Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-17-1043/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-11
Bylos Nr.: e2A-17-1043/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00315-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-17-1043/2022Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00315-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.1.2.6; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.5.20.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-547/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovams antstoliui R. V., J. B., P. P. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir žemės ūkio bendrovė „Mongolija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui P. P. aktą, kuriuo buvo perleista traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant P. P. sumokėti J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. įpareigojant sumokėti 1 278,00 Eur; 2) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui P. P. aktą, kuriuo buvo perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją natūra – grąžinti J. B. nuosavybėn minėtą turto pardavimo aktu P. P. parduotą turtą, o P. P. grąžinti jo sumokėtą 4 800,00 Eur sumą; 3) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui P. P. aktą, kuriuo buvo perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją natūra – grąžinti J. B. nuosavybėn minėtą turto pardavimo aktu P. P. parduotą turtą, o P. P. grąžinti jo sumokėtą 7 000,00 Eur sumą; 4) pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui P. P. aktą, kuriuo buvo perleista galvijų banda, kurios kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant P. P. sumokėti J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. įpareigojant sumokėti 15 375,00 Eur; 5) priteisti iš atsakovų (antstolio R. V., J. B. ir P. P.) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. su atsakovu J. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IM16/072 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 23 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovas J. B. nupirko iš ieškovės prekių už 168 911,16 Eur sumą. Atsakovui laiku neapmokėjus skolos, ieškovė 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo. Teismas priėmė teismo įsakymą, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 2018 m. sausio 15 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš J. B. 168 911,16 Eur skolą, 6 688,88 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo priimtu 2018 m. balandžio 19 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Galutinis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. 2019 m. gegužės 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 dėl skolos ir kitų priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo, tačiau visas atsakovo J. B. turtas (įskaitant ir turtą, kuris buvo areštuotas ieškovės prašymu civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018) buvo realizuotas paties skolininko J. B. pasiūlytiems pirkėjams be varžytinių procedūros ir už nepagrįstai mažą kainą. Vykdant priverstinį išieškojimą su skolininku J. B. susijusių asmenų inicijuotose vykdomosiose bylose, atsakovas 2019 m. kovo 1 d. pateikė pareiškimą antstoliui R. V., siūlydamas parduoti jam priklausančius galvijus už 11 000 Eur sumą pirkėjui P. P.. Antstolis 2019 m. kovo 25 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. S-19-128-6211 ir 2019 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 parengė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį P. P. pasirašė 2019 m. balandžio 3 d. 2019 m. kovo 4 d. atsakovas pateikė kitą pareiškimą antstoliui, siūlydamas parduoti jam priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur sumą; žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 4 800 Eur sumą; traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini) už 1 222 Eur sumą. Antstolis 2019 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. S-19-128-6342 ir 2019 m. balandžio 2 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 parengė dar tris turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, kuriuos P. P. pasirašė 2019 m. balandžio 3 d. Šie atsakovo P. P. pasirašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai yra ginčijami nagrinėjamoje byloje. Skolininko J. B. pasiūlytiems pirkėjams turtas buvo perleistas už neprotingai mažą kainą, kurią nurodė pats skolininkas J. B., antstoliui de facto ignoruojant ekspertizės atlikimo metu nustatytas tam tikro turto pardavimo kainas. J. B. pasiūlytam pirkėjui P. P. be varžytinių procedūros buvo perleisti J. B. galvijai už neprotingai mažą kainą, kurią nurodė pats skolininkas J. B.. Bendra skolininko J. B. įsigytų 17 vnt. galvijų kaina buvo 36 500 Eur. 21 galvijas, kuris priklausė skolininkui J. B., buvo perleistas skolininko pasiūlytam pirkėjui P. P. be varžytinių procedūros už 11 000 Eur sumą. Be to, P. P. buvo perleistas 0,23 ha žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) už 4 800 Eur sumą. P. P. buvo perleistas ir 0,22 ha žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) už 7 000 Eur sumą. Ieškovė laikė, kad atsakovui P. P. nekilnojamasis turtas buvo perleistas už neprotingai mažą kainą, nes pvz. tame pačiame kaime 2019 m. gruodžio mėn. už 25 000 Eur sumą buvo perleistas 0,2184 ha. žemės sklypas su 1986 m. statybos 126,83 kv. m. gyvenamuoju namu bei dviem garažais ir dviem ūkiniais pastatais, o už kelių kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo mėn. už 25 000 Eur sumą buvo perleistas 0,21 ha. žemės sklypas su 1984 m. statybos 65,73 kv. m. gyvenamuoju namu, trimis ūkiniais pastatais, viraline ir kitais inžineriniais statiniais. Antstolis, žinodamas, kad areštuoto turto įkainojimo vertė neatitinka rinkos kainų, nesiėmė jokių priemonių turtui perkainoti, leido areštuotą turtą parduoti skolininko pasiūlytiems pirkėjams už skolininko pasiūlytą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainą nustatytą atlikus ekspertizes. Areštuoto ir Akte Nr. 1 nurodyto turto (traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini)) įkainojimo procedūra buvo atlikta su esminiais trūkumais ir Akte Nr. 1 nurodytas turtas buvo perleistas de facto neįkainojus turto rinkos kaina, kaip tai numatyta CPK 681 straipsnyje. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad antstolis būtų realiai įkainojęs areštuotą turtą rinkos kainomis. Antstoliui nežinant, kokie galvijai sudaro bandą, jis objektyviai 2018 m. gruodžio 7 d. negalėjo įkainoti bandos kaip areštuojamo turto, kai buvo sudarytas atitinkamas turto arešto aktas. Bandos pardavimo kaina buvo pagrįsta skolininko J. B. parengta pažyma apie galvijų balansinę vertę, kuri neatspindėjo realios situacijos turto, kuris nurodytas Akte Nr. 4, pardavimo metu. Nebuvo įvertintas bandos prieauglis ir neatsižvelgta į veršiukų, kurie buvo atsivesti vos po kelių mėnesių, vertę, todėl yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti turto pardavimo aktą negaliojančiu. Bendras atsakovo P. P. už areštuotą turtą sumokėtos kainos – 24 022 Eur (1 222 Eur + 4 800 Eur + 7 000 Eur + 11 000 Eur), ir tokio turto rinkos kainos – 78 875 Eur (2 500 Eur + 25 000 Eur + 25 000 Eur + 26 375 Eur) skirtumas sudaro net 54 853 Eur sumą. Visa tai, ieškovės vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad turto pardavimo kaina (t. y. 24 022 Eur) buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą (t. y. 78 875 Eur), be to, gauta už turtą suma buvo neproporcinga to turto rinkos vertei (sudarė tik 30 proc. rinkos kainos). Ieškovė prašė taikyti restituciją - iš dalies taikyti natūra, o iš dalies sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija natūra turėtų būti taikoma pripažinus negaliojančiais Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 3 pagal kuriuos buvo perleistas nekilnojamasis turtas. Pripažinus negaliojančiais Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 4, restitucija turėtų būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais. Dėl Akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovas P. P. turėtų būti įpareigotas sumokėti skirtumą tarp turto rinkos kainos ir realiai sumokėtos kainos, t. y. 1 278 Eur sumą kaip ekvivalentą pinigais (2 500 Eur – 1 222 Eur), o dėl Akto Nr. 4 pripažinimo negaliojančiu – 15 375 Eur sumą kaip ekvivalentą pinigais (26 375 Eur – 11 000 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovas J. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinyje nurodomas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo buvo priimtas dėl to, kad atsakovas norėjo dalyvauti vykdymo procese, ieškoti galimų turto pirkėjų tam, kad turtas nebūtų parduotas varžytynėse jo likvidacine verte. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo atlikta traktoriaus puspriekabės F. (duomenys neskelbtini) ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus F. F. traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) apžiūra ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašytos ekspertizės Nr. 18-R08-24, Nr. 18-R08-25, Nr. 18-R08-26, Nr. 18-R08-27, Nr. 18-R08-28, kurios jam buvo perduotos, tačiau jos niekada nebuvo perduotos antstoliui R. V., kuris dėl šios objektyvios priežasties jomis vadovautis ir negalėjo. Antstoliui apie ekspertizes nebuvo žinoma, kadangi jomis disponavo ir vis dar disponuoja tik atsakovas. Įrodymų, kad ekspertizes surašiusi UAB „Capital vertinimas“ būtų šias ekspertizes perdavusi antstoliui R. V., ieškovė nepateikia. 2018 m. rugpjūčio 24 d. ekspertizės Nr. 18-R08-27 akte, kuria buvo nustatyta traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, o kito ginčo turto vertinimas minėtomis ekspertizėmis atliktas nebuvo. Už nustatytą kainą atsakovui nepavyko surasti potencialų turto pirkėjų, be to naudojimas turtu nebuvo apribotas, todėl atsakovas nuolat ir intensyviai jį naudojo ūkinėje veikloje, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo piniginių lėšų technikos remontui. Naudojama technika patyrė didesnį, nei įprasta, nusidėvėjimą. 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, pabaigus ūkininkavimo sezoną, minėtos technikos būklė iš esmės skyrėsi nuo jų būklės, buvusios 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktos apžiūros metu. Patirdamas spaudimą iš savo kreditorių bei antstolio, atsakovas nurodė, kad pirkėjų nerado ir neturėdamas lėšų pakartotinei ekspertizei nei asmenų, iš kurių galėtų jų pasiskolinti, pasiūlė įkainoti jo turtą CPK nustatyta tvarka, kas atsakovo vertinimu, antstolio ir buvo padaryta 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nustatant areštuoto turto kainą. 2019 m. balandžio mėn. atsakovui pavyko rasti pirkėjų, kuriems ginčo turtas ir buvo parduotas. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėjo ribotas galimybes rūpintis minėtų gyvulių gerbūviu, teikti visapusišką jų aprūpinimą ir priežiūrą, o asmenų, norinčių būti tokio turto saugotojais - neatsirado. Jam buvo geriausiai žinoma šio turto būklė ir vertė ir jis 2018 m. liepos 19 d. pažymoje galvijų balansinę vertę nustatė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 3D-824 patvirtintas biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2019 metams. Nustatyta turto vertė atitiko tuometinę jo būklę, o ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 atliktas turto įkainojimas nebūtų atliktas objektyviai ir, kad tokios būklės turto kaina nebūtų artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, turto ekspertizės jo vertės nustatymo 2018 m. gruodžio 7 d. ar jo realizavimo dienai skirti byloje neprašė. P. P. įsigijęs ginčo turtą, nėra susijęs su atsakovu jokiais giminystės ryšiais.

