Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Jaramino, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimas , kuriuo atmestas ieškovės J. R. (kaip minėta, toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (kaip minėta, toliau – ir atsakovė, Inspekcija), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Inspekcijos 2024 m. spalio 29 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-241029-00043? 2) panaikinti Inspekcijos 2024 m. spalio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-241030-00041? 3) panaikinti Inspekcijos 2024 m. spalio 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-241028-00033; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai vertintos faktinės aplinkybės lėmė, jog buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir byla išspręsta neteisingai.

Faktinės aplinkybės

20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. R. nuosavybės teise 2023 m. liepos 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kaip minėta, toliau – ir Ginčo pastatas) su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

21. Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 27 d. gauto skundo pagrindu 2024 m. rugsėjo 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2024 m. spalio 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1535 (e. b. I failas, l. 87–94), kuriame, be kito ko, nurodyta, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog Ginčo pastatas pastatytas 1996 m., baigtumas 100 proc., aukštų skaičius – 1, užstatytas plotas 45 kv. m, pagrindinis sodo pastato plotas 25,67 kv. m. Akte taip pat nurodyta, kad: Ginčo pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams; patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ esančią informaciją, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas; patikrinimo metu užfiksuota, kad keičiama Ginčo pastato šlaitinio stogo konstrukcija, t. y. sumontuotos naujos gegnės, užklota difuzinė plėvelė ir sukalti išilginiai grebėstai, šlaitinio stogo šiaurinėje ir pietinėje pusėse suformuotos pastogės ir įrengti langai pastogėje; apžiūrėjus Ginčo pastato išorinių sienų konstrukciją, rytinėje ir pietinėje Ginčo pastato pusėse pastebėtas naujas silikatinių blokelių mūras, visas Ginčo pastatas šiltinamas putplasčio plokštėmis; Ginčo pastato aukštis nuo nesuformuoto žemės paviršiaus iki kraigo apie 7,10 m; Ginčo pastato išoriniai matmenys – ilgis apie 11,4 m, plotis apie 10,7 m, ginčo pastato užstatymo plotas apie 111,57 kv. m, Ginčo pastato stogas dvišlaitis. Akte pateikta 2000 m. vasario 12 d. kadastrinių matavimų bylos ištrauka – pastatų išdėstymo schema (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad Ginčo pastato ilgis – 7,02 m, plotis – 5,45 m. Akte konstatuota, kad nurodytu adresu atliekama rekonstrukcija keičiant pastato kategoriją iš nesudėtingojo į neypatingąjį, kadangi šiuo metu Ginčo pastato plotas didesnis nei 80 kv. m, bet mažesnis nei 2 000 kv. m, kaip numato ypatingojo statinio parametrai. Nurodyti atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbų rūšiai (pakeisti išorės matmenys, kadangi Ginčo pastato ilgis buvo – 7,02 m, dabartinis statomo Ginčo pastato ilgis yra – 11,4 m; plotis buvo – 5,45 m, dabar plotis yra – 10,7 m).

22. Inspekcija 2024 m. spalio 28 d. surašė papildomą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1549 (e. b. I failas, l. 75–80), kuriame nurodyta, kad, pagal 2000 m. vasario 12 d. kadastrinių matavimų bylą, Ginčo pastato aukštis iki karnizo 2,60 m; „Google maps“ 2012 m. birželio mėn. fotofiksacijoje matomas Ginčo pastato šiurinis fasadas, fiksuotas iki statybos darbų, todėl įvertinus patikrinimo metu fiksuotą situaciją ir buvusią situaciją, galima teigti, kad stogo aukštis pakito įrengus naują laikančią sienos konstrukciją, kurios aukštis ties karnizu apie 4,69 m; remiantis užfiksuotais duomenimis ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, nuostatomis, statybos darbai atitinka rekonstrukcijos statybos darbų rūšį, kadangi įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos – naujai įrengti pamatai bei sienos tarp ašių AD ir 14, tokiu būdu pakeistas pastato ilgis nuo 7,2 m iki 11,4 m ir plotis nuo 5,45 m iki 10,7 m bei pastato aukštis iki karnizo nuo 2,6 m iki 4,69 m.

23. Inspekcija, 2024 m. spalio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK1535 ir 2024 m. spalio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1549 pagrindu 2024 m. spalio 28 d. surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-241028-00033, kuriuo konstatuota, kad ieškovė mieste, kurorto teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai – be Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento – ūkio būdu nuo 2023 m. atlieka nesudėtingosios kategorijos Ginčo pastato statybos darbus, rekonstruodama Ginčo pastatą į neypatingosios kategorijos pastatą, kuriame įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas: naujai įrengė pamatus bei sienas tarp ašių AD ir 14 ir visą naują stogo konstrukciją (t. y. gegnes, išilginius grebėstus), tokiu būdu padidino pastato ilgį nuo 7,2 m iki 11,4 m ir plotį nuo 5,45 m iki 10,7 m bei Ginčo pastato aukštį iki karnizo nuo 2,6 m iki 4,69 m.

24. Inspekcija 2024 m. spalio 29 d. surašė ginčijamą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-241029-00043, kuriuo ieškovė įpareigota nevykdyti jokių savavališkai rekonstruojamo Ginčo pastato, kurio ilgis 11,4 m, plotis 10,7 m ir aukštis iki karnizo 4,69 m, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus statybos darbus, būtinus šalinant savavališkos statybos padarinius, fiksuotus Inspekcijos 2024 m. spalio 28 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-241028-00033.

25. Inspekcija 2024 m. spalio 30 d. surašė ginčijamą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-241030-00041, kuriuo statytoja, t. y. ieškovė, įpareigota iki 2025 m. balandžio 30 d. išardyti mieste, kurorto teritorijoje, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas savavališkai rekonstruojamo nesudėtingosios kategorijos Ginčo pastato į neypatingąjį naujai įrengtas laikančiąsias konstrukcijas: pamatus bei sienas tarp ašių A-D ir 1-4 ir visą naują Ginčo pastato stogo konstrukciją (t. y. gegnes, išilginius grebėstus), dėl kurių įrengimo 2024 m. spalio 28 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-241028-00033, ir sutvarkyti statybvietę; išardžius minėtas laikančiąsias konstrukcijas Ginčo pastato matmenys turėtų būti: ilgis 7,2 m, plotis 5,45 m, aukštis iki karnizo nuo 2,6 m.

26. Inspekcija 2024 m. gruodžio 9 d. atlikto pakartotinio patikrinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1824 (pateiktas kaip atsiliepimo į ieškinį (DOK-35899) priedas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu užfiksuota, jog žemės sklype esančio Ginčo pastato pietinėje ir rytinėje pusėse įrengtos naujos 0,25 m pločio silikatinių blokelių mūro išorės sienos, apšiltintos polistireno putplasčio plokštėmis, suformuojant patalpą, situacijos schemoje pažymėtą Nr. 1-1, ir uždarą laiptinės patalpą; užfiksuota, jog perstatytos Ginčo pastato stogo konstrukcijos įrengiant tūrinius stoglangius bei įrengtos naujos stogo konstrukcijos virš naujai suformuotų patalpų; lyginant su 2000 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, Ginčo pastato ilgis padidintas nuo 7,02 m iki 11,38 m (padidintas apie 4,36 m), plotis padidintas nuo 5,45 iki 10,55 m (padidintas apie 5,10 m); patikrinimo metu užfiksuotas aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 7,87 m, pastato vidutinis aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo apie 4,57 m, ginčo pastato užstatymo plotas apie 109,76 kv. m. Inspekcijos 2024 m. gruodžio 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1824 konstatuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad atliktais statybos darbais įrengtos naujos Ginčo pastato laikančiosios konstrukcijos (išorinės mūrinės sienos, stogo konstrukcijos), tuo pakeičiant išorės matmenis lyginant su registruotais 2000 m. vasario 12 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui.

27. Inspekcijos 2024 m. gruodžio 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1824 nurodyta, kad, pagal patikrinimo metu užfiksuotus pirmo aukšto patalpų matmenis, patalpų Nr. 1-1, 1-2 ir 1-3 bendras plotas yra apie 75,70 kv. m; patikrinimo metu užfiksuota virš patalpų Nr. 1-2 ir 1-3 esanti medinių konstrukcijų perdanga; iš patalpos Nr. 1-2 laiptais patenkama į pastogėje esančią patalpą, kurios aukštis nuo perdangos ties įrengtu tūriniu stoglangiu yra apie 3,08 m; aukštis nuo perdangos ties Ginčo pastato centru yra apie 4,04 m; patalpoje ties Ginčo pastato centru įrengtas medinis atitvaros karkasas, tūrinis stoglangis; Ginčo pastato pastogėje esančios patalpos plotas apie 20,27 kv. m, jis apribotas esama medine perdanga, stogu ir atitvaromis; į patalpą patenkama iš patalpos Nr. 1-2 esančiais laiptais, patalpos aukštis yra daugiau kaip 1,60 m, todėl yra įtraukiama į Ginčo pastato bendrą plotą; pastogės patalpa nebuvo užfiksuota statytojos pateiktoje 2024 m. rugsėjo 12 d. kadastrinių matavimų byloje, kurią sudarė MB „Mersas“ matininkas V. M.; patikrinimo metu užfiksuotas bendras Ginčo pastato patalpų plotas yra apie 95,97 kv. m; atsižvelgiant į tai, kad po atliktų rekonstravimo darbų, padidinant Ginčo pastato išorės matmenis, Ginčo pastato bendras plotas padidėjo nuo 55,97 kv. m iki 95,97 kv. m, vadovaujantis statybos pradžios laikotarpiu (2023 m.) galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 2 lentelės 1 ir 3 eilutėse nustatytais sodo namų ir gyvenamųjų namų techniniais parametrais, Ginčo pastatas neatitinka nei I grupės nesudėtingųjų sodo namų, nei II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų kategorijoms nustatytų parametrų, todėl priskiriamas neypatingosios kategorijos pastatui.

28. Antstolis M. M. 2025 m. sausio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FP-180-25-1 (el. b. I failas, l. 115–136) konstatavo, kad, apžiūrint Ginčo pastatą, jis buvo įvertintas iš išorės ir vidaus; pastato viduje nustatyta, kad pastogė nėra įrengta, taip pat nėra perdangos, skiriančios pirmą aukštą ir pastogę; naudojant matavimo ruletę pamatuotas patalpų plotas; nustatyta, kad Ginčo pastato išdėstymas ir matmenys visiškai atitinka matininko V. M. 2024 m. rugsėjo 12 d. atliktų matavimų rezultatus, pateiktus Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

29. Inspekcija 2025 m. kovo 7 d. atlikto patikrinimo pagrindu 2025 m. kovo 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-335 (pateiktas kaip dokumento DOK-18798 priedas), kuriame nurodyta, jog užfiksuotas pasikeitęs statybos darbų mastas nuo 2024 m. gruodžio 9 d. patikrinimo metu, kurio faktinės aplinkybės aprašytos FDPV akte III, užfiksuoto statybos darbų masto; Ginčo pastato išorės matmenų pasikeitimo, lyginant su 2024 m. gruodžio 9 d. patikrinimo metu užfiksuota situacija, nebuvo nustatyta; Ginčo pastato pirmo aukšto matmenų pasikeitimo, lyginant su 2024 m. gruodžio 9 d. patikrinimo metu užfiksuota situacija, nebuvo nustatyta; patikrinimo metu užfiksuota, kad, lyginant su 2024 m. gruodžio 9 d. patikrinimo metu užfiksuota situacija, Ginčo pastato viduje vykdyti darbai, kuriais pradėta ardyti virš patalpų Nr. 1-2 ir 1-3 esanti medinių konstrukcijų perdanga – išardytos pastogės patalpos grindys, išardyti patalpoje Nr. 1-2 buvę mediniai laiptai, išardytos patalpų Nr. 1-2 ir 1-3 lubos; virš patalpų Nr. 1-2 ir 1-3 esančios perdangos laikančiosios konstrukcijos – medinės sijos – neišardytos; atsižvelgiant į tai, kad yra išlikusios antro aukšto laikančiosios konstrukcijos (medinės perdangos sijos) ir statybos darbai yra neužbaigti, todėl neužtenka duomenų pasikeitusiai pastato kategorijai konstatuoti.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

30. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju Ginčo pastatas yra Palangos miesto, kuris turi kurorto statusą, teritorijoje ir kad nuo 2023 m. pradėti ir yra atliekami Ginčo pastato rekonstrukcijos darbai. Taip pat nėra ginčo, kad iki rekonstrukcijos Ginčo pastatas buvo priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Taip pat nėra ginčo, kad šiems statybos darbams taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojęs 2023 metais.

31. Ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai. Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustatė, jog savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustatė, jog statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius; asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir panašiai) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

32. Ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas nustatė, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, nustatė, jog vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas rekonstruoti statinį – nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais.

33. Ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 3 priedo „Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui“ 2 punkte nustatyti atvejai, kai privalomas leidimas rekonstruoti statinį nesudėtingojo statinio rekonstravimo atvejais:

1) kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje – rekonstruojant nesudėtingąjį statinį;

2) mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) – rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį;

3) rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

4) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

5) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.

34. Taigi, atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, vien tai, kad rekonstruojamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas statinys mieste, skirtingai nei II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių rekonstravimo atvejais, dar nėra pagrindo konstatuoti, jog tokiems rekonstrukcijos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Mieste rekonstruojant statinį, priskiriamą būtent I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, kuriai nagrinėjamu atveju iki rekonstrukcijos buvo priskiriamas ir Ginčo pastatas, turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas, kai egzistuoja ir kitos STR 1.05.01:2017 3 priedo 2 punkte nurodytos sąlygos, t. y.: I grupės nesudėtingasis statinys turi būti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, turi būti rekonstruojamas nesudėtingasis pastatas, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją, nesudėtingasis statinys turi būti rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė, jog Palangos miestas turi kurorto statusą, neturi įtakos, kadangi minėti teisės aktai tokios sąlygos neįvardija, o ši aplinkybė savaime nesuponuoją kitų minėtų teisės aktuose nustatytų sąlygų buvimo.

35. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas iš esmės yra perkeltas į šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymą, kurio 27 straipsnio 2 dalies c punktas aiškiai nustato, jog leidimas rekonstruoti statinį mieste reikalingas nesudėtingajam II grupės statiniui. Tuo tarpu nesudėtingajam I grupės statiniui rekonstruoti, nesant kitų Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, toks reikalavimas nenumatytas.

36. Vis dėlto tiek ginčui aktualios redakcijos STR 1.05.01:2017 3 priedo 2.5 punkte, tiek šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies g punktas nustato, jog rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Taigi šiuo atveju nesvarbu, kokiai nesudėtingųjų statinių grupei priskiriamas statinys.

37. Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, ar Ginčo pastatas (sodo namas), atliekant rekonstrukciją, vadovaujantis ginčui aktualios, galiojusios nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 2 lentelės 4 punktu, tampa nebepriskiriamu I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai ir tampa priskiriamu neypatingųjų statinių kategorijai. Ginčo, kad Ginčo pastatas nepriskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai, byloje nėra.

38. Inspekcijos teigimu, patikrinimų metu užfiksuotas bendras Ginčo pastato patalpų plotas yra apie 95,97 kv. m, kuris apskaičiuotas Ginčo pastato pirmo aukšto plotą (75,70 kv. m) sudėjus su Ginčo pastato pastogėje esančiomis patalpomis (20,27 kv. m), todėl viršijamas ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 2 lentelės 4 punkte nustatytas kriterijus – didžiausias plotas 80 kv. m. Ginčo dėl apskaičiuoto Ginčo pastato pirmo aukšto ploto (75,70 kv. m) ir to, kad, vertinant vien šį plotą Ginčo pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, byloje nėra.

39. Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Ieškovės teigimu, Ginčo pastato pastogėje 20,27 kv. m ploto patalpa neegzistuoja, kadangi toje dalyje nėra įrengta perdanga ir nėra patalpos grindų, todėl tai yra ta pati pirmo aukšto patalpa.

40. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

41. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

42. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į byloje pateiktą patikrinimų metu surinktą medžiagą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad, atliekant Ginčo pastato rekonstrukciją, Ginčo pastato pastogėje yra formuojama atskira 20,27 kv. m patalpa. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad Ginčo pastato pirmo aukšto patalpas ir Ginčo pastato pastogės 20,27 kv. m patalpas skiria neišardytos perdangos laikančiosios konstrukcijos – medinės sijos, ant kurių lengvai gali būti montuojamos pastogėje esančios patalpos grindys. Be to, šioje patalpoje įrengti darinėjami langai, o laiptams iš pirmo aukšto į pastogėje esančią patalpą pirmo aukšto patalpose yra suformuota uždara laiptinės patalpa. Svarbu ir tai, kad Ginčo pastato pastogės 20,27 kv. m ploto patalpa yra pakankamai aukšta, jog remiantis ginčui aktualios redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 147.2.3 punktu būtų įtraukiama į bendrą plotą. Taip pat svarbu ir tai, kad Inspekcijos 2024 m. gruodžio 9 d. atlikto pakartotinio patikrinimo vietoje metu fiksuota esanti medinių konstrukcijų perdanga ir tai, kad iš Ginčo pastate pirmame aukšte atskirai suformuotos patalpos laiptais buvo patenkama į pastogėje esančią patalpą. Taigi ieškovės argumentai, kad perdanga ir laiptai buvo tik laikini – t. y. tam, jog rekonstrukcijos metu būtų galima patekti prie stogo konstrukcijų, taip pat tai, jog, nagrinėjant teisme bylą ieškovei išardžius perdangą ir laiptus, Ginčo pastato pastogės patalpa nebeturėtų būti vertinama kaip atskira patalpa, vertintini tik kaip ieškovės gynybinė pozicija ir nepagrįsti, kadangi esminės perdangą laikančios konstrukcijos – sijos – liko neišardytos. Atsižvelgiant į tai, šie ieškovės argumentai atmestini.

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atliekant Ginčo pastato rekonstrukciją I grupės nesudėtingasis statinys buvo rekonstruotas į neypatingąjį statinį, todėl statybą leidžiantis dokumentas privalomas, o nesant jo Ginčo pastato rekonstrukcija laikytina savavališka. Taigi naikinti skundžiamus Inspekcijos aktus nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog statyba nebuvo teisėta ir atitinkamai Ieškovei teisėtai ir pagrįstai surašyti ginčijami Inspekcijos aktai.

45. Pasisakant dėl ieškovės argumento, kad teismas šioje situacijoje pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principą, pripažindamas, kad visi Ginčo pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti neteisėtai ir kad ieškovė privalo viską nugriauti iki Nekilnojamojo turto registre 2000 m. fiksuotų kadastro duomenų, vietoj to, kad leistų ieškovei pertvarkyti atliktą rekonstrukciją taip, kad galutiniame rezultate Ginčo pastatas atitiktų I grupės nesudėtingojo statinio statusą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisės aktai nenustato pagrindo nei Inspekcijai, nei teismui vertinti atskirų statybos darbų etapų ar dalių ir spręsti, kaip ieškovei pertvarkyti atliktą rekonstrukciją ir ar apskritai ją galima pertvarkyti taip, kad galutiniame rezultate Ginčo pastatas atitiktų I grupės nesudėtingojo statinio statusą. Kaip nurodo pati ieškovė apeliaciniame skunde, pašalinus perdangą laikančias konstrukcijas – sijas – sugriūtų pats Ginčo pastatas.

46. Kita vertus, ginčui aktualios Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi ieškovė, jei vadovaujantis teisės aktais tokia statyba apskritai yra galima, turi galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius nebūtinai griaudama (išardydama) rekonstrukcijos metu pastatytas Ginčo pastato konstrukcijas.

47. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

51. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovo naudai. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinkamai netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.