Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-436-618/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: 2S-436-618/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00164-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Suinteresuotas asmuo: D. D., A. D.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai

Civilinė byla Nr. 2S-436-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00164-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. D., D. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl D. D. atsakomybės už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022, kuria nustatyta tėvui A. D. bendravimo su sūnumi A. D. tvarka, nevykdymo – taikyti įstatymo numatytas sankcijas.

1.2. Nurodė, jog antstolės V. D. kontoroje 2022 m. gruodžio 29 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/22/01750 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. išduoto vykdomojo dokumento – nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui A. D. su sūnumi A. D..

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta, kad vaiko tėvas A. D. bendrauja su sūnumi A. D. nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant į sūnaus gyvenamąją ar kitą su vaiko mama sutartą vietą. D. D. jos teisės ir pareigos išaiškintos 2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-4-53091. 2023 m. sausio 5 d. antstolio reikalavimu vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, D. D. supažindinta su įstatymo normomis, kurios privalomos vykdyti jai, kaip proceso šaliai – skolininkei. Skolininkei D. D. nurodyta, kad 2023 m. sausio 7 d. 11.00 val. ji privalo suteikti galimybę vaiko tėvui A. D. bendrauti su sūnumi A. D. nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

1.4. Pateikdamas prašymą priimti nutartį vykdyti 2022 m. gruodžio 29 d., A. D. nurodė, kad vaiko nematė nuo spalio mėn., kad nuvykus nustatytu metu pasiimti vaiko bendravimui, vaiko mama pasakė: „sūnaus niekada tau neduosiu ir nesvarbu teismo sprendimas, ... aš esu mama ir pati spręsiu kada duoti vaiką“. D. D. yra žinoma, kad teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą – būti operatyviai ir tinkamai vykdomas, kad šio tikslo turi siekti proceso šalys, nepiktnaudžiaudamos savo teisėmis.

1.5. 2023 m. sausio 5 d. telefoninio pokalbio su antstole metu, D. D. paaiškino, jog neketina suteikti galimybes vaikui bendrauti su tėvu be jos (mamos) dalyvavimo. Skolininkei išaiškintos jos teisės ir pareigos vykdymo procese. Už tinkamą įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, už nustatytą teismo nutartimi bendravimo tvarkos laikymąsi atsakinga D. D., tačiau, išieškotojo teigimu, ji nevykdo jai deleguotos pareigos – 2023 m. sausio 7 d. taip pat bendravimas su vaiku, taip, kaip nurodyta nutartyje, nepavyko, nes mama neleido be jos priežiūros tėvui būti su vaiku.

