Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 82-ANR_N-1343-2020, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžint jį priėmusiai institucijai, o netenkinus nurodyto prašymo, perkvalifikuoti skundžiamame nutarime nurodytą veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kadangi padarytasis pažeidimas de facto nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai, ir už padarytą administracinį nusižengimą skirti jai ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismui pateiktame skunde S. G. nurodė, kad administracinė nuobauda skirta už tai, kad ji 2020 m. spalio 17 d., 13 val., tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbto karantino metu buvo viešoje vietoje 4 asmenų grupėje ir nedėvėjo norį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir tokiais veiksmais nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimų ir sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Tokiais savo veiksmais padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jis neginčija to, kad 2020 m. spalio 17 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), šalia(duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos ir ten buvo daugiau žmonių. Tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad jo buvimas nurodytoje vietoje ir tuo laiku yra kvalifikuojamas kaip Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. punkto reikalavimų pažeidimas. Mano, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas išvadą apie tai, jog jis buvo 4 asmenų grupėje, padarė vadovaudamasis tuo, kad prie šalia (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos nurodytu metu be jo paties buvo ir daugiau žmonių. Jo manymu, vien ta aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą apie tai, kad jis buvo grupėje su kitais asmenimis, kaip tai yra apibrėžta Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. punkto teisės normos dispozicijoje, kadangi tarp jo ir kitų asmenų (asmenų grupių) buvo didesnis nei 2 metrų atstumas. Priešingas šios situacijos aiškinimas reikštų, kad bet kurie asmenys, kurie vienu ir tuo pačiu metu yra tam tikroje aikštėje, gatvėje, skvere, parduotuvėje ar kitoje plika akimi matomoje teritorijoje yra laikytini esančiais grupėje asmenų, nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys yra, ar nėra vienas nuo kito nutolę tuo atstumu, kuris yra asmenims (asmenų grupėms) leidžiamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punktu. Jis kaip įrodymą pateikė nuotraukų, teigia, kad užfiksuota Klaipėdos mieste vykusios Šv. Kalėdų eglutės įžiebimo ceremonijos akimirka ir aikštėje susirinkusių žmonių skaičius yra kur kas didesnis nei tas žmonių skaičius, kuris buvo prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos, o ir atstumas tarp žmonių yra gerokai mažesnis, nei tas atstumas, kuris buvo tarp asmenų, buvusių prie (duomenys neskelbtini)socialinės globos namų teritorijos ribos. Kauno Rotušės aikštėje stebėti renginio susirinkimo net keli šimtai žmonių ir jie, kaip matyti iš keleto šio renginio fotonuotraukų (priedai 2, 3, 4, 5) buvo pakankamai arti vienas kito, policijos pareigūnai tokių veiksmų nefiksavo kaip atstumo laikymosi pažeidimų. Todėl jis mano, kad 2020 m. spalio 17 d. būdamas prie (duomenys neskelbtini)socialinės globos namų teritorijos, nepadarė nurodyto Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. punkto pažeidimo, kadangi nebuvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje, nes laikėsi ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų ar asmenų grupių, tuo pat metu buvusių prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos ribos, todėl administracinė nuobauda už šios teisės normos pažeidimą jai pritaikytina nepagrįstai, ji yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

S. G. taip pat neginčija to, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 13 val. būdamas prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos ribos, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios priemonės, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad tai sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Jo manymu nebuvo sukeltas pavojaus išplisti užkrečiamai ligai ir jos veika turi būti kvalifikuojama ne pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o pagal 45 straipsnio 1 dalį. Mano, kad jo padarytas pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės normą, nes administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas vienas iš esminių administracinio nusižengimo požymių – sukeltas pavojus išplisti užkrečiamai ligai. Tokią išvadą apie tai, kad jo veika sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, būtų buvę galima daryti tik tuo atveju, jei administracinio nusirengimo tyrimo metu arba administracinės bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu būtu buvę nustatyta, kad jis pats arba kiti asmenys, su kuriais turėjo kontaktą pažeidimo padarymo metu, buvo Covid-19 ligą sukeliančio užkrato nešiotoju, o tokių aplinkybių byloje nebuvo ir nėra nustatyta. Jei ir būtų buvę nustatyta, kad jis pats arba kiti asmenys, su kuriais turėjo kontaktą pažeidimo padarymo metu, buvo Covid-19 ligą sukeliančio užkrato nešiotoju, tai savaime nesuteiktų pagrindo išvadai, kad asmuo savo veika sukėlė realų pavojų išplisti Covid-19 ligai, kadangi kaip jau minėta tarp jo ir kitų asmenų buvo didesnis nei 2 metrų atstumas. Tokia pozicija yra grindžiama oficialių institucijų viešai skelbiama informacija, kaip antai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje skelbiama, kad „Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai“.

