Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda.

Tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. T., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 12 d., neteisėtai disponavo didesnės kaip 250 MGL vertės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 straipsnio 11 dalyje akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis be Lietuvos Respublikos banderolių, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punktą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis; neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo, gabeno, realizavo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 21 000 pakelių cigarečių „Fest“, „Minsk Capital MS“, „Minsk Capital QS“, „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra ne mažiau kaip 3,13 euro, bendra vertė – ne mažiau kaip 65 730 eurų, tęsiant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., šias cigaretes realizavo parduodamas L. G.. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nepašalinus prieštaravimų, pažeistos nuosprendžio motyvavimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nusikalstamos veikos požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės.

2.2. Nuteistasis nurodo, kad iš skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų nėra aišku, kokie duomenys patvirtina inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių jo veiksmuose buvimą. Nenustatyti ir veiksmai, kurie atitinka objektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, kratos ir apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, slapto sekimo protokolai ir kiti duomenys. Tačiau, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvardijo įrodymų, kurie konkrečiai patvirtina jo nusikalstamus veiksmus.

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog ,,L. G. patvirtino, kad yra įsigijęs cigarečių ir ne vieną kartą iš A. B., kuomet už vieną kontrabandinių cigarečių dėžę sumokėdavo po 540 Eur“ bei tai, kad „slapto sekimo protokolas patvirtina, kad užfiksuoti A. T. automobilio judėjimo maršrutai, tarp jų - į (duomenys neskelbtini) – A. B. deklaruotą gyvenamąją vietą“. Nuteistojo teigimu, daugiau jokių duomenų, kurie leistų pagrįsti ir kvalifikuoti jo veiksmus kaip nusikalstamus, pirmosios instancijos teismas nepateikė. Tokiu būdu, teismas pažeidė asmens nekaltumo prezumpciją, nes duomenis, sukėlusius abejones, vertino nuteistojo nenaudai, dėl ko skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas.

2.4. Nuteistasis nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose šis nurodė, kad cigaretes pirkdavo iš L. G., o jo (apelianto) nepažįsta. Anot nuteistojo, L. G. parodė, kad cigaretes jis buvo nusipirkęs iš A. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir iš jo (apelianto), gyvenančio (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą cigaretes pirko iš jo (A. B.) 2019 m. gegužės 10 d., automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo susitaręs susitikti su juo (A. B.). Cigaretes iš jo (A. B.) parsivežė su A. T. automobiliu, o ne savo. Į automobilį cigaretes pakrovęs jis (A. B.) atvažiavo, ir tuomet jis išsivežė cigaretes į namus ir į garažą. Nuo 2019 m. pavasario jis tokia pat tvarka iš jo (A. B.) pirko cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ne mažiau kaip tris kartus. Cigaretes parduodavo A. T. ir panevėžiečiams, kurių vardų ir pavardžių nežino. Teismas net nevertino ir nenurodė, kodėl A. T. parodymus laiko netinkamais, o L. G. parodymais remiasi, nors jis (A. B.) aiškiai nurodė, kad su L. G. konfliktuoja ir nesutaria, o L. G. jį apkalba. Nuteistasis pažymi, kad A. T. liudijimas, jog jo (apelianto) nepažįsta, niekaip nėra nuginčytas.

2.5. Nuteistasis pažymi, kad tyrėja bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pranešimas dėl įtarimo jam surašytas būtent tik dėl slapto sekimo medžiagos, kuri matosi vaizdo įrašuose. Tačiau, byloje esančioje slapto sekimo medžiagoje, anot nuteistojo A. B., jokių duomenų apie jį nėra užfiksuota ir jis net nėra minimas.

