- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- e2-3-374/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03949-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- G. P., R. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui G. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, ir pagal atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei A. P., tretiesiems asmenims G. P., R. J. dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiui asmeniui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. P., patikslinusi ieškinį, teismo prašo:
- nutraukti G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1989-01-14 sudarytą santuoką (įrašo Nr. 15), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „P“ ir „P“;
- Nustatyti, kad ieškovės A. P. ir G. P. 1989-01-14 sudaryta santuoka (įrašo Nr. 15), nutrūko ir teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado (kilo) nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyriumi ir bendro ūkio vedimo nutraukimo - 2018 metų spalio 1 dienos.
- Padalinti tarp ieškovės A. P. ir atsakovo G. P. santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:
Ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- namų valdą - Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000,- Eur;
Atsakovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- G. P. individuali įmone “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur:
- 13250,- Eur kompensaciją iš A. P. už A. P. tenkančią didesnę turto dalį.
Arba
Ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį namų valdos - Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000 Eur (101000,- Eur);
- ½ dalį G. P. individualios įmonės “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur (87750,-
Eur) rinkos vertės.
Atsakovo G. P. nuosavybėn priteisti:
- ½ dalį namų valdos - Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000,-EUR (101000,-Eur);
- ½ dalį G. P. individualios įmonės “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur (87750,- Eur) rinkos vertės.
- Priteisti iš G. P. A. P. naudai 2 034,615 Eur kompensaciją už namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) A. P. sumokėtus mokesčius.
- Nustatyti A. P., bendravimo su sūnumi G. P. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant, kad A. P. paima sūnų G. P. kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių penktadienį 16 vai. iš jo buvimo vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18 valandos; A. P. paima sūnų G. P. iš jo buvimo vietos kiekvieną trečiadienį 17 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 20.30 valandos.
- Priteisti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžių metu nurodė, kad 1989 m. sausio 14 d. tarp A. P. (toliau - ieškovė) ir G. P. (toliau - atsakovas) buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 15. Santuokoje šalims gimė sūnūs S. P. ir G. P., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Ieškovės teigimu, šalių santuoka faktiškai iširo prieš ilgą laiką dėl atsakovo kaltės, tačiau siekiant išvengti didesnių teisminių ginčių, šiuo ieškiniu Ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. atsakovas išsikraustė iš šeimos namų, nustojo šeimą remti materialiai, prisidėti prie neįgalaus sūnaus priežiūros. Nuo to laiko šalys nebeveda nei bendro ūkio, nei bendros buities. Atsakovas neprisideda prie pilnamečio neįgalaus sūnaus priežiūros, nepadeda materialiai. Ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširusi neatstatomai, todėl prašo netaikyti susitaikymo procedūros įtvirtintos LR CK 3. 64 str. ir sutinka santuoką nutraukti neanalizuojant skyrybų priežasčių.
4. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 1 d. atsakovas išsikraustė iš šeimos namų, nuo to laiko šalys nebeveda nei bendro ūkio, nei bendros buities, o šeimyniniai santykiai tarp šalių nutrūko visiškai. Tokias pačias aplinkybes (gyvenimo skyriumi momentą ir bendro ūkio nevedimą nuo 2018-10-01) pripažino ir atsakovas G. P., tačiau atsakovas nurodo, kad turtas neturi būti dalinamas pagal kainas, galiojusias šalių gyvenimo skyriumi momentu, o turėtų būti dalinamas vėlesne data. Todėl siekiant aiškumo ginče bei vadovaujantis operatyvumo ir koncentruotumo principais, ieškovė reiškia papildomą reikalavimą prašydama teismo nustatyti, kad ieškovės A. P. ir G. P. 1989-01-14 sudaryta santuoka (įrašo Nr. 15), nutrūko ir teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado (kilo) nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyriumi ir bendro ūkio vedimo nutraukimo - 2018 metų spalio 1 dienos.
5. Ieškovė paaiškino, kad 1996 m. rugpjūčio 4 d. šalims gimė neįgalus vaikas G. P.. 2014 m. rugsėjo 5 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuo 2014-08-04 iki 2061-08-03 yra nustatytas 20 proc. darbingumas. 2020-12-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 2959-301/2020 teismas atleido ieškovę A. P. nuo neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto G. P. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, G. P. globėju ir turto administratoriumi paskiriant atsakovą G. P..
