Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Linos Lesinskienės, Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme;

pagal BK 292 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant ir J. O. paskirta subendrinta bausmė - 45 parų areštas ir 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. O. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas J. O. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo (duomenys neskelbtini) d., išbūtas laikas (113 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ar 2 MGL dydžio baudai ir laikoma, kad J. O. atliko pagal šį nuosprendį paskirtą 30 parų arešto bausmę, o galutinė neatlikta bausmė yra 1 700 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, automobilis „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valstybinis registracijos numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. O. pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytu metu ir laiku, įgijo žinomai netikrus dokumentus – tariamai (duomenys neskelbtini) išduotą piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose atspausdintos jo – J. O. – fotonuotraukos bei nurodyti jo anketiniai duomenys, tai yra tariamai išduotus (duomenys neskelbtini) piliečiui J. O., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., tęsdamas nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) val., tai yra nuo atvykimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją – (duomenys neskelbtini), momento paminėtus netikrus dokumentus laikė ir gabeno paslėpęs jam priklausančio automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (DUOMENYS NESKELBTINI), kurio valstybiniai registracijos numeriai (DUOMENYS NESKELBTINI) ((duomenys neskelbtini) Respublika), daiktadėžėje į (duomenys neskelbtini) miestą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. teritorijoje, tai yra žinomai netikrus dokumentus – tariamai (duomenys neskelbtini) išduotą piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotus (duomenys neskelbtini) piliečiui J. O., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., gabeno ir laikė iki kol (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) šiuos žinomai netikrus dokumentus surado Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnai paminėto automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kurio valstybiniai registracijos numeriai (DUOMENYS NESKELBTINI) ((duomenys neskelbtini) Respublika), apžiūros metu.

1.1. Be to, J. O. pripažintas kaltu ir už tai, kad (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. C., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai lengvaisiais automobiliais „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) registracija), vairuojamu A. C., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., bei jam (J. O.) priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (DUOMENYS NESKELBTINI), kurio valstybiniai registracijos numeriai (DUOMENYS NESKELBTINI) ((duomenys neskelbtini) Respublika), gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis užsieniečius, neturinčius jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir prisistatančius (duomenys neskelbtini) piliečiu F. W., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., (taip pat prisistatė S. D., gimusiu (duomenys neskelbtini) d.; P. W., gimusiu (duomenys neskelbtini) d.), (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) d. (taip pat prisistatė M. F., gimusiu (duomenys neskelbtini) d.), (duomenys neskelbtini) piliečiu D. K., gimusiu. (duomenys neskelbtini) d. (taip pat prisistatė H. D., gimusiu. (duomenys neskelbtini) d.), (duomenys neskelbtini) piliečiu T. F. A. N., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) piliete M. B., gimusia (duomenys neskelbtini) d., taip pat rengėsi slėpti šiuos užsieniečius, ieškodami jiems apgyvendinimo vietos viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo (veikos) nepabaigė, kadangi (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų.

