- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-1361-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00089-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. M. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2024 m. gruodžio 5 d. Privalomą nurodymą Nr. ŽPN-1592 (toliau – ir Privalomas nurodymas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2025 m. kovo 31 d. prašymu teismo prašė sustabdyti civilinę bylą iki kol bus priimtas galutinis valstybės institucijų sprendimas leisti ar neleisti ieškovei įsigyti įsiterpusį valstybinės žemė sklypą, kuriame Inspekcija ginčijamu Privalomu nurodymu nurodė ieškovei pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais bei 4,72 m. ilgio metalinius vartus.
3. Nurodė, kad ginčo valstybinė žemė nėra naudojama eismui ir nėra reikalinga 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas“ (toliau – ir Bendrija) reikmėms, Bendrija sutiko, kad nariai ją išsipirktų. Tai patvirtina 2022 m. birželio 30 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas. Šio sprendimo pagrindu buvo pradėta valstybinės žemės išsipirkimo procedūra. Užbaigus valstybinės žemės išpirkimo procedūras, Privalomas nurodymas nebeturėtų būti vykdomas, nes tvora ir vartai būtų ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, o ne ant valstybinės žemės.
4. Inspekcija teismui pateiktoje nuomonėje dėl ieškovės prašymo nurodė, kad ieškovės nurodytos bylos stabdymo priežastys neturi reikšmės sprendžiant Privalomo nurodymo teisėtumo klausimą, dėl to nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškovės aktyvūs veiksmai siekiant įsigyti savavališkai naudojamą valstybinę žemę nepaneigia žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant Privalomo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, tačiau ne civilinės bylos sustabdymo klausimą.
5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) teismui pateiktoje nuomonėje dėl ieškovės prašymo nurodė, kad neprieštarauja civilinės bylos sustabdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl bylos stabdymo ir sustabdė bylą iki kol bus priimtas galutinis valstybės institucijų sprendimas leisti ar neleisti ieškovei įsigyti įsiterpusį valstybinės žemė sklypą, kuriame Inspekcija ginčijamu Privalomu nurodymu nurodė ieškovei pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais bei 4,72 m ilgio metalinius vartus. Įpareigojo ieškovę išnykus aplinkybėms, buvusioms civilinės bylos sustabdymo pagrindu, skubiai apie tai informuoti teismą.
7. Teismas nustatė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, surašė ieškovei Privalomą nurodymą, kuriuo pareikalavo iš ieškovės iki 2025 m. birželio 3 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 111 kv. m. šiaurinėje pusėje – pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais bei 4,72 m ilgio metalinius vartus. Inspekcija 2024 m. liepos 10 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) neplaninį patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) (toliau – ir aktas), kuriame užfiksuota, kad sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje sklypo dalyje, už jo ribų, tvoromis ir metaliniais vartais aptvertas ir naudojamas nesuformuotas valstybinės žemės plotas – 111 m², tvora pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tokiais veiksmais ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje yra sprendžiamas Privalomo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šiuo metu yra pradėta valstybinės žemės išpirkimo procedūra, kurią užbaigus Privalomas nurodymas nebeturėtų būti vykdomas, nes tvora ir vartai būtų ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, o ne ant valstybinės žemės. Taigi, išsprendus valstybinės žemės išpirkimo klausimą, atsakovės Privalomojo nurodymo reikalavimai taptų neaktualūs. Civilinę bylą taip pat yra pagrįsta sustabdyti siekiant išvengti ieškovei išlaidų išardant tvorą, o vėliau, priėmus jai palankų sprendimą, vėl statant tvorą, t. y. vadovaujamasi protingumo principu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl civilinės bylos stabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo nurodytos priežastys neturi reikšmės sprendžiant Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimą, dėl to nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovės aktyvūs veiksmai siekiant įsigyti savavališkai naudojamą valstybinę žemę nepaneigia žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės galėtų turėti reikšmės vertinant Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, tačiau ne civilinės bylos sustabdymo klausimą.
