Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1408-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-17
Bylos Nr.: e2A-1408-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04472-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“

Kategorijos

3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1408-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04472-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti, kad 2018 m. balandžio 10 d. su ieškovu V. B. sudarytą darbo sutartį Nr. 43 atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TP Logistics“ vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalimi nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iš atsakovės ieškovui ne mažiau kaip 6 vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos po atleidimo iš darbo einančios dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; negrąžinti ieškovo į ankstesnį darbą, priteisiant iš atsakovės ieškovui 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovui 4 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti; priteisti iš atsakovės ieškovui visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pradėjo dirbti pas atsakovę 2018 m. pavasarį, atsivedė savo klientus iš buvusios darbovietės, naudojosi anksčiau turėta „Skype“ paskyra, darbdavys neprieštaravo. 2019 m. ieškovas buvo perkeltas į pardavimų vadovo pareigas, jam buvo pakeltas atlyginimas. Po 7 mėnesių atsakovė pasiūlė darbo santykius nutraukti. Nepavykus nutraukti darbo santykių atsakovės norimomis sąlygomis, atsakovė ėmėsi spaudimo priemonių (atėmė darbo priemones, sukūrė pareigybių nuostatus, pradėjo stebėseną, pateikė 12 pretenzijų dėl reikalavimo pasiaiškinti, paskyrė 6 drausmines nuobaudas už nedideles klaidas). Pandemijos sąlygomis ieškovas jautė papildomą stresą, nes jis serga astma. Atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų. Ieškovas galėjo užtikrinti tinkamą darbo funkcijų atlikimą iš namų, pateikė prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino, atsiuntė ieškovui pasirašyti darbo nuotoliniu būdu tvarką, kurioje pakeistos atlyginimo mokėjimo sąlygos, todėl ieškovas nepasirašė. Atsakovė reikalavo atvykti į darbą, nepaaiškinusi priežasčių. Ieškovui neatvykus, jis buvo atleistas iš darbo nepagrįstai. Ieškovas tinkamai vykdė darbo funkcijas. Dirbdamas iš namų jis naudojo kompiuterį darbo funkcijoms atlikti.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog per mėnesį ieškovui reikėdavo atlikti 200 skambučių. Ataskaitoje jų nurodyta mažiau. Naujų klientų paieška – viena iš ieškovo funkcijų. Vienas iš paaukštinimo kriterijų – pelno padidinimas iki 5 000 Eur. Ieškovui nepasiekiant rezultato, dėl ko buvo tartasi, atsakovė pasiūlė ieškovui grįžti į ankstesnes pareigas. Tarp šalių daug susitarimų vyko žodžiu, tačiau ieškovui nevykdant susitarimų pradėta bendrauti raštu ir įforminti susitarimus raštiškai. Su ieškovu darbo sutartis nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir dėl pakartotino pareigybių pažeidimo. Atleidimas buvo teisėtas, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas. Ribotas stebėjimas pradėtas 2020 m. vasario mėn. teisėtai, vadovaujantis patvirtinta tvarka. Ieškovas, prieš tapdamas direktoriumi, buvo vadybininkas ir pareigas atlikdavo neblogai. Su direktoriaus pareigomis ieškovas nesusitvarkė. Atsakovė neturėjo išankstinio nusistatymo prieš ieškovą. Ieškovas pažadėjo pasiekti geresnius rezultatus, dėl to buvo paskirtas pardavimų direktoriumi ir jam pakeltas darbo užmokestis. Atsakovė pateikė ieškovui pareiginius nuostatus, kurių ieškovas neskundė. Atsakovė teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškovu dėl šiurkštaus darbo funkcijų pažeidimo: melagingų duomenų ataskaitose nurodymas, pravaikšta (darbe buvo sudarytos saugios darbo sąlygos, aplinkybė, kad ieškovas serga astma, paminėta tik teisme, ieškovas privalėjo dirbti biure), atsakovės nurodymų ignoravimas. Kai nebuvo biure kito asmens, ieškovas turėjo priimti korespondenciją. Taip pat ieškovas padarė vienarūšius pažeidimus pakartotinai: dokumentų originalo nepateikimas, sistemingas vėlavimas, atsakovės vardo diskreditavimas, sąskaitų nesuvedimas į ataskaitą. Skype paskyra ir el. paštas buvo naudojami darbe, jų patikra atlikta teisėtai, patikros metu nustatyta, jog ieškovas netinkamai atlieka darbo funkcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 1 293 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad ieškovas savo pareigos ne vėliau kaip 2020 m. kovo 18 d. atvykti į darbą ir dirbti atsakovės nurodytoje darbo vietoje patvirtintu darbo laiku nevykdė. Motyvavo tuo, kad „jam nepaaiškino būtinumo“. Ieškovo nurodytos priežastys (karantino paskelbimas, mažamečio vaiko auginimas ar jo vertinimas dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu) negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, galinčiomis pateisinti tiesioginių teisėtų nurodymų nevykdymą. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovas serga bronchine astma, ieškovas nurodė tik bylą nagrinėjant teisme. Duomenų, kad dėl nustatytos ligos ieškovui buvo rekomenduota paskelbto karantino metu dirbti nuotoliniu būdu, byloje nėra. Be to, net ir ši aplinkybė (bronchinė astma), įvertinus darbdavio užtikrintas saugias darbo sąlygas karantino metu (klientų nepriėmimas, kitų kolegų nebuvimas darbo vietoje ir pan.), negali būti pripažinta svarbia, pateisinančia darbdavio nurodymų ignoravimą. Nepaisant turimos ligos ieškovas teigė karantino metu bendravęs su klientais, todėl logiškai nepaaiškinamas jo atsisakymas atvykti į darbdavio nurodytą darbo vietą darbo funkcijoms atlikti. Tai, jog buvo teikiama melaginga informacija apie skambučių kiekį, teismo posėdžio metu patvirtino teisme liudiję ieškovo buvę bendradarbiai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, duodama parodymus teisme, Klaipėdos filialo vadovė nurodė ir tai, jog dėl neapibrėžtų ieškovo žodinių susitarimų, kurie paaiškėdavo vėliau, buvo nustatyta, kad rezultatas neatitinka realybės, kai kurie vykdyti pervežimai buvo nuostolingi, bendrovei buvo padaryta žala. Atsakovės darbuotojai patvirtino, kad ieškovas prarado pasitikėjimą dėl melagingų duomenų teikimo, dėl susitarimų nesilaikymo, dėl ciniško darbdavio nurodymų ignoravimo, neatvykimo į darbą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d., neatsakingo požiūrio į darbą, nuolatinio vėlavimo ir t. t. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, jog ieškovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą – neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Be to, per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – vėluodavo į darbą, netvarkingai vedė duomenis į sistemą. Ieškovas pakartotinai ir sistemingai nevykdė darbdavio teisėtų nurodymų, dėl tokio darbuotojo elgesio darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju, negalėjo sklandžiai ir efektyviai organizuoti darbo bei užtikrinti darbdavio interesų apsaugos, tokie pažeidimai pagrįstai priskirti prie Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Ieškovo argumentai, kad dėl neatvykimo į darbą ir (ar) nuolatinio vėlavimo, ir (ar) dėl sąskaitos neįtraukimo laiku į apskaitą, ir (ar) originalių dokumentų neišsiuntimo darbdavys jokios žalos nepatyrė, atmestini, kaip nepagrįsti, nes ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę laikyti darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4.2. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad iš ieškovo buvo reikalauta pasiaiškinti. Kaip nurodė pats ieškovas, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki jo atleidimo jis turėjo parašyti 12 pasiaiškinimų. Teismas padarė išvadą, jog DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakovės pareiga pareikalauti pasiaiškinimo buvo tinkamai įgyvendinta. Ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo. Pasiaiškinimų skaičių nulėmė nustatytų pažeidimų skaičius. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas darydavo pažeidimus ir anksčiau, tačiau jam buvo sakomos tik žodinės pastabos. Vėliau pradėjo nustatytus pažeidimus forminti raštu.