2.7. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas suabejojo ir aplinkybe, jog automobilį, kurio vertė yra 11 350 eurų, J. O. pardavė už 3 600 eurų. Teismas nurodydamas automobilio vertę rėmėsi Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodyta, kad prekių, esančių laisvoje apyvartoje Sąjungoje, rinkos vertės nustatymas nėra muitinės kompetencija, tačiau remiantis VšĮ „Emprekis” žinynu vidutinė tokio automobilio rinkos kaina yra 11 350 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ „Emprekis“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad vidutinės naudotų transporto priemonių kainos nustatomos renkant ir analizuojant įvairiausius prieinamus šaltinius internete, pardavimo aikštelėse ir kitose vietose. VšĮ „Emprekis“ negali garantuoti duomenų, gautų iš nepriklausomų šaltinių tikslumo, patikimumo bei išsamumo, todėl neprisiima atsakomybės už galimus netikslumus bei kitokius trūkumus. Pažymėtina, kad automobiliai „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (duomenys neskelbtini) metų laidos, nėra itin populiarūs rinkoje ir skelbimuose jų kiekis yra itin ribotas, todėl akivaizdu, jog esant tokiam mažam asortimentui, apskaičiuotas vidurkis gali būti labai nukrypęs nuo realios automobilio kainos. Be to, minėtame tinklapyje nurodoma, kad vartotojas turi suprasti, jog vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, preziumuojant, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės, neapgadinta transporto įvykiuose ir yra vidutiniškai nusidėvėjusi. Taigi, byloje esančiame Kauno teritorinės muitinės rašte „Dėl informacijos pateikimo” remiantis VšĮ „Emprekis“ žinynu pateikta automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ rinkos vertė yra tik orientacinė, nerodanti tikslios konkretaus automobilio vertės. Kaip matyti iš byloje esančios PVM faktūros, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi spręsdamas, kad automobilis „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklauso J. O., 2015 m. gruodžio 15 d., tai yra prieš šešerius metus, jis minimą automobilį įsigijo už 26 000 zlotų, kas sudaro apie 5 400 eurus, taigi jau prieš šešerius metus šio konkretaus automobilio kaina nesiekė net pusės tos vertės, kurią nurodė pirmosios instancijos teismas. Šis automobilis yra daug daugiau nusidėvėjęs, nei vidutiniškas nusidėvėjimas, jo rida (duomenys neskelbtini) d. buvo daugiau nei 323 000 kilometrų, todėl normalu, jog šį automobilį pardavė už 3 600 eurų, tai buvo tikroji šio konkretaus automobilio vertė rinkoje, o ne siekis BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo atveju „sumažinti konfiskuotino turto vertę”, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Iš išdėstyto akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)”, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu J. O. nebuvo šio automobilio savininkas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo konfiskuodamas ne automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o patį automobilį, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.8. Skundo autorius nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, J. O. įvykdė automobiliu „(DUOMENYS NESKELBTINI)”, su kuriuo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką, būdamas Lietuvos Respublikoje nuvyko į vietą, kurioje laukė neteisėtai į Lietuvos Respubliką patekę asmenys ir šiuo automobiliu juos atgabeno į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame jiems ieškojo vietos, kur galėtų šiuos asmenis apgyvendinti, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui, minimas automobilis konfiskuotinas. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nelegaliai į Lietuvos Respubliką atvykusių asmenų gabenimas nebuvo J. O. atvykimo į Lietuvą tikslas. Į (duomenys neskelbtini) jis atvyko praleisti savaitgalio kartu su savo mergina A. M. B. ir šuniuku. Šią aplinkybę pavirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. M. B.. Asmenų, kurie įvardijami kaip nelegalūs migrantai, J. O. nepažinojo, nežinojo, kad jie į Lietuvos Respubliką yra patekę nelegaliai, manė, jog tai jo pažįstamo draugai. Šiuos asmenis jis pavežė vos kelis kilometrus iki (duomenys neskelbtini) miesto, nes jų pagailo, jie buvo sušalę, todėl nuvežė juos iki viešbučio, kur jie galėtų apsistoti. Jeigu būtų žinojęs, kad šie asmenys yra nelegalūs migrantai, ir siekęs juos kur nors gabenti, tikrai nebūtų ieškojęs jiems viešbučio. Šių asmenų jis nesiekė ir nenorėjo išvežti per valstybės sieną, automobilis „(DUOMENYS NESKELBTINI)” nebuvo specialiai pritaikytas asmenų gabenimui, nuteistasis nesuprato, kad kelis kilometrus paveždamas juodaodžius asmenis daro nusikalstamą veiką. J. O. niekada ir jokioje valstybėje ankščiau nebuvo teistas, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įvykdyta daugiau iš nežinojimo ir įstatymų neišmanymo, nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Minėta, jog proporcingumo principas reikalauja išlaikyti tinkamą balansą tarp siekio nubausti nusikalstamą asmenį ir viešojo intereso bei šio principo tinkamą įgyvendinimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ar turto konfiskavimas proporcingas turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį, konfiskuojamojo turto reikšmę pareiškėjui, dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą, asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtas bausmes, jų griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslams įgyvendinti. Akivaizdu, jog esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus ir tai, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos J. O. beveik keturis mėnesius buvo suimtas, automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei jo asmenybės pavojingumui. Tokios pozicijos, be kita ko, esant padarytai iš esmės analogiškai nusikalstamai veikai, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-387/2021). Pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)” ne tik, kaip minėta aukščiau, nesilaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų, bet ir pažeidė proporcingumo principą, tai yra reikalavimą taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo taip pat turėtų būti panaikinta.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde išreikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. O. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama J. O. kaltė ir veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma taikyti kitokį bausmių bendrinimo būdą ir nekonfiskuoti automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ arba taikyti tik šio automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo

5. Skundžiamu nuosprendžiu, J. O. yra pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, J. O. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirtos bausmės – 45 parų areštas ir 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.

6. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Taigi aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. O. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Ir nors J. O. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau nedirba, taip pat nėra duomenų, jog turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, vertinamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti bausmių J. O. skyrimo motyvai ir bausmės individualizavimui reikšmės turinčios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas už neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių žmonių gabenimą ir disponavimą suklastotais dokumentais, paskirtas bausmes subendrindamas visiško sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Alytaus apylinkės teismas J. O. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino jas visiškai sudedant, teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų pavojingumui bei pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ar pažeidžiančią teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitą bausmių bendrinimo būdą, nėra jokio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

8. Nuteistasis J. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ konfiskavimą ir grąžinti automobilį teisėtam savininkui, o jeigu teismas nuspręstų, kad baudžiamojo poveikio priemonę J. O. būtina skirti - konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

10. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog J. O. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, padarė panaudodamas automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), su kuriuo atvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką, būdamas Lietuvos Respublikoje nuvyko pagal jam iš anksto atsiųstas koordinates į vietą, kurioje laukė neteisėtai į Lietuvos Respubliką patekę asmenys ir šiuo automobiliu juos atgabeno į (duomenys neskelbtini) miestą. Taigi akivaizdu, kad be minėto automobilio J. O. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų - gabenti į Lietuvos Respubliką neteisėtai patekusius asmenis. Aplinkybė, kad automobilyje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės asmenims gabenti, nesudaro pagrindo teigti, jog šis turtas negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kadangi automobilis tapo priemone, be kurios panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Taigi, Alytaus apylinkės teismas pagrįstai automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), dar (duomenys neskelbtini) d. pardavė J. J. O.. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Iš minėtos sutarties kopijos matyti, kad J. O. už 3 600 eurų (17 600 zlotų) (duomenys neskelbtini) d. pardavė automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, VIN (kėbulo) Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) , pirkėjui J. J. O.. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022 m. sausio 7 d. raštas, kuriame nurodyta, kad Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinis biuras pateikė informaciją, jog automobilis „M. B.“, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nuo 2015 m. gruodžio 15 d. priklauso J. O. (2 t., b. l. 70). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. O. nurodė, kad automobilis „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklauso jam ir duodamas parodymus nuolat vartojo frazes „savo automobiliu“, „mano automobilis“ (4 t., b. l. 73-76, 90-93, 112-114). Protokoluose surašytų aplinkybių teisingumą nuteistasis patvirtindavo savo parašu, taip pat po protokolais pasirašydavo ir pastabų neturėdavo tuo metu J. O. gynę advokatai (4 t., b. l. 77, 94, 114). Papildomos įtariamojo apklausos metu J. O. sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė nekonfiskuoti jo automobilio, po protokolu pasirašė tiek J. O., tiek ir jo gynėjas advokatas Bronius Varsackis (4 t., b. l. 116-117). Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino kaltu J. O., paskyrė jam bausmę, taip pat paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ konfiskavimą. J. O. gynėja pateikė prašymą surengti nagrinėjimą teisme, kadangi kaltinamasis nesutinka su jam paskirta bausme (6 t., b. l. 31-55, 114-115). Teisminio nagrinėjimo metu J. O. apklausiamas nurodė jau kiek kitokias aplinkybes apie automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklausomumą, jog minėtas automobilis priklauso J. J. O., kadangi likus mėnesiui iki šioje baudžiamojoje byloje minimo įvykio jis automobilį pardavė pastarajam (6 t., b. l. 145-147).