6. Pasisakydama dėl prisidėjimo prie neveiksnaus sūnaus išlaikymo, ieškovė nurodė, kad ji neneigia pareigos teikti papildomą išlaikymą neveiksniam sūnui G. P., tačiau atsakovui nepateikus jokių duomenų, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokio papildomo išlaikymo dydis neveiksniam sūnui G. P. yra reikalingas. Sprendžiant dėl papildomo išlaikymo priteisimo, turėtų būti įvertinta ir aktuali abiejų tėvų turtinė padėtis. Tačiau atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Todėl ieškovė daro išvadą, jog šioje dalyje atsakovo reikalavimas (poreikis teikti papildomo išlaikymo sumas) yra neįrodytas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu, šalių sūnui gyvenant drauge su tėvu, ieškovė patiria apribojimus ir kliūtis dėl bendravimo su juo tvarkos, todėl ieškovė prašo nustatyti jos ir sūnaus G. P. bendravimo tvarką, numatant, kad A. P. paima sūnų G. lyginių mėnesio savaičių penktadienį 16 vai. iš jo buvimo vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18 valandos. Taip pat A. P. paima sūnų G. P. iš jo buvimo vietos kiekvieną trečiadienį 17 valandą ir grąžina į namus iki tos pačios dienos 20.30 valandos.
8. Ieškovė pasirinko du būdus, kuriais būtų galima padalinti bendrosios nuosavybės teise šalims priklausantį turtą. Ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: namų valdą - Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000,- Eur; Atsakovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: G. P. individuali įmone “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur: 13250,- Eur kompensaciją iš A. P. už A. P. tenkančią didesnę turto dalį. Arba - Ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį namų valdos - Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000 Eur (101000,- Eur); ½ dalį G. P. individualios įmonės “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur (87750,- Eur) rinkos vertės. Atsakovo G. P. nuosavybėn priteisti: ½ dalį namų valdos - Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000,-Eur (101000,-Eur); ½ dalį G. P. individualios įmonės “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur (87750,- Eur) rinkos vertės.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso namų valda, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog dar 2018 m. atsakovas paliko bendrus namus išsikraustė gyventi kitur. Tačiau nekilnojamasis turtas nėra atidalintas ir abu bendraturčiai privalo jį išlaikyti. Šiuo metu, ieškovės teigimu, tik viena ieškovė moka mokesčius, susijusius su namų valdos išlaikymu, atsakovas niekaip neprisideda. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio, A. P. yra sumokėjusi 3996,69 Eur už dujas, kurių 104,32 Eur buvo pervesti atsakovui. Taip pat 2019 m. lapkričio mėnesį sumokėjo 72,54 Eur už kietą kurą namo šildymui. Viso A. P. išleido 4 069,23 Eur.
10. Ieškovės nuomone, vadovaujantis LR CK 4.76 str. „Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.“ Atsižvelgiant į tai, iš G. P. A. P. naudai priteistina 2 034,615 Eur, t.y. ½ dalis kompensacija už namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), A. P. sumokėtus mokesčius.
11. Atsakovas G. P. su ieškiniu sutinka dalinai. Atsakovas neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nesutinka su ieškovės siūlomais turto padalinimo variantais. Atsakovas sutinka, kad šalių gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) tarp šalių būtų dalijamas po ½ dalį kiekvienai iš šalių, o kas liečia G. P. individualią įmonę „Elpega“, atsakovas pageidauja, kad ji būtų palikta atsakovo nuosavybėn, kadangi tai individuali įmonė, joje veiklą visuomet vykdė ir tebevykdo atsakovas, o ieškovei priteistina pusė minėtos įmonės vertės kompensacija, kuri sudaro 25 650 Eur sumą, kurią atsakovas sutinka ieškovei išmokėti.
