Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Civilinė byla Nr. e2A-87-896/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
e2A-87-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00289-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
I. M.
Advokatai
Audronė Neniškienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-87-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00289-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.(S)Kauno apygardos teismasNutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1672-305/2017 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų 2017 m. liepos 3 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2.1. punkte numatyta, kad S. M. įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Tos pačios sutarties 2.2.3 punkte numatyta, kad S. M. įsipareigoja ir po santuokos nutraukimo kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. ZULIC018732, pagal kurį yra apdrausta nepilnametė S. M.. Nutraukus santuoką nepilnametės dukters S. M. nuolatinė gyvenamoji vieta pagal sutarties 2.1.1. punktą nustatyta su motina I. M..

2. Ieškovė I. M. patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovo S. M. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu priteistą periodinėmis išmokomos teikiamą išlaikymą dukrai S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo bylos iškėlimo teisme dienos padidinti iki 210,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, I. M. suteikiant teisę gautas lėšas valdyti uzufrukto teise; pakeisti 2017 m. liepos 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš jos eliminuojant 2.2.3 punktą, t. y. nustatyti, kad S. M. neturi pareigos kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZULIC018732.

3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. nebevykdo veiklos pagal individualią veiklą, negauna jokių pajamų, todėl kreipėsi į darbo biržą. Ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi. Nepilnametės dukros poreikiai padidėjo, kadangi ji 2017 m. rudenį pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę, todėl padidėjo išlaidos, susijusios su dukros lavinimu ir ugdymu. Mergaitei yra nustatyta bronchinė astma, todėl didesnės išlaidos yra susiję su buitinės chemijos, prausiklių, valiklių ir higienos priemonių pirkimu, kurie yra ekologiški ir nealergizuojantys, todėl brangesni. Dukters poreikiai apytiksliai vienam mėnesiui siekia 440,00 Eur, o priteista 130,00 Eur, išlaikymo suma nepadengia nė pusės šių išlaidų, todėl ieškovė viena be artimųjų pagalbos neišgali skirti tokią sumą dukters interesų tenkinimui. Pasirašydama santuokos nutraukimo sutartį ieškovė jautė iš atsakovo psichologinį spaudimą sutikti su jo pateiktomis sąlygomis, tame tarpe ir 130,00 Eur išlaikymo suma, nes ieškovė buvo kaltinama dėl santuokos iširimo, gąsdinama ilgu ir jai finansiškai nepalankiu bylinėjimusi.

4. Ieškovė pateikė vieno mėnesio dukters poreikiams tenkinti detalias išlaidas, kurias sudaro: 15,00 Eur mokymosi priemonėms, 50,00 Eur darželio mokestis, 20,00 Eur elektra, namo šildymo išlaidos 40,00 Eur mėnesiui, maistas 100,00 Eur, rūbai, avalynė 50–70 Eur, šokių būrelis 15,00 Eur, kuro išlaidos kelionei į darželį ir miestą 31,00 Eur, automobilio priežiūra 30,00 Eur, vaistai, vitaminai, papildai 30,00 Eur, higienos, buities prekės 30,00 Eur, mobilusis telefonas 6,00 Eur, internetas 10,00 Eur, laisvalaikis 25,00 Eur.

5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė ir toliau teikia grožio paslaugas privačiai savo gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu nuslėpdama savo pajamas, nemokėdama mokesčių ir teismui pateikdama tiesos neatitinkančias aplinkybes. Nurodydama teismui, jog nuo šių metų yra registruota darbo biržoje, nepateikia informacijos apie tai, ar gauna nedarbo draudimo išmokas, ar per laikotarpį nuo metų pradžios iki ieškinio pateikimo jai buvo pasiūlytas darbas. Ieškovė nenurodė ar kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl socialinių išmokų paskyrimo. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog jos turtinė padėtis yra pablogėjusi. Tardamiesi dėl materialinio išlaikymo dydžio ieškovė ir atsakovas visapusiškai įvertino savo dukters poreikius, numatydami, jog neužilgo mergaitė pradės lankyti mokyklą, be to, į dukters poreikių sąrašą įtraukė ir dukters S. gyvybės draudimą, kurio įmokas po 35,00 Eur kas mėnesį sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.3 punkte įsipareigojo mokėti atsakovas. Todėl bendroje sumoje atsakovas teikia dukrai išlaikymą po 165,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka, kad maistui reikalinga skirti per mėnesį 100,00 Eur, darželio mokestis 50,00 Eur, telefonas 6,00 Eur, rūbai, avalynė 50–70 Eur, tačiau visas likusias sumas tariamų poreikių tenkinimui laiko nepagrįstomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2017 m. liepos 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1672-305/2017 nustatytą vaiko išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo S. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 165,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 9 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šį turtą pavedant valdyti ieškovei I. M. uzufrukto teise; pakeitė 2017 m. liepos 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš jos eliminuojant 2.2.3 punktą, t. y. nustatė, kad S. M. neturi pareigos kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZULIC018732; priteisė iš atsakovo S. M. ieškovės I. M. naudai 81,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo S. M. valstybės naudai 24,21 Eur žyminį mokestį, priteisė iš ieškovės I. M. valstybės naudai 3,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir nurodė kokie dukters poreikiai ir jų tenkinimo pinigų sumos yra pasikeitę, tačiau nepateikė pakankamai tam patvirtinančių įrodymų. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo galėjo pasikeisti vaiko poreikiai, vaikas paaugo, atitinkami jo kasdieniai poreikiai maistui, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir kitai ugdomajai veiklai išaugo, per šį laikotarpį ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos tiek maistui, tiek drabužiams ir avalynei, tiek sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, tiek mokslui ir laisvalaikiui, tiek būsto išlaikymui ir t.t.

