- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1-878-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19940-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- Ž. R.
- Advokatai
- Egidijaus Snicorius
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Ž. R. 2020 m. gegužės 23 d., apie 21.09 val., Širvintose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Kaltinamasis Ž. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. buvo atvažiavę giminaičiai ir jie nusprendė nuvažiuoti į sodybą pasėdėti, pasikepti šašlykų. Jis į sodybą nuvažiavo savo automobiliu. Tą vakarą išgėrė 2-3 butelius alaus, vėliau pasijuto blogai ir nutarė važiuoti namo. Sėsdamas į automobilį, jautėsi apsvaigęs. Įvažiuojant į kiemą pasijuto išvis blogai, o įsukęs į kiemą prarado sąmonę. Paskui jis atsidūrė policijos komisariate, kur atsigavo. Jam davė pūsti alkotesterį ir pasakė, kad jis važiavo ir užkabino automobilį, jį apgadino. Jam buvo šokas, jis net nesuprato, kas čia vyksta, nieko negalėjo paaiškinti, todėl atsisakė pūsti į alkotesterį, kai to prašė policijos pareigūnė. Jis net neprisiminė, kad būtų tą vakarą vairavęs. Jis pripažįsta visas įvykio aplinkybes, gailisi. 2020 m. gegužės 25 d. jis atsisakė duoti parodymus, nes tą dieną atėjo į komisariatą pasiimti dokumentų iš automobilio, kuris stovėjo uždarytas aikštelėje. Jo paklausė, ar jis nori duoti parodymus, tačiau jis atsisakė ir nurodė, kad procese dalyvaus advokatas. Jis prisipažino kaltu ne dėl to, kad yra liudytojai. Jis serga diabetu. Kad jo būklė būtų patenkinama, jis geria vaistus, laikosi dietos, reguliuoja maistą. Jis nežino mitybos režimo sergant diabetu ir geriant alkoholį. Po keleto dienų jis suprato, kad padarė nusikaltimą, blogai jautėsi bendraudamas su buvusiais kolegom. Jo turtas yra automobilis ir garažas, kurio vertė apie 4000 Eur. Jis turi du suaugusius vaikus. Dukra dabar pagimdė anūką. Sūnui 18 metų, abiturientas. Jam reikalingos lėšos vaikų išlaikymui. Jis ne savo noru išėjo iš darbo, o dėl sveikatos būklės, ligos. Jam sunku susirasti darbą Širvintose neturint vairuotojo pažymėjimo. Automobilis reikalingas, nes visur vežioja mamą. Administracine tvarka buvo baustas vieną kartą. Gailisi, kad taip įvyko. Jis gyvenime nėra sėdęs girtas už vairo. Jis kalbėjo su asmeniu, kuriam buvo padaryta žala. Jis sakė, kad draudimas atlygins. Jei draudimas neatlygins, žalą atlygins jis pats. Jis nuo mamos materialiai priklauso, nes kartu gyvena.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2020 m. gegužės 23 d., apie 21 val. su vyru T. K. grįžo iš kaimo namo. Automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini) namo kieme ir krovėsi daiktus. Apie 21.05 val. pamatė atvažiuojančią juodos spalvos AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jų name gyvenantis Ž. R.. Atvažiavęs į kiemą, jis pradėjo parkuotis. Kai pradėjo parkuoti automobilį, abu su vyru pastebėjo, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Jis statydamas automobilį kliudė PEUGEOT, gelsvos spalvos stovintį automobilį. Savo automobilio priekiu jis nubraukė to automobilio galinio bamperio kairį kampą. Tada savo automobilį pastatė į kitą vietą ir liko sėdėti už vairo. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai jį ir rado sėdintį už vairo. Jis iš automobilio niekur išlipęs nebuvo. Kai policijos pareigūnai vedėsi Ž. R., jis vos ėjo, svirduliavo į visas puses. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus (b.l. 62-63).
Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su šeima gyvena Širvintose, (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini). Turi automobilį, kurį įprastai laiko aikštelėje prie namo. Aikštelė yra už namo žiūrint nuo Vilniaus gatvės pusės. 2020 m. gegužės 23 d. jis su šeima buvo išvažiavęs į kaimą ir atgal namo grįžo apie 21 val. Automobilį pasistatė aikštelėje ir su žmona iš automobilio krovėsi daiktus. Būdamas prie savo automobilio bagažinės pastebėjo, kaip į aikštelę nuo bendrabučio pusės atvažiuoja juodos spalvos automobilis Audi A6. Jau iš pat pradžių tas automobilis įtartinai važiavo. Jo greitis buvo pernelyg mažas. Kai automobilis pravažiavo šalia, tai akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas stipriai neblaivus. Vairuotoją jis pažįsta, tai tame pačiame name gyvenantis Ž. R.. Jis automobiliu apvažiavo aplink jo automobilį, t. y. panašiai greta konteinerių ir važiavo į laisvą vietą šalia šviesios spalvos automobilio Peugeot. Ž. R. kiek per anksti pasuko ir savo automobilio priekiniu dešinės pusės kampu kliudė stovėjusio automobilio Peugeot galinį kairės pusės kampą. Smūgis buvo gana stiprus. Po smūgio Ž. R. sustojo, pradėjo važiuoti atbulas ir vėl sustojo. Tada jis pavažiavo į priekį ir automobilį pastatė kitoje laisvoje vietoje. Tuo metu jo žmona jau buvo paskambinusi Nr. 112. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo labai greitai. Per tą laiką Ž. R. iš automobilio net nebuvo išlipęs. Policijos pareigūnai jį rado vairuotojo vietoje jau miegantį. Jis žino, kad Ž. R. buvęs policijos pareigūnas, nes matydavo, kaip jis su uniforma eina į darbą. Jis asmeniškai su juo jokių reikalų nėra turėjęs, jis jo nei karto nėra baudęs. Jį pažįsta tik kaip kaimyną (b.l. 66-68).
Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi savo vardu registruotą automobilį Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį daugiausiai laiko aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Automobiliu jis naudojosi 2020 m. gegužės 22 d. ir jį aikštelėje pastatė vakare apie 20 val. Šį automobilį jis nesenai įsigijęs ir jis tikrai techniškai tvarkingas, ant jo kėbulo nebuvo jokių aiškiai matomų pažeidimų. 2020 m. gegužės 23 d. dienos metu jis kitu automobiliu buvo išvažiavęs į sodą Viesų kaime, o automobilis Peugeot liko kieme, kur buvo pastatytas iš vakaro. Apie 21.17 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynė D. K. ir pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo kaimynas ir ji apie įvykį jau pranešė policijai. Kieme jau stovėjo policijos pareigūnų automobilis su skiriamaisiais ženklais ir buvo policijos pareigūnė. Jam buvo paaiškinta, kad į jo stovintį automobilį buvo atsitrenkęs automobilis AUDI. Į konkretų automobilį parodė policijos pareigūnė. Parodytas juodos spalvos automobilis AUDI A6 stovėjo visai netoli nuo jo automobilio. Jis žino, kad tuo automobiliu važinėja kaimynas Ž. R.. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir aiškiai matėsi įbrėžimai ant galinio kairės pusės bamperio kampo. Apie įvykį jis yra pranešęs draudimo kompanijai, kuri paskaičiavo padarytą žalą. Žala įvertinta 205 Eur. Žala bus atlyginta, todėl civilinio ieškinio jis neteiks (b.l. 57-59).