Šalies argumentai
12. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo 2034,615 Eur kompensaciją dėl už namų valdos sumokėtus mokesčius. Atsakovo nuomone, toks reikalavimas yra nepagrįstas ir teismo neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas pažymėjo, kad jis name negyvena. Name gyvena ir paslaugomis naudojasi ieškovė. Ieškovė prašo, kad būtų priteista pusė jos sumokėtos sumos už dujas, tačiau, atsakovo nuomone, šioje vietoje pažymėtina, kad sutartį dėl dujų teikimo sudarė asmeniškai ieškovė, t.y. ji pati asmeniškai prisiėmė prievolę mokėti už suvartotas dujas. Todėl minėta prievolė yra asmeninio pobūdžio, dėl ko ji asmeniškai turi pareigą minėtą prievolę ir įvykdyti. Atsakovas dujų teikimą name buvo sustabdęs, ir pastatė kieto kuro katilą, kad būtų ekonomiškas namo išlaikymas, tačiau kaip dujas pasijungė ir dėl to sutartį sudarė asmeniškai ieškovė, dėl ko jai ir tenka su tuo susijusios išlaidos. Ieškovei naudojantis namu ir jau asmeniškai prisiėmus prievolę naudotis dujomis, jai ir tenka pareiga apmokėti asmeniškai prisiimtas prievoles, dėl ko, atsakovo įsitikinimu, pastarasis reikalavimas atmestinas, kadangi šalys bendro ūkio neveda, o minėta prievolė yra ieškovės asmeninė.
13. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: priteisti iš ieškovės A. P. pilnamečio neįgalaus sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. spalio 01 d.) iki 2061 m. rugpjūčio 03 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant minėtas lėšas administruoto G. P. globėjui ir turto administratoriui G. P.. Priteisti iš ieškovės A. P. lėšas, gautas iš Marijampolės savivaldybės administracijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios buvo pervedamos A. P. dėl pilnamečio neįgalaus sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), neįgalumo, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pavedant minėtas lėšas administruoto G. P. globėjui ir turto administratoriui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovo naudai priteisti iš ieškovės, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas teigė, jog ieškovė dar 2019-11-15 ieškinyje teismui, kuriuo pati prašė priteisti išlaikymą neįgaliam sūnui, nurodė kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 800 Eur suma per mėnesį bei prašė, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui būtų priteista po 200 Eur suma. Nors sūnaus išlaikymui šiai dienai yra reikalinga kur kas didesnė išlaikymo suma, nes viskas dėl infliacijos yra pabrangę (išlaikymui išleidžiama vidutiniškai ne mažiau kaip 1200 Eur suma), tačiau atsakovas prašo, kad sūnaus išlaikymui būtų priteista 200 Eur suma, t.y. tokio paties dydžio kurią pripažino bei prašė priteisti pati ieškovė. Todėl iš ieškovės sūnaus išlaikymui priteistina 200 Eur suma mokama kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomomis, išlaikymas priteistinas nuo bylos iškėlimo dienos iki 2061-08-03 (iki nustatyto nedarbingumo).
14. Trečiasis asmuo G. P. teismo posėdyje nedalyvavo, jis yra šalių sūnus, kuris pripažintas neveiksniu, o Marijampolės apylinkės teismo 2020-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT2959-301/2020 jo globėju paskirtas G. P., kuris šioje byloje ir atstovauja neveiksnaus sūnaus interesus.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad su ieškiniu nesutinka, nes jo nuomone, ieškovė prašo dalinti naujos statybos pastatą 27P1g, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens teigimu, šis pastatas buvo statomas bendrai su G. P., tuo tikslu dar 2007-01-10 buvo pasirašyta sutartis, kuria buvo susitarta statyti pastatą bendrai lygiomis dalis, kas ir buvo padaryta. Šiuo pastatu naudojasi abu: tiek R. J., tiek G. P..