4.3. Nurodė, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – melagingas duomenų pateikimas darbdaviui apie skambučių skaičių buvo 2020 m. kovo 2 d., ieškovas neatvyko į darbą 2020 m. kovo 16 d., reikalavimas atvykti į darbo vietą buvo išsiųstas 2020 m. kovo 18 d., pirmas vienarūšis darbo pareigų pažeidimas dėl originalių dokumentų neišsiuntimo paaiškėjo 2020 m. vasario 11 d., prašymas dėl pasiaiškinimo diskreditavus bendrovę išsiųstas 2020 m. kovo 24 d., prašymas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo – sąskaitos Nr. BCL UAB DN 1943406 nesuvedimo į sistemą ir neperdavimo buhalterijai – surašytas 2020 m. vasario 27 d.; pirmas vienarūšis darbo pareigų pažeidimas – vėlavimas į darbą, paaiškėjo 2020 m. vasario 11 d., prašymas pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą 2020 m. vasario 27 d. bei 2020 m. vasario 26 d. vėlavimą po pietų buvo surašytas 2020 m. vasario 27 d. ir t. t. Iš pateiktų duomenų nustatė, kad nebuvo pažeistas Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimas, todėl nustačius, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu vertintas kaip nepagrįstas ir atmestas. Teismui nenustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog ieškovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu buvo teisėtas ir pagrįstas, ieškovui neįrodžius visų sąlygų, būtinų atsakovės atsakomybei atsirasti, ieškinio reikalavimas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priteisimo atmestas.

4.4. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog jo norėjo atsikratyti ir nemokėti kompensacijų, neatitinka tikrovės, nes darbdavys siūlė mokėti kompensacijas, tačiau nesutiko su ieškovo prašoma 5 mėnesių kompensacija.

4.5. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (byla nebuvo sudėtinga, nebuvo keliami nauji teisės klausimai), suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir apimtį (byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius), pripažino, jog pagrįstos ir optimalios atstovavimo išlaidos yra 1/2 dalis šalių patirtų išlaidų (atitinkamai 1 634,99 Eur ir 1 293,19 Eur). Todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 1 293,19 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo motyvai:

5.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo, atsakovei pažeidus apelianto teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, todėl mano, kad teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad: a) atsakovės ar atsakovės užsakovo nurodymas pateikti būtent originalius dokumentus buvo apeliantui pateiktas, b) originalūs dokumentai nebuvo išsiųsti ir c) dėl tariamo ar realaus dokumentų originalų neišsiuntimo atsakovė patyrė žalą.

5.3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad: a) apeliantas potencialiems klientams skambindavo ne vien iš mobiliojo telefono, bet ir naudodamasis Skype ir Viber programine įranga, todėl dalis skambučių nebuvo fiksuojama mobiliojo ryšio paslaugų operatoriaus skambučių ataskaitose, b) dėl atsakovės ir apelianto nurodomo skambučių skaičiaus nesutapimo atsakovė žalos nepatyrė ir c) „šaltų“ skambučių normatyvas nebuvo įtvirtintas kaip formalus reikalavimas pagal darbo sutartį ar duomuo, atspindintis rezultatyvumą, todėl net ir netikslių duomenų ataskaitoje pateikimas negalėjo tapti darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo pagrindu.

5.4. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad: a) apeliantas pavėlavo į darbą tyčia (priešingai, vėlavimui buvo objektyvios priežastys, paaiškintos apelianto), b) dėl apelianto vėlavimo atsakovė patyrė žalą ir c) kitiems atsakovės darbuotojams taip pat buvo taikomos drausminės nuobaudos už vėlavimą į darbą. Be to, apelianto darbas buvo kilnojamojo pobūdžio, darbo sutartyje nenustačius nei darbo funkcijų atlikimo vietos išimtinai atsakovės biure, nei normuojant darbo valandas griežtai nuo 8 val. iki 17 val. Atitinkamai atvykimas į atsakovės biurą keliomis ar keliolika minučių vėliau savaime nesudarė pagrindo teigti, kad buvo pažeista darbo tvarka.