4. Atsakovas antstolis R. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė antstolio atžvilgiu jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų nereiškia. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo, tačiau šis patvarkymas buvo priimtas ne dėl to, kad antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės ar, kad kilo ginčas tarp skolininko ar išieškotojo, o dėl to, kad to prašė skolininkas – atsakovas J. B., būtent todėl šiame patvarkyme ir buvo numatyta, kad už ekspertizę apmokės skolininkas. Iki ieškinio gavimo nebuvo žinoma apie UAB „Capital vertinimas“ atliktus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus. Kadangi ekspertizė nebuvo gauta, skolininko areštuotas turtas buvo realizuotas 2019 m. balandžio–gegužės mėn. CPK nustatyta tvarka turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais, kurių dalį ieškovė šioje byloje ginčija, o dalies ne. Antstolio veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o ieškovė 2020 m. vasario 16 d. susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga (tame tarpe ir su areštuoto turto 2018 m. gruodžio 7 d. įkainojimu), teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, skundų nepateikė nei išieškotojas, nei skolininkas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, be to, neįrodyta, jog turto pardavimas pažeidė esmines ieškovės teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Scandagra“ atsakovui J. B. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš ieškovės valstybei 34,93 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nurodė, jog ieškovė turi piniginę reikalavimo teisę į atsakovą J. B., kuri yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018. Atsakovas J. B. turi daugiau kreditorių – 2018 m. gruodžio 4 d. antstolis R. V. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01967 pagal jam pateiktą vykdyti 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 5798, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo J. B. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ŽŪB „M“ naudai 30 571,98 Eur skolą, 4 184,73 Eur palūkanų, 123,09 Eur notaro išlaidų ir 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., iš ŽŪB „Mongolija“ naudai įkeisto atsakovo J. B. turto: traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) bei galvijų bandos. Turto arešto aktais traktoriaus puspriekabė ir aukščiau nurodyti žemės sklypai su pastatais buvo areštuoti antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 bei biologinis turtas – galvijų banda areštuota vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966. Turto arešto akte traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini), antstolio buvo įvertinta 1 200 Eur suma, žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)– 5 918 Eur, o žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)– 4310 Eur suma.

7. Teismas nurodė, kad UAB „Capital vertinimas“ surašytu transporto priemonės ekspertizės aktu Nr. 18-R08-27 (toliau – Ekspertizės aktas Nr. 1) puspriekabės (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo nustatyta 2 500 Eur. Ekspertizės akte Nr. 1 turto vertintoja nurodė, kad išvada apie turto vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Lietuvos Respublikoje vertės nustatymo dieną. Teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia buvo ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 3843-0001-0055, su statiniais, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2182-9589 su statiniais, rinkos vertė 2019 metų kovo 26 dienai, t. y. rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėto turto pardavimo atsakovui P. P. už 4 800 Eur ir 7 000 Eur kainą. Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2021-8 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 5 980 Eur suma, Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2021-7 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 3), žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini), įvertintas 7 490 Eur suma. Teismas atmetė ieškovės kritiką, kad ekspertizės aktuose buvo netinkamai parinkti lyginamieji objektai.

8. Dėl galvijų bandos kainos, teismas konstatavo, kad kaina, už kurią pardavė J. B. savo gyvulių bandą P. P. (11 000 Eur) buvo labai artima tai kainai, kurią nurodė ekspertas ekspertizės akte Nr. 2021-10 DM – 13 706 Eur. Toks kainų skirtumas nesudarė pagrindo teigti, jog kaina iš esmės buvo neteisinga ir per maža. Dėl puspriekabės (duomenys neskelbtini) nustatytos ekspertizės akte kainos teismas pažymėjo, kad buvo nustatyta, kad puspriekabės remontui reikalingos lėšos yra 3 478,81 Eur (pagal UAB „Ivabaltė“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. remonto pasiūlymą Nr. 20180824/4), tačiau šią remonto lėšoms reikalingą sumą Ekspertizės akte turto vertintoja koregavo – traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) vertę mažino 2 616 Eur, o ne 3 478,81 Eur suma.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė, neturėjo galimybės ginčyti antstolio veiksmų iki 2019 m. liepos 9 d., tačiau to nepakanka reikalavimo patenkinimui. Ieškovei teko pareiga pagrįsti savo suinteresuotumą – jos teismine tvarka ginamos kaip pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso egzistavimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tokia teise ir jos pažeidimu ieškovė apibrėžia teisės gauti jos turimo piniginio reikalavimo (jo dalies) į atsakovą J. B. patenkinimą iš lėšų, gautų realizavus traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), žemės sklypus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 bei biologinio turto – turtinio komplekso, kurį sudaro galvijų banda vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 CPK nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka ieškovės suinteresuotumui pagrįsti.

10. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamais turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini), žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už didesnę kainą nei ši traktoriaus puspriekabė bei žemės sklypai su statiniais buvo įvertinti antstolio turto arešto akte. Nepaisant to, ieškovė teigia, kad šie Aktai pripažintini negaliojančiais, nes dar surašydamas turto arešto aktą 2018 m. gruodžio 7 d. antstolis traktoriaus puspriekabę įvertino pažeisdamas CPK nustatytą tvarką: jų rinkos vertę nustatė ne pagal Ekspertizės aktą Nr. 1, kuri buvo atlikta antstolio patvarkymo pagrindu, o savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jei antstolio areštuoto turto vertei nustatyti pats antstolis pasitelkia ekspertą, jis pastarojo turto verte turi laikyti eksperto nustatytą vertę, ar jam kilus abejonių dėl šios eksperto nustatytos vertės inicijuoti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Tačiau nagrinėjamu atveju šios nuostatos, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, negali būti taikomos. Teigti, kad nustatydamas areštuojamos puspriekabės bei žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vertę vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, antstolis privalėjo vertinti savo paties priimtą patvarkymą skirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę kitose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436, kuriose hipotekos kreditoriaus ŽŪB „M.“ nedalyvavo, sutikimo nukreipti išieškojimą į jo naudai areštuotą turtą neteikė (tokių įrodymų byloje apskritai nėra), pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį teismas neturi pagrindo.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad Ekspertizės aktas Nr. 1 antstoliui vykdomojoje byloje buvo pateiktas. Jo vykdomosios bylos medžiagoje nebuvo, jie buvo įteikti ne antstoliui, o skolininkui J. B., kuris jų antstoliui neperdavė, už ekspertizę UAB „Capital vertinimas“ mokėjo ne antstolis, o atsakovas J. B.. Be to, antstolis patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. S-18-128-14229 jis priėmė ne dėl to, kad jam (antstoliui) kilo abejonių dėl turto vertės ar, kad kilo ginčas tarp skolininko ar išieškotojo, tačiau dėl to, kad to prašė skolininkas. Priešingai nei nurodžiusi ieškovė, jam iki pat ieškinio gavimo nebuvo žinoma apie UAB „Capital vertinimas“ atliktus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus. Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateikto Ekspertizės akto Nr. 1 kaip pagrindo teigti, kad jame esantys duomenys vienareikšmiškai liudija, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktu nepagrįstai traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini) vertino 1 200 Eur suma, teismas pažymėjo, kad CPK 681 straipsnio nuostatos leidžia antstoliui areštuojamą turtą įkainoti rinkos kainomis pačiam, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tik tada, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, įstatymas numato jam pareigą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akte traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė įvertinęs skolininko (atsakovo) J. B. ir išieškotojo trečiojo asmens ŽŪB „M“ nuomonę. Tokia jų rinkos vertė šių asmenų buvo apibrėžta hipotekos sandoryje, sudarytame 2018 m. rugpjūčio 2 d. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. būtų turėjęs duomenų apie kitokią šių objektų rinkos vertę. Ekspertizės aktų antstolis negavo. Skolininko areštuotą turtas antstolis realizavo 2019 m. balandžio - gegužės mėn. CPK nustatyta tvarka turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais. Antstolio veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o pati ieškovė susipažinusi su vykdomųjų bylų medžiaga (tame tarpe ir su areštuoto turto 2018 m. gruodžio 7 d. įkainojimu), teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

12. Teismas darė išvadą, kad vien aplinkybė, kad atsakovas J. B. 2019 m. kovo 1 d. pranešė antstoliui apie atsiradusį pirkėją P. P., sutinkantį jam priklausančius galvijus bei 2019 m. kovo 4 d. pranešė antstoliui apie atsiradusį pirkėją P. P., sutinkantį jam priklausančius žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), nupirkti net už didesnę kainą nei ji nurodyta 2018 m. rugpjūčio 2 d. hipotekos sandoryje, nepakankama teigti buvus antstolio pareigą vykdomųjų bylų Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966 eigoje suabejoti šio turto rinkos verte. Rinka nėra pastovi, ji priklausoma nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa ir kainos rinkoje kinta nuolat. Todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą turėjo imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių.

13. Teismas nurodė, kad lyginant su Ekspertizės akte Nr. 2 nurodyta žemės sklypo su statiniais verte, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas P. P. – už 80,27 procentų rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte Nr. 2. Žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)buvo parduotas P. P. – už 93,46 procentų rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte Nr. 3. Tuo tarpu lyginant su Ekspertizės akte Nr. 4 nurodyta biologinio turto – galvijų bandos verte, galvijų banda buvo parduota P. P. – už 80,26 procentų rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte Nr. 4. Tai patvirtina, kad žemės sklypų su statiniais ir galvijų bandos pardavimo kaina buvo artima jų rinkos kainai, kuri buvo nurodyta Ekspertizės aktuose Nr. 2, 3, 4. Toks kainų skirtumas nesudaro pagrindo teigti, jog kaina iš esmės buvo neteisinga ir per maža. Ieškovės pateikiamos ekspertizės dėl traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo buvo atliktos 2018 m. rugpjūčio 31 d., tuo tarpu turtas CPK nustatyta tvarka realizuotas tik 2019 m. balandžio 30 d. Ieškovė neginčija ir to, kad traktoriaus puspriekabei (duomenys neskelbtini)buvo reikalingas remontas, kurio kaštai – 3 478,81 Eur.

14. Teismo vertinimu ieškovės akcentuotas atsakovų J. B. ir P. P. nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu, jų siekis užkirsti galimybę ieškovei gauti bent dalį jos turimo reikalavimo į atsakovą J. B. patenkinimo iš šioje byloje esančio ginčo turto pardavimo vykdomosios bylos Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966 metu, sprendžiant Aktų Nr. 1, 2, 3,4 pripažinimo negaliojančiais klausimą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų pagrindu, esminės reikšmės neturi. Nurodęs, jog teisės normas pagal ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą taiko teismas, teismas konstatavo, kad tenkinti ieškovės ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra pagrindo. Pasisakydamas dėl P. P. (ne)sąžiningumo, teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurie liudytų jo nesąžiningumą įsigyjant traktoriaus puspriekabę, žemės sklypus su statiniais bei galvijų bandą. Pati ieškovė pripažįsta, kad galiojanti ir vykdytina ieškovės reikalavimo teisė į skolininką J. B., savo ruožtu - teisė prisijungti prie išieškojimo ieškovei atsirado jau po ginčijamų aktų priėmimo (antstolio D. K. patvarkymas prisijungti prie skolos išieškojimo Nr. S- 19-174-9839 buvo priimtas 2019 m. liepos 9 d.). Aktai Nr. 1, 2, 3, 4 buvo surašyti vykdymo procese antstolio, kuriam tenka užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Įrodymų, kad antstolio atliekamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, Nr. 0128/18/01966 P. P. turėjo abejoti, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė nors ir nurodė, kad „paskolos sutarties Nr. 20150626/BGB 7 ir Nr. 20151121/BGB 10 IV dalies 2 punktas numatė, kad J. B. neturi teisės galvijų įkeisti ir/arba parduoti tol, kol nėra grąžinta visa suteiktos paskolos suma“ - minėta paskolos sutartis yra sudaryta tarp skolininko J. B. ir „(duomenys neskelbtini)“ OU, tačiau „(duomenys neskelbtini)savo teisių negina, ji nėra bylos šalis, o ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad gali ginti „(duomenys neskelbtini)teises ir teisėtus interesus.

15. Teismas nurodė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo taip pat dėl ieškovės prašyto taikyti restitucijos būdo. Tačiau teismui ieškovės pareikštus reikalavimus dėl Aktų Nr. 1, 2, 3, 4 pripažinimo negaliojančiais pripažinus nepagrįstais, restitucijos taikymo klausimas nesvarstytas.

16. Atsakovas prašė priteisti 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovo J. B. patirtos išlaidos advokatui neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau įvertinęs ginčo nagrinėjimo objektą, bylą nelaikė sudėtinga. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į ginčo pobūdį, teismo posėdžius, pateiktų procesinių dokumentų turinį - dalis argumentų yra analogiški kaip ir kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-902-819/2021, Nr. e2-74-547/2021, kas atsakovo J. B. atstovui neturėjo sukelti didelių laiko sąnaudų, sprendė, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 1 500 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Ieškovė UAB „Scandagra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-75-547/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais tenkinti visa apimtimi bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui aktus. Kiekvienas kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininko turtas būtų realizuotas už realią rinkos vertę, nes nuo to priklauso, kokia dalimi bus patenkinti kitų kreditorių ir paties konkretaus atitinkamus aktus ginčijančio kreditoriaus reikalavimai. Visi kreditoriai yra suinteresuoti, kad net ir hipotekos objektu esantis turtas būtų realizuotas už rinkos vertę, nes priešingu atveju, hipotekos kreditorius įgis teisę pretenduoti į kitą skolininko turtą iš kurio išieškojimą vykdo ir visi kiti kreditoriai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, be to, neatsižvelgė į tai, kad ginčo objektu esantis turtas buvo areštuotas ir ieškovės naudai, o realizavus hipotekos objektu esantį skolininko J. B. turtą piniginės lėšos buvo paskirstomos ne tik hipotekos kreditoriui, bet ir kitiems kreditoriams.