Skundą padavęs asmuo S. G. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, ir nors teismo šaukimo įteikimą patvirtinanti šaknelė teismo posėdžio dieną nebuvo grįžusi, tačiau iš susirašinėjimo su S. G. elektroniniu paštu akivaizdu, kad jis pats domėjosi proceso eiga klausdamas apie priimtą teismo sprendimą, todėl apie posėdžio eigą ir teismo posėdžio datą jis buvo informuojamas, be kita, ko ir elektroniniu paštu siunčiant jam šaukimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka skundą padavusiam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 str. 2 d.).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovas į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.). 2021 m. kovo 3 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė palikti galioti 2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Jokilaitienės priimtą nutarimą.

Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Rasa Jokilaitienė priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo paskyrė S. G. 500 Eur piniginę baudą už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d., 13 val., tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbto karantino metu buvo viešoje vietoje 4 asmenų grupėje ir nedėvėjo norį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir tokiais veiksmais nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimų ir sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 str. 4 d. Nors pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau jo kaltė, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta bylos medžiaga. Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad pastarasis yra ne mažesnėje nei 4 asmenų grupėje, kur tarp asmenų, nors ir vizualiai, tikrai nėra 2 metrų atstumo.

S. G. taip pat neigia, kad nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2. punkto reikalavimo, kuris nustatė įpareigojimą vyresniems nei 6 metų asmenims viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Nors jis neginčija, jog veido apsauginių priemonių nedėvėjo, tačiau ginčija tą faktą, jog buvo viruso nešiotojas, o byloje tokių duomenų nėra. Taip pat nedėvėdamas kaukės, kaip nurodo, jis nesukėlė jokio realaus pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai (Covid-19), t. y. pažeidėjas šiuo atveju negali užsikrėsti pats ir tuo sukelti pavojų išplisti ligai, jeigu tariamo pažeidimo metu su pažeidėju pažeidimo vietoje buvę kiti asmenys nebuvo užkrečiamą ligą sukeliančio viruso nešiotojais. Kadangi nusižengimo padarymo laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 16 d., Raseinių rajone buvo vienas iš didžiausių koronaviruso židinių Lietuvoje ir Raseinių rajono savivaldybės sprendimu veido apsaugos priemones dėvėti viešumoje buvo ir yra privaloma, S. G. nesilaikė tuo metu nustatytų draudimų bei vienareikšmiškai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 str. 4 d. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes – menkavertės dingsties, neva protestuodamas prieš esamą situaciją rajone, esant itin nepalankiai epideminei Covid-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijai ir Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu – tokia veika susijusi su itin svarbiomis vertybėmis – žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, įvertintina ir ta aplinkybė, kad Raseinių rajone šia infekcija jau buvo užsikrėtę ir didelė dalis gyventojų.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Įstatymų leidėjas numato, kad padarytas pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. G. nubaustas administracine 500,00 Eur bauda už tai, kad jis karantino paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu buvo viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos keturių asmenų grupėje, bei viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos apsaugos priemonės) ir taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimų. Nutarime be kita ko nurodoma, kad savo veiksmais S. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo byla grindžiama tarnybiniu pranešimu apie padarytą nusižengimą, pažeidėjo S. G. paaiškinimais išdėstytais skunde, kur jis nurodo, kad didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis nesibūriavo, taip pat nemano, kad sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, su pažeidimu nesutinka, vaizdo įrašu, kitais duomenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d.. nutarimo Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.2.1. punktu nustatytas įpareigojimas asmenims viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Šio papunkčio nuostatos netaikomos, kai dalyvaujama laidotuvėse. Šio nutarimo 2.1.2.2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Nutarimo 5 punkte nurodyta, kad Raseinių rajono savivaldybėje karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 9 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val.

Teismas pažymi, kad skundą pateikęs S. G. su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutinka. Nesutinka, kad nebuvo laikytasi dviejų metrų atstumo tarp žmonių. Prieštarauja, kad nedėvėdamas veidą ir nosį dengiančios apsauginės priemonės sukėlė pavojų plisti Covid-19 ligai, mano, kad nebuvo grupėje žmonių. Vis dėl to, byloje esantys duomenys (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašo duomenys) patvirtina, kad S. G. 2020 m. spalio 17 d., apie 13 val. lokalaus karantino Raseinių rajono savivaldybėje metu, prie(duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, tai yra viešoje vietoje buvo didesnėje nei dviejų asmenų grupėje, nesilaikė 2 metrų atstumo ir nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitokios priemonės). Nors, S. G. teigimu, jis jokio pavojaus aplinkiniams nesukėlė, tačiau S. G. skunde pats patvirtino, kad minėtu laikotarpiu buvo nutarime nurodytoje vietoje. Jis pripažino ir tai, kad nedėvėjo veidą ir nosį dengiančių apsauginių priemonių, o kaip matyti iš vaizdo įrašo esančio byloje, kartu su juo prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos buvo ir daugiau žmonių, kurie taip pat nedėvėjo veidą ir nosį dengiančių apsaugos priemonių. Teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog jį filmuojantis asmuo kalbina susibūrimo dalyvius. Iš pateikto įrašo akivaizdu, kad susibūrimas yra organizuotas, jame dalyvauja ne vienas asmuo, jie visi nedėvi veidą ir nosį dengiančių apsauginių priemonių, todėl nutarime pagrįstai nurodoma, kad S. G. buvo keturių asmenų grupėje.