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. sausio 19 d. pateikė rašytinę išvadą dėl teismo nutarties nevykdymo. Išvadoje nurodoma, jog 2022 m. gruodžio 19 d. teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovui A. D. laikinąją bendravimo su vaiku A. D. tvarką. D. D. teismo nutarties nevykdo, dėl to A. D. kreipėsi į antstolį. Atkreipė dėmesį, jog vykdant teismo sprendimus, svarbu ne tik teisiškai įvertinti situaciją, tačiau pripažinti ir emocinę – psichologinę žalą nepilnamečiui asmeniui, kuris yra įtrauktas į šį procesą. Atsakomybė už vaikų psichikos sveikatą bei emocinę savijautą, bet kokiu atveju tenka vaiko tėvams.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime dėl teismo sprendimo nevykdymo, nurodė, jog pareiškime antstolė akcentuoja, kad teismo nutartis nėra tinkamai vykdoma, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Pareiškime tik teigiama, kad 2023 m. sausio 5 d. įvyko telefoninis pokalbis su skolininke, taip pat 2023 m. sausio 6 d. buvo pateiktas skolininkės paaiškinimas ir tai sudarė antstolei prielaidą teikti, kad sprendimas yra nevykdomas, tačiau, kaip matyti, pokalbio turinys yra neatskleidžiamas, o pateiktame paaiškinime atsakovė nurodė, kad sutinka, jog sūnus matytųsi su tėvu, tačiau tik jai dalyvaujant. Apie tai ar susitikimas 2023 m. sausio 7 d. įvyko ar ne duomenų nėra pateikta. Antstolė taip pat remiasi A. D. paaiškinimais išsakytais priimant vykdomąją bylą, tačiau teismo nutartis priimta tik 2022 m. gruodžio 19 d., A. D. dėl nevykdymo kreipėsi į antstolę 2022 m. gruodžio 29 d. Pagal nutartį nustatyta, kad A. D. bendrauja su sūnumi nelyginių savaičių šeštadieniais, atitinkamai, jei skaičiuoti nuo pirmosios pilnos savaitės, pirmas šeštadienis būtų 2023 m. sausio 7 d., reiškia kreipimosi į antstolį dieną, net nebuvo pagrindo teikti, kad sprendimas yra nevykdomas, nes jo vykdymo laikas nebuvo atėjęs. 2023 m. sausio 7 d. antstolis neatvyko pas D. D. ir nefiksavo faktinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad nutartis yra nevykdoma, jei nevykdoma ar vykdoma netinkamai, dėl kokių priežasčių. Visas antstolio skundas iš esmės remiasi tik prielaida, kad D. D. nevykdo teismo sprendimo, tačiau jokių įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėja antstolė V. D. papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog neteisingi skolininkės atsiliepime nurodyti teisiniai motyvai apie tai, kad antstolė turi pareigą atskiru patvarkymu nustatinėti vykdymo tvarką, kuomet ta tvarka nustatyta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Antstoliui nesuteikta teisė prievarta paimti ir perduoti vaiką bendrauti tėvui, nesuteikta teisė šios kategorijos bylose taikyti kitokias priverstinio pobūdžio priemones, nei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Skolininkės advokatės pateikti atsiliepime reikalavimai dėl faktinių aplinkybių protokolo surašymo, dėl įrodymų reikalavimo, dėl nutarties nevykdymo priežasčių analizės yra nepagrįsti, bandoma šiuo teisinti atstovaujamąją skolininkę, kuri akivaizdžiai nevykdo jai teismo nutartimi deleguotos pareigos. Advokatas, atstovaujantis proceso šalį, turėtų paaiškinti atstovaujamajai, kad teismo sprendimai yra privalomi vykdyti, o ne padėti išvengti atsakomybės už kliudymą tinkamai įgyvendinti vaiko interesus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nutartis priimta 2022 m. gruodžio 19 d. Kadangi nutartis vykdytina iškart, vadinasi, jau 2022 m. gruodžio 24 d. (nelyginis 51-as savaitgalis) proceso šalys privalėjo ją vykdyti, o ne 2023 m. sausio 7 d., kaip teigiama skolininkės atstovės pateiktame atsiliepime.

III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi antstolės V. D. prašymą dėl baudos skyrimo tenkino; skyrė suinteresuotam asmeniui D. D. 30 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022, kuria buvo nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, nevykdymą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 24 d. A. D. D. D. su sūnumi pasimatyti neleido. 2023 m. sausio 5 d. antstolė surašė reikalavimą vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria išaiškino D. D., jog ji privalo nekliudyti tėvui A. D. bendrauti su vaiku. Taip pat nustatė, jog A. D., vykdydamas įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, 2023 m. sausio 7 d. 11.00 val. atvyks į vaiko gyvenamąją vietą pasiimti vaiko bendravimui. 2023 m. sausio 7 d. tėvo ir sūnaus bendravimas pilna apimtimi neįvyko. D. D. nesilaikė teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos – A. D. su sūnumi leido susitikti tik viešoje vietoje, kartu susitikime dalyvaujant D. D..

5.2. Vertino, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-3279 bendravimo metu buvo minimos 2022 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi priimtos laikinosios apsaugos priemonės. Joje D. D. teigė, jog sūnaus vyrui neduos ir jų bendravimo neužtikrins, kol vaikui nebus suteikta visa specialistų pagalba. Taip pat teigė, jog jai nesvarbu kas jai bus, kokios baudos bus skiriamos, jai svarbiausia vaiko gerovė ir saugumas.

5.3. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, apskųsta nebuvo. Be to, nutartis yra vykdytina skubiai ir yra privaloma vykdyti nelaukiant jos įsiteisėjimo (CPK 152 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys). Atsižvelgiant į tai, nutartis turėjo būti vykdoma nuo 2022 m. gruodžio 24 d., o ne nuo 2023 m. sausio 7 d., kaip teigia suinteresuotas asmuo D. D..