16. Liudytojas S. P. yra šalių sūnus, kuris paaiškino, kad jo santykiai su motina yra puikūs, o tėvo elgesiui ir jo gyvenimo būdui S. P. nepritaria, todėl su tėvu nebendrauja. Liudytojas paaiškino, kad su tėvu santykiai komplikuoti, bendravimas su tėvu nutrauktas dėl tėvo pykčio ir keršto mamai. Liudytojas nurodė, kad jo motina, ieškovė A. P. yra pasakojusi kaip negerai elgiasi atsakovas, liudytojo tėvas G. P.. Pats liudytojas netinkamo atsakovo elgesio prieš motiną nėra matęs, visas aplinkybes žino tik iš motinos pasakojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nustatyta, kad 1989 m. sausio 14 d. tarp A. P. ir G. P. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 15. Santuokoje šalims gimė sūnūs S. P. ir G. P., kurie šiuo metu yra pilnamečiai.
Dėl santuokos nutraukimo
18. Abi šalys sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę. Šalys nepareiškė noro susitaikyti, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d.). abi šalys santuoką nutraukti pageidauja, nurodo, kad santuoka ir bendras gyvenimas toliau negalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina (CK 3.51 str.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Žemesnės instancijos teismas
20. Šalių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, jog ieškovė ar atsakovas yra tik vienas kuris kaltas dėl santuokos iširimo. Šalių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60, 3.61 straipsniai). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Nors ginčo šiuo klausimu nėra, todėl po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – ieškovei santuokinė pavardė „P“, atsakovui – prigimtinė pavardė – „P“.
Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo
22. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė neįgalus vaikas G. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 5 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma Nr. 0833095, jam nuo 2014-08-04 iki 2061-08-03 yra nustatytas 20 proc. darbingumas. 2020-12-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2959-301/2020 teismas atleido ieškovę A. P. nuo neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto G. P. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, G. P. globėju ir turto administratoriumi paskiriant atsakovą G. P..
23. Atsakovas priešieškiniu prašo: priteisti iš ieškovės A. P. pilnamečio neįgalaus sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. spalio 01 d.) iki 2061 m. rugpjūčio 03 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant minėtas lėšas administruoto G. P. globėjui ir turto administratoriui G. P.. Priteisti iš ieškovės A. P. lėšas, gautas iš Marijampolės savivaldybės administracijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios buvo pervedamos A. P. dėl pilnamečio neįgalaus sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), neįgalumo, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pavedant minėtas lėšas administruoto G. P. globėjui ir turto administratoriui G. P..
24. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas sutinka su šia ieškovės nuomone. Kaip nurodė ieškovė, po 2020-12-16 Marijampolės teismo nutarties priėmimo, po kurios atsakovas tapo neveiksnaus pilnamečio sūnaus globėjas ir turto administratorius, visos valstybės ir savivaldybės mokamos išmokos yra pervedamos į atsakovo sąskaitą. Atsakovas pateikė įrodymus, jog sūnui yra išmokama virš 700 eurų pašalpų. Paminėtina ir tai, kad atsakovui 2018 m. išėjus iš šeimos namų, A. P. išlaikymo iš G. P. neprašė. Jokio papildomo išlaikymo atsakovas neteikė.
26. Šioje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo išlaidos viršija valstybės skiriamas išmokas. Atsakovo nuomone, ieškovė dar 2019-11-15 ieškinyje teismui, kuriuo pati prašė priteisti išlaikymą neįgaliam sūnui, nurodė kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 800 Eur suma per mėnesį bei prašė, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui būtų priteista po 200 Eur suma. Nors sūnaus išlaikymui šiai dienai, atsakovo teigimu, yra reikalinga kur kas didesnė išlaikymo suma, nes viskas dėl infliacijos yra pabrangę (išlaikymui išleidžiama vidutiniškai ne mažiau kaip 1200 Eur suma), tačiau atsakovas prašo, kad sūnaus išlaikymui būtų priteista 200 Eur suma, t.y. tokio paties dydžio kurią pripažino bei prašė priteisti pati ieškovė. Todėl, atsakovo įsitikinimu, turi būti iš ieškovės sūnaus išlaikymui priteistina 200 Eur suma mokama kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomomis, išlaikymas priteistinas nuo bylos iškėlimo dienos iki 2061-08-03 (iki nustatyto nedarbingumo).
