- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-955-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00783-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- užsienio bendrovės TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Kategorijos
- 3.1.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės užsienio bendrovės TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančios per TURK HAVA YOLAARI Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per TURK HAVA YOLAARI Lietuvos filialą, dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei užsienio bendrovei TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per TURK HAVA YOLAARI Lietuvos filialą (toliau – atsakovė), kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 1 200 Eur kompensaciją, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Teisme 2024 m. kovo 1 d. buvo gautas ieškovės UAB „Skycop.com“ pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nes atsakovė sumokėjo dalį (50 proc.) prašytos kompensacijos. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 726 Eur atstovavimo išlaidų, ir negrąžintiną žyminio mokesčio dalį (6,75 Eur), nes atsakovė dalį reikalautos kompensacijos sumokėjo tik po kreipimosi į teismą ir civilinės bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą Nr. e2-4929-1099/2024 nutraukė, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 732,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta Nr. 2-237-943/2017).
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė tik po civilinės bylos iškėlimo ieškovei sumokėjo jos ieškiniu reikalautos kompensacijos dalį (mokėjimas atliktas 2024 m. sausio 26 d.), remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei ieškovės prašymu, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos 732,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 726 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 6,75 Eur negrąžinta žyminio mokesčio dalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso atsakovės atžvilgiu. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei – laiku ir tinkamai neįvykdžiusi piniginės prievolės (nors ieškovė iki kreipimosi į teismą siuntė pastarajai pretenzijas), pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, kitų aplinkybių, dėl kurių šios išlaidos turėtų būti mažinamos, taip pat nenustatyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria iš apeliantės ieškovės naudai priteista 732,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o apeliantės naudai priteisti 726 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei nutartyje nurodo teismas, nepagrįsto ieškinio pateikimą, kurio ieškovė vėliau atsisakė, lėmė ne apeliantės, bet ieškovės pasyvumas, taip pat ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas. Apeliantė argumentus dėl ieškovės kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo buvo nurodžiusi atsiliepime, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir nutartyje dėl jų apskritai nepasisakė.
9.2. Kaip patvirtina prie ieškinio pridedama komunikacija tarp šalių, ieškovei pateikus prašymą dėl kompensacijos sumokėjimo apeliantei, apeliantė informavo ieškovę, kad prašymas bus išnagrinėtas ieškovei ištaisius pateiktų dokumentų trūkumus (buvo identifikuotas keleivio parašo neatitikimas tarp dokumentų). Ieškovė, užuot ištaisiusi nurodytus trūkumus, pateikė teismui ieškinį dėl kompensacijų priteisimo. Dėl ieškovės pasyvumo toliau jos prašymas dėl kompensacijų nebuvo nagrinėjamas.
9.3. Kiekvieną kartą gavusi ieškovės prašymą dėl kompensacijų, apeliantė, siekdamas apsaugoti, be kita ko, keleivių interesus, prieš išmokėdama kompensacijas privalo įsitikinti dokumentų, kuriais perleidžiama reikalavimo teisė ieškovei, autentiškumu. Tokį poreikį vertinti pateiktų dokumentų autentiškumą, be kita ko, suponuoja apeliantės veiklos praktikoje pasitaikantys atvejai, kai dėl kompensacijų dėl tų pačių skrydžių į apeliantę kreipiasi ir bedrovės, teigiančios, kad perėmė reikalavimo teises iš keleivių, ir patys keleiviai.
Atsiliepimas
9.4. Atsiliepime apeliantė ieškinio nepagrįstumą taip pat grindė 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas 261/2004) 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriomis numatomas aiškus pagrindas mažinti keleiviams mokėtinų kompensacijų dydį 50 proc., jei skrydžio atidėjimas yra trumpesnis nei 4 valandos. Kaip nurodoma kartu su ieškiniu pateiktoje informacijoje, nagrinėjamu atveju skrydis TK66, dėl kurio prisiteisti kompensacijas reikalauta, į paskirties vietą atvykti vėlavo 3 val. 39 min., taigi vėlavimas neviršijo 4 valandų.
9.5. Vertinant ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad ieškovei turėjo būti aišku tai, kad apeliantė, esant Reglamente 261/2004 nustatytiems pagrindams, išmokės sumažintas kompensacijas, kas vien šiuo pagrindu lems ieškovės ieškinio nepagrįstumą 50 proc. apimtimi. Nagrinėjamoje byloje apeliantei apmokėjus pusę ieškinio sumos, ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kas patvirtina, kad pati ieškovė pripažįsta, jog jos ieškinys 50 proc. apimtimi buvo nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nutartimi priteistos nepagrįstai, o apeliantė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9.6. Nors apeliantė ir neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų, pagrindžiančių konkrečių bylinėjimosi išlaidų dydį, nutartyje klausimas dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo nagrinėtas, tačiau aukščiau nurodomais teiginiais teismas konstatavo apeliantės kaltę dėl proceso, o ieškovės kaltės neįžvelgė, jos reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkindamas visa apimtimi. Apeliantė daro išvadą, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nutartimi nebūtų jai atlygintos net jei įrodymai dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio būtų buvę pateikti iki teismui priimant nutartį. Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo kartu išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantei klausimą.