5.4. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo D. D. nesiėmė pakankamai priemonių, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų įvykdyta pilna apimtimi, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais. Pažymėjo, kad byloje šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų D. D. išsakytas abejones dėl vaiko tėvo ir jo sukeltų pasekmių vaikui, todėl iki to laiko, kol buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2022 m. gruodžio 19 d. priimta teismo nutartis privalėjo būti vykdoma pilna apimtimi.

5.5. Spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio įvertino, kad pažeidimas buvo trumpalaikis ir nevykdomas tik iš dalies, taip pat tai, kad abiejų šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad šiuo metu laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka iš dalies pakeista. Sprendė, kad 30,00 Eur dydžio vienkartinės baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui D. D. yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes.

Šalies argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuota asmuo D. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir atmesti prašymą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodo, kad tėvo su sūnumi susitikimas įvyko. Ginčo dėl to, kad susitikimas įvyko nėra, tad D. D. nėra aišku, kokius prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ji pažeidė. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad D. D. vykdė psichologų ir psichiatrų rekomendacijas, siekdama užtikrinti tokį vaiko ir tėvo bendravimą, kuris užtikrintų vaiko interesus, o vaiko ir tėvo bendravimas yra vykdomas.

6.2. Pareiškime antstolė nurodė, kad teismo nutartis nėra tinkamai vykdoma, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Teismas, siekdamas patvirtinti šį antstolės nepagrįsta teiginį, nutartyje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 24 d. A. D. atvyko teismo nustatytu laiku, tačiau D. D. jam pasimatyti su sūnumi neleido. Šis teismo konstatuotas faktas yra pagrįstas vienintele aplinkybe, t. y. suinteresuoto asmens A. D. žodžiais. Minėtu laiku byla dėl priverstinio vykdymo dar nebuvo perduota antstoliui, D. D. savo paaiškinimų apie minėtą dieną nepateikė. Dėl sprendimo vykdymo/nevykdymo A.D. kreipėsi 2022 m. gruodžio 29 d., tad ir antstolis kreipėsi dėl sprendimo nevykdymo dėl 2023 m. sausio 7 d. susitikimo.

6.3. Nurodė, kad 2023 m. sausio 7 d. antstolis neatvyko pas atsakovę D. D. ir nefiksavo faktinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad nutartis yra nevykdoma ar vykdoma netinkamai. Teismas priimdamas ginčijamą nutartį, leido susiklostyti situacijai, kad suinteresuotam asmeniui užtenka pranešti apie sprendimo nevykdymą ir to užtenka, kad antstolis imtųsi veiksmų dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą.

6.4. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad susitikimas su sūnumi įvyko ir kalbėti apie teismo sprendimo nevykdymą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nei teismas, nei antstolė, nepateikė jokių detalių apie kokius konkrečius veiksmus, kuriuos D. D. turėjo atlikti yra kalbama. Byloje jokių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog teismo sprendimo nėra laikomasi nepateikta. Duomenys apie tai, kad susitikimas įvyko neginčytini.

6.5. Teismų praktikoje nurodoma, kad vykdant teismo sprendimus, kuriais nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, būtina atsižvelgti ir į vaikų poreikius. Atitinkamai, antstolis negali atlikinėti savo funkcijų atmestinai, o turi atsižvelgti į situaciją ir į tai, kad ginče dalyvauja nepilnametis vaikas, kurio interesai visais atvejais turi būti saugomi. Negali būti remiamasi tik formaliais vienos iš šalių teiginiais. Ta pati taisyklė taikoma ir teismo priimamiems sprendimams. Teismas turėjo įvertinti byloje esančius įrodymus, o tiksliau jų nebuvimą, bei įvertinus bylos medžiagą spręsti, kad nėra pagrindo konstatuoti skolininkės piktybišką teismo sprendimo nevykdymą bei antstolės prašymą atmesti.