2.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kaltinamojo akto turinio ir byloje esančių duomenų visumos. Pradinis 2019 m. gegužės 24 d. pranešimas apie įtarimą, anot apelianto, jam buvo įteiktas dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 13 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo viso 8144,5 Eur vertės cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jas laikė adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 13 d., 17.00 val., kol cigaretės buvo surastos policijos pareigūnų. Tačiau vėliau, nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad įtarimai jam pateikti nepagrįstai, nes nurodytos 8144,5 Eur vertės cigaretės buvo įsigytos ir laikomos R. B., kuri prisipažino padariusi BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ikiteisminiame tyrime dėl jo buvo atliekami tokie veiksmai: A. T. buvo kviečiamas papildomai apklausai ir jam buvo pateiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame papildomai įrašyta, kad 2019 m. gegužės 10 d., apie 19 val. jis su L. G., M. I. vardu registruotu automobiliu VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur automobilį perdavė jam (A. B.), kuris (duomenys neskelbtini), į automobilį pakrovė ne mažiau kaip 15 000 pakelių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto pavadinimo cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti akcizus yra 3,25 Eur, bendra vertė – 48 750 Eur, ir šias cigaretes automobiliu atgabeno į (duomenys neskelbtini), esantį sodo namelį. Apeliantas pažymi, kad tokiu būdu A. T. tapo jo bendrininku, todėl nubausti juos abu baudžiamuoju įsakymu tapo negalima, nes jie abu su tuo turėjo sutikti, o jis (A. B.) savo kaltę nuosekliai neigė.

2.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad faktą dėl jo nekaltumo ir nusikalstamų veiksmų vertinimo neatlikimo patvirtina ir paties A. T. 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos protokolas, kuriame nurodoma, kad, pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė: „Kuo įtariamas suprantu gerai. Kaltu prisipažįstu pilnai. Visiškai sutinku su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, daugiau negaliu nieko paaiškinti. Prašau laikytis mano anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Prašau, kad procesas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu“. Taigi, akivaizdu, kad A. T. nuo savo pirminio liudijimo, kad jo (A. B.) nepažįsta, neatsisakė. Anot A. B., priešingai, A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus aiškiai patvirtino, kad jo nepažinojo ir jį pamatė tik teisme. Parodymus 2019 m. gruodžio 2 d., kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, davė neįsigilinęs, kad kaltinimas jam pakeistas, o pritardamas viskam, nes siekė būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu dėl lengvesnės pažadėtos bausmės.

2.8. Nuteistojo teigimu, visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad cigaretės L. G. buvo įsigytos iš jo. Pats L. G. pirmiausia teigė, kad jų įsigyti važiavo su savo BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėliau ikiteisminiame tyrime jau buvo patikslinta, kad L. G. važiavo su ,,VW Sharan“ automobiliu, kuriame buvo sekimo įranga. Tačiau teismas, anot apelianto, nevertino, kad, nepaisant L. G. parodymų nenuoseklumo, A. T. nebuvo pažįstamas ir iki teismo nepažinojo net iš matymo jo (A. B.), ką jis tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Todėl L. G. ir A. T., nuteistojo teigimu, 2019 m. gegužės 10 d. niekaip negalėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su juo, ir kur neva tai jis, paėmęs automobilį ,,VW Sharan“, pats nuvažiavo pakrauti ir pakrovė cigarečių. Nuteistasis nurodo, kad tokius duomenis paneigia ne tik A. T. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir liudijimo teisme metu, bet ir tai, kad, kaip minėta, anksčiau tokio pobūdžio pranešimas dėl įtarimo jam (A. B.) įteiktas nebuvo, o buvo įteiktas tik patikslinus pranešimą dėl įtarimo A. T., kai L. G. buvo nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prieš tai pakeitė parodymus.

2.9. Priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, jokios kratos jo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), nebuvo atliktos ir ten jokių cigarečių rasta nebuvo. Taip pat krata nebuvo atlikta ir jo automobilyje, kur taip pat jokių cigarečių niekas nerado. Jokie byloje esantys slapto sekimo vaizdo įrašai nepatvirtino jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, nes jis niekur nėra užfiksuotas, kaip netiesiogiai nurodo teismas. Nuteistojo teigimu, slapto sekimo metu surinkti duomenys tik patvirtino, kad nusikalstamoje veikoje jis nedalyvavo, nes jis nebuvo užfiksuotas darant nusikalstamą veiką.