8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis po 2018 m. vasario 1 d. yra pasikeitusi, t. y. darbo užmokestis yra šiek tiek mažesnis, nei ankstesnėje darbovietėje. Atsakovas S. M. nuo 2018 m. vasario 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atlyginimas su priedais sudaro apie 770,00 Eur. Atsakovas moka būsto paskolą, kas per mėnesį sudaro 375,00 Eur. Ieškovė nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota. Pasak ieškovės atstovės ieškovė darbo ieškosi pati per skelbimus. Tačiau atsakovo žiniomis, ieškovė ir toliau teikia grožio paslaugas privačiai savo gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu nuslėpdama savo pajamas, nemokėdama mokesčių ir teismui pateikdama tiesos neatitinkančias aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo konkrečius poreikius, į ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį, į bendrą ekonominę situaciją valstybėje, ieškovės prašymą dėl išlaikymo padidinimo tenkino iš dalies ir išlaikymą padidino iki 165,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad draudimo įmoka nėra įskaičiuota į vaiko išlaikymo išlaidas ir draudimo įmoka nėra pripažinta būtinomis išlaikymo išlaidomis, tenkino ieškovės prašymą pakeisti 2017 m. liepos 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš jos eliminuojant 2.2.3 punktą, t. y. nustatyti, kad S. M. neturi pareigos kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZULIC018732.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovas S. M., atstovaujamas advokatės Audronės Neniškienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2644-831/2018 ir ieškovės I. M. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, pažeidė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas, nesiaiškino ir nevertino konkrečių faktinių bylos aplinkybių, nenustatė ar yra pagrindinė sąlyga padidinti išlaikymą, t. y. ar iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, ar per nepilnus metus laiko nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo taip žymiai padidėjo vaiko poreikiai. Atsakovas pateikė teismui visą informaciją apie savo turtinę padėtį, t. y. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, darbo vietą ir darbo užmokestį, visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, bei visą tai pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl teismas, vertinęs atsakovo turtinę padėtį, teisingai nustatė, jog jo darbo užmokestis yra šiek tiek mažesnis, nei ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu. Tai reiškia, kad atsakovo dabartinė turtinė padėtis nėra ir negali būti pagrindu keičiant materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Ieškovės turtinės padėties teismas neatskleidė, nors pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Ieškovė faktiškai neteikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko neturi nuolatinio darbo ir net nesiregistruoja darbo biržoje, t. y. darbo neieško, iš ko faktiškai pragyvena ir teikia dalį išlaikymo nepilnametei dukrai, jeigu visiškai neturi savarankiškų pajamų, kodėl nesikreipia dėl socialinės paramos, ar nuo 2018 m. sausio 1 d. gauna 30,00 Eur vaiko pinigus ir kt., o teismas nereikalavo šiuos įrodymus pateikti. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdžiuose privalomu. Ieškovės turtinė padėtis taip ir liko neatskleista, o vertinant byloje esančią medžiagą, negalima daryti pagrįstos išvados, jog ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi. Tai, kad ieškovė be jokios pateisinamos priežasties nedirba ir darbo neieško, negali būti vertinama, kaip pablogėjusi jos turtinė padėtis. Teismas taip pat turėjo įvertinti ne tik ieškovės esamą turtinę padėtį, bet ir galimybes ją pagerinti ir gauti lėšų nepilnametės dukters išlaikymui.