5.5. Nurodo, kad nesiekė diskredituoti atsakovės ar padaryti žalos jos dalykinei reputacijai. Jo blogi atsiliepimai apie atsakovės transporto priemones buvo skirti išimtinai įtampai tarp atsakovės ir jos užsakovo sumažinti, pastarajam pradėjus reikšti pagrįstas pretenzijas dėl netinkamos paslaugų kokybės. Tokiomis aplinkybėmis, jausdamas užsakovo emocinę būseną ir nepasitenkinimą ir būdamas atsakingas už situacijos sprendimą, apeliantas tąkart juokais prisitaikė prie užsakovo nuotaikų, kad išsaugotų jo pasitikėjimą.

5.6. Nurodo, kad neįtraukė į atsakovės apskaitą UAB „B. C. L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ne dėl tyčinių veiksmų ar nerūpestingumo, be to, tai nesukėlė realios žalos.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. apeliantas neatvyko į atsakovės biurą, ir vertino tai kaip šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, neatsižvelgęs, kad apeliantas dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 situacijos ir visuotinės baimės bei neapibrėžtumo pateikė atsakovei prašymą darbo funkcijas atlikti nuotoliniu būdu iš namų; visas savo darbo funkcijas apeliantas galėjo atlikti ir faktiškai atliko iš namų; apeliantas augina mažametį vaiką (4 metų) ir serga lėtine liga – alergine astma; darbo sutartyje nebuvo numatyta apelianto pareiga dirbti biure ar pavaduoti kolegas priimant korespondenciją ir atsiliepiant į skambučius; atsakovė nenurodė poreikio ir būtinybės apeliantui atvykti į biurą.

5.8. Nurodo, kad iš esmės analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2017-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2216-852/2017 darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės buvo pripažino fiktyviu.

5.9. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo, vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas šalių ginčą, ir nepagrindė padarytų išvadų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

5.10. Prašo priimti naujus įrodymus – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylą, nes ji turi reikšmės nustatant apelianto teisių pažeidimo faktą ir mastą ir buvo gauta tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, taip pat 2020 m. kovo 27 d. apelianto ir atsakovės sudarytą turto grąžinimo aktą, kuris patvirtina apeliantui nešiojamojo kompiuterio suteikimą ir atitinkamai jo teisėtą naudojimą darbo funkcijoms atlikti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

6.1. Nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde savo reikalavimus grindžia bei kelia argumentus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturėtų naujų apeliaciniame skunde teikiamų argumentų, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, vertinti ir plačiau dėl jų pasisakyti.

6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą konstatuodamas, kad atsakovė turėjo ne vieną pagrindą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį, t. y. dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas padarė ne tik šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, bet ir daug antrų tokių pačių (vienarūšių) pažeidimų. Sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs paties ieškovo žodinius paaiškinimus, apklausęs liudytojus. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo išvestinius ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, kompensacijos priteisimo.

6.3. Nurodo, kad ieškovas neginčijo, jog atsakovei buvo pateiktos netikslios ataskaitos. Tik apeliaciniame skunde iškėlė naują argumentą, jog neva naujiems potencialiems klientams buvo skambinta per Skype ir Viber. Tai ne tik kad nesąžininga gynybinė versija, bet ir nelogiška, nes pagal nusistovėjusią praktiką naujiems potencialiems klientams niekada nėra skambinama per programas Skype ir Viber. Toks būdas neprofesionalus ir bendrovėje nepriimtinas.

6.4. Nurodo, kad ieškovas neatvyko į darbą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. motyvuodamas Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo ir nuotolinio darbo galimybės sudarymo, nors toks darbo organizavimas nebuvo suderintas su darbdaviu, nereagavo į kvietimus pasirodyti darbe.

6.5. Nurodo, kad ieškovas nevykdė įpareigojimo grąžinti kompiuterį, kuriame buvo konfidencialūs atsakovės duomenys.

6.6. Nurodo, kad ieškovas sistemingai nesilaikė privalomos darbo drausmės, darbo grafiko, visiškai nepaisė atsakovės pastabų dėl vėlavimų, pavaldumo principą tiesiog ignoravo, akivaizdžiai pažeidė darbo tvarkos taisykles, kurios įpareigojo ieškovą laiku ateiti į darbą. Tokiam sisteminiam vėlavimui, atsakovės nustatytos darbo tvarkos ignoravimui pasiteisinimo nebuvo.

6.7. Nurodo, kad ieškovas nesilaikė įpareigojimo tinkamai tvarkyti įmonės dokumentaciją, nors ieškovas turėjo pareigą teisingai, korektiškai ir laiku suvesti duomenis į bendrovės valdymo programą.

6.8. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kiek tai susiję su tariamu ieškovo privatumo pažeidimu, nenagrinėtinas ir ši bylos dalis CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutrauktina, nes ieškovas 2020 m. balandžio 24 d. prašymo, teikto DGK, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jokių motyvų dėl tariamo privatumo pažeidimo nenurodė. Šį motyvą ieškovas pradėjo naudoti tik ieškinyje. DGK ieškovas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškinyje ieškovas nurodė jau 4 000 Eur sumą ir motyvus dėl tariamo privatumo pažeidimo, t. y. nesilaikyta privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

6.9. Nurodo, kad ieškovo naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo neturėtų būti tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

5. Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylą, nurodo, kad ji turi reikšmės nustatant apelianto teisių pažeidimo faktą ir mastą ir buvo gauta tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, taip pat 2020 m. kovo 27 d. apelianto ir atsakovės sudarytą turto grąžinimo aktą, kuris, apelianto manymu, patvirtina apeliantui nešiojamojo kompiuterio suteikimą ir atitinkamai jo teisėtą naudojimą darbo funkcijoms atlikti.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo byla negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, nes buvo gauta tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, o 2020 m. kovo 27 d. turto grąžinimo aktas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2018 m. balandžio 10 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 43, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą transporto vadybininku, nustatytas 1 351,35 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas paskirtas pardavimų direktoriumi, mėnesinis darbo užmokestis padidintas iki 2 244,68 Eur; mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019 m. gegužės 1 d. nustatytas 2 428,17 Eur. 2020 m. sausio 21 d. susitarimu dėl darbo sutarties Nr. 43 nutraukimo šalių susitarimu nurodyta, kad šalys ketina nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu ir susitarti dėl pagrindinių darbo sutarties sąlygų, šis susitarimas šalių nepasirašytas. 2020 m. sausio 24 d. ieškovui el. paštu įteikti Pardavimų vadovo pareiginiai nuostatai. 2020 m. sausio 29 d. UAB „TP Logistics“ direktoriaus įsakymu Nr. PI-02 patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 27 d. prašymais ieškovui buvo nurodyta pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimų. 2020 m. kovo 2 d. el. laiške ieškovas rašė, jog vasario mėn. atliko 270 skambučių, tačiau „Tele2“ ataskaitoje buvo nurodyti 196 skambučiai. Be to, ne visiems numeriams, kurie nurodyti ataskaitoje, buvo skambinta. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. V. B., L. O. ir S. S. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. M. D. atostogavo laikotarpiu nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d. Iš 2020 m. kovo 16 d. susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovas prašė atsakovės sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d., pratęsiant šį terminą pagal būtinybę. Ieškovui buvo nurodyta, kad jis turi pateikti tinkamos formos prašymą. 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 03/25 patvirtintas nuotolinio darbo UAB „TP Logistics“ tvarkos aprašas. 2020 m. kovo 18 d. rašte ieškovui dėl darbo organizavimo nurodyta, jog ieškovas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 18 d. savavališkai nepasirodė darbe, be darbdavio sutikimo išsinešė įmonės turtą, todėl nedelsdamas turi jį grąžinti, be to, su ieškovu nebuvo sudarytas susitarimas dirbti nuotoliniu būdu, ieškovas privalo dirbti biure, kur sudarytos saugios darbo sąlygos, taip pat turi pasiaiškinti, kodėl nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 18 d. imtinai savavališkai neatvyko į darbą. 2020 m. kovo 26 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės atsakovė pranešė ieškovui, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. nutraukia su ieškovu sudarytą darbo sutartį dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir per paskutinius 12 mėnesių antrą tokį patį (vienarūšį) darbo pareigų pažeidimą.

10. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. DGKS-3215 nusprendė ieškovo V. B. reikalavimus UAB „TP Logistics“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį išieškojimo, dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos išieškojimo, dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovas pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad 2018 m. balandžio 10 d. darbo sutartį Nr. 43, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovė nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iš atsakovės ieškovui ne mažiau kaip 6 vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos po atleidimo iš darbo einančios dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; negrąžinti ieškovo į ankstesnį darbą, priteisiant iš atsakovės 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovui 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir DGK, konstatavo, jog ieškovas DK 58 straipsnio pagrindu už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, ir nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų taip pat atmetė kitus ieškovo reikalavimus. Ieškovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

11. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. apeliantas neatvyko į atsakovės biurą, ir vertino tai kaip šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, neatsižvelgęs, kad apeliantas dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 situacijos ir visuotinės baimės bei neapibrėžtumo pateikė atsakovei prašymą darbo funkcijas atlikinėti nuotoliniu būdu iš namų; visas savo darbo funkcijas apeliantas galėjo atlikti ir faktiškai atliko iš namų; apeliantas augina mažametį vaiką (4 metų) ir serga lėtine liga – alergine astma; darbo sutartyje nebuvo numatyta apelianto pareiga dirbti biure ar pavaduoti kolegas priimant korespondenciją ir atsiliepiant į skambučius; atsakovė nenurodė poreikio ir būtinybės apeliantui atvykti į biurą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, toks pažeidimas gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį.

13. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. apeliantas nepasirodė darbe. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad apeliantas tuo metu nusprendė savo darbą organizuoti nuotoliniu būdu dėl šalyje įvesto karantino. DK 52 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d.) nustatyta, kad dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad apeliantas nebuvo priskirtas DK 52 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju kiekvienas darbuotojas iš esmės turi teisę darbdavio prašyti dirbti namuose ar kitoje vietoje, tačiau tokį prašymą tenkinti ar ne yra palikta darbdavio diskrecijai.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr. 207, įsigaliojusiame 2020 m. kovo 16 d., nebuvo įtvirtinto imperatyvo organizuoti privačiam sektoriui darbą nuotoliniu būdu, t. y. patvirtintos tik rekomendacijos, kurios nėra privalomojo pobūdžio. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016). Už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, kuris ir nustato darbų atlikimo tvarką, vietą, pareigų paskirstymą tarp darbuotojų, kolegų pavadavimą ir kt., todėl ir nuotoliniu būdu atlikti savo darbo funkcijas darbuotojas gali tik suderinęs tai su darbdaviu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas susitarimo dėl nuotolinio darbo su atsakove nesudarė, tačiau pats vienašališkai nusprendė neatvykti į darbą ir organizuoti savo darbą nuotoliniu būdu.

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ne kartą kvietė apeliantą atvykti į biurą, bet apeliantas nepaisė atsakovės nurodymo (kaip nurodo apeliantas – atsakovė nepagrindė būtinumo pasirodyti biure). Iš atsakovės 2020 m. kovo 18 d. rašto apeliantui matyti, kad jam buvo nurodyta, kad jis privalo darbo funkcijas atlikti (duomenys neskelbtini) biure, kaip ir anksčiau. Apeliantui buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) biure yra užtikrintos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nes tuo metu jame nebuvo kitų bendrovės darbuotojų, klientai į biurą nebuvo priimami. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) biure dirbusioms V. B., L. O. ir S. S. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o M. D. atostogavo. Atsakovės teigimu, tuo metu apeliantas buvo vienintelis darbuotojas, kuris galėjo ir turėjo būti (duomenys neskelbtini) biure.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti jo teiginius, jog jam dirbant biure nebūtų buvusios sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių konstatuoti, jog atsakovės reikalavimas apeliantui dirbti biure buvo neteisėtas ar pažeidžiantis teisės normų garantuojamas apelianto kaip darbuotojo teises, todėl šis atsakovės reikalavimas turėjo būti vykdomas.

17. Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad atsakovės įpareigojimas apeliantui būti biure buvo motyvuojamas tuo, kad apeliantas savavališkai ir neperspėjęs paėmė atsakovės turtą – nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo iki tol naudojosi kita darbuotoja M. D.. Dėl to atsakovė negalėjo pasiruošti ir užtikrinti duomenų apsaugos; nesant nė vieno darbuotojo (duomenys neskelbtini) biure, atsakovė susidūrė su korespondencijos priėmimo ir išsiuntimo problema, taip pat nebuvo priimti tel. skambučiai. Apeliantas nesutikdamas su atsakovės įpareigojimu nurodo, kad darbo sutartyje nebuvo numatyta jo pareiga dirbti biure ar pavaduoti kolegas priimant korespondenciją ir atsiliepiant į skambučius. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Kaip jau nustatyta šios nutarties 18 punkte, šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl nuotolinio darbo, todėl apeliantas turėjo dirbti įprastoje savo darbo vietoje. Atsakovės 2019 m. kovo 8 d. patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punkte buvo numatyta, kad įmonės darbuotojo darbo vieta laikoma pagrindinė atsakovės veiklos vieta kartu su atskirais struktūriniais padaliniais, kurioje darbuotojas vykdo savo pareigas. Be to, Darbo sutarties 5 punktas, Taisyklių 12, 15 ir 73.20 punktai įpareigojo apeliantą vykdyti atsakovės nurodymus, apeliantą, kaip vieną iš administracijos darbuotojų, užtikrinti kasdienį bendrovės funkcionavimą ir kasdienį bendrovės reikalų tvarkymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui nebuvo nustatyta pareiga pavaduoti kolegas ir priimti korespondenciją bei skambučius. Be to, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu liudytoja V. B. taip pat patvirtino, jog kiekvienas (duomenys neskelbtini) biuro darbuotojas, įskaitant ir apeliantą, iki karantino paskelbimo priimdavo korespondenciją ir skambučius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių atsisakė tenkinti apelianto prašymą dirbti nuotoliniu būdu.

19. Be to, pažymėtina, kad 2020 m. kovo 25 d. apeliantui buvo dar kartą raštu nurodyta, jog jis 2020 m. kovo 26 d. 8.00 val. turi būti (duomenys neskelbtini) biure. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas šio privalomojo darbdavio nurodymo vėl nevykdė, todėl 2020 m. kovo 26 d. buvo atleistas iš darbo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytos priežastys (karantino paskelbimas, mažamečio vaiko auginimas ar jo vertinimas dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu) negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, galinčiomis pateisinti tiesioginių teisėtų nurodymų nevykdymą. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog apeliantas serga bronchine astma, jis nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, tačiau duomenų, kad dėl nustatytos ligos jam buvo rekomenduota paskelbto karantino metu dirbti nuotoliniu būdu, byloje nėra. Be to, net ir ši aplinkybė (bronchinė astma), įvertinus darbdavio užtikrintas saugias darbo sąlygas karantino metu (klientų nepriėmimas, kitų kolegų nebuvimas darbo vietoje ir pan.), negali būti pripažinta svarbia, pateisinančia darbdavio nurodymų ignoravimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą – neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Apeliantas į darbą neatvyko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekse nėra pateikiamas baigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Sistemingas darbdavio nurodymų nevykdymas taip pat laikomas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). DK 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbuotojo pavaldumas darbo santykyje reiškia darbdavio teisę vienašališkai duoti nurodymus ar nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas. Darbuotojo paklusimas darbdavio nustatytai darbo organizavimo tvarkai – būtina sąlyga darbdaviui įgyvendinti jo veiklos tikslus. Darbdavys gali duoti nurodymus, kuriais siekiama užtikrinti tvarką įmonėje, darbdavio veiklos atitiktį teisės aktų nuostatoms. Pateikiami subordinaciniai požymiai nagrinėjamu atveju reiškia, jog atsakovė, kaip darbdavė, turėjo teisę duoti nurodymus apeliantui, o pastarasis, kaip darbuotojas, turėjo pareigą paklusti atsakovės nurodymams ir bendrovėje galiojančiai tvarkai.

21. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas nevykdė 2020 m. kovo 18 ir 19 d. nurodymo grąžinti į biurą bendrovės turtą – nešiojamąjį kompiuterį, kuriame buvo kitos darbuotojos M. D. darbo duomenys. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. kovo 27 d. apelianto ir atsakovės sudarytą turto grąžinimo aktą, kuris, jo manymu, patvirtina apeliantui nešiojamojo kompiuterio suteikimą ir atitinkamai jo teisėtą naudojimą darbo funkcijoms atlikti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu.

22. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 75 punktą atsakovės darbuotojams buvo draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, medžiagas, produktus, gaminius, inventorių, taigi apeliantui, kaip bendrovės darbuotojui, buvo draudžiama iš atsakovės patalpų išnešti jos daiktus, įskaitant ir kompiuterį. Apelianto pateiktas 2020 m. kovo 27 d. turto grąžinimo aktas, priešingai, nei teigia apeliantas, nepatvirtina, jog nešiojamasis kompiuteris jam buvo suteiktas. Iš anksčiau minėtų atsakovės raštų apeliantui aiškiai matyti, jog iš apelianto buvo ne kartą reikalauta grąžinti kompiuterį su konfidencialiais duomenimis, tačiau šį darbdavio nurodymą apeliantas ignoravo ir kompiuterį grąžino tik kitą darbo dieną po darbo sutarties su juo nutraukimo, tokiu būdu padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

23. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – vėluodavo į darbą, netvarkingai vedė duomenis į sistemą, pakartotinai ir sistemingai nevykdė darbdavio teisėtų nurodymų, dėl tokio darbuotojo elgesio darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju, negalėjo sklandžiai ir efektyviai organizuoti darbo bei užtikrinti darbdavio interesų apsaugos – tokie pažeidimai pagrįstai priskirti prie Darbo kodekso 58 straipsnio 3 d. 7 punkte nurodytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų.

24. Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad: a) apeliantas pavėlavo į darbą tyčia (priešingai, vėlavimui buvo objektyvios priežastys, paaiškintos apelianto), b) dėl apelianto vėlavimo atsakovė patyrė žalą ir c) kitiems atsakovės darbuotojams taip pat buvo taikomos drausminės nuobaudos už vėlavimą į darbą. Be to, apelianto darbas buvo kilnojamojo pobūdžio, darbo sutartyje nenustačius nei darbo funkcijų atlikimo vietos išimtinai atsakovės biure, nei normuojant darbo valandas griežtai nuo 8 val. iki 17 val. Atitinkamai atvykimas į atsakovės biurą keliomis ar keliolika minučių vėliau savaime nesudarė pagrindo teigti, kad buvo pažeista darbo tvarka.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 22 punkte, Taisyklių 59 punktu buvo numatyta, kad įmonės darbuotojo darbo vieta laikoma pagrindinė atsakovės veiklos vieta kartu su atskirais struktūriniais padaliniais, kurioje darbuotojas vykdo savo pareigas, nagrinėjamu atveju – atsakovės biuras. Priešingai, nei teigia apeliantas, jis buvo pasirašęs 2020 m. sausio 1 d. priedą prie darbuotojo grafiko, kuriame numatytos griežtos darbo valandos nuo 8 val. iki 17 val.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui buvo pateiktas prašymas pasiaiškinti, kodėl jis 2020 m. vasario 4 d. vėlavo į darbą. Apeliantas pateikė 2020 m. vasario 10 d. pasiaiškinimą, 2020 m. vasario 11 d. pranešimu atsakovė informavo, jog apeliantas netinkamai atliko savo darbo pareigas, nes pagal darbo grafiką turėjo dirbti nuo 8 val. iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. 2020 m. vasario 11 d. apeliantas vėl parašė pasiaiškinimą – pripažino, jog 2020 m. vasario 11 d. pavėlavo į darbą, nes pramiegojo. 2020 m. vasario 27 d. apelianto vėl buvo paprašyta pasiaiškinti dėl vėlavimų vasario 26 d. ir 27 d.

27. Atsakovė, per trumpą laiką nustačiusi dažnus apelianto vėlavimus, kreipėsi į apsaugos įmonę dėl signalizacijos išklotinės pateikimo, iš kurios tapo žinoma, jog apeliantas nuolatos vėluodavo atvykti į darbą, nors su atsakove buvo suderinęs darbą pradėti nuo 8 val., kai kiti biuro darbuotojai darbą pradėdavo nuo 9 val. Iš signalizacijos išklotinės nustatyta, kad apeliantas į darbą vėlavo: sausio 8 d., 9 d., 13 d., 14 d., 15 d., 16 d., 17 d., 20 d., 22 d., 23 d., 24 d., 27 d., 28 d., 29 d., 30 d., vasario 3 d., 5 d., 6 d., 7 d., 10 d., 12 d., 13 d., 14 d., 17 d., 18 d., 19 d., 21 d., 24 d., 25 d., 26 d., 28 d., kovo 2 d., 3 d., 4 d., 6 d., 9 d., 10 d. Tai rodo, jog apeliantas sistemingai nesilaikė privalomos darbo drausmės, darbo grafiko, nepaisė atsakovės pastabų dėl vėlavimo, pažeidė Taisyklių 73.3 punktą, kuris įpareigojo apeliantą laiku ateiti į darbą. Dėl tokio sistemingo vėlavimo objektyvių pasiteisinimų nepateikė, todėl darytina pagrįsta išvada, jog buvo pažeista darbo tvarka. Apelianto argumentai, kad dėl jo vėlavimo atsakovė jokios žalos nepatyrė, atmestini kaip nepagrįsti, nes ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę vadinti darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

28. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad: a) atsakovės ar atsakovės užsakovo nurodymas pateikti būtent originalius dokumentus buvo apeliantui pateiktas, b) originalūs dokumentai nebuvo išsiųsti ir c) dėl tariamo ar realaus dokumentų originalų neišsiuntimo atsakovė patyrė žalą. Nurodo, kad neįtraukė į atsakovės apskaitą UAB „B. C. L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ne dėl tyčinių veiksmų ar nerūpestingumo, be to, tai nesukėlė realios žalos.

29. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Tai, kad apeliantas buvo gavęs, tačiau į atsakovės apskaitą UAB „B. C. L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvedęs, pripažino savo 2020 m. vasario 28 d. pasiaiškinime. Tokiu būdu apeliantas pažeidė Taisyklių 74.8 punktą, kuris įpareigojo jį tinkamai tvarkyti bendrovės dokumentaciją, ir Nuostatų 6.8 punktą, pagal kurį apeliantas turėjo pareigą teisingai, korektiškai ir laiku suvesti duomenis į bendrovės valdymo programą. Taip pat 2020 m. sausio 30 d. prašymu apelianto buvo paprašyta pasiaiškinti dėl kliento AQUATON skundo. 2020 m. vasario 4 d. apeliantas pateikė pasiaiškinimą. 2020 m. vasario 11 d. pranešimu atsakovė informavo, jog apeliantas netinkamai atliko savo darbo pareigas, nes klientas AQUATON buvo aiškiai nurodęs, jog apeliantas turi pateikti originalius dokumentus. Iš kliento AQUATON 2020 m. sausio16 d. el. laiško matyti, kad apeliantui buvo žinoma, jog klientui turi būti pateikti originalūs dokumentai, o iš gauto kliento AQUATON skundo akivaizdu, jog tai nebuvo įvykdyta. Taigi darytina išvada, kad apeliantas neveikė rūpestingai, kaip to reikalavo Taisyklių 73.5 punktas (darbuotojas privalo rūpestingai atlikti savo pareigas), 74.7 punkto – atlikti savo darbą kompetentingai, stropiai ir rūpestingai. Apelianto argumentai, kad šie jo veiksmai jokios žalos atsakovei nesukėlė, vėlgi atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę vadinti darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

30. Apeliantas teigia, kad nesiekė diskredituoti atsakovės ar padaryti žalos jos dalykinei reputacijai. Jo blogi atsiliepimai apie atsakovės transporto priemones buvo skirti išimtinai įtampai tarp atsakovės ir jos užsakovo sumažinti, pastarajam pradėjus reikšti pagrįstas pretenzijas dėl netinkamos paslaugų kokybės. Tokiomis aplinkybėmis, jausdamas užsakovo emocinę būseną ir nepasitenkinimą bei būdamas atsakingas už situacijos sprendimą, apeliantas tąkart juokais prisitaikė prie užsakovo nuotaikų, kad išsaugotų jo pasitikėjimą.

31. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip deklaratyvius. Remiantis byloje esančiu atsakovės kliento Q. L. susirašinėjimu, matyti, kad apeliantas susirašinėdamas su A. P. blogai atsiliepė apie bendrovės transporto priemones, apibūdino jas negražiu žodžiu. Pagal Taisyklių 73.13, 73.14, 117 punktus, Pardavimo vadovo pareiginių nuostatų 6.33, 6.41, 6.51 punktus apeliantas buvo įsipareigojęs tinkamai savo elgesiu reprezentuoti bendrovę, kurti teigiamą bendrovės įvaizdį, nepažeisti bendrovės reputacijos, vengti bet kokio neigiamo poveikio bendrovės teikiamoms paslaugoms. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, akivaizdu, jog apeliantas šias pareigas pažeidė, su klientu bendravo nedalykiškai, neprofesionaliai, taip pakenkdamas atsakovės reputacijai.

32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad: a) apeliantas potencialiems klientams skambindavo ne vien iš mobiliojo telefono, bet ir naudodamasis Skype ir Viber programine įranga, todėl dalis skambučių nebuvo fiksuojama mobiliojo ryšio paslaugų operatoriaus skambučių ataskaitose, b) dėl atsakovės ir apelianto nurodomo skambučių skaičiaus nesutapimo atsakovė žalos nepatyrė ir c) „šaltų“ skambučių normatyvas nebuvo įtvirtintas kaip formalus reikalavimas pagal darbo sutartį ar duomuo, atspindintis rezultatyvumą, todėl net ir netikslių duomenų ataskaitoje pateikimas negalėjo tapti darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo pagrindu.

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. apeliantui buvo pateiktas prašymas pasiaiškinti, kodėl jis nesilaikė pardavimų vadovo pareiginių nuostatų ir sausio mėn. neatliko reikiamo kiekio skambučių. Pagal Nuostatų 6.4 punktą apeliantas turėjo išsiųsti ir atlikti ne mažiau nei 10 komercinių pasiūlymų per dieną ir skambučių, viską registruoti patvirtintose formose. Atsakovė kreipėsi į „Tele2“, kad būtų pateikti duomenys apie apelianto sausio mėnesį atliktus skambučius. Susipažinus su „Tele2“ ataskaita, nustatyta, jog sausio mėn. ataskaitoje apeliantas pateikė neteisingus duomenis – tiek skambučių, kiek apeliantas nurodė ataskaitoje, nebuvo atlikta. 2020 m. kovo 2 d. el. laiške apeliantas nurodė, jog vasario mėn. atliko 270 skambučių, tačiau ataskaitoje buvo nurodyti 196 skambučiai. Susipažinus su „Tele2“ ataskaita, nustatyta, jog ir vėl pateikti neteisingi duomenis. Tiek skambučių, kiek apeliantas nurodė ataskaitoje, nebuvo atlikta, vasario mėn. buvo atlikti 128 skambučiai. Be to, ne visiems numeriams, kurie buvo nurodyti ataskaitoje, buvo skambinta.

34. Apeliantas skunde neginčija, jog atsakovei buvo pateiktos netikslios ataskaitos, tačiau nurodo, jog naujiems potencialiems klientams buvo skambinta per programas Skype ir Viber. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto versija, kadangi tokiu atveju jis privalėjo informuoti atsakovę, kokiu būdu susisiekia su potencialiais klientais, ir turėjo pareigą nurodyti ataskaitose konkrečią informaciją, kokiomis priemonėmis naudojantis yra skambinama klientams, pasiteirauti atsakovės, ar jai toks būdas yra tinkamas ir priimtinas. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės draudė apeliantui teikti klaidingą informaciją atsakovei (Taisyklių 75.5 punktas) ir neatidžiai, aplaidžiai pildyti reikalaujamas ataskaitas (Taisyklių 75.7 punktas), darytina išvada, kad apeliantas ne tik nesilaikė nustatytos darbo tvarkos, bet ir pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principą, įtvirtintą DK 24 straipsnio 1 dalyje.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas padarė ne vieną vienarūšį pažeidimą: netinkamai elgėsi su klientais; sistemingi vėlavo į darbą; darė dokumentų rengimo ir suvedimo klaidų. DK 58 straipsnyje nustatyta tvarka apelianto buvo paprašyta pasiaiškinti, jis taip pat buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė šio termino laikėsi, nes darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta 2020 m. kovo 26 d., o šiurkščius darbo pareigų pažeidimus apeliantas padarė 2020 m. kovo mėn., antrus tokius pačius pažeidimus padarė 2020 m. vasario–kovo mėn.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė sprendimą nutraukti darbo sutartį su apeliantu dėl jo padarytų pažeidimų priėmė tinkamai įvertinusi jo padarytų pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo. Darytina išvada, kad apelianto atleidimas iš darbo buvo proporcinga pažeidimų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė turėjo pagrindą atleisti apeliantą iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37. Apeliantas nurodo, kad iš esmės analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2216-852/2017 darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės pripažino fiktyviu.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

39. Pažymėtina, kad atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra priimti procesiniuose sprendimuose bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2216-852/2017, nors šios bylos ratio decidendi neatitinka nagrinėjamo atvejo, faktinės aplinkybės skiriasi, todėl, pagal formuojamą teismų praktiką, tai nelaikytina precedentu šioje byloje ir ja remtis nėra jokio pagrindo.

40. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo, atsakovei pažeidus apelianto teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, todėl mano, kad teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam apelianto argumentui. Pažymėtina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą savo ieškiniu suformulavo tokius reikalavimus: prašė pripažinti, kad 2018 m. balandžio 10 d. su ieškovu sudarytą darbo sutartį Nr. 43 atsakovė vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalimi nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iš atsakovės ieškovui ne mažiau kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos po atleidimo iš darbo einančios dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; negrąžinti ieškovo į ankstesnį darbą, priteisiant iš atsakovės ieškovui 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovui 4 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Akivaizdu, kad pagrindinį ieškinio reikalavimą atmetus ir pripažinus, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta teisėtai, išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestini, kadangi nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų tolesnis šių reikalavimų nagrinėjimas neturi teisinės reikšmės.