1.2. Teismas visapusiškai neįvertino byloje esančių esminių įrodymų bei ginčo šalių dėstomų argumentų, tinkamai neįvertino bylos nagrinėjimo metu atliktų ekspertizių turinio, o tiesiog formaliai pasirėmė ekspertizėmis. Jeigu teismas būtų vertinęs ekspertizės aktų turinį, tai būtų priėjęs prie išvados, kad ginčo objektu esantis skolininko J. B. turtas buvo parduotas atsakovui P. P. be varžytinių procedūros už esmingai mažesnę kainą nei tokio turto rinkos vertė. Iš atliktos nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)ekspertizės matyti, kad ekspertas minėto ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė lyginamuoju būdu, atsižvelgdamas į 3 nekilnojamųjų turto vienetų pardavimo sandorius, kurie buvo sudaryti panašiu metu. Ekspertas lyginamų objektų gyvai neapžiūrėjo, o tik rėmėsi VĮ Registrų centro informacija dėl lyginamų objektų sandorių. Sprendime formaliai nurodyta, kad lyginamieji objektai tariamai buvo parinkti tinkamai, net nevertinant tokiu objektu savybių bei eksperto atliktų korekcijų, nors iš lyginamų sandorių kainų buvo akivaizdu, kad lyginami objektai nėra lygiaverčiai ir iš esmės skiriasi. P. P. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas be varžytinių procedūros už esmingai mažesnę kainą. Šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ekspertizės dalis, kuri yra susijusi su lyginamu 1 objektu. Lygiai taip pat teismas priimtame sprendime turėjo kritiškai vertinti ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)ekspertizę.

1.3. Teismas neatsižvelgė, kad galvijai buvo įsigyti veislininkystės tikslu, nors tai turėjo itin didelę reikšmę nustatant ginčo objektu esančios galvijų bandos vertę. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad galvijų perleidimo metu ginčo objektu esantys galvijai buvo sveiki ir įprasto svorio, normalaus įmitimo ir pan. P. P. galvijus įsigijo ne skerdimui, o veislininkystei. Teismas sprendime tiesiog formaliai pasirėmė ekspertize, kurioje buvo nustatyta būtent galvijų bandos skerdenų vertė, o ne gyvų galvijų vertė. J. B. turėjo realias galimybes parduoti galvijų skerdenas už gerokai didesnę kainą (t. y. 17 129 Eur) ir tokia galimybe sąmoningai nepasinaudojo, bet pardavė vos prieš trejus metus už 36 500 Eur sumą įsigytus galvijus už 11 000 Eur. Byloje apklaustas liudytojas D. D. patvirtino, kad iš J. B. pirkdavo galvijų mėsą eksportui į užsienį ir turėjo galimybę nupirkti ginčo objektu esančių galvijų skerdenas, tačiau J. B. įsigyti galvijų nesiūlė. Byloje buvo pateikti įrodymai apie grynaveislių galvijų mėsos supirkimo kainas 2019 m. kovo mėn. Ekspertas nesivadovavo minėtomis savo nurodytomis kainomis tik dėl to, kad padarė klaidingą prielaidą, jog J. B. tariamai neturi galimybės parduoti galviju mėsos į užsienį, ką paneigė liudytojas D. D..

1.4. Teismas nusprendė, kad antstolis neturi atsižvelgti į kitoje jo vykdomojoje byloje paskirtos ekspertizės metu nustatytą areštuoto turto vertę vien dėl tos priežasties, kad tai yra kita vykdomoji byla, nors ir pradėta prieš tą patį skolininką ir to paties antstolio, be to, vykdoma tuo pačiu metu. Antstoliui buvo (ar bent jau turėjo būti žinoma) apie vykdomojoje byloje atliktą ekspertizę, kurios metu nustatyta traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) vertė. Ekspertizę atlikusi UAB „Capital vertinimas“ nurodė, kad turto vertinimo originalų savo archyve nerado ir, tikėtina, kad jie buvo išsiųsti registruotu laišku antstoliui. Antstolis savo priimtu patvarkymu paskyręs atlikti ekspertizę, turėtų domėtis, ar ekspertizė buvo atlikta, kadangi tai yra susiję su antstolio tiesioginiu funkcijų vykdymu ir tolimesniu priverstinio vykdymo veiksmu atlikimu, nustačius tam tikro turto vertę. Traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini), kurios nustatyta vertė 2 500 Eur, buvo parduota už 1 222 Eur, t. y. 48,88 proc. nustatytos vertės. Išvengiant viešų varžytinių procedūros P. P. įsigijo atsakovo J. B. techniką už tokią kainą, už kokią ginčo objektu esančio turto pardavimas iš viso nebūtų galimas vykdymo proceso metu. Sprendime pateikta kritika dėl technikos vertinimo ekspertizės aktu yra deklaratyvi, tinkamai nemotyvuota ir nesuderinama su kilnojamojo turto vertinimo teisiniu reglamentavimu.

1.5. Neteisingas turto įkainojimas ir jo pardavimas mažesne nei vidutinė rinkos kaina sudaro prielaidas spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimo negaliojančiu. Antstolis neatliko jokios realios areštuoto turto apžiūros ar įkainojimo, nors tai turėjo būti atlikta vadovaujantis CPK 681 straipsnio nuostatomis. Spendime nėra iš viso pasisakyta dėl tos aplinkybės, kad antstolis neatliko realaus areštuojamo turto įkainojimo, nors tai laikytina savarankišku pagrindu pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais, kai turtas buvo parduotas už esmingai mažesnę nei rinkos kainą.

1.6. Turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo klausimai yra du savarankiški klausimai, kurie turėtų būti atriboti tokio pobūdžio bylose kaip šiuo metu nagrinėjama byla. Jeigu vien dėl restitucijos negalimumo yra paliekami galioti ginčijami turto pardavimo be varžytinių aktai, nors egzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, tokiu atveju de facto yra legitimuojami neteisėti antstolio ar kito asmens veiksmai, kurie sudaro pagrindą taikyti CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytus negaliojimo pagrindus. Šiuo atveju restitucijos taikymas buvo galimas, tačiau nepaisant to, teismas net ir priėmęs sprendimą dėl restitucijos negalimumo, vis tiek turėjo pripažinti ginčijamus turto pardavimo be varžytinių aktus negaliojančiais, nes ginčo objektu esantis turtas buvo parduotas už esmingai mažesnę nei rinkos kainą.

1.7. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. B., kadangi tokios išlaidos realiai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo patirtos ir galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės priteisti būsimas išlaidas, kurios bus patirtos ateityje. Byloje buvo pateikta advokato padėjėjo M. T. sąskaita, kuris byloje J. B. neatstovavo, be to, kurio atstovavimo sutartis nebuvo pateikta į bylą. Su prašymu dėl išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas išlaidų apskaičiavimas, o tai absoliutaus pobūdžio kliūtis įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, nežinant kokio pobūdžio ir kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo teikiamos atsakovui J. B. ir kiek užtruko tokių teisinių paslaugų teikimas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis R. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Ieškovė apeliaciniu skundu, kaip ir ieškiniu, jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų antstoliui nereiškia, todėl antstolis į bylą atsakovo procesiniu statusu įtrauktas nepagrįstai. Antstolis, surašęs ginčijamą turto pardavimo aktą, nėra ginčijamo akto šalis ir ja netampa, ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl patvarkymo dėl turto arešto akto (kuriame nustatyta turto pardavimo kaina) panaikinimo, nepareiškė reikalavimų dėl kitų antstolio priimtų patvarkymų, panaikinimo. Net jei hipotetiškai ir tenkinti ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo primokėti pirkėją už puspriekabę ir galvijų bandą, tai nėra jokio pagrindo naikinti patį patvarkymą, o jį reiktų keisti, todėl ieškovės reikalavimai (ieškinio dalykas) yra prieštaringas, neaiškus. Restitucija pinigais ieškovės pageidaujamu būdu (primokant prie jau sumokėtos sumos papildomai viso 17 103 Eur) nėra įmanoma, nes tai pažeistų konstitucines asmenų teises, vykdymo proceso nuostatas ir turto pardavimo pirkėjui esmę.