6.6. Nurodo, kad į bylą pateikta informacijos apie tai, kaip pasikeitė vaiko elgesys po vieno iš susitikimų su vaiko tėvu, kad vaiko patirtą traumą pripažįsta tiek vaiko psichologai, psichiatrai, vaikui atsirado nevaldomas akių tikas, kuris itin sustiprėja vaikui bendraujant su tėvu. Atitinkamai, vaiko tėvas, siekdamas atkurti su sūnumi ryšį, be kita ko, turi vertinti ir vaiko emocinę ir psichologinę būseną bei nedaryti vaikui spaudimo. D. D., stengiasi užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu kartu atvykdama į susitikimus, siūlydama A. D. susitikti su sūnumi, kuomet dėl ligos susitikimai neįvyksta. D. D. imasi veiksmų siekiant vykdyti teismo priimtą nutartį dėl bendravimo tvarkos. Antstolė V. D. nedalyvavo susitikime, neanalizavo ir nevertino ar vaikas nori būti su tėvu vienas, ar sutiktų su juo eiti, ar nebūtų naudojama prievarta siekiant paimti vaiką. Vien formalus ir deklaratyvus suinteresuoto bylos eiga asmens prašymas negali būti esminis ir lemiamas veiksnys teismui sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

9. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos antstolės prašymą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui D. D. baudą už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-571-793/2023 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sutuoktinio bendro turto padalijimo ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės D. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta, jog ieškovas (nepilnamečio vaiko tėvas) A. D. bendrauja su sūnumi A. D. nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku A. D. paimant sūnų A. D. iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant sūnų A. D. į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove (nepilnamečio vaiko mama) D. D. sutartą vietą.

12. Vykdomosios bylos Nr. 0004/22/01750 duomenimis nustatyta, kad antstolė V. D. 2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-4-53091 patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdymui išieškotojo A. D. pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį. Vykdomojoje byloje esančiu Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 27 punkte konstatuota, kad vaikui neužtikrinamas bendravimas su tėvu. 2023 m. sausio 5 d. antstolė V. D. priėmė reikalavimą Nr. S-2200000013 įvykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuriuo reikalavo suteikti galimybę vaiko tėvui A. D. bendrauti su sūnumi A. D. 2023 m. sausio 7 d. nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti suinteresuotam asmeniui D. D. elektroniniu paštu, kuri procesinių dokumentų gavimą patvirtino. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo 2023 m. sausio 9 d. akte Nr. S-23-4-1175 nurodytas vienas epizodas dėl šalių nepilnamečio vaiko neperdavimo suinteresuotam asmeniui A. D. 2023 m. sausio 7 d. Akte paminėta ir tai, kad 2022 m. gruodžio 29 d. suinteresuotas asmuo D. D. taip pat nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties.

13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo D. D. nesiėmė pakankamai priemonių, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų įvykdyta pilna apimtimi, nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ignoravo. Suinteresuotas asmuo D. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, iš esmės argumentuodama, jog byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis nėra vykdoma, tėvo ir vaiko susitikimas įvyko, nurodė, kad antstolė nedalyvavo susitikime ir nevertino ar vaikas nori būti su tėvu. Pažymėjo, kad byloje pateikta informacijos apie tai, kad vaiko elgesys po bendravimo su tėvu pasikeitė.

14. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 – 2 dalys). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalys). Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

16. Tėvai savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises. Ši teisė negali nepagrįstai būti ribojama vieno iš tėvų veiksmais nesant tam objektyvių priežasčių. Kitokia situacija pažeistų ne tik tėvų lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu, bet, visų pirma, pačių vaikų interesus – vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Taip teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylas, vykdo ir tam tikrą vaikų interesų gynimo kontrolę ne tik užtikrindami vaikui saugią ir stabilią aplinką, tačiau ir lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Todėl tėvai yra įpareigoti tinkamai vykdyti šį teismo sprendimą, tinkamu sprendimo vykdymu užtikrinant pirmiausiai nepilnamečių vaikų interesus. Atitinkamai šalis, nevykdanti teismo sprendimo, turi suvokti, jog dėl šio sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jai gali būti pritaikyta atsakomybė (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-359-562/2023).

17. Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

18. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Taigi, CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą.

19. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

20. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies tvarka, teismo prašė spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m., gruodžio 19 d. nutarties nevykdymo, kuri, pasak antstolės, nėra vykdoma.