1.2. Nors ieškovė ir ginčija Privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau jos atliekami veiksmai akivaizdžiai rodo, kad ji iš esmės pripažįsta Privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau visais būdais siekia papildomo laiko Privalomojo nurodymo įvykdymui. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą teismų praktiką, kadangi tikslas, kurio siekiama („išvengti ieškovei turtinių išlaidų išardant tvorą, o vėliau, priėmus jai palankų sprendimą, vėl statant tvorą, t. y. vadovaujamasi protingumo principu“) gali būti pasiekiamas taikant įstatyme numatytas priemones, o būtent privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo instituto taikymą.
1.4. Ieškovė byloje reiškia reikalavimą priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Palikus skundžiamą nutartį galioti, kyla grėsmė susiklostyti ydingai teisinei situacijai, kuomet įteisinus valstybinės žemės naudojimą, išnyktų civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau reikalavimas dėl išlaidų iš atsakovės atlyginimo ieškovei, toliau galėtų būti reiškiamas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Inspekcija ignoruoja faktą, kad dar vykstant administracinei procedūrai iki Privalomojo nurodymo priėmimo ieškovė teikė prašymą Inspekcijai stabdyti/atidėti Privalomo nurodymo išdavimą, kol bus išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės išpirkimo. Inspekcija nestabdė proceso, nors prašymas įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą buvo pateiktas ir pati išpirkimo procedūra pradėta dar iki Inspekcijos pradėto ir atlikto patikrinimo. Toks Inspekcijos atsisakymas stabdyti Privalomo nurodymo išdavimo procedūrą neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų principų. Ginčo situacijoje Inspekcija elgėsi formaliai ir biurokratiškai, jei ji būtų sustabdžiusi administracinę procedūrą dėl Privalomojo nurodymo priėmimo, šios civilinės bylos nebūtų buvę.
2.2. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad argumentas dėl vykstančios valstybinės žemės išsipirkimo procedūros gali būti pagrindas ne bylos stabdymui, o Privalomo nurodymo termino pratęsimui. Ieškovė nepripažįsta Privalomo nurodymo teisėtumo, nes jis yra neteisėtas, priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su vykstančia valstybinės žemės išpirkimo procedūra.
2.3. Inspekcija siekia nepagrįstai apsunkinti ieškovės situaciją, tokiu atveju ji taptų priklausoma nuo Inspekcijos šališko noro ar nenoro pratęsti terminą, nes termino pratęsimo priežasčių svarbos vertinimas paliktas išskirtinai Inspekcijai. Tokio prašymo netenkinus, ieškovė turėtų vėl kreiptis į teismą, kad apgintų savo teisėtą interesą.
2.4. Inspekcijos argumentas, kad palikus skundžiamą nutartį galioti, kyla grėsmė susiklostyti ydingai teisinei situacijai, kuomet įteisinus valstybinės žemės naudojimą, išnyktų civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau reikalavimas dėl išlaidų iš atsakovės atlyginimo ieškovei toliau galėtų būti reiškiamas, taip pat nepaneigia nutarties teisėtumo. Ši byla buvo pradėta dėl neteisėtai Inspekcijos priimto Privalomo nurodymo, nes ji atsisakė stabdyti Privalomo nurodymo priėmimo procedūrą dėl vykstančio valstybinės žemės išpirkimo proceso, todėl elgėsi formaliai ir biurokratiškai, pažeidė gero viešojo administravimo principą ir dėl to yra atsakinga už savo pačios veiksmais sukeltų pasekmių.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovė be teisinio pagrindo naudojosi ir naudojasi valstybine žeme. NŽT mano, kad atskirojo skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismo, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo dėl atskirojo skundo (ne)tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis teismų praktika bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė vadovaudamasis protingumo principu, įvertinęs tai, kad išsprendus valstybinės žemės išpirkimo klausimą, metalinė tvora su konstrukcijomis ir borteliais būtų ant ieškovei (o nebe valstybei) priklausančios žemės, todėl atsakovės Privalomojo nurodymo reikalavimai taptų neaktualūs ir būtų išvengta turtinių išlaidų išardant, o vėliau galimai vėl atstatant tvorą, dėl kurios surašytas Privalomasis nurodymas. Tokia teismo pozicija yra racionali tuo aspektu, jog tokiu būdu gali būti užkertamas kelias ateityje proceso šalims išvengti galimų papildomų išlaidų, kurios gali būti patirtos nesustabdžius bylos nagrinėjimo šioje bylos proceso stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kol bus priimtas galutinis valstybės institucijų sprendimas leisti ar neleisti ieškovei įsigyti įsiterpusį valstybinės žemė sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).
17. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
18. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; kt.).
19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir, kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė teismo prašo panaikinti Inspekcijos Privalomą nurodymą. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė. Sklypas yra Bendrijos teritorijoje, o ieškovė yra Bendrijos narė. Inspekcija 2024 m. liepos 10 d. atliko žemės sklypo neplaninį patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną), kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje sklypo dalyje, už jo ribų, tvoromis ir metaliniais vartais aptvertas ir naudojamas nesuformuotas valstybinės žemės plotas – 111 m², taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme, tvora pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tokiais veiksmais ieškovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą – žemės savininkai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Inspekcija 2024 m. gruodžio 5 d. išdavė Privalomą nurodymą Nr. ŽPN-1592 ieškovei atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 111 kv. m. šiaurinėje pusėje – pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais, bei 4.72 m. ilgio metalinius vartus. Ginčo valstybinė žemė yra Bendrijos teritorijoje, todėl ši valstybinė žemė yra bendrojo naudojimo Bendrijos žemė, dėl kurios naudojimo ir valdymo sprendimus priima Bendrijos susirinkimas. Bendrijos nariai nusprendė, kad ši valstybinė žemė nereikalinga ir sutiko, kad nariai ją išsipirktų.
21. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas atsiliepimo surašymo metu (2025-02-17) dar nėra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Klausimas dėl valstybinio žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo galės būti sprendžiamas tik suprojektavus ieškovės pageidaujamą įsigyti valstybinės žemės plotą, ir tik tada galės būti sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo pardavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2023 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-935/23 „Dėl sodininkų bendrijos „Girios Aidas“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1 624 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Girios aidas“ teritorijos dalies, kurioje yra 600 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 761 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 77 kv. m ir apie 186 kv. m laisvos valstybinės žemės plotai, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus ir sujungti juos su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Parengtas projektas buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. A51-183085/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, tačiau suderintas projektas dar nėra patvirtintas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda NŽT.
22. Iš aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu dar tik vykdomos 1 624 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Girios aidas“ teritorijos dalies, kurioje yra 600 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 761 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 77 kv. m ir apie 186 kv. m laisvos valstybinės žemės plotai, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo procedūros. Ieškovės pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas dar nėra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Klausimas dėl valstybinio žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo galės būti sprendžiamas tik suprojektavus ieškovės pageidaujamą įsigyti valstybinės žemės plotą ir tik tada galės būti sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo pardavimo. Tačiau, ar bus toks projektas patvirtintas, ar bus priimtas sprendimas parduoti ieškovei jos pageidaujamą įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį nėra aišku, be to, administracinės procedūros, susijusios su žemės sklypais, paprastai užtrunka pakankamai ilgą laiko tarpą. Taigi, nagrinėjamos bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui, kai nėra iki galo aiškūs administracinių procedūrų, kiek tai yra susiję su ieškovės pageidaujamos įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo plotu, sprendiniais, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad ieškovės veiksmai siekiant įsigyti savavališkai naudojamą valstybinę žemę galėtų turėti reikšmės vertinant Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, tačiau nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą ir nėra pagrindas civilinei bylai sustabdyti.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina apylinkės teismui tolimesniam jos nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti. Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.