2.2. Ieškovė pateikia tik samprotavimus apie tai, kaip nagrinėjamu atveju turėjo būti atliekamas turto vertinimas. Turto vertinimą antstolis atliko pats vykdomojoje byloje net du kartus, nei skolininkas, nei išieškotojas jokių pretenzijų dėl antstolio atliko turto vertinimo nepateikė, nesant vykdomojoje byloje ginčo dėl antstolio jau anksčiau atlikto turto vertės nustatymo, laikytina, kad turto vertė nustatyta tinkamai.

2.3. Antstolio veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o ieškovė susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė. Tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė, kuri, manytina, specialiųjų žinių vertinti turtą neturi, subjektyviai nesutinka su jai nepalankiomis pirmosios instancijos išvadomis, paremtomis atliktomis ekspertizėmis ir byloje esančių įrodymų visuma, niekaip deklaratyvių ieškovės teiginių neįrodo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, jog turtas ginčijamais patvarkymais (iš kurių du - net ne ginčijami, tik prašoma pirkėjo primokėti kainų skirtumą) parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, lygiai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomojoje byloje būtų neteisėti, ar kad atsakovas (turto įgijėjas) P. P. turėjo abejoti antstolio veiksmais ar jų teisėtumu. Be to, neįrodyta aplinkybė, jog turto pardavimas pažeidė esmines ieškovės teises.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Ieškovė apeliaciniame skunde atkartoja ieškinio argumentus formaliai, iš esmės nesiejant jų su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodomi tie patys deklaratyvūs argumentai apie tariamą J. B. ir P. P. nesąžiningumą, neva tai per mažą turto pardavimo kainą ir kt., argumentai, kuriems įrodyti apeliantė turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to nepadarė. Apeliantė iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo ne patikrinti byloje priimto skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, iš esmės remiantis lygiai tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo nuodugniai ir išsamiai pasisakyta priimtame sprendime.

3.2. Apeliantė neįrodė turinti materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui aktus. Siekdama sandorio pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnyje nurodytu pagrindu, būtent apeliantė turi įrodyti materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti sandorį, kurio šalimi ji nėra, bei pateikti tiek įrodymų, kad jų pakaktų priimti procesinį sprendimą dėl ginčo sandorių panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais ir eksperto išvadas vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas iš esmės pripažino, kad eksperto išvados nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Šią išvadą teismas vertino ir ieškovo ieškinio argumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė. Teismas taip pat vertino liudytojo parodymus, tame tarpe ir teismo ekspertizės dėl galvijų bandos vertės kontekste. Apeliantės teiginiai, kad antstolis netinkamai įkainojo ginčo objektus, nėra pakankami nuginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, kadangi CPK 681 straipsnio nuostatos leidžia antstoliui areštuojamą turtą įkainoti rinkos kainomis pačiam, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, ypač kai antstolio įkainojimo metu nustatytas vertes patvirtino ir byloje atliktos net trys ekspertizės.

3.4. Dėl atsakovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių J. B. turėjo ribotas galimybes rūpintis minėtų gyvulių gerbūviu, teikti visapusišką jų aprūpinimą ir priežiūrą, o asmenų, norinčių būti tokio turto saugotojais – neatsirado. Tik J. B. buvo geriausiai žinoma šio turto būklė ir vertė. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, dėl ko apskaičiuojant ieškovės pageidaujamą ir norimą šio turto vertę tiesiog pasirinko minėtame įsakyme nurodytus vidurkius net nepasidomėjus, kokia buvo reali galvijų būklė pažymos sudarymo ar jų realizavimo dienomis.

3.5. Atsakovo ir P. P. nesiejo kažkokie glaudūs tarpusavio ryšiai, atsakovas nėra niekada buvęs P. P. ūkio darbuotoju ar pan., tad apeliantei teko pareiga įrodyti savo argumentus, kad atsakovus sieja tokie glaudūs tarpusavio ryšiai, kurie sąlygotų atsakovo P. P. siekį nesąžiningai perimti atsakovui priklausantį turtą pagal kažkokį apeliantės deklaruojamą susitarimą.

3.6. Su atsakovu sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje yra nurodyta, jog teisines paslaugas Atsakovui turi teisę teikti visi ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos advokatai ir advokato padėjėjai (tame tarpe ir joje nurodytas advokato padėjėjas M. T.); taip pat atsakovas įsipareigojo apmokėti paslaugas suteikusiam advokatui ar advokato padėjėjui pagal jo išrašytą sąskaitą, todėl akivaizdu, kad advokato padėjėjas M. T. turėjo teisę tiek ir rengti procesinius dokumentus, tiek ir išrašyti sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Iš atliktų ekspertizių matyti, kad ieškovės ginčijamas turtas buvo parduotas už rinkos ar jai artimą kainą. Tuo tarpu puspriekabės (duomenys neskelbtini) vertės pardavimo dienai ieškovė neįrodinėjo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, vadovavosi tik beveik metų senumo ekspertizės, kurios turinys buvo žinomas tik J. B., medžiaga. Ieškovės samprotavimai apie kažkokias nežinomų nekilnojamojo turto objektų ar galvijų kainas, negali paneigti ekspertizių. Nesutikdama su eksperto išvadomis, ieškovė papildomų klausimų ekspertui neuždavė ir neprašė skirti pakartotinių ekspertizių. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir aptarė ne tik ekspertizės aktus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus.

4.2. Ieškovės reikalavimas P. P. primokėti už jau įsigytą iš antstolio skolininko turtą nesuprantamas, nes už tokią kainą atsakovas to turto tiesiog elementariai nepirktų ir kodėl už neįrodytą antstolio netinkamą kainos nustatymą turėtų atsakyti P. P.. Jokio atsakovo nesąžiningumo ieškovė byloje neįrodė ir net neįrodinėjo, teikdama, kad nesąžiningumas restitucijai net nėra reikšmingas.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ŽŪB „M.“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Apeliaciniu skundu ieškovė siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Ieškovė apeliaciniame skunde ir toliau ignoruoja aplinkybes, kad vienintelės teisingos, korektiškos ir tinkamos ekspertizės, atliktos skolininko iniciatyva metams iki jo pardavimo, nebuvo vykdomosios bylos medžiagoje, minėtas turtas buvo parduotas praėjus beveik metams nuo ekspertizės sudarymo, turtas beveik metus nuo ataskaitų sudarymo iki jo pardavimo buvo skolininko naudojamas neturint pakankamai lėšų jį prižiūrėti, antstolis turtą vertino jau po ataskaitos sudarymo aktualia data ir dėl turto vertinimo tarp vykdomosios bylos šalių ginčo nekilo; kartu laikantis, jog visos trys teismo paskirtos ekspertizės - jau nekorektiškos ir netinkamai atliktos (tačiau net nepasivarginant šių klausimų, iškeltų apeliaciniame skunde, užduoti pačiam ekspertui).

5.2. Ekspertizės dėl puspriekabės būklės ir rinkos vertės jos pardavimo dieną ieškovė paskirti neprašė, tuo tarpu teismo paskirtos ir atliktos 3 ekspertizės dėl nekilnojamojo turto objektų ir galvijų bandos, paskirtos ieškovės prašymo pagrindu ir jos pasiūlytam ekspertui, tik įrodė, kad turtas buvo parduotas už rinkos ar jai artimą rinkos kainą, taip patvirtinant antstolio veiksmų teisėtumą įkainojant turtą.

5.3. Ieškovė ginčo sandorio šalių nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad neva asmenys turėjo suprasti, kad turtas yra parduodamas už per ne lyg mažą kainą ir dėl to jie yra nesąžiningi, nors savo argumentų dėl turto pardavimo kainos neįrodė, nors byloje teismas sudarė visas galimybes ieškovei įrodyti savo deklaratyvius ieškinio reikalavimus - skyrė ekspertizę dėl dalies ginčo turto vertės nustatymo, pripažino J. B. ir P. P. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu ir t. t. Ieškovės prašymus net ir patenkinus, taip ir liko neaišku, nei kokie tie glaudūs J. B. ir P. P. ryšiai, nei kaip jie buvo nesąžiningi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23. 2021 m. spalio 13 d. apeliacinėje instancijoje gauti ieškovės atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant civilinę bylą atsižvelgti į teismų įsiteisėjusiais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1478-480/2021 ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-2028-308/2021) nustatytas prejudicines aplinkybes dėl skolininko J. B. nesąžiningumo. Atsakovas J. B. pateikdamas nuomonę dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo į bylą nurodė, kad jie neutėtų būti priimti į bylą, nes apelianto nurodomi procesiniai sprendimai ir cituojamos jų dalys negali būti laikomos prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio prasme, kadangi apelianto nurodomoje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo P. P., ginčo varžytynių aktai, buvę nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme šioje byloje, nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką ar net jo dalį apelianto nurodomoje byloje (2021-11-04 DOK-25588).

24. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įvertinusi rašytinių paaiškinimų turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, o tik siekia papildomai įrodyti apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 5-13 p.) išdėstytus teiginius, be to, atsižvelgdama į tai, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, priima ieškovės rašytinius paaiškinimus ir pasisako dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai.

25. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovo išsakytai pozicijai, kad apelianto nurodoma byla neturi jokios prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl to, kad ginčo varžytynių aktai, buvę nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme šioje byloje, nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką ar net jo dalį apelianto nurodomoje byloje. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų pagrindu skolininko sąžiningumas ar nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės, nes pagal CPK straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose įtvirtintą reguliavimą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimas negaliojančiais yra siejamas ne asmenų ketinimais ar tikslais (motyvacija sudaryti sandorius), o su tam tikru rezultatu – turtas parduotas už mažesnę kainą arba buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės, būtent šių sąlygų egzistavimas ir yra nagrinėjamos bylos dalykas.

26. Atsakovas J. B. kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje priteisimo, pateikė ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuo apmokėta už pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas (2021-11-23 DOK-27208). Teisėjų kolegija priima šiuos įrodymus į bylą, o dėl jų reikšmės pasisakys vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu pirmosios instancijos teisme.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

27. Ieškovei vykdomasis raštas dėl skolos ir kitų priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo J. B. buvo išduotas 2019 m. gegužės 24 d. A. D. K., kuriam buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, 2019 m. liepos 9 d. kreipėsi į antstolį R. V. dėl prisijungimo prie antstolio R. V. vykdomų išieškojimų iš skolininko J. B.. Tuo metu antstolis R. V. vykdė kelias vykdomąsias bylas atsakovo J. B. atžvilgiu: Nr. 0128/18/01966, Nr. 0128/18/01967 (išieškotoja ŽŪB „Mongolija“), Nr. 0128/18/00436 (išieškotoja UAB Prekybos namai „V.V.V.“), Nr. 0128/17/01907 (išieškotoja N. D.). Antstolis 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-18-128-14229 vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907 ir Nr. 0128/18/00436, nurodęs, jog areštavus turtą jo vertė nebuvo nustatyta, rinkos vertė yra dinamiškas reiškinys, paskyrė ekspertizę areštuoto atsakovo J. B. kilnojamojo turto, tarp jo puspriekabės (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti. UAB „Capital vertinimas“ parengtoje turto ekspertizės ataskaitoje Nr. 18-R08-27 nurodyta, kad puspriekabės (duomenys neskelbtini) pagamintos 2009 m., rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 24 d. yra 2 500 Eur. 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-128-6833 (toliau – Aktas Nr. 3) vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 antstolis perleido P. P. žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – garažą, pastatą – viralinę, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – šiltnamį, kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-128-6834 (toliau – Aktas Nr. 2) antstolis R. V. perleido P. P. žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – lauko viralinę, pastatą – tvartą, pastatą – daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), už 4 800 Eur bei 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (toliau – Aktas Nr. 1) vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 antstolis perleido P. P. traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 222 Eur sumą. 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (toliau – Aktas Nr. 4) Nr. 0128/18/01966 vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01966 antstolis perleido P. P. turtinį kompleksą, kurį sudaro visi esami ir būsimi melžiamų galvijų bandai, kodas 10218001636, priklausantys ir J. B. vardu registruoti gyvuliai ir kiti gyvūnai – biologinis turtas už 11 000 Eur sumą.

Dėl ginčo esmės

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ieškovės teigimu, pagrindžiančius, jog ginčo objektu esantis turtas buvo parduotas už esmingai mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovės teigimu, antstolis neatliko realaus areštuojamo turto įkainojimo pagal CPK 681 straipsnį, ignoravo turto vertinimo metu nustatytą puspriekabės (duomenys neskelbtini)pardavimo kainą, tinkamai neįvertino bylos nagrinėjimo metu atliktų ekspertizių dėl nekilnojamojo turto ir galvijų bandos vertės turinio, todėl ginčo objektu esančio turto pardavimas už esmingai mažesnę nei rinkos kainą sudaro CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose numatytus pagrindus pripažinti negaliojančiais ginčijamus turto pardavimo aktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo be varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (6 punktas), turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (7 punktas). Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis).

29. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad aplinkybė, jog ekspertizės buvo paskirtos kitose antstolio dėl to paties skolininko pradėtose vykdomosiose bylose, neturi reikšmės, nes esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi turto vertės nustatymas, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiu, jog nurodytas ekspertizės aktas pagrindžia, kad ginčo objektu esantis turtas buvo parduotas už esmingai mažesnę nei rinkos kainą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, sprendė, kad jame padarytos išvados kelia abejonių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu.

30. Ekspertizės metu puspriekabės (duomenys neskelbtini)rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu. Ekspertizės aktuose išdėstyti paaiškinimai apie lyginamojo metodo esmę ir taikymo būdą, iš esmės atitinkantys Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, įtvirtintą reglamentavimą, nurodant, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Lyginamojo metodo taikymo būdas: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas; jeigu nėra informacijos apie sandorius, naudojama informacija apie analogiško turto pasiūlos kainas; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) pagaminimo metų, fizinės būklės, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos. Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (amžius, dydis (tūris) ir pan.). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas, turto vertintojas (ekspertas) taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius. Nepaisant ekspertizės aktuose nurodyto lyginamojo metodo taikymo būdo, ekspertizės aktų analizė teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šis metodas puspriekabės (duomenys neskelbtini) vertinimo atveju buvo taikomas tinkamai.