22. Vienas iš atskirojo skundo argumentų susijęs su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties privalomumo vykdyti data. Suinteresuotas asmuo D. D. kvestionuoja datą nuo kurios privalėjo būti vykdoma Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, vykdytina skubiai ir buvo privaloma vykdyti nelaukiant jos įsiteisėjimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis turėjo būti vykdoma 2022 m. gruodžio 24 d., o ne nuo 2023 m. sausio 7 d., kaip teigia suinteresuotas asmuo D. D.. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis dar nebuvo privaloma vykdyti 2022 m. gruodžio 24 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, suinteresuotas asmuo A. D. teismo nustatytą dieną 2022 m. gruodžio 24 d. buvo atvykęs pasiimti sūnaus A. D., tačiau, kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, suinteresuotas asmuo D. D. neišreiškė jokio intereso ir noro kooperuotis, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka būtų įvykdyta. Iš 2022 m. gruodžio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. D. nurodė, kad jai žinoma Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau nurodė, kad sūnaus tėvui neduos ir jų bendravimo neužtikrins. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai – neveikimas nebendraujant su vaikų tėvu, kad bendravimo tvarka būtų įgyvendinta, vertintinas kaip netinkamas kooperavimosi pareigos vykdymas, nors, pagal nustatytą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi bendravimo tvarką, suinteresuoto asmens kooperavimasis ir dalyvavimas bendravimo tvarkos įgyvendinime yra būtinas. Akivaizdu, jog būtent suinteresuotas asmuo D. D. nerodė jokio intereso ir nedėjo pastangų, kad sudarytų suinteresuotam asmeniui A. D. sąlygas bendrauti su sūnumi 2022 m. gruodžio 24 d. kaip buvo nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo D. D. neabejotinai turėjo pareigą užtikrinti vaiko perdavimą suinteresuotam asmeniui A. D., kai pastarajam nustatyta teisė su vaiku bendrauti. Atitinkamai, suinteresuotas asmuo D. D. šios pareigos nevykdė, ją ignoravo, tuo pažeisdama ne tik nutartimi nustatytą tvarką, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais.

24. Minėta, kad antstolė 2023 m. sausio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-2200000013, kuriuo įpareigojo suteikti galimybę vaiko tėvui suinteresuotam asmeniui A. D. suteikti galimybę bendrauti su sūnumi A. D. 2023 m. sausio 7 d. nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

25. Bylos duomenis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. D. 2023 m. sausio 8 d. pranešimu elektroniniu paštu informavo antstolę, kad 2023 m. sausio 7 d. bendravimas su sūnumi pilna apimtimi neįvyko. Pranešime antstolei suinteresuotas asmuo A. D. nurodė, kad 2023 m. sausio 7 d. suinteresuotas asmuo D. D. neleido be jos priežiūros būti suinteresuotam asmeniui A. D. su vaiku.

26. Remiantis antstolės V. D. 2023 m. sausio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-23-4-1175, antstolė nustatė, kad suinteresuotas asmuo D. D. nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022 dėl suinteresuoto asmens A. D. teismo nutartyje nustatytos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, t. y. D. D. nevykdė jai deleguotos pareigos ir nesuteikė galimybės 2023 m. sausio 7 d. nuo 11.00 val. iki 18 val. suinteresuotam asmeniui A. D. bendrauti su sūnumi A. D..

27. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis priemonėmis nustatytas tėvo ir sūnaus bendravimas nenurodant, kad susitikimų metu privalo dalyvauti trečiasis asmuo. Suinteresuotas asmuo D. D. nurodo, kad sūnaus vieno su tėvu nepaliko 2023 m. sausio 7 d. vykusio susitikimo metu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi deleguotos pareigos suinteresuotas asmuo D. D. pilna apimtimi neįvykdė, tai pripažino ir pati, patvirtindama suinteresuoto asmens A. D. nurodytas aplinkybes antstolei siųstame 2023 m. sausio 8 d. pranešime elektroniniu paštu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl to, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad suinteresuotas asmuo D. D. nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties.

28. Vertindamas priežastis, dėl kurių nebuvo vykdoma Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. teismo nutartis, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo byloje nebuvo pakankamai duomenų, kurie patvirtintų suinteresuoto asmens D. D. išsakytas abejones dėl vaiko tėvo ir jo elgesio sukeltų pasekmių vaikui. Dėl šios priežasties kol buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. priimta nutartis privalėjo būti vykdoma pilna apimtimi. Pažymėtina, kad šios nutarties suinteresuotas asmuo D. D. nebuvo pateikusi atskirojo skundo.

29. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog suinteresuoto asmens A. D. veiksmai, kuriuos įvardija suinteresuotas asmuo D. D., ir kurie neva daro neigiamą įtaką jos sūnui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neeliminuoja suinteresuoto asmens A. D. teisės bei pareigos bendrauti su savo sūnumi. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 12 straipsnyje yra įtvirtintas rungimosi principas, kuris įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. visas bylos aplinkybes turi įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, įvertina bylos faktus ir netiria tų bylos sričių, kurių ginčo šalys nenurodo, nes įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato pačios ginčo šalys. Todėl suinteresuotas asmuo D. D., nurodydama, jog tėvo elgesys neigiamai veikia sūnaus interesus ir dėl to tikslinga apriboti suinteresuoto asmens A. D. bendravimą su sūnumi, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau be deklaratyvių teiginių, byloje nebuvo šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, jog bet kokiu atveju, suinteresuotas asmuo D. D. neturi teisės savo nuožiūra apriboti tėvo bendravimo su sūnumi, tokį sprendimą, įvertinęs įrodymus bei šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus bei vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, galėtų priimti tik teismas. Šiuo atveju, akivaizdu, jog suinteresuotas asmuo D. D. veikė viršydama savo teises bei pažeisdama tiek suinteresuoto asmens A. D., tiek sūnaus A. D. interesus.

30. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad nebuvo vertinama ar vaikas nori susitikti ir būti su tėvu vienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neatitinka / netenkina tėvų ar nepilnamečio vaiko interesų ar minėtos tvarkos laikymasis yra sunkiai įmanomas, tokia situacija nesudaro pagrindo šalims nesivadovauti bendru sutarimu pasiektos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, o gali būti laikoma kaip pagrįsta priežastis vienam iš tėvų kreiptis į teismą ir peržiūrėti patvirtintą tvarką bei pasiekti naują susitarimą, kuris būtų tinkamas abiem šalims ir leistų tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti tėvų pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau iki tol, kol nebuvo pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, ji buvo privaloma ir turėjo būti vykdoma.

31. Nesutiktina su suinteresuoto asmens D. D. teiginiais, kad bendravimo tvarka nebuvo pažeista, nagrinėjamu atveju, būtina vadovautis bendrais nepilnamečio vaiko interesais, o ne vaiko norais ir nuomone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste, taigi vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti. Pažymėtina, jog bet kokiu atveju, suinteresuotas asmuo D. D. neturi teisės savo nuožiūra apriboti tėvo bendravimo su vaiku, tokį sprendimą, įvertinęs įrodymus bei šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus bei vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, galėtų priimti tik teismas.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens D. D. kategoriškas nusistatymas neperduoti šalių nepilnamečio vaiko tėvui, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, negali būti laikomas pateisinamu. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo D. D. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su suinteresuotu asmeniu A. D., užtikrinti vaiko teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaiko auklėjime, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui D. D. baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties nevykdymą.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo D. D. savo aktyviais veiksmais sąmoningai nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties. Nesuteikė galimybės vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi 2022 m. gruodžio 24 d., neįgyvendino pilna apimtini suinteresuoto asmens A. D. teisės pasimatyti su sūnumi 2023 m. sausio 7 d. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu nutartis buvo nevykdomas dėl ne nuo suinteresuoto asmens D. D. valios priklausančių priežasčių. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo D. D. sąmoningai nevykdė teismo nutarties, ignoravo antstolės reikalavimą vykdyti teismo nutartį. Tokiais savo veiksmais suinteresuotas asmuo D. D. pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą. Be to, toks suinteresuotas asmuo D. D. elgesys pažeidė ir nepilnamečio vaiko interesus.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti. Pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išanalizavo šalių nurodomas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė