. N. jis pažįsta maždaug nuo 1994 – 1995 metų. Su pastaruoju susipažino kaip su verslininku, prekiaujančiu naftos produktais (duomenys neskelbtini) regione. 2000 metais jų ryšiai nutrūko. 2009 metų gruodžio pabaigoje, ar tai 2010 metų sausio pradžioje jį susirado D. N.. Pastarasis atvažiavo pas jį į darbą, UAB „Lb“ ir tarp kitko, pokalbio metu pasakė, kad dirba UAB „V“. 2010 metų sausio 17 ar 18 dieną jam paskambino D. N. ir pasikvietė užvažiuoti į UAB „V“. Jis nepamena ar pastarasis telefonu nurodė būsimo susitikimo tikslą. Jie susitiko UAB „V“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), D. N. kabinete. Jie kalbėjo apie UAB „V“ transporto priemones ir automobilių ūkio problemas. D. N. skundėsi, kad darbuotojai kurą pilasi savaitgaliais ir pan. Jis pastarajam paaiškino, kad kuru prekiaujančios didesnės bendrovės, tame tarpe ir UAB “Lb”, turi technines galimybes apriboti parduodamo kuro laiką, kiekius / limitus tam tikriems laikotarpiams ir pan. Šio, ar tai kito susitikimo D. N. darbo kabinete metu, kurio metu buvo D. N. ir dar kažkoks UAB „V“ darbuotojas, jo paprašė pažiūrėti UAB „V“ kuro viešojo pirkimo konkurso sąlygas tam, kad jiems padėti suvaldyti kuro naudojimą savo autoūkyje. Tai, kad jis paėmė šio viešojo pirkimo konkurso sąlygas, žiūrint į įtarimus atrodo negerai, tačiau šiuo metu yra tokia praktika, kad perkančioji organizacija, dar prieš paskelbdama viešojo pirkimo sąlygas jas paskelbia viešojoje erdvėje tam, kad potencialūs pardavėjai jas pakomentuotų ar pareikštų nuomonę dėl jų. Jis su viešaisiais pirkimais, kaip UAB „Lb“ logistikos direktorius Baltijos šalims, nedirbo ir nebuvo susijęs. Jis manė, kad konsultuoja UAB „V“ dėl šio viešojo pirkimo ir nieko blogo nedaro. Jis buvo paėmęs UAB „V“ kuro pirkimo sąlygas, jas bandė pasižiūrėti, tačiau atidavė beveik netaisytas. Minėto viešojo pirkimo sąlygas jis gavo kompiuteriniame kompaktiniame diske, kurį LR STT pareigūnai rado kratos metu jo biure. Jis neprisimena kas UAB „V“ biure jam perdavė šį diską. Jis šiuo klausimu yra bendravęs su trimis UAB „V“ darbuotojais: D. N., kažkokiu konsultantu ir kažkokio padalinio vadovu. Pastarieji yra jauni vyrai – iki 30-35 metų amžiaus. Nei minėto konsultanto, nei minėto padalinio vadovo vardų ir pavardžių jis neprisimena. Kompiuterinį diską su pataisytomis viešojo pirkimo sąlygomis D. N. darbo kabinete jis perdavė kažkuriam iš minėtų UAB „V“ darbuotojų. Kam konkrečiai - dabar neprisimena. Šį kompiuterinį diską įrašė jis pats. Kai buvo paskelbtos minėto UAB „V“ kuro viešojo pirkimo sąlygos, jis pamatė, kad jose yra klaidų, kurias, galimai, koreguodamas sąlygas, padarė jis. Kalbant apie kuro viešojo pirkimo konkursą su D. N. apie jokį atlygį nebuvo kalbama. Kalbėdamas su D. N. jis pasakęs, kad „iš to tikrai nieko negali būti“. Jis dabar neprisimena kokiais konkrečiai žodžiais tai buvo pasakyta, tačiau šio pasakymo esmė buvo ta, kad D. N. jokios papildomos naudos iš šio viešojo pirkimo negali būti. Jis neprisimena ir negali pasakyti, ar D. N. apie galimą papildomą atlygį jo buvo paklausęs, ar ši frazė buvo pasakyta be pastarojo paklausimo. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu, galimai tą pačią dieną, kai jis buvo susitikęs su D. N., lygtais prieš UAB „V“ paskelbiant kuro viešojo pirkimo konkursą, jam pietų metu ar antroje dienos pusėje paskambino D. N. konsultantas ir pasiūlė susitikti pakalbėti. Su pastaruoju jis susitiko Mykolo Romerio universiteto hole, Vilniuje. Pastarasis jam uždavinėjo provokuojančius klausimus – t.y. klausė apie UAB „V“ numatytą skelbti tepalų konkursą. Jis paaiškino pastarajam, kaip tai galima padaryti. Pastarajam jis paaiškino apie tarpininkavimą ir marketingo paslaugas, jų tiekimo ypatumus įprastoje komercinėje praktikoje. Susitikimo metu UAB „V“ darbuotojas jo klausinėjo kaip būtų galima papildomai užsidirbti vykdant tepalų viešąjį pirkimą. Pastarajam jis pasakė tą patį, ką buvo sakęs D. N., susitikimo su pastaruoju metu UAB „V“ biure. Jeigu būtų buvęs skelbiamas minėtas tepalų konkursas, jį D. N. ar kiti UAB „V“ darbuotojai būtų dar klausinėję, kaip per tarpininkaujančias bendrovės galima gauti papildomą asmeninę naudą. Jam susidarė įspūdis, kad daugiau asmeninės naudos vykdant viešuosius pirkimus norėjo gauti minėtas konsultantas, o ne D. N.. UAB „V“ perduotas kuro viešojo pirkimo sąlygas jis koregavo ne savo kompiuteryje, o UAB „Lb“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojos R. J. darbo kompiuteryje. Pastaroji dirbo su viešaisiais pirkimais ir jos kompiuteryje buvo viešųjų pirkimų sąlygos, įvairūs dokumentų ruošiniai. Kompiuteris buvo be slaptažodžio. Jis pats kompiuteryje nesurado reikiamų duomenų. R. J. darbo vieta buvo UAB „Lb“ (duomenys neskelbtini) biuro bendroje patalpoje, į kurią iš jo darbo vietos buvo galima patekti laisvai. Susitikimo metu D. N. kabinete jis su pastaruoju, ar tai su kitu UAB „V“ darbuotoju kalbėjosi apie pageidaujamą tiekėjo degalinių išdėstymą( 11 t. 151-152 b. l.)