31. Pagal Ekspertizės akto Nr. 1 duomenis puspriekabė (duomenys neskelbtini)buvo lyginama su kitomis puspriekabėmis (duomenys neskelbtini), kurių pagaminimo metai 2015 m. Iš internetinių svetainių, kuriuose buvo rasti duomenys apie palyginamųjų objektų pardavimų skelbimus, nuorodų galima daryti išvadą, kad palyginamieji objektai buvo siūlomi parduoti Lenkijoje. Palyginamųjų objektų skelbimai nėra pridėti prie Ekspertizės akto. Ekspertizėje nurodyta, kad vertinamos traktoriaus puspriekabės vidutinė rinkos vertė skaičiuojama lyginamuoju metodu, kadangi nėra informacijos apie panašių transporto priemonių sandorių kainas, remiamasi panašių transporto priemonių pasiūlymų kainomis, nuo pasiūlymo kainos atimant 5 procentus; palyginamuosius objektus atrenkant remiantis pasiūlymų analize, pasirenkant panašiausius į vertinamą objektą palyginamuosius objektus (pagal paskirtį, gamintoją, modelį, komplektaciją ir kt.) vidutinėmis kainomis; skaičiuojant vertinamo turto vertę palyginamųjų objektų kainos koreguojamos koeficientais, kurie turi daugiausia įtakos vertinamo turto kainoms; koeficientai dėl pagaminimo metų suskaičiuoti remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Ekspertizės akte nėra paaiškinimų, kodėl visi palyginamieji objektai buvo pasirinkti ne Lietuvos rinkoje, o kitose rinkose (galimai Lenkijos) siūlomi parduoti objektai. Akivaizdu, kad dėl rinkų dydžio, gyventojų perkamosios galios palyginamųjų objektų paklausa, o tuo pačiu ir rinkos kaina, gali iš esmės skirtis nuo analogiškų ar panašių objektų rinkos kainų Lietuvoje. Vertinimas, kai palyginamaisiais objektais imami užsienio valstybėse parduodami objektai, nėra pakankamai objektyvus ir tikslus, kadangi tokių pačių objektų kainos skirtingose valstybėse gali skirtis, ypač įvertinus aplinkybę, kad vertinami objektai nėra nauji, todėl palyginamųjų objektų techninė būklė nėra vienoda, nėra žinoma jų techninės priežiūros, remonto kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto 3 punkte yra nurodyta, kad išvada apie turto vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Lietuvoje, tačiau nurodant, jog nustatyta turto vertė orientuota į vidutines kilnojamojo turto rinkos sąlygas Lietuvoje, nėra paaiškinta kaip tai padaryta, jeigu palyginamieji objektai buvo parduodami ne Lietuvoje. Svarbi ir ekspertizės 6 punkte nurodyta aplinkybė, jog turto būklė nustatyta apžiūrint turtą išoriškai, darant prielaidą, kad agregatų būklė atitinka normalų nusidėvėjimą pagal turto amžių, ridą ir kitus požymius. Ši nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, jog puspriekabės techninė būklė ekspertizės metu realiai nebuvo įvertinta. Iš Ekspertizės akte Nr. 1 esančio UAB „Ivabaltė“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. remonto pasiūlymo Nr. 20180823/4 matyti, kad puspriekabės (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos yra 3 478,81 Eur. Tačiau korekcine verte, kuria įvertinami nepataisyti defektai ir kuria buvo sumažinta puspriekabės (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, Ekspertizės Nr. 1 akte nurodyti 2 300 Eur, o ne 3 478,81 Eur. Nors Ekspertizės Nr. 1 akte nurodyta, kad korekcinė vertė nustatyta remiantis rinkos kainomis ir vertintojo patirtimi, tačiau išsamiau tokios korekcinės vertės nustatymas nėra niekaip pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Ivabaltė“ remonto sąmatoje nurodytų sumų korekcijos turėjo būti atliktos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (toliau – Instrukcija), ką turto vertintoja ir padarė. Tačiau pats Ekspertizės akto turinys neleidžia spręsti, kad transporto priemonės remonto darbų ir keičiamų detalių kainų vertė buvo nustatyta atlikus Instrukcijoje numatytą nuvertinimą, dėl ko šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl vertės apskaičiavimo nepašalintina aptarto Ekspertizės akto turinio trūkumo.

32. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – tai, visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010, 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). Atsižvelgusi į nurodytus ekspertizės akte esančius netikslumus, dėl kurių juo nustatyta puspriekabės (duomenys neskelbtini) rinkos vertė negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisinga, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šios nustatytos vertės pripažinti areštuotos puspriekabės (duomenys neskelbtini) rinkos verte pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį.

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 areštavo atsakovo J. B. turtą, tarp jo ir puspriekabę (duomenys neskelbtini) ją įvertindamas 1 200 Eur suma. Ši puspriekabės vertė atitinka atsakovo J. B. (skolininko) ir trečiojo asmens ŽŪB „M.“ (išieškotojo) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sutartinės hipotekos sandoryje nustatytai vertei. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomonę; jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kadangi areštuoto turto vertė atitiko išieškotojo ir skolininko nustatytą šio turto vertę, dėl šioje nutartyje išvardintų priežasčių ekspertizės aktų išvadoms esant nepatikimoms, nesant kitų objektyvių turto arešto akte nurodytą vertę paneigiančių duomenų, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ieškovės teiginių, kad antstolis netinkamai atliko areštuoto turto įkainojimą ir jį pardavė už kainą, kuri buvo esmingai mažesnė už turto rinkos kainą.

34. Ieškovei ginčijant nekilnojamojo turto bei biologinio turto – galvijų bandos skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė siekiant nustatyti, kokia buvo ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 3843-0001-0055, su statiniais, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2182-9589 su statiniais, rinkos vertė 2019 metų kovo 26 dienai, t. y. rinkos vertė, kai buvo priimtas sprendimas dėl minėto turto pardavimo atsakovui P. P. už 4 800 Eur ir 7 000 Eur kainą. Teismo ekspertizės aktu Nr. 2021-8 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 2) žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). buvo įvertintas 5 980 Eur suma. Ekspertizės aktu Nr. 2021-7 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 3), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 7 490 Eur suma.

35. Ekspertizės akte Nr. 2 turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu. Atrenkant lyginamuosius objektus atsižvelgta į šiuos kriterijus : objekto lokalizaciją, plotą, kad skirtumas tarp vertinamo objekto ir lyginamojo objekto nebūtų didesnis kaip 30 procentų, sandorio datą, pagalbinio ūkio pastato buvimą bei, kad lyginamajame objekte nebūtų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Ekspertas įvertinęs visus privalomus rodiklius nustatė, jog žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. kovo 26 d.) yra 5 980 Eur. Šis žemės sklypas su statiniais P. P. buvo parduotas už 4 800 Eur, kas sudaro 80,27 procentus nuo nustatytos rinkos vertės.

36. Ekspertizės akte Nr. 3 ekspertas pasirinko turto vertinimą lyginamuoju metodu. Įvertinta tai, kad žemės sklypas yra netaisyklingo daugiakampio formos, lygaus reljefo, dalyje sklypo yra statiniai, kita dalis neužstatyta, fizinė būklė patenkinama/gera. Taip pat ekspertas įvertino ir sklype esančius pastatus, nurodė, kad jų būklė yra gera/patenkinama, tačiau kartu akte pažymėjo, kad kai kurie ieškovės ieškinyje nurodomi statiniai neišlikę - šiltnamis natūroje neidentifikuotas, tikėtinai nugriautas, kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas taip pat natūroje neidentifikuotas, tikėtinai nugriautas, todėl apie jų būklę fizinių duomenų nėra. Buvo atrinkti trys lyginamieji objektai, ekspertui apskaičiavus patikslinimų dydžius nustačius laiko, vietos, sklypo dydžio, pastato tipo bei namo dydžio pataiso koeficientus buvo nustatyta 7 490 Eur žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini). rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. kovo 26 d.). Šis turtas buvo parduotas P. P. už 7000 Eur sumą, kas sudaro 93,46 procentus nustatytos rinkos vertės.

37. Ieškovė apeliaciniame skunde kritikuoja teismo eksperto D. M. parengtus ekspertizės aktus, tačiau apeliacinio skundo argumentai niekaip nepagrindžia ieškovės išsakytos nuomonės, kad abiejų nekilnojamųjų turto objektų vertė jų pardavimo metu buvo ne mažesnė nei 25 000 Eur, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti apie ieškovės nurodytą žemės sklypų ir statinių vertę, kaip realiai buvusią jų pardavimo metu. Apeliantė teigia, jog teismo ekspertas netinkamai parinko lyginamuosius objektus, tačiau ekspertizės išvadose detaliai pagrįstas lyginamųjų objektų pasirinkimas, o apeliantės pozicija, lyginamąjį objektą pasirinkti išimtinai atsižvelgiant į statybos metus ir pagal tai nustatyti ginčo objektų rinkos kainą, neturi pagrindo. Kad pastato statybos metai nebūtinai lemia didesnę parduodamo turto kainą atskleidžia ir Ekspertizės akte Nr. 2 pasirinkti lyginamieji objektai, iš kurių matyti, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kurio statyba 1977 m buvo parduotas už mažesnę kainą nei žemės sklypai su gyvenamaisiais namais, kurie pastatyti 1974 ir 1965 metais.

38. Teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kuria buvo pavesta ekspertui D. M. atlikti ekspertizę ir pateikti atsakymą, kokia yra galvijų bandos, kurios kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. kovo 25 d. Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2021-10 DM (toliau - Ekspertizės aktas Nr. 4). Ekspertizės aktu nustatyta biologinio turto vertė – 13 706 Eur. Apeliantė nesutinka su eksperto nustatyta turto verte ir teigia, jog atliekant ekspertizę buvo daroma klaidinga prielaida, kad vertinami galvijai gali būti panaudoti tik vieninteliu tikslu – pardavimui į mėsą ir nebuvo vertinta, kad jie buvo įsigyti veislininkystei ir šiuo metu jie yra tokiu tikslu auginami. Šie apeliantės teiginiai prieštarauja ekspertizės akto turiniui. Ekspertizės akte nurodyta, jog bandoje, kuri buvo parduota J. B. P. P., buvo 3 karvės, kurių amžius nuo 5,42 – 5,48 metų ir 12 karvių 6,13-7,14 metų. Taigi, tai karvės, kurias parduoti kaip veislines, nebūtų galimybių (arba tokia tikimybė artima nuliui). Virš 5 metų amžiaus karvės pardavimui kaip veislinės nebėra paklausios, nes mažėja jų produktyvumas, prieauglio kokybė ir kiti faktoriai. Tai nereiškia, kad jos neauginamos ūkiuose. Jos auginamos ir iki 10-12 metų. Tačiau atviroje rinkoje jos nebėra paklausios kaip veisliniai galvijai. Taigi ekspertizės akte yra logiškai pagrįsta dėl kokių priežasčių nustatant biologinio turto rinkos vertę buvo pasirinkta skerdenos kaina. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad buvo neįvertinti liudytojo D. D. parodymai, kad J. B. turėjo galimybę parduoti galvijų mėsą eksportui į užsienį kas būtų lėmę didesnę biologinio turto kainą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, jog teismas šio liudytojo parodymų ne nevertino, o vertino juos kritiškai. Teismas nurodė, kad šio liudytojo parodymus vertinta itin kritiškai, nes šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl gali tendencingai vertinti aplinkybes. Pažymėjo, kad taip pat šį asmenį vertino ir ekspertas, kuris konsultavosi su trimis asmenimis, vienas iš jų – D. D.. Ekspertas pažymėjo, kad šio asmens komentarą vertina labai rezervuotai, nes jis tiesiogiai iš galvijų pardavimo užsidirbęs asmuo bei nenurodė konkrečios tyrimui reikšmingos informacijos, tik nurodė, kad jo nuomone galvijai parduoti labai pigiai. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytus pagrindus nesivadovauti aptarto liudytojo parodymais. Lyginant su Ekspertizės akte Nr. 4 nurodyta biologinio turto – galvijų bandos verte, galvijų banda buvo parduota P. P. – už 80,26 procentų rinkos vertės.

39. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą pateiktų ekspertizių turinys nėra prieštaringas, pateiktos ekspertizės yra išsamios, eksperto pateiktos išvados grindžiamos tyrimo eiga, ekspertizės duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams dėl ko pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktų Nr. 2, 3, 4 išvadomis dėl ginčo turto rinkos vertės nėra.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi ratinių puspriekabės (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)., galvijų bandos, vertės nustatymo aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog paminėtas turtas ginčijamais aktais buvo parduotas už esmingai mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė neįrodė ir esminių savo teisių pažeidimo, kadangi tokį pažeidimą ji siejo su per maža ginčo turto pardavimo kaina. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nurodytų pagrindų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pripažinti negaliojančiais. Atmetęs ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiais aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė restitucijos taikymo klausimo.

41. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos J. B.. Skundas grindžiamas tuo, kad išlaidos realiai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo patirtos ir galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės priteisti išlaidas, kurios bus patirtos ateityje. Be to, byloje pateikti įrodymai, kuriais remdamasis teismas priteisė išlaidų atlyginimą, yra susiję su kito atstovo teikiamomis paslaugomis, kuris šioje byloje atsakovo J. B. neatstovavo.

42. Byloje pateikta 2017 m. spalio 16 d. sutartis dėl teisinių paslaugų, sudaryta tarp atsakovo J. B. ir ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos (2020-05-12 DOK-17002), pagal kurią teisines paslaugas galėjo teikti ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos advokatas V. S., advokato padėjėjas M. T. ir kiti sutartyje išvardinti teisininkai. Byloje nėra ginčo, kad ZETA LAW advokatų profesinė bendrija teikė teisines paslaugas atsakovui J. B.. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. birželio 16 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas priteisti atsakovui J. B. 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, prie prašymo pridėta 2021 m. birželio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. MT K-2021-13 2 100 Eur sumai. Sąskaita buvo išrašyta 2017 m. spalio 16 d. sutartimi dėl teisinių paslaugų įgalioto teikti teisines paslaugas asmens – advokato padėjėjo M. T., sąskaitoje buvo nurodytos atsakovui J. B. suteiktos teisinės paslaugos (atsiliepimo į ieškinį, kitų procesinių dokumentų rengimas ir kt.), todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad buvo priteistos išlaidos, susijusios su kito atstovo teikiamomis paslaugomis, kuris šioje byloje atsakovo J. B. neatstovavo. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo buvo pažymėta, kad atsakovas J. B. yra nemokus, todėl negali apmokėti ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos jam suteiktų teisinių paslaugų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas to nepripažino kliūtimi priteisti atsakovui J. B. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tik jas sumažino iki 1 500 Eur sumos. Ieškovė neginčija, kad atsakovui J. B. teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos. Ieškovė taip pat neteigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dydis viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo J. B. prašymas priteisti išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimą pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, suteiktų paslaugų kaina yra nurodyta, atsakovui išrašyta sąskaita, kas lemia, jog atsakovas turi galiojančią prievolę sumokėti advokatų bendrijai už jam suteiktas teisines paslaugas byloje. Vien aplinkybė, kad atsakovas J. B. neturi lėšų apmokėti jam realiai suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, nesudarė pagrindo netenkinti tokio atsakovo J. B. prašymo. Atsakovas J. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad apmokėjo 2021 m. birželio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. MT K-2021-12. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagal kitą išrašytą sąskaitą priteisimo, todėl 2021 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 863272 neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Atsakovas antstolis R. V. pateikė prašymą priteisti jam 1 815 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, pridėjo 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/10-61, jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi atsakovo antstolio R. V. turėtos 1 815 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 566,40 Eur * 1,3 = 2 036,32 Eur), atsakovui antstoliui R. V. iš ieškovės priteisiamas 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Trečiasis asmuo ŽŪB „Mongolija“ pateikė prašymą priteisti jai 1 089 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, pridėjo teisinių paslaugų suvestinę, kurioje advokatas V. S. patvirtino teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo faktą. Kadangi trečiojo asmens ŽŪB „Mongolija“ turėtos 1 089 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 566,40 Eur * 1,3 = 2 036,32 Eur), trečiajam asmeniui ŽŪB „Mongolija“ iš ieškovės priteisiamas 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovas J. B. pateikė prašymą priteisti 1 900 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų, turėtų atsakovo J. B. apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, nurodydamas, kad L. T. apmokėjo atsakovo J. B., negalinčio atlikti mokėjimų, teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas J. B. prie prašymo pridėjo jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovui J. B. teisinė pagalba buvo suteikta, šios pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 566,40 Eur * 1,3 = 2 036,32 Eur), atsakovui J. B. iš ieškovės priteisiamas 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui antstoliui R. V. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui žemės ūkio bendrovei „M.“, juridinio asmens kodas 304854969, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėAnita SereikienėArvydas Žibas