Liudytoja G. J. parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. nuo 18.00 val. dirbo Širvintų r. PK ir buvo pamainoje su vyriausiuoju patruliu L. J.. Abu patruliavo tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpažinties Nr. „V4087“. Apie 21.09 val., būnant Širvintų miesto ribose, iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad mieste, (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo aikštelėje, neblaivus vyras, to namo gyventojas, automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį Peugeot, valst. (duomenys neskelbtini) ir toliau bando pasistatyti automobilį. Jie nedelsiant vyko nurodytu adresu ir įvykio vietoje buvo ne vėliau kaip po 5 minučių. Atvažiavus į aikštelę pasitiko pranešėja. Bendraujant ji prisistatė D. K.. Ji pasakojo, kad su vyru iš savo automobilio kraudamasi daiktus matė, kaip į kiemą atvažiavo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas to paties namo gyventojo Ž. R., kuris parkuodamasis kliudė šalia stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vėliau automobilį pastatė į kitą laisvą vietą. Pasak pranešėjos, Ž. R. iš automobilio taip ir nebuvo išlipęs. Pats automobilis Audi A6 stovėjo visai šalia. Tuo metu automobilio variklis buvo išjungtas. Už automobilio vairo sėdėjo Ž. R.. Jau pro langą matėsi, kad jis miega. Pradarius automobilio dureles Ž. R. buvo pažadintas. Nubudęs jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, vos išlipo iš automobilio. Jis net nesuprato, kas vyksta. Automobilio užvedimo rakteliai buvo spynelėje. Ž. R. buvo paaiškinta, kad jis vairavo neblaivus ir savo automobiliu kliudė kitą kieme stovėjusį automobilį. Nurodžius šias aplinkybes, Ž. R. buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Jis nuo pat pradžių vis kalbėjo, kodėl jis turėtų tai daryti. Vienu metu jis lyg ir sutiko pūsti į alkotesterį, tačiau jį davus pūsti, jis demonstratyviai pūtė bet kaip, galima sakyti, maivėsi. Tolimesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, jam buvo pasiūlyta eiti į policijos komisariatą. Jis iki komisariato ėjo stipriai svirduliuodamas į šalis. Bendraujant su Ž. R. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Visi šie neblaivumo požymiai buvo užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, nufotografuoti automobilio Audi A6 ir Peugeot apgadinimai. Audi automobiliui buvo apibrūžintas priekinis dešinės pusės kampas, o Peugeot automobiliui galinis kairės pusės kampas. Į įvykio vietą buvo atvykęs ir automobilio Peugeot savininkas, iš jo buvo paimtas paaiškinimas. Būnant policijos komisariato patalpose Ž. R. vengė tikrintis neblaivumą, vis tvirtino, kad jis automobiliu niekur nevažiavo. Jis eilę kartų buvo įspėtas, kad už vengimą tikrintis neblaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau ir po įspėjimų jis tikrintis neblaivumą kategoriškai atsisakė. Įspėjimas ir atsisakymas tikrintis neblaivumą komisariato patalpose buvo nufilmuotas tarnybiniu mobiliuoju telefonu (b.l. 50-51).
2020 m. gegužės 23 d. nubraižyta eismo įvykio schema, fiksuoti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai. Padarytos fotonuotraukos (b.l. 15-18).
2020 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas pavadintas Konteineriai_ch1_20200523210721_20200523211400. Vaizdo įraše, apatiniame kairės pusės kampe, matomas užrašas (duomenys neskelbtini) (Šiaurinė). Viršutiniame dešinės pusės kampe matoma data ir laikas. Nurodyta data 2020 m. gegužės 23 d. Įrašo pradžios laikas 21:07:20. Įraše matomas aikštelės prie (duomenys neskelbtini) kraštas, kuriame stovi šiukšlių konteineriai. Matomas namo Nr. (duomenys neskelbtini) šonas, kur yra optikos prekių parduotuvė. Matoma, kad aikštelėje stovi penki automobiliai. 21:07:24 pasimato iš kairės pusės į aikštelę atvažiuojantis juodos spalvos automobilis AUDI A6. Vaizde automobilis matomas iš dešiniojo šono. Priekinėje keleivio vietoje nieko nėra. Už vairo matomas sėdintis asmuo, tačiau pats asmens vaizdas tamsus. Galiniai automobilio stiklai tamsūs. Važiuodamas automobilis pasuka į kairę ir sukdamas lanku pravažiuoja palei pat konteinerius. Ant galinės automobilio dalies matomas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Tada automobilis važiuoja išilgai aiktelės (į policijos komisariato pusę) ir nuo 21:07:47 automobilio vaizdo įraše daugiau nesimato. 21:13:21 matoma, kaip į aikštelę iš dešinės pusės įvažiuoja policijos pareigūnų automobilis Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 21:13:30 policijos pareigūnų automobilio vaizde nesimato. Vaizdo įrašo pabaigos laikas 21:14:00 (b.l. 25-27).
