- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-774-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04298-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- V. Č., G. S., S. U.
- Trečiasis asmuo
- T. A., T. V., uždaroji akcinė bendrovė „Stividorius“, G. P., V. Z., A. V., Ž. J., E. V., P. B., A. B., D. T., O. G., S. D., D. C., B. K., J. B., N. I., P. K., R. K., D. K., E. J., R. V., S. V., S. M., J. A., V. C., J. K., E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Č. (V. Č.), G. S., S. U. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Č., G. S., S. U. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „A“ dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 20 pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys T. A., T. V., uždaroji akcinė bendrovė „Stividorius“, G. P. (G. P.), V. Z., A. V., Ž. J., E. V., A. V., P. B. (P. B.), A. B., D. T., O. G., S. D., D. C., B. K., J. B., N. I., P. K., R. K., D. K., E. J., R. V., S. V., S. M. (S. M.), J. A., V. C. (V. C.), J. K., E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. Č., G. S. ir S. U. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) 2022 m. birželio 9 d. atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „A“ (toliau – ir bendrija) narių ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolą Nr. 20, taip pat priteisti iš bendrijos ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad bendrijos Įstatų 21 punkte nurodyta, kad bendrijoje išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo arba ginčų nagrinėjimo komisija. Pagal Įstatų 50 punktą visus bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus bendrijos valdymo organas (t. y. bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba; Įstatų 19 punktas) išnagrinėja per 10 darbo dienų; jeigu bendrijos narys nesutinka su bendrijos pirmininko (valdybos) atsakymu į jo pareiškimą, prašymą, skundą, ginčas nagrinėjamas toliau nurodyta tvarka. Įstatų 51 punkte įtvirtinta, kad ginčai tarp bendrijos narių ir valdymo ar kitų bendrijos organų (jų narių) perduodami ginčų nagrinėjimo organui. Ginčų nagrinėjimo tvarką detaliai įtvirtina Įstatų 53 punktas, pagal kurį: iniciatyvos teisė priklauso bendrijos nariui, kuris gali kreiptis dėl ginčo išsprendimo į ginčų nagrinėjimo organą (53.1 punktas); pareiškimas dėl ginčo išsprendimo ginčų nagrinėjimo organui pateikiamas raštu (53.2 punktas); ginčų nagrinėjimo organas ginčą išsprendžia per septynias dienas; sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki dviejų savaičių ar vieno mėnesio (63.3 punktas); nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka (53.6 punktas).
4. Teismas konstatavo, kad bendrija, pasinaudodama Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 23 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, vidaus dokumentuose (įstatuose) nustatė ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ir ši tvarka privaloma kiekvienam bendrijos nariui, norinčiam apginti savo pažeistas teises. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirųjų skundų argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai V. Č., G. S. ir S. U. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ginčų nagrinėjimo komisija bendrijos įkūrimo metu net neegzistavo, o pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. bendrijos įstatus, suderinus su DGNKPPSBĮ reikalavimais, ginčų nagrinėjimo komisija nebuvo renkama, nes tai tik kiekvienos bendrijos valdymo organų, įskaitant ir visuotinį bendrijos narių susirinkimą, pasirinkimo teisė, o ne pareiga. Bendrijai nenustačius ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, visi ginčai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka, tai yra visi ginčai, susiję su bendrijos veikla, sprendžiami tiesiogiai kreipiantis į teismą.
5.2. Vienas iš pareiškėjų S. U. nėra bendrijos narys (o tik patalpų savininkas) ir jam pagal bendrijos Įstatų 54 punktą yra suteiktas pasirinkimas, kaip ginti savo pažeistą teisę.
6. Pareiškėjai V. Č. ir G. S. 2022 m. liepos 18 d. pateikė dar vieną atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė ieškovų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus ir apribojo pareiškėjų nuosavybės teisės gynybos galimybes.
6.2. Teismas šiuo atveju klaidingai įvertino reikalavimą dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkinami.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir objekto
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Pareiškėjai kartu su atskiraisiais skundais pateikė gausybę rašytinių dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis teikiamų rašytinių dokumentų jau yra byloje (pateikti kartu su pareiškėjų ieškiniu), todėl tokių rašytinių dokumentų pakartotinis priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų perteklinis.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais naujai teikiamais rašytiniais dokumentais, konstatuoja, kad šie dokumentai nėra susiję su klausimo dėl pareiškėjų ieškinio priėmimo išsprendimu. Be to, pareiškėjai nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius dokumentus, nenurodė jokių motyvų, kodėl pakartotinai teikiami rašytiniai dokumentai turėtų būti priimami, kaip jie susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais, kodėl naujai teikiamų rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjų teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina.
Dėl ginčo esmės
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį, konstatavęs, kad pareiškėjai nesilaikė bendrijos įstatuose nustatytos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam vertinimui.
12. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Vis dėlto teismas gali atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (taip pat ir dėl to, kad nepasinaudota įstatyme nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka) tik tada, kai teismas patikimai nustato aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą, o kylančios abejonės šiuo klausimu turi būti vertinamos teikiant pirmenybę teisės į teisminę gynybą užtikrinimui. Priešingu atveju asmens teisė į teisminę gynybą būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota.
13. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
14. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
15. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).
16. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 19 punktas).
17. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, DNSB „A“ sudaro mažiau negu šimtas narių. Remiantis bendrijos Įstatų 50–54 punktais, bendrija numatė išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką ginčų nagrinėjimo organe. Vis dėlto pareiškėjai teigia ir duomenų, paneigiančių šiuos teiginius, nėra, kad bendrijoje ginčų nagrinėjimo organas nebuvo sudarytas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti ieškinį neturėdamas patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai turėjo realias galimybes pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokiu atveju, jei ginčų nagrinėjimo organas iš tiesų nebuvo sudarytas ir nėra funkcionuojantis, asmenims negali būti keliamas reikalavimas kreiptis į organą, kuris bendrijoje realiai neveikia.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo patikimai išvadai, kad pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, nepasinaudojo bendrijos įstatuose įtvirtinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi toks ginčų nagrinėjimo organas bendrijoje iš tiesų galėjo būti nesudarytas, nusprendžia, kad šiuo atveju teismas atsisakydamas priimti pareiškėjų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjai, kreipęsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pasielgė per daug formaliai. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir siekiant, kad pareiškėjų teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą nebūtų neproporcingai ribojama, tikslinga ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ši nutartis neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje arba ieškinį priėmus imtis priemonių nustatyti, ar pareiškėjai iš tiesų turėjo galimybę kreiptis į ginčus nagrinėjantį organą (ar toks organas buvo sudarytas) ir, šias aplinkybes nustačius, priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, iš kasacinio teismo praktikos išplaukia, kad aptariama išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti aktuali ir esant ginčui dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog, kaip teisingai nurodo pareiškėjai, vienas iš ieškinį pateikusių asmenų (S. U.), pagal bylos duomenis, nėra bendrijos narys ir byloje nėra pateikta duomenų, kad jis toks būtų. Remiantis bendrijos įstatų 54 punktu, patalpų savininkų – ne bendrijos narių ginčai su bendrijos valdymo ir kitais organais (ne bendrijos nario pasirinkimu) gali būti nagrinėjami įstatuose nustatyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, pagal byloje esančius duomenis S. U. net pagal bendrijos įstatus išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra nebūtina. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti šio pareiškėjo ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį pernelyg formaliais pagrindais, neproporcingai apribodamas pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų V. Č., G. S., S. U. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti pareiškėjų kartu su atskiraisiais skundais pateiktus rašytinius dokumentus.