2.10. Nuteistojo A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad L. G. automobilis ,,VW Sharan“ buvo nuvykęs į jo (A. B.) registruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo jo nusikalstamų veiksmų. Priešingai, byloje įrodyta, kad šiuo adresu rastas cigaretes įsigijo ir laikė R. B., kuri dėl tokios savo veikos buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu būdu visiškai aišku, kodėl minėtas automobilis važiavo į (duomenys neskelbtini), ir ką jis ten veikė. Tačiau apeliantui nesuprantama, kodėl jis nuteistas už tai, ką padarė kiti asmenys. Kaip minėta, ir kas byloje neginčijamai nustatyta, jis minėtu adresu negyveno ir negyvena, o ten tik buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta, nes minėtu adresu gyvena jo motina R. B.. Pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, preziumavo, kad jis atliko neteisėtus ir net nusikalstamus veiksmus vien todėl, kad L. G. nurodė, jog iš jo įsigijo dalį pas jį rastų cigarečių, nors jokie duomenys byloje to nepatvirtina. Teismas nevertina, kad L. G. parodymai buvo nenuoseklūs, kito bei jie prieštarauja kitiems byloje esantiems aukščiau nurodytiems įrodymams.

2.11. Nuteistasis skunde pažymi, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog jis atliko nusikalstamus veiksmus ar dalyvavo darant nusikalstamą veiką, jokia krata jo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje ar automobilyje net nebuvo daryta, todėl nė viename kratos protokole nėra fiksuota, kad buvo rasta cigarečių pas jį, jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, automobilyje, slapto sekimo protokoluose jis nėra užfiksuotas darantis nusikalstamą veiką, kas leidžia daryti išvadą, kad jokie faktiniai duomenys, patvirtinantys jo kaltę, byloje neegzistuoja.

2.12. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės nėra motyvuojamosios dalies, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą nuosprendį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi iš esmės visą nuosprendį grindė tik vieno liudytojo (L. G.) parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas suinteresuoto apkalbėti asmens parodymais (subjektyvia nuomone), dėl kurio patikimumo kyla pagrįstų abejonių.

2.13. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje išvardyti visi trys jo teistumai. Kartu pirmosios instancijos teismas niekur nekonstatavo, kad jo teistumai yra išnykę ir kad jis laikomas neteistu, todėl asmens išnykusių teistumų išvardijimas nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas. Suprantama, kad ankstesni asmens teistumai gali būti vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Šiuo atveju, anot apelianto, iš byloje esamų duomenų - charakteristikų matyti, kad jis yra visavertis visuomenės narys ir pareigingas valstybės pilietis, kuris neužmiršta ne tik savo artimųjų, bet ir kitų socialiai silpnesnių visuomenės narių, ir tai patvirtina jo rūpinimasis (duomenys neskelbtini) seniūnijos žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Jis turi nuolatinį darbą, taigi, nuolatines pajamas, turi šeimą, augina du mažamečius/nepilnamečius vaikus. Todėl, nuteistojo nuomone, jo charakteristikos bei elgesys rodo jo, kaip asmens, piliečio ir asmenybės, tinkamą suvokimą apie praeityje padarytas klaidas, iš kurių jis akivaizdžiai bei neginčijamai yra pasimokęs bei jas ištaisęs.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. T. ir jo gynėja šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl įrodymų vertinimo ir nuosprendžiui keliamų reikalavimų

4. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nepašalinus prieštaravimų, pažeistos nuosprendžio motyvavimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nusikalstamos veikos požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

6. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

7. Teismo nuosprendžiui (ar kitam baigiamajam aktui) keliami griežti formos ir turinio reikalavimai. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (pavyzdžiui, nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-79-976/2016, Nr. 2K-222-697/2016, Nr. 2K-417/2014, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-664/2012).

8. Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302–305, 307 straipsnių, taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus. Nuosprendžio struktūrai ir turiniui keliamus reikalavimus nustato BPK 304–305 ir 307 straipsniai. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, Nr. 2K-143/2010, Nr. 2K-301/2010).

9. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus bei aplinkybes. Formuluotės, įvardijant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisės požiūriu turi būti neprieštaringos.

10. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

11. Nuosprendyje teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, išdėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-333/2003). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K-513/2013). Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-48/2009).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. A. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamą veiką įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

13. Vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Ir nors išvadų argumentacija skundžiamame nuosprendyje nėra labai išsami, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtu, nepagrįstu ir neatitinkančiu baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų. Kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje

14. Kaip matyti iš nuteistojo A. B. pozicijos viso bylos proceso metu, jis kategoriškai neigia neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

15. Iš esmės pagrindiniu įrodymų šaltiniu šioje baudžiamojoje byloje yra liudytojo L. G. parodymai, todėl šiame įrodymų šaltinyje užfiksuotų faktinių duomenų teisingumo vertinimui turi būti skiriamas itin didelis dėmesys. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

16. Susipažinus su L. G. parodymais viso bylos proceso metu, matyti, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis A. B., L. G. parodymai apie esmines inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes buvo iš esmės nuoseklūs. 2019 m. gegužės 16 d. apklausiamas įtariamuoju L. G. įvardijo asmenis, iš kurių įgijo akcizais apmokestinamas prekes, tarp jų nurodė ir A. B. pavardę. L. G. teigė, kad paskutinį kartą cigaretes pirko iš A. B. 2019 m. gegužės 10 d., nupirko virš 20 dėžių cigarečių. Dalį jų jis laikė namuose, (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo tėvais, o likusias nuvežė į garažą, (duomenys neskelbtini) L. G. paaiškino, jog 2019 m. gegužės 10 d. jis su savo automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo susitaręs susitikti su A. B.. Įsukus į (duomenys neskelbtini), A. B. laukė ir su jo (L. G.) automobiliu nuvažiavo pakrauti cigarečių, o jis (L. G.) liko laukti. A. B., pakrovęs į jo automobilį cigaretes, atvažiavo ir tuomet jis išsivežė cigaretes į namus ir į garažą. Kur tiksliai A. B. pakrovė į automobilį cigaretes, L. G. teigė nežinantis, to nematė. Jis sumokėjo A. B. po 540 eurų už dėžę cigarečių, iš viso A. B. sumokėjo 16 200 eurų, kadangi dar buvo neatsiskaitęs už anksčiau įsigytas cigaretes. Pinigus buvo palikęs savo automobilyje, į kurį A. B. sukrovė cigaretes, ir jis pinigus pasiėmė. L. G. teigimu, nuo 2019 m. pavasario jis tokia pat tvarka iš A. B. pirko cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ne mažiau kaip tris kartus (neskaitant paskutinio karto 2019 m. gegužės 10 d.), tačiau pirko mažiau - po 4-5 dėžes, po 540 eurų už dėžę. Cigaretes jis parduodavo A. T. ir panevėžiečiams, kurių vardų ir pavardžių nežino (t. 1, b. l. 30-32). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. gegužės 23 d., įtariamasis L. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. L. G. nurodė, kad cigaretes įsigydavo iš trijų žmonių - A. G., A. B. ir E. V., jas parduodavo asmenims iš Panevėžio, iš kurių vienas vardu R. Taip pat L. G. patikslino, kad 2019 m. gegužės 10 d. 15 dėžių cigarečių iš A. B. parsivežė su A. T. automobiliu, o ne su savo, į dėžę telpa apie 500 pakelių cigarečių (t. 1, b. l. 35-36). Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu L. G. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 38-44). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. G. buvo apklaustas kaip liudytojas. Liudytojas L. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jais prašė remtis, kadangi nuo įvykių praėjo daug laiko ir visų smulkmenų jis neprisimena. L. G. teigimu, iš A. B. jis pirko cigaretes keletą kartų, tikslaus skaičiaus kartų negali pasakyti, paskutinius du kartus pirko 20 dėžių cigarečių, vieną kartą 5 dėžes, kitą kartą 15 dėžių. Paskutinį kartą jis pas A. B. važiavo A. T. automobiliu, nes reikėjo pakrauti 15 dėžių cigarečių. Viskas vyko, kaip įprastai, jis A. T. automobiliu nuvažiavo iki sutartos vietos (duomenys neskelbtini), A. B. pakrovė automobilį ir perdavė jam atgal, o jis perdavė A. T. (t. 4, b. l. 23-24). Liudytojas L. G. buvo apklaustas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) su A. T. automobiliu ,,Volkswagen Sharan“ vyko du kartus gegužės mėnesį. Vienu kartu parvežė 15 dėžių cigarečių, o kitu kartu - 5 dėžes. Tai galėjo būti gegužės 10 d. ir gegužės 12 d., nes gegužės 13 d. juos sulaikė. Liudytojas L. G. paaiškino, kad jis atvažiuodavo iki (duomenys neskelbtini) pradžios, po to mašiną paimdavo A. B. ir jis nežino, kur A. B. važiuodavo pakrauti cigaretes. Pinigai už cigaretes buvo paliekami mašinoje. (duomenys neskelbtini) jis pardavė A. T. cigarečių. Liudytojas L. G., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paneigė nuteistojo A. B. apeliacinio skundo teiginius, kad jie tarpusavyje konfliktuoja ir jis apkalba A. B., nurodė, jog A. B. pažįsta, nes mokėsi toje pačioje mokykloje, jokių konfliktų su A. B. nebuvo, pagrindo apkalbėti A. B. jis neturi, nes iki šių įvykių jų santykiai buvo geri ir draugiški.