10.2. Ieškovė faktiškai nenurodė, kurie dukters poreikiai ir kokiomis konkrečiai sumomis yra pasikeitę, ir ar yra atsiradę naujų poreikių. Ieškovė pateikė dukters poreikių sąrašą, kurių didžioji dalis ir jų tenkinimo pinigų sumos nurodyti žymiai didesni, nei yra faktiškai, bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Sutiktina tik su nurodytomis išlaidomis maistui, rūbams, avalynei, telefonui, taip pat su mokesčiu už darželį, kurio nuo 2018 m. liepos 1 d. poreikių sąraše nebeliko. Tačiau visos likusios sumos tariamų poreikių tenkinimui buvo pateiktos nepagrįstos. Jokiais rašytiniais įrodymais ieškovė nepagrindė dukters poreikių tenkinimo dėl elektros ir būsto išlaikymo mokesčių, šokių būrelio, kuro, bei automobilio priežiūros išlaidų, vaistų, bei vitaminų išlaidų (atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog jis papildomai perka ir vaistus, ir vitaminus), pernelyg didelių 30,00 Eur išlaidų higienos priemonėms, bei 25,00 Eur laisvalaikio praleidimo priemonėms. Dėl akcentuojamos bronchinės astmos ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nei vaistų pirkimo kvitų, nei brangesnių buitinės chemijos priemonių ar higienos priemonių pirkimo kvitų ar kitų rašytinių įrodymų nepateikė. Todėl ieškovė neįrodė, jog nepilnametei dukrai S. M. per mėnesį reikalinga skirti 440,00 Eur. Teismas privalėjo nuodugniai išsiaiškinti visus nepilnametės S. M. poreikius ir konkrečias sumas, reikalingas jiems patenkinti, išreikalauti iš ieškovės reikalingus įrodymus, įsitikinti, jog poreikiai iš tiesų pasikeitė ir tik tuomet spręsti, kokio dydžio materialinis išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas papildomai prie kas mėnesį teikiamo išlaikymo po 130 Eur dukrai perka reikalingų daiktų (plančetinį kompiuterį, rūbelių, vitaminų, higienos priemonių ir kt.), dėl kurių ieškovė neprieštaravo ir šios aplinkybės neginčijo. Be to, ekonominė situacija Lietuvoje per pastaruosius metus nepasikeitė taip stipriai, jog vien tik dėl šios priežasties būtų galima didinti nustatytą išlaikymą, nesiaiškinant konkrečių vaiko poreikių.

10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė 2017 m. liepos 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš jos eliminuojant 2.2.3 punktą, ir nustatė, kad S. M. neturi pareigos kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZULICO18732. Teismo sprendimas šioje dalyje yra absoliučiai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Šalys, įtraukdamos šią sąlygą į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašydamos teismo šią sutartį patvirtinti, veikė išskirtinai nepilnametės dukters interesais. Šalys ir po santuokos nutraukimo nusprendė, jog reikalinga palikti šią sutartį galioti ir tęsti draudimo įmokų mokėjimą. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu, šalys logiškai nusprendė, jog tolesnes draudimo įmokas turės pareigą mokėti atsakovas. Ieškovė, teikdama reikalavimą teismui dėl minėtos sąlygos eliminavimo iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo pareigą įrodyti, kas ir kaip pasikeitė dėl atsakovo mokamų draudimo įmokų ir dėl ko atsirado pagrindas šią sąlygą naikinti. Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu turėjo teisę būtent tokiu būdu susieti išlaikymo padidinimą 35,00 Eur ir atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti draudimo įmokas, t. y. tokiu būdu perskirstyti lėšas.

10.4. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nustatęs, kad S. M. neturi pareigos kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZULIC018732, iš esmės pažeidė bendrąsias sutarčių normas. Atsakovas S. M., sudaręs minėtą draudimo sutartį, privalo mokėti draudimo įmokas iki kol sutartis šalių yra nenutraukta. Todėl toks teismo tariamas atleidimas nuo pareigos priverstų atsakovą nutraukti draudimo sutartį, tokiu būdu patiriant finansinius nuostolius. Draudimas nepažeidžia, o apsaugoja ir užtikrina teisėtus vaiko interesus. Dukrai sulaukus pilnametystės, garantuota sukaupta draudimo suma būtų 4 270,37 Eur, o draudimo laikotarpio pabaigoje S. M. tektų 8 089,29 Eur suma. Atsakovas pateikė įrodymus, kad priverstinis vaiko draudimo sutarties nutraukimas būtų nuostolingas, t. y. atsakovui būtų išmokėta apie 300,00 Eur, o 365,00 Eur prarastų. Teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, neturėjo pagrindo faktiškai pabloginti atsakovo turtinės padėties.