Pareiškėjo skunde nurodytas samprotavimas, kad nors ir būtų buvę nustatytas Covid-19 ar būtų užkrato nešiotojas, tai savaime nesukelia pagrindo išvadai, kad jis savo veika sukėlė realų pavojų išplisti Covid-19 ligai, kadangi ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje skelbiama, kad „Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai“, yra nepagrįstas. Lygiai taip pat S. G. veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui reikšmės neturi jo deklaratyvus pasvarstymas, kad negalėjo kitų asmenų užkrėsti, nes Covid-19 virusu nesirgo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 ,,Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.) patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas ir į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą įtraukta Covid-19 liga (koronaviruso infekcija) (7 punktas). dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtari

Atsižvelgiant į patvirtintus duomenis apie minimą infekciją (galimi besimptomiai ligos atvejai), jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo būti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs Covid-19 virusu. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. G. pažeidimo padarymo dieną nesirgo Covid-19. Juo labiau, kad aptartame Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog visi asmenys vyresni nei 6 metų amžiaus viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Teismas sutinka su Šiaulių apskrities AVP Raseinių rajono PK priimtu nutarimu ir tuo, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. veiksmai – nosį ir burną dengiančios veido kaukės ar kitokių apsaugos priemonių nedėvėjimas, būnant viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijos, keturių asmenų grupėje, kėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija (ypač pavojinga užkrečiama liga), o tokie veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Teismui pateikta administracinio nusižengimo medžiaga visiškai patvirtina S. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą, o jo kaltės nepaneigia jo skunde išdėstyti samprotavimai, kad Covid-19 nesirgo, kas laikytina tik skundą padavusio asmens gynybine pozicija. Teismas pažymi, kad būtent nesibūriavimas, atstumo laikymasis ir apsauginių priemonių dėvėjimas viešose vietose sudaro prielaidas sustabdyti viruso plitimą, išvengti beprasmių mirčių.

Pareiškėjas prašė, kad jo veika būtų perkvalifikuota iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Teismas šį prašymą atmeta kaip nepagrįstą. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kai tuo tarpu S. G. pažeidimas padarytas lokalaus karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje metu ir keliant pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąją liga (COVID-19 liga). Teismas pažymi, kad S. G. apie karantino ribojimus, skelbiamus viešai, galėjo ir turėjo žinoti.

Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje pagrįstomis pripažįstamos administracinės nuobaudos paskirtos, pavyzdžiui, vien už nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėjimą viešoje vietoje (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-519/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-244-949/2020), veidą bei nosį dengiančios kaukės ar kitos apsaugos priemonės nedėvėjimą, atsisakymą įsigyti kaukę prekybos centre, vėliau kategoriškai atsisakant priimti ir dėvėti pareigūnų siūlomą kaukę (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-879/2020), taigi vien apsaugos priemonių viešoje vietoje nedėvėjimas, kaip jau buvo nurodyta, sudaro pagrindą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, net ir nesant duomenų apie asmens sirgimą Covid-19 pažeidimo padarymo metu.

Teismas sutinka, kad S. G. pateiktose nuotraukose iš tiesų užfiksuoti žmonės, susirinkę prie eglučių miesto aikštėse, tik pažymi, kad nuotraukose užfiksuotas žmonių atėjimas ir buvimas prie eglučių teisine prasme skiriasi (nors moraline prasme nėra tinkamas elgesys) nuo iš anksto organizuoto susibūrimo, kuriame dalyvavo pareiškėja, kurio dalyviai kontaktavo, nesilaikė saugaus atstumo, kuriame nebuvo dėvimos apsaugos priemonės ir pan. Pažymėtina tai, kad Policijos pareigūnų atvykimas prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, skirtingai nei nurodo pareiškėjas, nesudaro pagrindo spręsti apie susibūrime dalyvavusių asmenų veiksmų teisėtumą. Vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus neabejotinai galėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą nagrinėjamos situacijos kontekste.

Pažymėtina, kad nusižengimai, susiję su žmonių sveikata bei gyvybe, vertinami kaip ypač pavojingi. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiose bylose nustatyti pažeidimai, sukėlę atitinkamas pasekmes – susirgimo išplitimą – užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 277 straipsnį. Todėl siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti S. G. skundo ir panaikinti priimtą nutarimą, grąžinti bylą institucijai, surašiusiai protokolą, taip pat nėra pagrindo pareiškėjo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. skundo netenkinti.

2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko nutarimą Nr. 82-ANR_N-1343-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.