9.7. Apeliantė teikia į bylą jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie yra tiesiogiai susiję su atskirajame skunde apeliantės formuluojamu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantės naudai. Apeliantė neturėjo galimybės šių dokumentų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovei 2024 m. kovo 1 d. pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teismas tą pačią dieną priėmė nutartį, kuria bylą nutraukė. Be to, apeliantė už teisines paslaugas sumokėjo tik 2024 m. kovo 7 d.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas bylinėjimosi išlaidas visiškai pagrįstai tarp šalių paskirstė vadovaudamasis CPK 94 straipsniu – ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų po to, kai atsakovė dalį jų patenkino, taigi byla buvo užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo aiškiai įvardijo priežastį, kodėl atsisako ieškinio (nes atsakovė patenkino reikalavimus jau po ieškinio pateikimo teismui), ir detaliai argumentavo savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo šalių procesinio elgesio prasme. Kaip nurodyta pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ir kaip patvirtina su ieškiniu pateikti priedai, ieškovė ėmėsi priemonių, kad sąžiningai ir ekonomiškai išspręstų ginčą ikiteisminėje stadijoje, bet atsakovė siekė išvengti kompensacijos mokėjimo pagal Reglamentą 261/2004. Atsakovė 50 proc. reikalaujamos priteisti kompensacijos sumos sumokėjo 2024 m. sausio 26 d., t. y. jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos priteisimo (2024 m. sausio 16 d.), taigi atsakovė jau po ieškinio pateikimo iš esmės pripažino ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
10.3. Atskirajame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilyginimas bylos dalies, dėl kurios reikalavimų atsisakyta, išsprendimui kitos šalies naudai. Atsakovė selektyviai cituoja kasacinio teismo nutartis, atrinkdama tik jos pozicijai palankias nutarčių dalis. Atsakovės cituojamuose nutartyse aptariamu klausimu (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriėmus sprendimo dėl ginčo iš esmės) daroma nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose išaiškinta, jog, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą). Taigi kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog, paskirstant bylinėjimosi išlaidas CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu, svarbu įvertinti priežastis, kodėl ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų ar jų dalies. Šiuo atveju Ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad atsisako ieškinio dėl to, kad atsakovė patenkino jį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jau po to, kai ieškinys buvo pateiktas teismui. Jei atsakovė būtų patenkinusi ieškinio reikalavimus ikiteisminėje stadijoje, ieškovei nebūtų kilęs poreikis kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir ji nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Taigi ieškovės reikalavimų patenkinimo momentas pagrindžia tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės elgesio ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
10.4. Ieškovė siekė sąžiningai ir ekonomiškai ginčą išspręsti iki kreipimosi į teismą, bet atsakovė melagingai nurodė, kad kompensacijos mokėti neprivalo ir nesutinka, nes parašai įgaliojime ir keleivių asmens dokumentuose nesutampa. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovė, nereikalaudama jokių papildomų įrodymų (teismui buvo pateikti tokie patys duomenys, kiek jie susiję su keleivių parašų autentiškumu), kompensaciją ieškovei sumokėjo. Taigi atsakovės atsisakymas sumokėti kompensaciją nebuvo pagrįstas jokiomis objektyviomis ir pateisinamomis priežastimis, ir tokiu būdu atsakovė tik siekė išvengti kompensacijos sumokėjimo ieškovei pareigos įvykdymo.
10.5. Ieškovė 2024 m. kovo 1 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo detaliai aptarė pasikartojantį nesąžiningą atsakovės elgesį, siekiant išvengti kompensacijų mokėjimo. Ieškovė 2023 m. taip pat buvo pateikusi prieš atsakovę kitų ieškinių, tačiau po ieškinių pateikimo teismui atsakovė ieškovės reikalavimus įvykdydavo, nors ikiteisminėje stadijoje kompensacijų nesumokėdavo, remdamasi, pavyzdžiui, tuo, kad atstovavimo sutartyje ir keleivių asmens dokumentuose esantys parašai nesutampa. Tokie standartiniai atsakovės atsakymai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ikiteisminėje stadijoje ieškovei nuolatos pateikia standartinio turinio atsakymus (dėl parašų nesutapimo), ir į tai, kad teisminėje stadijoje tų pačių ieškovės pateiktų įrodymų autentiškumo atsakovė neginčija, o sumoka kompensacijas pagal Reglamentą 261/2004, kelia Ieškovei pagrįstų abejonių dėl atsakovės sąžiningumo.