42. Kita vertus, apeliantui teigiant, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su apelianto privatumo pažeidimu, atsakovei neteisėtai tikrinant jo asmeninę Skype paskyrą, apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga šiuos neaiškumus pašalinti. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylą, nurodydamas, kad ji turi reikšmės nustatant apelianto teisių pažeidimo faktą ir mastą.

43. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo bylos medžiaga ir Valstybinės duomenų inspekcijos 2020 m. spalio 11 d. sprendimu, daro išvadą, jog apelianto argumentai dėl jo tariamo privatumo pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.

44. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. spalio 11 d. sprendimu nustatė, kad atsakovės direktorės 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. PI-02 buvo patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkoje nustatyta, kad darbuotojų elektroninės komunikacijos stebėjimas, siekiant užtikrinti bendrovės atitiktį teisiniams reikalavimams, informacijos saugumo incidentų tyrimą, konfidencialų bendrovės duomenų ir bendrovės tvarkomų jos klientų perduotų duomenų apsaugą nuo perdavimo trečiosioms šalims, bendrovės informacinių sistemų vientisumą, nepertraukiamą veikimą bei apsaugą nuo įsilaužimų, duomenų vagysčių, kenkėjiškų programų, tinkamą bendrovės teikiamų paslaugų kokybės lygį, nustatyti sukčiavimo ar nusižengimų atvejus, taip pat reikalingas prevencines priemones (Tvarkos 2 punktas), gali būti vykdomas prisijungiant prie darbuotojui priskirtos darbinės elektroninio pašto paskyros ir (arba) prisijungiant prie darbuotojams suteiktų kitų elektroninės komunikacijos priemonių (Skype ir kt.) (Tvarkos 3 punktas), o atsakingas darbuotojas bendrovės direktoriaus sprendimu turi teisę neįspėjęs darbuotojo, naudodamasis techninėmis priemonėmis, atsidaryti ir išsaugoti darbuotojų susirašinėjimą, naudojantis elektroniniu paštu, Skype ir (ar) kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (Tvarkos 4 punktas). Pagal skundžiamo asmens informaciją, ši tvarka 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsta susipažinti, o tai, kad Tvarkos kopijas Inspekcijai pateikė tiek pareiškėjas, tiek skundžiamas asmuo, leidžia daryti išvadą, kad apie šią Tvarką pareiškėjas (apeliantas) žinojo. Pareiškėjui skunde teigiant, kad skundžiamas asmuo Tvarką priėmė vienašališkai, Inspekcija šiuo aspektu pažymėjo, kad asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose darbdaviui nėra numatytos pareigos vidinius teisės aktus privalomai derinti su darbuotojais ar jų atstovais, be to, pati elektroninės komunikacijos stebėsena, kaip tokia, nėra draudžiama. Esminis momentas – darbuotojų supažindinimas su priimtais teisės aktais, todėl šiuo aspektu pažeidimas nenustatytas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apelianto skundą atmetė, o kitos skundo dalies nagrinėjimą nutraukė.

45. Darytina išvada, kad nei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apelianto naudojama Skype paskyra buvo patikrinta neteisėtai. Pažymėtina, kad apeliantas, naudodamas jam darbo reikmėms sukurtą el. paštą, prie savo parašo nurodydavo būtent patikrintą Skype paskyrą b003f7ac99b01299. Apeliantas 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad per Skype susirašinėdavo tiek su atsakovės klientais, tiek su kolegomis. Susirašinėta apeliantui naudojant bendrovės kompiuterį, kuris buvo skirtas tik darbo funkcijoms atlikti ir tik darbo metu. Pažymėtina, jog Lietuvos teismai, nagrinėdami darbo ginčus, pripažįsta darbdavio teisę tikrinti, kaip darbuotojas naudojasi darbiniu kompiuteriu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1245/2011.) Teisę tikrinti apelianto darbo priemones atsakovei suteikė ir Taisyklių 119 punktas, kuriame nurodyta, jog bendrovė pasilieka teisę be atskiro darbuotojo įspėjimo riboti prieigą prie atskirų interneto svetainių ar programinės įrangos, tikrinti, kaip darbuotojas laikosi elektroninio pašto ir interneto resursų naudojimo reikalavimų informacijos apsaugos tikslais ar, tiriant incidentus, atiduoti darbuotojų naudojamą įrangą tirti tretiesiems asmenims. Visos darbo priemonės (telefono aparatas, kompiuteris, kopijavimo technika ir pan.) gali būti naudojamos išskirtinai tik darbo tikslais. Darbdavys bet kada, darbo metu, gali tikrinti (taip pat ir naudodamas tam tikras programines (instaliuojant tam tikras būtinas programas) ir (ar) technines priemones (instaliuodamas vaizdo stebėjimo kameras ir pan.), ar darbuotojai nenaudoja darbo priemonių ne darbo tikslais. Darbo priemonių naudojimas ne darbo tikslais yra pripažįstamas darbo pareigų pažeidimu.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai, vadovaudamasi Taisyklių 119 punktu, 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. PI-02 patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka, teismų praktika, atliko Skype paskyros patikrinimą. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

47. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo, vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas šalių ginčą, ir nepagrindė padarytų išvadų visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

48. Šie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarių abejonių dėl apelianto nurodomų aplinkybių egzistavimo, todėl pagrįstai jo ieškinį atmetė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas –2020 m. lapkričio 23 d. sąskaita Nr. 50200 ir 2020 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 510,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

53. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

54. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 ir kt.). Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

55. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis.), teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

56. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1 795,30 Eur (Rekomendacijų 8.11 p., 1,3 x 1 381 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis)), taigi atsakovės patirtos išlaidos viršija nustatytus Rekomendacijų dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad teisinė pagalba buvo teikiama ne itin sudėtingoje byloje, bylos apimtis nedidelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 795,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teisinėms paslaugoms pernelyg daug ir nepagrįstai išlaidavo, todėl ne visos jos patirtos išlaidos turi būti atlyginamos, o neatlygintinos išlaidos laikytinos išlaidavimo nuostoliais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 1 795,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė