Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-113-300/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-02-18Šiaulių apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2021-05-12Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-07-01Šiaulių apygardos teismas
  4. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-04-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
AN2-113-300/2021
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00220-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vidmantas Mylė (pirm.)
Pažeidėjas
S. G.
Institucija
Šiaulių apskrtities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-113-300/2021Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00220-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 21.11.9.; 21.11.10.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinė nuobauda S. G. skirta už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 13 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje paskelbto karantino metu buvo viešoje vietoje 4 asmenų grupėje ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir tokiais veiksmais nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimų ir sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Tokiais savo veiksmais S. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi S. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo atmestas. Nutartyje konstatuota, kad S. G. veiksmai – nosį ir burną dengiančios veido kaukės ar kitokių apsaugos priemonių nedėvėjimas, būnant viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, keturių asmenų grupėje, kėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija (ypač pavojinga užkrečiama liga), o tokie veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Taip pat nutartyje konstatuota, kad S. G. pažeidimas padarytas lokalaus karantino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje metu ir keliant pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąją liga (COVID-19 liga), jog S. G. apie karantino ribojimus, skelbiamus viešai, galėjo ir turėjo žinoti.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinti.

3.1. Apelianto teigimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo ir nėra kaltinamas tuo, kad jis nesilaikė kitų Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punktuose nustatytų įpareigojimu, t. y. jis nebuvo kaltinamas tuo, kad jis nesilaikė ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių; nevengė tiesioginio fizinio kontakto; nesilaikė asmens higienos reikalavimų. Pažymi, jog vienintelė iš Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punkte išvardintų veikų, kuri jam yra inkriminuota, yra tai, kad jis viešoje vietoje buvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje. Apelianto teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo nustatyti, ar protokole ir Institucijos nutarime nurodytu laiku – 2020 m. spalio 17 d. 13 val. 00 min. (o ne kažkada tą dieną apskritai), jis buvo ar nebuvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje, su kuo jis kategoriškai nesutinka. Apelianto nuomone, teismas ėmėsi vertinti su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusias ir bylos nagrinėjimo ribas peržengiančias aplinkybes, pavyzdžiui nurodydamas, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val., pažeidė įpareigojimą viešoje vietoje būti ne didesnėjekaip 2 asmenų grupėje, nors tai jam nebuvo inkriminuota. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenųpatvirtinančių tai, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra darytas 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas remdamasis vaizdo įrašu padarė išvadą, kad įraše matomi asmenys viso įrašo metu neišlaikė 2 (dviejų) metrų atstumo. Tokia teismo išvada, pasak apelianto, yra tik teismo padaryta prielaida, o įrodytas faktas, kadangi iš vaizdo įrašo galima tik spėti, koks konkrečiai atstumas konkrečiu metu buvo tarp konkrečių asmenų. Teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo prie skundo jo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) vykusios eglutės įžiebimo ceremonija. Mano, kad skundžiama nutartis, kuria jis pripažintas kaltu dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val. buvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

3.2. Apeliantas nekvestionuoja to, kad 2020 m. spalio 17 d. būdamas prie (duomenys neskelbtini) teritorijos nedėvėjo kaukės. Tačiau pažymi, kad teismas įstatyme nustatyta tvarka neišnagrinėjo jo skundo, kuriuo jis prašė įvertinti Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2. punkte asmenims nustatyto įpareigojimo dėvėti Kaukes teisėtumą, t. y. šios teisės normos atitikimą Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio l1 dalies 2 punktui, o taip pat Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.2. punktu nustatyto įpareigojimo atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsniui, ir dėl to nepriėmė jokio procesinio sprendimo.

3.3. Taip pat apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais jo padaryta veika yra kvalifikuota kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nurodydamas, kad ANK 45 straipsnio 1 dalis irgi numato nurodytų teisės aktų pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti Covid-19 ligai. Teigia, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas nėra formaliosios sudėties, todėl atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad buvo padaryta priešinga teisei veika — būtina nustatyti ir įrodyti tai, kad padaryta veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai. Apelianto teigimu, kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus, buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nenustačius šių aplinkybių administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

3.4. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-03-16 įsakymu Nr. V-383 patvirtintu Vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašu, o taip pat ir kitais visuotinai prieinamais šaltiniais (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapis www.ulac.lt ir kt.), Covid-19 liga plinta tik nuo infekuoto asmens, t. y. tik nuo tokio asmens, kuris yra šia liga sukeliančio viruso Sars-Cov-2 nešiotoju ir/ar pats serga Covid-19 liga. Apelianto teigimu, tai rodo, kad asmuo, kuris nėra Covid-19 liga sukeliančio viruso Sars-Cov-2 nešiotoju ir/ar neserga Covid-19 liga, kito asmens užkrėsti negali, kaip ir negali užsikrėsti nuo kito asmens, jei šis taip pat nėra Covid-19 liga sukeliančio viruso nešiotoju ir/ar neserga Covid-19 liga. Teigia, kad tokie du (ar net ir daugiau) tarpusavyje bendraujantys asmenys nekelia pavojaus išplisti Covid-19 ligai net ir tuo atveju, jei bendraudami (net ir artimo kontakto būdu) nedėvi kaukių, kadangi tokie asmenys nėra šią ligą sukeliančio viruso nešiotojais, todėl jie, visų pirma, vienas kitam negali perduoti to, ko jie neturi (ligą sukeliančio viruso), o tuo pačiu tai reiškia, kad jie ir ne(su)kelia pavojaus išplisti Covid-19 ligai. Pažymi tai, kad jis nebuvo Covid-19 ligą sukeliančio viruso nešiotojas ir/ar neserga Covid-19 liga, o bylą tirianti institucija turėjo įrodinėti ir patikimais bei įtikinamais įrodymais įrodyti, kad inkriminuoto pažeidimo padarymo metu jis buvo Covid-19 ligą sukeliančio viruso nešiotojas ir/ar sirgo Covid-19 liga. Todėl nemano, kad nedėvėdama kaukės jis (su)kėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Apeliantas atkreipia dėmesį, į jo nuomone, aktualią šio ginčo sprendimui teismų praktiką, nurodydamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą priimtą byloje Nr. 11-81-224/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020-08-24 nutartį byloje Nr. AN2-307-873/2020.

3.5. Teigia, kad jo paaiškinimaiyra grindžiami ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) teisės normomis, o būtent ŽULPKĮ 9 straipsniu, kuris nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir/ar izoliuotis dėl užkrečiamos ligos, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis –nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Kitaip tariant, asmuo, kuris neserga Covid-19 liga, kuris nėra įtariamas, kad serga Covid-19, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju Covid-19 (ir dėl to neprivalo izoliuotis), ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Atsižvelgiant į tai, apelianto teigimu, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek ir visa eilė atliktų mokslinių tyrimų, nurodo, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina rizika užsikrėsti (užkrėsti) Covid-19 liga, tačiau visiškos apsaugos nuo ligos plitimo (užkrato perdavimo) negarantuoja. Iš to seka, kad kaukės nedėvėjimas bet kuriuo atveju negalėtų būti traktuojamas kaip teisės pažeidimas, kuris sukelia pavojų išplisti ligai, kadangi pavojus plisti Covid-19 ligai egzistuoja ir kaukę dėvint. Aplinkybė, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti Covid-19 liga, bet šio pavojaus visiškai neeliminuoja, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti Covid-19 ligai, kadangi pavojus plisti Covid-19 ligai kyla (egzistuoja) tiek Kaukę dėvint, tiek jos nedėvint.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė J. Š. prašo S. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad S. G. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo įrodyta bylos medžiaga. Pažymi, kad vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad pastarasis yra ne mažesnėje nei 4 asmenų grupėje, kur tarp asmenų, nors ir žiūrint vizualiai, matosi, kad tikrai nėra 2 metrų atstumo bei nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusižengimo padarymo laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 16 d., (duomenys neskelbtini) rajonas buvo vienas iš didžiausių koronaviruso židinių Lietuvoje, ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sprendimu kaukes dėvėti viešumoje buvo ir yra privaloma.

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo skundžiamą nutartį ir išspręsti iš esmės jo skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo, o netenkinus šio prašymo, veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Taigi skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

6. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju S. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį patrauktas dėl to, kad 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir būdamas keturių asmenų grupėje bei nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1069 ,,Dėl karantino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktuose nustatytų reikalavimų, taip sukeldamas pavojų išplisti Covid-19 ligai.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų (vaizdo įrašas, vyriausiosios patrulės tarnybinis pranešimas (administracinė byla, b. l. 5–6), L. L. paaiškinimas (administracinė byla, b. l. 7), paties S. G. apklausos protokole (administracinė byla, b. l. 8) ir jo skunduose nurodytos aplinkybės), jog S. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas jo skundas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Nors apeliantas ir ginčija jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau savo apeliaciniame skunde bei pareigūnei teiktame paaiškinime iš esmės pripažįsta jam inkriminuotų Vyriausybės nutarimo punktų pažeidimų padarymą, t. y. tai, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 13 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės, jog be jo, minėtoje teritorijoje dar buvo kitų savanorių, iš viso buvo 6 asmenys (administracinė byla, b. l. 8). Apeliantas iš esmės patvirtino aplinkybes, kurios užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše, todėl abejoti vaizdo įrašo patikimumu, apygardos teismas neturi pagrindo.

7.1. Apeliaciniu skundu S. G. nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nebuvo laikomasi Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punkto reikalavimo viešose vietose laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų, nurodydamas, kad šis pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas. Šiuo aspektu pažymima, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punte numatyti reikalavimai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl asmeniui kyla atsakomybė už bent vieno iš nurodytų reikalavimų pažeidimą, t. y. arba dėl reikalavimo viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus), arba dėl reikalavimo viešose vietose laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Taigi apelianto keliamos abejonės dėl jam inkriminuojamų Vyriausybės nutarimo punktų inkriminavimo yra visiškai nepagrįstos.

7.2. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad inkriminuoto nusižengimo padarymo metu jis nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai, kadangi jis nėra šią ligą sukeliančio viruso nešiotojas ir Covid-19 liga nesirgo bei pateikta nuomone, kad dėvimos veido kaukės tik sumažina, bet neeliminuoja Covid-19 ligos plitimo riziką. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė reikalavimus laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugos priemones, apribojo kontaktus ir kt., siekdama apsaugoti visuomenės narių gyvybę bei sveikatą, nes būtent socialinio kontakto nebuvimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas riboja galimybes plisti ypač pavojingai užkrečiamai COVID-19 ligai. Pažymėtina ir tai, kad dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas asmenų elgesys, kai nesilaikoma reikalavimų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo, nesibūriuoti ir pan., siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nors ir nebuvo nustatyta, kad S. G. jam inkriminuoto nusižengimo metu sirgo COVID-19 liga, ar buvo šią ligą sukeliančio viruso nešiotojas, tačiau vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones ir viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus šeimos narius), nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui ir tai nesudaro pagrindo jo veiką kvalfikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą.

8. Apygardos teismas neturi pagrindo vadovautis apelianto skunde cituojamomis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020 ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (bylos Nr. II-81-224/2020), kaip turinčiomis precedento galią, nagrinėjamu atveju nėra, kadangi iš esmės skiriasi minėtų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Pastebėtina, jog minimos bylos Nr. AN2-307-873/2020 atveju pažeidėjas viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tačiau tai darė naktį, nesant aplinkui kitų asmenų, be to, priešingai nei nagrinėjamu atveju, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole net nebuvo inkriminuotas privalomasis ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymis – pavojingi padariniai. Bylos Nr. II-81-224/2020 atveju pažeidėjas nedėvėjo kvėpavimo takus dengiančios apsauginės priemonės rūkydamas prie kebabais prekiaujančios įmonės ir gatvėje valgydamas kebabą, o ne dėl savo nepasitenkinimo paskelbtu karantinu, tyčią siekiant pažeisti Vyriausybės nutarimu nurodytus reikalavimus.

9. Pasisakant dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2. punkte išdėstytų reikalavimų teisėtumo ir šios normos atitikimo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio l1 dalies 2 punktui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsniui, pažymėtina, jog tai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimai, susiję su Vyriausybės nutarimo ir jame nurodytų konkrečių punktų, papunkčių teisėtumu, gali būti sprendžiami tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu. Kadangi šiuo metu nei Vyriausybės nutarimas, nei atskiri jo punktai, papunkčiai nėra pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apygardos teismas minėtu nutarimu nustatytos tvarkos nekvestionuoja ir plačiau dėl skundo argumentų, susijusių su minėto Vyriausybės nutarimo teisėtumu, pagrįstumu, ANK 45 straipsnio 4 dalies kontekste, nepasisakys.

10. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reguliavimą ir pagrįstai atmetė S. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo, dėl ko skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Vidmantas Mylė