17. Kitas nuteistasis šioje baudžiamojoje byloje A. T. ikiteisminio tyrimo metu be kita ko parodė, kad baltarusiškomis banderolėmis pažymėtos cigaretės, kurios buvo rastos 2019-05-13 (duomenys neskelbtini), priklauso jam (t. 3, b. l. 81). Papildomai apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) rastos cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis priklauso jam. Šias cigaretes buvo įsigijęs iš L. G.. Tiksliai negali pasakyti, kokį kiekį sutarė nupirkti, galimai apie 21 dėžę. L. G. cigaretes laikė garaže (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Cigaretes iš jo atsivežė per du kartus – 2019 m. gegužės 10 d. ir 12 d. automobiliu „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 10 d. atsivežė 15 dėžių, o 12 d. - likusias 6 dėžes. Cigaretes iš L. G. jis pirko po 580 eurų už dėžę, už jas atsiskaitė 2019 m. gegužės 10 d., kiek tiksliai sumokėjo, neprisimena, apie 12 000 eurų. Didžioji dalis cigarečių buvo ,,Fest“, tik nedidelė dalis, apie 18 blokų buvo ,,Minsk“, jų kaina buvo vienoda. Cigaretės, kurios buvo rastos kratos metu bute (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso jam, tai dalis cigarečių, pirktų iš L. G.. Cigaretes jis pirko su tikslu perparduoti ir užsidirbti pinigų (t. 3, b. l. 85-87). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. T. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis patvirtina pirminius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad A. B. anksčiau nebuvo matęs, kad jį pirmą kartą pamatė tik teisme. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. T. nurodė, jog A. B. jis nepažįsta. Nuteistasis A. T. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), jo automobiliu važiavo L. G.. Jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), link A. G. garažų, paduodavo L. G. pinigus, atsisėsdavo į L. G. automobilį ir L. G. kažkur išvažiuodavo su jo automobiliu, bet jis nežino kur, o jis sėdėdavo ir laukdavau L. G.. Jis duodavo L. G. automobilį ,,Volkswagen Sharan“, kad jis parsivežtų cigarečių.

18. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 25 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad, atliekant A. T. slaptą sekimą, užfiksuoti jo automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutai į (duomenys neskelbtini) (L. G. neteisėtai laikomų cigarečių saugojimo vieta), (duomenys neskelbtini) (sugyventinei D. I. priklausantis sodo namelis, kuriame rastos neteisėtai laikomos cigaretės), (duomenys neskelbtini) (A. B. deklaruota gyvenamoji vieta). Minėtame sekimo protokole užfiksuota, jog dar 2019 m. balandžio 30 d. 17.01 val. A. T. automobilis ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), tai yra tą vietą, kur yra L. G. tėvams priklausantys statiniai, tą pačią dieną už keliolikos minučių 17.13 val. A. T. automobilio buvimo vieta užfiksuota (duomenys neskelbtini), kur deklaruota A. B. gyvenamoji vieta ir gyvena jo motina, dar už keliolikos minučių 17.37 val. A. T. automobilio buvimo vieta užfiksuota sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), o 19.04 val. A. T. automobilis atsiranda (duomenys neskelbtini), ir 19.31 val. vėl grįžta į sodo namelį (duomenys neskelbtini). Panašus A. T. automobilio ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo maršrutas užfiksuotas ir 2019 m. gegužės 10 d. - 17.51 val., 18.23 val. ir 18.40 val. A. T. buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur L. G. laikė cigaretes, vėliau 19.15 val. A. T. automobilis užfiksuotas (duomenys neskelbtini), o 19.39 val. A. T. automobilio buvimo vieta fiksuota jo sodo namelyje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 12 d. 14.54 val. A. T. automobilis fiksuotas (duomenys neskelbtini), o 15.33 val. – sodų bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-179). Byloje esantis 2019 m. gruodžio 3 d. slapto sekimo protokolas patvirtina, kad, atliekant garažo, esančio (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą, užfiksuota, kaip 2019 m. balandžio 30 d. 17.02 val. A. T. atvyko prie angaro adresu (duomenys neskelbtini), kur kalbasi su L. G. apie cigarečių išvežimą ir už cigaretes susimoka grynaisiais pinigais, nuo 18.43 val. iki 18.59 val. L. G. nešioja cigaretes dėžėmis, nuo 19.04 val. vėl atvyksta A. T., kuris kalbasi su L. G. apie cigarečių legalizavimą (t. 1, b. l. 187-189), o kratų protokolai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 13 d., t. y. sekančią dieną po to, kai L. G. pardavė A. T. iš A. B. pirktas cigaretes, (duomenys neskelbtini) ( A. T. sugyventinei D. I. priklausančios patalpos) buvo rasta 10 630 vnt. pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, (duomenys neskelbtini), (A. T. sugyventinei D. I. priklausantis sodo namelis) rasta ir paimta 71 990 pakelių cigarečių ,,Fest“, ,,NZ Gold“, ,,Minsk“, (duomenys neskelbtini) (A. T. gyvenamoji vieta) rasta ir paimta 240 pakelių cigarečių ,,Minsk“ (t. 2, b. l. 10-15, 38-49, 53-64).

19. Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti išvadą, jog liudytojo L. G. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Aplinkybę, jog L. G. parduodavo cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis A. T., o šis šias cigaretes pirkdavo iš L. G., nurodė tiek liudytojas L. G., tiek ir nuteistasis A. T., jų parodymus patvirtina ir kratos protokolais nustatytos faktinės aplinkybės. Taipogi liudytojo L. G. ir nuteistojo A. T. parodymai sutapo ir apie tai, jog A. T. savo automobiliu ,,VW Sharan“ atvažiuodavo iki L. G. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), čia perduodavo pinigus L. G. ir, persėdęs į L. G. automobilį, laukdavo, kol L. G. jo automobiliu kažkur nuvažiuodavo ir grįždavo su automobilyje pakrautomis cigaretėmis. Liudytojas L. G. nurodė, jog A. T. automobilį ,,VW Sharan“ jis perduodavo A. B., kuris kažkur tuo automobiliu nuvažiuodavo ir pakraudavo į jį cigaretes, o tada grąžindavo automobilį L. G., o šis – A. T.. Atsižvelgiant į tokią nustatytą disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis schemą, galima pagrįstai manyti, jog A. T. galėjo iš tikrųjų nežinoti apie A. B. dalyvavimą ir vaidmenį daromame nusikaltime, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ir neduoda pagrindo abejoti liudytojo L. G. parodymais, jog cigaretes jis įgydavo būtent iš A. B.. Šią aplinkybę patvirtina ir A. T. automobilio ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) slapto sekimo metu užfiksuoti faktiniai duomenys, o būtent, kad automobilio buvimo vieta inkriminuotų įvykių metu buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini), kur yra A. B. deklaruota gyvenamoji vieta ir kur gyvena jo motina. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde tvirtina, jog minėtu adresu jis negyvena, ten gyvena jo motina R. B., kuri ir įgijo bei laikė šiuo adresu rastas cigaretes ir kuri dėl tokios savo veikos buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistojo A. B. motina R. B. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad įsigijo viso 8144,50 Eur vertės cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jas laikė adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gegužės 13 d. 17 val., kol kratos metu cigaretes rado policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 49-52). Nei minėtame nuosprendyje, nei įtariamosios R. B. apklausos protokole nėra užfiksuota, jog R. B. įgytas ir savo namuose laikytas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis būtų kam nors pardavusi ar kitaip realizavusi. Tuo tarpu slapto sekimo metu buvo užfiksuota, jog A. T. automobilis ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) du kartus buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo L. G. parodymų teisingumu, jog jis iš A. T. paimtą automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduodavo A. B., kuris, nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), į automobilį pakraudavo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir šias prekes A. T. automobiliu nugabendavo ir parduodavo L. G., o šis – A. T.. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, jog A. B. neteisėtai automobiliu ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei jas realizavo, parduodamas L. G.. Liudytojo L. G. parodymais, kurių teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nustatyta, jog A. B. neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 21 000 pakelių cigarečių „Fest“, „Minsk Capital MS“, „Minsk Capital QS“, „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o, kaip nustatė specialistai, vieno pakelio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra ne mažiau kaip 3,13 euro, bendra vertė – ne mažiau kaip 65 730 eurų, t. y. A. B. neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

20. Pirmosios instancijos teismas A. B. be akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis gabenimo ir realizavimo inkriminavo dar du alternatyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius – šių prekių įgijimą ir laikymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtų prekių. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, tai šių prekių buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad cigarečių įgijimas ir laikymas šioje baudžiamojoje byloje pripažinti nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas įgijimu ir laikymu neturi jokio turinio, tik cigarečių pavadinimą, kiekį ir numanomą vietą, kur cigaretės galėjo būti laikomos. Esminės cigarečių įgijimo ir laikymo aplinkybės: kada ir kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, už kokią kainą, iš kokio asmens A. B. įgijo cigaretes, kur konkrečiai jos buvo sandėliuojamos, ar tikrai jos buvo A. B. žinioje, ar A. B. gabeno ir realizavo jam priklausančias cigaretes nėra nustatytos. Akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, įgijimo ir laikymo faktai byloje tiesiog preziumuojami, remiantis šių prekių gabenimo ir realizavimo faktu. BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laikymo, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimo dalis, jog A. B. įgijo ir laikė ne mažiau kaip 21 000 pakelių cigarečių „Fest“, „Minsk Capital MS“, „Minsk Capital QS“, „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinama.

Dėl bausmės

21. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (A. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, kad byloje nenustatyta nei A. B. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei, įvertinęs šių aplinkybių visetą, nuteistajam A. B. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą parinko švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas artimesnį baudžiamojo įstatymo numatytam minimaliam šios bausmės dydžiui. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. B., ankstesni asmens teistumai gali būti vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, jog jo teistumai šiuo metu yra išnykę, nes nuosprendžio įžanginėje dalyje aiškiai nurodyta, kad A. B. teistumai yra išnykę. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad A. B. anksčiau teistas tris kartus, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė nenulėmė nepagrįstai griežtos bausmės paskyrimo nuteistajam ar kitokio jo teisinės padėties pabloginimo. Ši aplinkybė nebuvo lemiama, skiriant bausmę A. B., ji buvo įvertinta kontekste su kitomis BK 54 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Be to, kaip minėta, A. B. pirmosios instancijos teismas parinko švelnesnę bausmės rūšį, numatytą baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teisėjų kolegijai, nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nuteistajam A. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, kad A. B. įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 21 000 pakelių cigarečių „Fest“, „Minsk Capital MS“, „Minsk Capital QS“, „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.