10.6. Pasisakydama dėl atsakovės argumento, jog ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė 50 proc. nesumažins reikalaujamos išmokėti kompensacijos sumos, kaip tai numatyta Reglamento 261/2004 7 straipsnio 2 dalyje, nes šios dalies taikymas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis – vėlavimo trukme, ieškovė pažymi, jog 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas gali 50 proc. sumažinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą kompensaciją. Įvertinus straipsnio formuluotę akivaizdu, jog skrydį vykdantis oro vežėjas turi teisę, tačiau ne pareigą sumažinti kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kuria civilinė byla buvo nutraukta, nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šių išlaidų susidarymą sąlygojo ne atsakovės procesinis elgesys, o pačios ieškovės pasyvumas šalių ginčą sprendžiant ikiteisminėje stadijoje. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su šiais apeliantės argumentais, nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nesąžiningo atsakovės elgesio, siekiant išvengti kompensacijos mokėjimo.
15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
18. Kaip pirmiau nurodyta, CPK 94 straipsnis tiesiogiai įpareigoja teismą atsižvelgti į šalių elgesį bylos proceso metu ir į bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis. Visa tai kompleksiškai įvertinus ir nustatytina atsakomybė dėl proceso. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
19. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, 2024 m. sausio 16 d. teisme buvo gautas ir tą pačią dieną priimtas ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinys atsakovei užsienio bendrovei TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per TURK HAVA YOLAARI Lietuvos filialą, dėl 1 200 Eur kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo, vėlavus skrydžiui Nr. TK 66, 2023 m. rugsėjo 17 d. vykusiam maršrutu Stambulas (IST) – Denpasaras-Balis (DPS). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui duomenis apie tai, kad kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijų pagal Reglamentą 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto ginčo šalių susirašinėjimo, ieškovei pateikus pretenziją atsakovei, atsakovė informavo, kad keleivio pase esantis parašas skiriasi nuo dokumentuose esančių parašų, todėl reikiamiems veiksmams atlikti atsakovei reikia įsitikinti, jog dokumentai yra teisingi. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė, gavusi atsakovės atsakymą į pretenziją, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2024 m. sausio 26 d. gavo atsakovės atliktą 600 Eur sumos mokėjimą, taip pat gavo ir 2024 m. sausio 31 d. atliktą 0,90 Eur procesinių palūkanų sumokėjimą, todėl 2024 m. kovo 1 d. pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, kurį teismas skundžiama nutartimi priėmė ir bylą nutraukė. Prašyme dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 732,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino pilna apimtimi, nustatęs, kad atsakovė, laiku nevykdydama piniginės prievolės, sudarė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovės reikalavimą patenkino jau po bylos iškėlimo teisme, sumokėdama 50 proc. reikalaujamos priteisti kompensacijos sumos. Kaip minėta, tais atvejais, kai atsakovas patenkina reikalavimus tik ieškovui patenkinus ieškinį, laikoma, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Atskirajame skunde išdėstyti atsakovės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą šiuo atveju nulėmė ieškovės pasyvumas, jai neištaisius atsakovei pateiktos pretenzijos trūkumų, vertintini kritiškai, kadangi, kaip pagrįstai pažymėta ir atsiliepime į atskirąjį skundą, po bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė ieškovės reikalavimo pagrįstumo neginčijo ir jį įvykdė. Taigi šiuo atveju labiau tikėtina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė atsakovei vengiant įvykdyti piniginę prievolę dėl kompensacijos sumokėjimo.
21. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, jog tik 50 proc. jos reikalavimo buvo pagrįsti. Reglamento 261/2004 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas gali šiame straipsnyje nurodytais atvejais (tarp jų – ir kai vėluojama, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, mažiau nei 4 valandas) 50 proc. sumažinti mokėtiną kompensaciją. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad kompensacijos sumažinimas yra atsakovės teisė, o ne pareiga, todėl ieškinys, kuriuo prašoma priteisti visą kompensacijos sumą trumpesnio nei 4 val. skrydžio vėlavimo atveju negali būti laikomas savaime nepagrįstu.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, ir šias išlaidas priteisė ieškovės naudai. Nenustačius pagrindo tenkinti atsakovės atskirojo skundo, nėra pagrindo vertinti ir jos pateiktų duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nenustatyta, kad jos atsakovei turėtų būti atlygintos. Taigi, atsižvelgiant į bylos rezultatą, vertintina, kad atsakovės pateikti įrodymai įtakos sprendžiant šalių ginčą neturės, todėl šie įrodymai nepriimami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirojo skundo ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Abi šalys pateikė į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžio, nustatyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ir laikytinos pagrįstomis, todėl, atskirojo skundo netenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės užsienio bendrovės TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, Lietuvos Respublikoje veikiančios per TURK HAVA YOLLARI Lietuvos filialą, atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės TURK HAVA YOLLARI ANONIM ORTAKLIG, juridinio asmens kodas 75184, Lietuvos Respublikoje veikiančios per TURK HAVA YOLLARI Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 303075897, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.