27. Įvertinus tokią atsakovo poziciją, spręstina, kad jis sūnui išlaikymo prašo todėl, kad anksčiau to prašė pati ieškovė, tačiau nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad sūnui neužtenka valstybės skiriamų jam lėšų. Iki šio priešieškinio pateikimo teisme atsakovas nereikalavo iš ieškovės išlaikymo sūnui. Tokiu būdu, įvertinus šalių neveiksnaus sūnaus poreikius, akivaizdu, jog valstybės skiriamų lėšų pakanka, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.192 str.).
Dėl lėšų, gautų iš Marijampolės savivaldybės administracijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedimo G. P.
28. Kaip minėta šio sprendimo 23 p., atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės A. P. lėšas, gautas iš Marijampolės savivaldybės administracijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios buvo pervedamos A. P. dėl pilnamečio neįgalaus sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), neįgalumo.
29. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Ieškovės teigimu, byloje nėra ginčo, kad iki atsakovo minėtos 2020-12-16 Marijampolės apylinkės teismo nutarties priėmimo, A. P. buvo pilnamečio sūnaus G. P. globėja 2014-12-15 teismo sprendimo pagrindu, taigi, turėjo teisę gauti visas išmokas neįgaliam vaikui prižiūrėti. Kaip neveiksnaus asmens globėjai, A. P. buvo mokamos išmokos iš SODROS ir Marijampolės savivaldybės administracijos. Civilinėje byloje dėl neveiksnaus asmens globėjo pakeitimo buvo konstatuoti ir faktai, kad būtent atsakovas G. P. 2019-11-15 (iškart po ieškinio pateikimo teismui) savavališkai išsivežė neveiksnų sūnų ir nuo to laiko G. P. gyvena kartu su tėvu. Atsakovui G. P. buvo žinomos aplinkybės, apie A. P. gaunamas išmokas, tačiau iki priešieškinio pateikimo jokių pretenzijų dėl jų nereiškė, kadangi jam buvo žinoma, kad net ir sūnui negyvenant kartu, A. P. gaunamas išmokas naudojo sūnaus reikmėms, pirkdama jam reikalingus daiktus, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (daiktų pirkimo kvitai).
30. Teismas sutinka su ieškovės nurodyta nuomone, aptarta šio sprendimo 5-6 punktuose. Todėl šioje dalyje atsakovo reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl bendravimo su neįgaliu sūnumi tvarkos nustatymo
31. Nustatyta, kad šalių sūnui gyvenant drauge su tėvu, ieškovės teigimu, ji patiria apribojimus ir kliūtis dėl bendravimo su juo tvarkos, todėl ieškovė prašo nustatyti jos ir sūnaus G. P. bendravimo tvarką. Atsakovas teigia, kad pats sūnus nenori bendrauti su motina, tačiau jokių prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos nepareiškė.
32. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, numatant, kad A. P. paima sūnų G. lyginių mėnesio savaičių penktadienį 16 val. iš jo buvimo vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18 valandos. Taip pat A. P. paima sūnų G. P. iš jo buvimo vietos kiekvieną trečiadienį 17 valandą ir grąžina į namus iki tos pačios dienos 20.30 valandos.
33. LR CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Šiuo atveju nėra aktualu tai, kad šalių sūnus, su kuriuo nustatytina bendravimo tvarka, yra pilnametis, tačiau jis yra neįgalus, asmuo, kuriam reikia priežiūros, dėmesio ir tėvų meilės. Todėl esant nesutarimams tarp vaiko tėvų, būtina nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas iš esmės neginčija šio reikalavimo, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, tenkintinas (CK 3.161 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
34. Santuokos metu buvo įgytas turtas:
1) namų valda (Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigta teisinė registracija)), vidutinė rinkos vertė 202 000 Eur, esanti (duomenys neskelbtini); (turto vertė nustatyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertės K. L. 2023-05-16 ekspertizės aktu Nr. EKZ-05/2023). Dėl šio turto vertės tarp šalių ginčo nėra.
2) G. P. individuali įmone “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), įsteigta 1997 m. sausio 6 d., t. y. šalims būnant santuokoje, vadinasi, sutinkamai su LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p., priskirtina bendrajai jungtinei nuosavybei.
35. Šalys nesutaria dėl aukščiau nurodyto turto padalinimo. Ieškovė nurodo du alternatyvius būdus: vienas – priteisti ieškovei visą namų valdą, arba viso turto po ½ dalį, t.y. ½ dalį namų valdos ir ½ dalį individualios įmonės „Elpega“. Atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą, t.y. namų valdą padalinti po 1/2 dalį, o individualią įmonę „Elpega“ palikti atsakovui, nes jo nuomone, tai yra nedalintinas turtas.
36. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
37. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).
38. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).
39. Ieškovė daug dėmesio skyrė pirmajam nekilnojamojo turto padalinimo variantui, t.y. ieškovei palikti visą namų valdą. Ieškovės pagrindiniai argumentai yra tai, kad gyvenamasis namas, ieškovės nuomone, neįmanomas atsakovo siūlomu būdu padalinti, be to, atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu, t.y. atsakovas prieš ieškovę ne kartą naudojo psichologinį smurtą, įvairiais būdais bandė morališkai palaužti, apsunkti kasdienybę – tai kliūtys gyventi viename name. Tačiau ieškovė, įvertindama teismų praktiką, sutinka, kad būtų padalintas visas santuokoje įgytas turtas po ½ dalį kiekvienam. Teismo nuomone, gyvenamojo namo atidalinimo projektas gali būti paruoštas toks, kad atitiktų abiejų šalių poreikius ir lūkesčius, nekeltų problemų dėl šalių gyvenimo viename pastate. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas su neįgaliu sūnumi gyvena kitur, t.y. patalpose, kurios įrengtos negyvenamose patalpose (dirbtuvėse), nėra ir negali būti pagrindu tos aplinkybės, kad atsakovas su sūnumi turi kur gyventi. Priešingai, atsiradus galimybei atsakovui su neįgaliu sūnumi apsigyventi gyvenamajame name, kur gyvena ir sūnaus motina, palengvėtų ieškovės bendravimas su sūnumi, kuris greičiau priprastų prie motinos dėmesio ir rūpesčio.
40. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžių metu nurodė, kad namų valdą galima labai gerai atidalinti, galima abiem ir šalių neįgaliam sūnui gyventi vienuose namuose. Atsakovas taip pat pateikia galimo gyvenamojo namo padalinimo projektą.
41. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką bei abiejų šalių nurodytus motyvus, sprendžia, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininkų teises. Todėl tenkintinas ieškinys dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pagal alternatyvų ieškovės pasiūlymą, t.y. padalinti turtą po ½ dalį abiems šalims (CK 3.117 str.).
42. Šalys nesutaria dėl G. P. individualios įmonės „Elpega“ padalinimo. Ieškovė prašo padalinti šią įmonę po ½ dalį kiekvienam, atsakovas prieštarauja, teigdamas, kad įmonė negali būti dalinama.
43. Nustatyta, kad G. P. individuali įmonė “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), įsteigta 1997 m. sausio 6 d., t. y. šalims būnant santuokoje, vadinasi, sutinkamai su LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p., priskirtina bendrajai jungtinei nuosavybei.
44. Sutiktina su ieškovės nuomone dėl šios įmonės padalinimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta priešingai – kad tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Įvertinus atsakovo byloje palaikytą poziciją, akivaizdu, kad nors jis ir nesutinka su individualios įmonės įtraukimu į dalintino santuokinio turto balansą, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad individuali įmonė privalo būti laikoma jo asmeninė nuosavybė. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, visi atsakovo argumentai remiasi išimtinai tik jo paties paaiškinimais ir interpretacijomis, nesudarančiomis pagrindo pakeisti santuokos metu įkurtos individualios įmonės teisinį režimą.
45. Individualios įmonės turtas yra šios įmonės nuosavybė, tuo pačiu tai yra vienas iš komponentų, lemiančių pačios įmonės vertę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. Juknevičiaus auto paslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012).
46. Atsakovas nors ir daugeliu klausimų, nagrinėtų šioje byloje, reiškė prieštaravimus, tačiau pareiškė priešieškinį tik vienu klausimu – dėl pilnamečio neįgalaus sūnaus išlaikymo priteisimo. Todėl sunku įvertinti atsakovo teikiamus argumentus ir paaiškinimus, paremtus tik jo nuomone. Ieškovė dėjo daug pastangų pagrįsti savo reikalavimus. Atsižvelgiant proceso šalių skirtingai nurodytą G. P. IĮ „Elpega“ vertę, teismas paskyrė įmonės vertės nustatymo ekspertizę. 2022-09-20 eksperto Tauro A. T. atliktame ekspertizės akte Nr. 2022/04/27-1 buvo vertinama IĮ „Elpega“ rinkos vertė 2018 m. spalio 1 dienai. Siekiant pagrįsti nekilnojamoj turto vertes, ieškovė kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertą M. K., kuris parengė Dalies pastato 12P1P ir pastato 27P1G adresu (duomenys neskelbtini) rašytinę konsultaciją dėl NT objekto rinkos vertės Nr. RE23-016. Sutiktina su ieškovės nuomone, jog G. P. IĮ „Elpega“ vertė turi būti nustatyta ją patikslinant pagal byloje surinktus papildomus rašytinius įrodymus ir teismo eksperto atliktą turto įvertinimą: Tauro A. T. parengto G. P. IĮ „Elpega“ rinkos vertės Ekspertizės akto Nr. 2022/04/27-1 išvadoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę pakeičiant Lietuvos teismo eksperto M. K. parengtoje Dalies pastato 12P1P ir pastato 27P1G adresu (duomenys neskelbtini) rašytinėje konsultacijoje dėl NT objekto rinkos vertės Nr. RE23-016 nurodytąja Dalies pastato 12P1P verte ir papildant neregistruoto pastato 27P1G verte. Todėl laikytina, kad G. P. IĮ „Elepega“ sudaro žemiau išvardintas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas:
- 50/100 dalių pastato - mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12P1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Šių patalpų sąlyginė vertė pagal rašytinę konsultaciją dėl NT objekto rinkos vertės Nr. RE23-016 yra 38 300,- Eur.
- Naujos statybos pastatas 27P1g, kuris neregistruotas VĮ Registrų centre, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šių patalpų vertė pagal rašytinę konsultaciją dėl NT objekto rinkos vertės Nr. RE23-016 yra 37 900,- Eur.
- automobilis AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (iki 2019-09-06 buvę valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas G. P. IĮ „Elpega“, į. k. (duomenys neskelbtini), vardu, vidutinė rinkos vertė 5 300 EUR;
- Trumpalaikis turtas 78 468,- Eur, iš kurio atimami įmonės įsipareigojimai 5145,- Eur. Viso 73 323,- Eur.
- Konstatuotina, jog G. P. IĮ „Elpega“ vertė yra 175 493 (apvalinant 175 500,- Eur). Taigi, viso santuokoje įgyta turto už 377 500 Eur. Kadangi ieškovė su atsakovu nėra sudariusi vedybų sutarties, vadovaujantis LR CK 3.82 str., turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis rėžimas. Nutraukiant santuoką, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis yra už 188 750,- Eur.
47. Įvertinus visus pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog G. P. IĮ „Elpega“ vertė yra 175 493 (apvalinant 175 500,- Eur). Taigi, viso santuokoje įgyta turto už 377 500 Eur. Kadangi ieškovė su atsakovu nėra sudariusi vedybų sutarties, vadovaujantis LR CK 3.82 str., turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis rėžimas. Nutraukiant santuoką, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis yra už 188 750,- Eur.
Dėl kompensacijos priteisimo
48. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso namų valda, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog dar 2018 m. atsakovas paliko bendrus namus išsikraustė gyventi kitur, nustojo šeimą remti materialiai. Abi šalys patvirtina, jog nuo šio laiko jos ūkio bendrai netvarko ir šeimyninių ryšių nepalaiko. Todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas, nustatyti, kad ieškovės A. P. ir G. P. 1989-01-14 sudaryta santuoka (įrašo Nr. 15), nutrūko ir teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado (kilo) nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyriumi ir bendro ūkio vedimo nutraukimo - 2018 metų spalio 1 dienos.
49. Nekilnojamasis turtas nėra atidalintas ir abu bendraturčiai privalo jį išlaikyti. Šiuo metu tik viena ieškovė moka mokesčius, susijusius su namų valdos išlaikymu, atsakovas niekaip neprisideda.
50. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio, kaip teigia ieškovė, A. P. yra sumokėjusi 3996,69 Eur už dujas, kurių 104,32 Eur buvo pervesti atsakovui. Taip pat 2019 m. lapkričio mėnesį sumokėjo 72,54 Eur už kietą kurą namo šildymui. Viso A. P. išleido 4 069,23 Eur.
51. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu. Jo nuomone, ieškovė gyveno viena, naudojosi komunalinėmis paslaugomis viena, todėl ir privalo mokesčius, susijusius su namų valdos išlaikymo, mokėti viena.
52. Vadovaujantis LR CK 4.76 str. „Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.“
53. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo G. P. ieškovės A. P. naudai priteistina 2 034,62 Eur, t.y. ½ dalis kompensacija už namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), A. P. sumokėtus mokesčius (CK 4.76 str.).
54. Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėti, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
55. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: už advokatų paslaugas - 5244,00 Eur. Šias išlaidas sudaro:1500,- Eur apmokėjimas advokato padėjėjai M. K., 2050,- Eur apmokėjimas advokato padėjėjai J. G., 1694,- Eur apmokėjimas advokatei R. G.. Taip pat A. P. yra patyrusi išlaidų už kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą: 690,-Eur apmokėjimas ekspertei G. B. Už vertinimo ataskaitą NB 20-07(237) (ataskaita pateikta kartu su 2020-09-14 prašymu DOK-30371); 600,-Eur apmokėjimas ekspertei G. B. K. išvadą Nr. NB 21-09(25)K (konsultacinė išvada teismui pateikta kartu su patikslintu ieškiniu DOK-41712); 1000,- Eur apmokėjimas ekspertui M. K. už turto vertinimą (ataskaita pateikta kartu su patikslintu ieškiniu); 3000,- Eur už G. P. IĮ „Elpega“ teismo ekspertizę, apmokėjimas už K. L. ekspertizę. Viso išlaidų už turto vertinimą/ekspertizes – 5290,00 Eur. Iš atsakovo priteistinas ieškovės naudai jos sumokėtas 500 Eur žyminis mokestis, paduodant teismui ieškinį (CPK 93, 96, 98 str.).
56. Iš atsakovo priteistinos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos: 61,04 Eur žyminis mokestis ir 90,49 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93,96 str.).
57. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 98 straipsnio nuostatas, paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei vadovaujantis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, nekyla abejonių, jog visos atsakovo šioje civilinėje byloje patirtos aukščiau nurodytos (sprendimo 44, 47 punkte) dydžio bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.
Nuraukti santuoką, sudarytą tarp G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1989-01-14 Marijampolės rajono CMS, akto įrašo Nr. 15, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes „P“ ir „P“.
Nustatyti, kad ieškovės A. P. ir G. P. 1989-01-14 sudaryta santuoka (įrašo Nr. 15), nutrūko ir teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado (kilo) nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyriumi ir bendro ūkio vedimo nutraukimo - 2018 metų spalio 1 dienos.
Padalinti tarp ieškovės A. P. ir atsakovo G. P. santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:
Ieškovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį namų valdos - Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000 Eur (101000,- Eur);
- ½ dalį G. P. individualios įmonės “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur (87750,-
Eur) rinkos vertės.
Atsakovui G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį namų valdos - Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 202000,-Eur (101000,-Eur);
- ½ dalį G. P. individualios įmonės “Elpega”, į. k. (duomenys neskelbtini), 175500,- Eur (87750,- Eur) rinkos vertės.
Nustatyti A. P., bendravimo su sūnumi G. P. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant, kad A. P. paima sūnų G. P. kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginių savaičių penktadienį 16 val. iš jo buvimo vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18 valandos; A. P. paima sūnų G. P. iš jo buvimo vietos kiekvieną trečiadienį 17 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 20.30 valandos.
Priteisti iš atsakovo G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 61,04 Eur (šešiasdešimt vienas euras 04 ct) žyminį mokestį ir 90,49 Eur (devyniasdešimt eurų 49 ct) teismo pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.