11. Atsiliepimu į atsakovo S. M. apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Teismas tenkino reikalavimus iš dalies: eliminavo sutartyje atsakovui numatytą pareigą mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur, ir šios sumos ribose padidino dukrai teikiamą išlaikymą. Teismas sprendimu labiau pakeitė teikiamo išlaikymo formą. Viso teismo proceso metu atsakovo pozicija ir buvo ta, kad teikia dukrai išlaikymą po 165,00 Eur, dalį mokėdamas grynais, o dalį draudimo įmoka. Ieškovė nurodė, kad tik po santuokos nutraukimo sutarties pasirašymo, t. y. pradėjusi gyventi atskirai, suprato, kad tokia išlaikymo forma neatitinka dukters poreikių, nes gaunamos 130,00 Eur lėšos iš atsakovo ir jos pačios teikiamas išlaikymas yra per mažas dukters interesų tenkinimui. Draudimo sutarties įmokų naudą dukra patirtų tik būdama pilnametė, kai pasibaigus draudiminiam laikotarpiui gautų išmoką. Todėl tai vienareikšmiškai niekaip nėra susiję su dukters interesų apsauga dabar, šią dieną, kai ji yra nepilnametė ir reikalingas konkretus išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad draudimo įmoka nėra pripažintina būtinosiomis išlaikymo išlaidomis ir neatitinka išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Todėl atsakovo teiginiai, kad dėl draudimo sutarties nutraukimo jis patirtų finansinių nuostolių, yra savanaudiški, atitinkantys tik jo paties, o ne nepilnametės dukters, interesus. Atsakovas pagal aptariamą teismo sprendimą neprivalo nutraukti draudimo sutarties ir gali toliau mokėti draudimo įmokas, kurios neapima dukters poreikių, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

11.2. Padidindamas priteisto išlaikymo sumą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad net ir nepateikus pakankamai pasikeitusius dukters poreikius patvirtinančių rašytinių įrodymų, yra pagrindas pripažinti, kad vaikas paaugo, atitinkamai padidėjo ir jos kasdieniai poreikiai, be to per šį laikotarpį ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės išlaidos tiek maistui, tiek drabužiams ir kt. Išlaikymo suma dukrai 260,00 Eur (130*2) yra mažesnė nei nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl negalėjo būti patenkinti net minimalūs būtini vaiko poreikiai.

11.3. Atsakovas, teigdamas, kad prie dukters išlaikymo prisideda pirkdamas rūbus, higienos priemones ir pan., tai patvirtinančių dokumentų nepateikia pats, kai tuo tarpu iš ieškovės reikalauja pateikti kvitus už išlaidas, kurios yra savaime suprantamos ir būtinos vaiko poreikių tenkinimui, pvz. elektros ir būsto išlaikymo mokesčiai, kuro išlaidos ir pan. Ieškovė yra pateikusi visus pagal galimybes išsaugotus kvitus, tame tarpe ir už elektros ir būsto išlaidas. Visas kasdienines išlaidas patvirtinančių kvitų ieškovė nebuvo išsaugojusi, tačiau tai nereiškia, jog savaime suprantamų išlaidų būstui, maistui apskritai nėra. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovė pateikė duomenis apie mergaitės sveikatos būklę, apie diagnozuotą bronchinę astmą, apie tai, kad 2018 m. sausio–vasario mėnesiais mergaitė intensyviai sirgo.

11.4. Dukra 2018 metais pradėjo lankyti mokyklą ir yra pirmoje klasėje, todėl padidėjo išlaidos susijusios su mokymosi priemonių aprūpinimu (kanceliarinės prekės, pratybos ir pan.), lavinimusi, taip pat ir mokyklinių rūbų įsigijimu ir pan. Vien tik pietums mokykloje ieškovė dukrai kas dieną duoda po 2 Eur, dukra lanko prailgintą grupę. Ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, kadangi ji turi skirti visą savo laiką ir papildomas lėšas vaiko poreikiams patenkinti, taip pat užtikrinti tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir tai daryti nuolat, net ir iškilus papildomų sunkumų, pvz., susirgus jai pačiai ar vaikui.