2020 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas liudytojos G. J. pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas 2020 m. gegužės 23 d. tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas pavadintas VID_20200523_221510.mp4. Bendra vaizdo įrašo trukmė 29 sekundės. Įraše matomas ant kėdės policijos komisariato patalpose sėdintis Ž. R.. Jis matomas iš priekio visu ūgiu. Su Ž. R. bendrauja policijos pareigūnė G. J.. Jos vaizde nesimato, girdisi balsas. Įraše girdimas pokalbio turinys: Ž. R. – „aš, jūs, negėriau, negėriau ir negėriau po šiai dienai, kodėl aš turiu pūst, ką jūs čia šnekat (kalba nerišli, kalbėdamas gestikuliuoja dešine ranka)“; G. J. – „Ž. R., jūs pūsite, tikrinsitės girtumą?“; Ž. R. – „aišku, kad ne“; G. J. – „jūs vengiate tikrintis girtumą?“; Ž. R. – „aišku, aišku“; G. J. – „žinote, kad jums yra bus baudžiamoji atsakomybė už vengimą tikrintis girtumą po eismo įvykio?“; Ž. R. – „taip taip, žinom viską, viskas tvarkoj, aš nevažiavau nevažiavau, net net minčių (kalba nerišli, kalbėdamas gestikuliuoja dešine ranka)“ (b.l. 52-54).
2020 m. gegužės 23 d. neblaivumo nustatymo akte fiksuota, kad Ž. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b.l. 28).
2020 m. gegužės 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Nustatytas įlenktas ir įbrėžtas priekinės dešinės pusės sparnas. Padarytos fotonuotraukos (b.l. 30-36).
VĮ „Regitros“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ž. R. (b.l. 38).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad lengvojo automobilio AUDI A6 vidutinė kaina be PVM 1289 eurai (b.l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ž. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais teisiamajame posėdyje, liudytojų D. K., T. K., M. P., G. J. parodymais (b.l. 62-63, 66-68, 57-59, 50-51), eismo įvykio schema (b.l. 15-18), vaizdo įrašais iš mašinų stovėjimo aikštelės ir iš policijos komisariato (b.l. 25-27, 52-54), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 28), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 29), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 37), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 30-36).
Kaltinamojo Ž. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas O. R. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, gyvena kartu su sūnumi ir su juo bei jo šeima palaiko glaudžius ryšius. Sūnus ją gerbia, įsiklauso į jos nuomonę bei pastabas, jie nuolatos bendrauja. Ji turi įtaką sūnui, jis jos klauso. Ji vienintelis artimas žmogus sūnui šiuo metu. Sūnaus elgesys pasikeitė, kai buvo diagnozuotas diabetas. Jį kartais ištinka diabetinė koma. Tada jis turi kažkiek laiko atsipalaiduoti, kol jam praeina. Šis nusikaltimas tiek jai, tiek sūnui yra didelis šokas, sūnus labai pergyvena, niekur neina iš namų.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
Nagrinėjamos bylos atveju kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad Ž. R. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Prokuroras teisiamajame posėdyje nurodė, kad laidavimas šioje byloje yra negalimas, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę, policijos pareigūnams teigė, kad niekur nevažiavo, nesutiko, kad jam būtų nustatytas neblaivumas. Praėjus porai dienų po įvykio 2020 m. gegužės 25 d. jisai apklausiamas kaltu neprisipažino, parodė, jog su įtarimu nesutinka, atsisakė duoti parodymus. Vėliau tyrimo metu, apklausiamas kartu su gynėju, praėjus daugiau negu savaitei, kaltu prisipažino. Iš visų šių aplinkybių, prokuroro nuomone, darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. R. prisipažino padaręs nusikaltimą ne laisva valia, kaip to reikalauja įstatymas, bet iš išskaičiavimo kartu su gynėju įvertinę susiklosčiusią situaciją ir tai, kad jam nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jeigu asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018).
Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 2 d. vykusios apklausos metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, pripažino teismo nustatytus faktus. Jo parodymai buvo nuoseklūs, kaltinamasis savo pozicijos dėl kaltės nekeitė. Tai, kad kaltinamasis apklausiamas 2020 m. gegužės 23 d., t. y. nusikaltimo padarymo dieną praėjus vos porai valandų po eismo įvykio, parodė neprisipažįstąs padaręs nusikalstamą veiką ir atsisakė duoti parodymus, gali būti įtakota jo pavartoto alkoholio kiekio. Iš bylos medžiagos matyti, kad šaukimas atvykti kitai apklausai į policijos komisariatą kaltinamajam nebuvo siunčiamas, kas patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2020 m. gegužės 25 d. į policijos komisariatą jis atvyko tik atsiimti automobilyje likusių dokumentų, o ne į apklausą. Todėl tai, kad kaltinamasis tą dieną atsisakė duoti parodymus norėdamas pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise pasikviesti gynėją, vėlgi yra pateisinama. Kartu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis tiek 2020 m. gegužės 23 d., tiek 2020 m. gegužės 25 d. apklausos metu apklausiamas kaip įtariamasis atsisakė duoti parodymus, tačiau ne nepripažino savo kaltės. Kaip jau buvo minėta, kitose apklausose kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir šios pozicijos nekeitė. Kartu sutiktina su kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad kaltinamasis nebuvo supažindintas su baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jo kaltės pripažinimo negalėjo įtakoti surinkti įrodymai ir tai yra būtent kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad jaučia gėdą, kad anksčiau niekada nėra vairavęs būdamas neblaivus.
Sprendžiant dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, byloje nustatyta, kad nusikalstama veika žala buvo padaryta M. P. priklausančiam automobiliui Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad žalą jam atlygins draudimas, o kaltinamasis Ž. R. nurodė, kad tuo atveju jeigu žalos draudimas neatlygins, žalą atlygins jis pats. Taigi kaltinamasis įsipareigojo atlyginti žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, Ž. R. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą (b. l. 72), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b.l. 74), yra pensininkas. Teismo posėdyje Ž. R. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad jam gėda dėl to, kas įvyko. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Ž. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju Ž. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo mama O. R.. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad jie su kaltinamuoju kartu gyvena, nuolat bendrauja. Ji yra įsitikinusi, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, kadangi ji kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis jos klauso, gerbia jos nuomonę. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja O. R. yra verta teismo pasitikėjimo. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad ji neteista, charakterizuojama teigiamai, šiuo metu yra pensininkė, iki tol daug metų dirbo farmacininke. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji kritiškai vertina Ž. R. įvykdytą nusikalstamą veiką ir ji galės daryti Ž. R. teigiamą įtaką, nes jie nuolat bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, Ž. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas motorinių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad kaltinamasis be jokios svarbios priežasties būdamas neblaivus vairavo automobilį mieste. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 2000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis Ž. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2000 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. R. neblaivus vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Skirti ilgesnio termino specialiosios teisės atėmimą, teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo, kadangi kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, praeityje kaltinamasis nėra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam Ž. R., teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos įrankis, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad kaltinamasis automobilį vairavo mieste, be jokio būtinumo, žinodamas, kad yra neblaivus, be to apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Iš kaltinamojo atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis ilgą laiką negalės naudotis automobiliu. Įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad automobiliu galėtų naudotis kaltinamojo sūnus, visgi pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo sūnus teisės vairuoti transporto priemones neturi, kartu su kaltinamuoju negyvena, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekonfiskavus automobilio šeima turėtų transporto priemonę. Be to, kaltinamasis lėšų sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą taip pat neturi.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Ž. R. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į tai, kad tokios veikos pavojingumas tiesiogiai susijęs su rizika, kad nuo jos gali nukentėti žmonės. Didesnio dydžio įmoka neskiriama atsižvelgus į jo sunkią turtinę padėtį, o būtent, kad kaltinamasis yra VRM pensininkas, gauna nedidelę 244 Eur pensiją, nedirba, tačiau ieškosi darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. R., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. R. atsakomybei su 2000 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai O. R., kad 2000 eurų užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti Ž. R. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti Ž. R. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Ž. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Ž. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01051449 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
2020 m. gegužės 25 d. nutarimu automobiliui AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2020-05-25 iki 2020-11-25, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.