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu pateikta versija dėl automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklausymo kitam asmeniui nėra pagrįsta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis ir kaip tik yra prieštaraujanti visų byloje esančių objektyvių įrodymų visetui. Šiuo atveju, nuteistojo gynėjos pateikta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties kopija nepaneigia byloje esančios Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro pateiktos informacijos, jog minėtas automobilis nusikaltimų padarymo metu nuosavybės teise priklausė nuteistajam J. O.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti baudžiamojoje byloje esančiais šiais duomenimis. Be to, šių duomenų tikrumą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis J. O.. Aukštesniojo teismo vertinimu, būdamas atsakingu, pareigingu, gerbiančiu įstatymais reguliuojamą tvarką asmeniu nuteistasis J. O. po galimos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo turėjo imtis veiksmų, kad parduotas automobilis būtų kuo skubiau įregistruotas tikrojo jo savininko vardu, tačiau taip nesielgė ir minėtu automobiliu atvyko į kitą valstybę ir juo naudodamasis padarė nusikaltimą. Byloje esanti informacija patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu automobilis nuosavybės teise priklausė būtent nuteistajam. Abejoti tokiais byloje esančiais oficialių valstybinių institucijų pateiktais duomenimis nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria Alytaus apylinkės teismo išvadai, kad konfiskuotino automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), savininkas nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būtent nuteistasis J. O.. Jo teismui pateikta minėta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nepaneigia šios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės. Aukštesniojo teismo vertinimu pateikta minima automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta tik tam, kad nuteistasis išvengtų jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo. Įvertinus tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundą ir panaikinti skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vietoje konfiskavimo taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomas nuteistojo J. O. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui J. O. gynėja pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat prašė apklausti į teisiamąjį posėdį atvykusį galimą automobilio savininką J. J. O., tačiau teismas protokoline nutartimi atmetė tokį gynybos prašymą (6 t., b. l. 147). Nuteistojo nuomone, tai parodė teismo išankstinį nusistatymą bei šališkumą jo atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 270 straipsnį teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017, 2K-269-719/2019). Teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus apylinkės teismas BPK 270 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kadangi pagrįstai manė, jog (duomenys neskelbtini) d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutarties prijungimas prie bylos medžiagos ir J. J. O. apklausa neturės esminės reikšmės bylai išspręsti teisingai.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad automobilį „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo nuspręsta konfiskuoti ir BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Kaip minėta, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, automobilio „(DUOMENYS NESKELBTINI), valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), konfiskavimas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama galioti. Tačiau patikslinamas turto konfiskavimo pagrindas, tai yra teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtas automobilis turi būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, kadangi iš Alytaus apylinkės teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog J. O. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, padarė su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Kadangi šis patikslinimas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-217-387/2021 nagrinėjamu atveju nelaikytina precedentu. Teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju negalima remtis minėtu nuosprendžiu, nes nuteistojo nurodomoje byloje buvo nutarta nekonfiskuoti kaltininkui priklausančio automobilio, kadangi aukštesnės instancijos teismo nuomone, automobilio konfiskavimas atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo padaryta tik viena nusikalstama veika, todėl tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė būtų neproporcinga. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos analogiškos aplinkybės. Todėl tai, kad byloje Nr. 1A-217-387/2021 nebuvo taikytas automobilio konfiskavimas, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė automobilio konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. O. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad iš J. O. automobilis (DUOMENYS NESKELBTINI)“, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valstybiniu registracijos numeriu (DUOMENYS NESKELBTINI), konfiskuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.