11.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ieškovės turtinės padėties. Sprendime yra konstatuota, kad ieškovė 2018 m. kovo–gegužės mėnesiais dirbo, šiuo metu niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Tai patvirtina pačios ieškovės teikti rašytiniai įrodymai bei teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai. Atsakovas teigia, jog ieškovė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, tačiau nenurodo, kokie dar papildomi įrodymai turėjo ir galėjo būti pateikti be esamų byloje.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo

14. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį (130 Eur) ir priteisti 210 Eur, o taip pat panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, kuria atsakovas įsipareigojo po santuokos nutraukimo kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą, pagal kurį yra apdrausta nepilnametė šalių dukra.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei panaikino sutarties sąlygą, kuria atsakovas buvo įpareigotas mokėti draudimo įmokas.

16. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad liko neatskleista ieškovės turtinė padėtis, vaiko poreikiai nuo sprendimo priėmimo nepasikeitė, sutarties sąlygos dėl draudimo įmokų panaikinimas pažeidžia vaiko interesus ir yra nuostolingas atsakovui.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1672-305/2017 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų 2017 m. liepos 3 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2.1. punkte numatyta, kad S. M. įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Tos pačios sutarties 2.2.3 punkte numatyta, kad S. M. įsipareigoja ir po santuokos nutraukimo kas mėnesį mokėti draudimo įmokas po 35,00 Eur pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. ZULIC018732, pagal kurį yra apdrausta nepilnametė S. M.. Nutraukus santuoką nepilnametės dukters S. M. nuolatinė gyvenamoji vieta pagal sutarties 2.1.1. punktą nustatyta su motina I. M.. (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 12-13). Šalių dukra yra 7 metų amžiaus, ieškinio padavimo metu lankė priešmokyklinę grupę. Ieškovės individualios veiklos vykdymas pasibaigęs 2017 m. gruodžio 29 d., ji nuo 2018 m. sausio 5 d. buvo užsiregistravusi darbo biržoje, draudžiamųjų pajamų neturėjo, nuo 2018 m. kovo 19 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 4-6). Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 47-48). Atsakovas dirba UAB „duomenys neskelbtini“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 55). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 44-45). S. M. yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį, apdraustoji bei naudos gavėja S. M. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 161-164). S. M. diagnozuota nealerginė bronchinė astma, dažni astminiai bronchitai (dokumento, pateikto 2018-07-03, priedas, dokumentas neskaitmenizuotas).

18. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

19. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuo šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių praėjo tik vieneri metai, tačiau šalių dukra pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tikėtina (priešingų įrodymų nepateikta) lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t.y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms ugdymo įstaigoje. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių dukrai diagnozuota nealerginė bronchinė astma, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini pagrįstais ieškovės argumentai dėl papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, būtinumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka šalių dukters poreikius ir jų neviršija.

23. Spręsdamas dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Nors ieškinio padavimo metu ieškovė nevykdė individualios veiklos ir buvo bedarbė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. ji pradėjo dirbti, gauna atlyginimą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis padidintas 35 Eur suma nuo 130 Eur iki 165 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo padidinimas tokia suma, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukros poreikiai pasikeitė ir į tai, kad pasikeitė vaiko išlaikymo kaštai dėl išaugusių kainų, yra pagrįstas, ir nepažeidžia atsakovo, kuris yra jaunas, darbingas, dirbantis ir neturintis kitų išlaikytinių, interesų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris patenkins vaiko poreikius ir nepažeis atsakovo teisių, o atsakovas tokio dydžio išlaikymą teikti turi galimybę.

25. Be to, pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas savarankiškai papildomai prisideda prie dukros išlaikymo, pvz., pirkdamas vitaminus, nėra pagrindas atmesti ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes teismo sprendimus vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė, todėl ji, gavusi iš atsakovo išlaikymą vaikui, turi užtikrinti vaiko poreikius.

26. Spręsdama dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, įpareigojančios atsakovą mokėti draudimo įmokas pagal sutartį, kur apdrausta šalių dukra, panaikinimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks sutarties sąlygos panaikinimas nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad šis sutarties sąlygos panaikinimas vertintinas viename kontekste su išlaikymo dydžio pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaikui reikalingas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir tokio išlaikymo teikimas bei vaiko kasdienių poreikių užtikrinimas yra svarbesnis, nei lėšų sukaupimas ateityje ar draudiminė apsauga. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nors minėta sutarties sąlyga ir panaikinta, laisva valia turi teisę tęsti draudimo teisinius santykius, atsižvelgdamas į savo galimybes veikti dukters naudai ir tik jo apsisprendimas lems ar jis, nutraukęs draudimo sutartį, patirs nuostolius.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos 60 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b. l. 56, dokumentas neskaitmenizuotas) priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika